Apie studentų spaudą ir jos uždavinius.
Vokiečių filosofas, vienas naujosios kairės įkvepėjų dar nepublikuotoje 1968-ųjų paskaitoje aptaria studentų sukilimus Paryžiuje ir Berlyne.
Iš arti stebėjęs didžiausius studentų neramumus istorijoje A. J. Greimas 1969-ųjų pranešime aiškinasi pamatines jaunimo bruzdėjimų priežastis.
Nepaisant stiprėjusios viešojo gyvenimo kontrolės, tarpukario studentai toliau puoselėjo demokratijos idėjas.
Apie globalius maištus nuo 1968-ųjų iki Šaltojo karo pabaigos.
Koks buvo studentijos vaidmuo radikalėjančiose XIX ir XX amžiaus visuomenėse.
Kaip privilegijuotas Renesanso elitas tapo viešąjį gyvenimą keičiančia jėga.
Savo veiklą baigė 55 metus Kauno centre veikusi valgykla „Prie pašto“. Martynas Butkus atsimena studentų pamėgtą vietelę.
Kaip dabartiniai Lietuvos studentai ir jų atstovybės skiriasi nuo savo pirmtakų ir ko galėtų iš jų pasimokyti?
Prieš 10 metų nesisteminių studentų atstovų grupė taip pat siekė skaidrinti ir demokratizuoti Lietuvos studentų savivaldą
Studentai negali apsiribot vien universiteto sienomis, negali neiti į visuomenės gyvenimą, kur po metų antrų jie turės savo įgytas žinias pritaikinti bendriesiems valstybės reikalams.
Po 1968-ųjų aukštosios mokyklos tapo ir politinės veiklos centrais. Tačiau dėl ribojamos studijų trukmės, finansinių sunkumų ir spaudimo siekti kuo geresnių rezultatų studentams vis sunkiau būti politiškai aktyviais aukštojoje mokykloje.
Studentų korporacijoms reikia aiškios vizijos, kaip turėtų atrodyti studento ir universiteto gyvenimas. Kitaip jos taps pamirštu studentų judėjimų istorijos blizgučiu.