/

Ko mes siekiame

Apie studentų spaudą ir jos uždavinius.

Pirmas studentų politikos, visuomenės ir kultūros žurnalo „Šauksmas“ numeris. Spaustuvės „Hands on Press“ nuotrauka

Gy­ven­ti ir triukš­min­gai gy­ven­ti vi­sa­da bu­vo lie­tu­viš­kos stu­den­ti­jos am­bi­ci­ja. Taip XX am­žiaus vi­du­ry­je tei­gė vie­nas lie­tu­vių stu­den­tų bū­re­lis pra­dė­da­mas sa­vo spau­dos skil­tį. Ši prie­lai­da tarp įvai­rių tau­tų stu­den­tų yra grįs­ta tuo, kad stu­den­tai daž­niau­siai yra at­sa­kin­gi tik už sa­ve ir dar nė­ra pri­klau­so­mi nuo nuo­sa­vy­bės, for­ma­lių or­ga­ni­za­ci­nių sai­tų, ka­rje­ros ke­lio – tai su­ku­ria ypa­tin­gai pa­trauk­lų jau­no gy­ve­ni­mo sti­lių. Jis drą­sus, maiš­tin­gas ir ku­pi­nas nau­jų at­ei­ties vizijų.

Teig­ti šian­die­nos stu­den­ti­ją esant bū­tent to­kia bū­tų per drą­su. Ta­čiau mes sie­kia­me, kad tai vėl tap­tų tie­sa. Di­džią­ją da­lį sa­vo pa­stan­gų prieš ke­le­rius me­tus už­gi­męs Šauks­mo ju­dė­ji­mas krei­pia bū­tent šia link­me. Sie­kia­me grą­žin­ti po­li­ti­ką į stu­den­tų sa­vi­val­dą, ke­lia­me opias stu­den­tų so­cia­li­nes prob­le­mas ir no­ri­me, kad stu­den­tų bal­sas bū­tų gir­di­mas vi­suo­me­nė­je tiek pat daž­nai, kiek tai bu­vo įpras­ta pa­sta­rai­siais šimtmečiais.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Iš­trauk­ti vie­niems ki­tus iš duo­bės nė­ra pa­pras­ta. Ne­įma­no­ma ne­pa­ste­bė­ti aka­de­mi­nio gy­ve­ni­mo apa­ti­jos. Už­tru­ku­si pa­n­de­mi­ja tik dar la­biau su­stip­ri­no nu­si­vy­li­mą pras­to­mis dės­ty­to­jų dar­bo są­ly­go­mis, stu­den­tų per­var­gi­mą be­si­plė­šant tarp dar­bo bei stu­di­jų ir jo nu­lem­tą men­ką vi­suo­me­ni­nį angažuotumą.

Ma­tyt, pra­ėjo tie lai­kai, kuo­met stu­den­tams bu­vo ge­ro to­no žen­klas sa­ky­ti, kad mes pa­kei­si­me pa­sau­lį. Bet vis dar ti­ki­me, kad stu­den­ti­ja ir jau­ni­mas tu­ri au­ten­tiš­ką žvilgs­nį į pa­sau­lį. Vi­sų pir­ma, au­ten­tiš­ką žvilgs­nį į pa­čius sa­ve ir tai, kas mums la­biau­siai rūpi.

Šie pa­sa­ko­ji­mai ap­ima mū­sų stu­den­tiš­kos sa­vi­val­dos pa­tir­tis ir ge­bė­ji­mą or­ga­ni­zuo­tis, mū­sų pir­mą­sias kū­ry­bi­nes am­bi­ci­jas, vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros reiš­ki­nių ref­lek­si­ją jau­no žmo­gaus aki­mis, ir tuos da­ly­kus, ku­rių reikš­mės ne­įma­no­ma per­ver­tin­ti – kli­ma­to kai­tą, so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę ir vi­suo­me­ni­nio au­di­nio kū­ri­mą – tai mū­sų kar­tai li­ki­mo mes­ti iššūkiai.


  • Studentų puslapius atvertus

    Studentų puslapius atvertus

    Lie­tu­vo­je yra ke­lios ži­nias­klai­dos prie­mo­nės, ku­rias ku­ria stu­den­tai. Bet nė vie­na iš jų ne­at­spin­di stu­den­tų gy­ve­ni­mo realybės. 


Elekt­ro­ni­nis Šauks­mo žur­na­las jau ke­le­rius me­tus sklei­džia šiuos jau­na­tviš­kus bal­sus. Nuo šiol to im­si­mės ir tra­di­ci­ne po­pie­ri­ne forma.

Ver­ta at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kaip gi reiš­kia­si spau­dos stu­den­tiš­ku­mas? Iš vie­nos pu­sės, jau pats fak­tas, kad lei­dy­bos ima­si stu­di­juo­jan­tys su­tei­kia lei­di­niui tam tik­rą ypa­ty­bę ir iš­ski­ria lei­di­nį iš ki­tos spau­dos. Ki­ta ver­tus, spau­dos stu­den­tiš­ku­mas reiš­kia­si ir per dė­me­sį ski­ria­mą te­moms, ku­rios įdo­mios tik stu­den­tams ir ku­rių nie­kas ki­tas už mus ne­ap­tars. Prak­tiš­kai tai reiš­kia, kad spau­dos stu­den­tiš­ku­mas sto­vi ant dvie­jų bė­gių: tai, kas stu­den­tų pa­ra­šy­ta, nors ir ne­bū­ti­nai apie stu­den­tiš­kus rei­ka­lus, ir tai, ką apie stu­den­tiš­kus rei­ka­lus ra­šo ne­bū­ti­nai studentai.

Be is­to­ri­nio mat­mens ir tra­di­ci­jos, šian­dien stu­den­tiš­ka spau­da tu­ri rim­tų, ne tik uni­ver­si­te­to, bet ir pla­tes­nius vi­suo­me­nės rei­ka­lus lie­čian­čių už­da­vi­nių. Vi­sų pir­miau­sia stu­den­tų spau­da yra vie­ta, kur mo­ko­ma­si. Ste­bė­ti ir ap­ra­šy­ti, ma­ke­tuo­ti ir re­da­guo­ti, at­si­rink­ti, kas ver­ta spaus­din­to žo­džio dė­me­sio, o ką ge­riau pa­lik­ti nu­ty­lė­tą – tai svar­būs įgū­džiai ne tik tiems, ku­rie at­ei­ty­je pla­nuo­ja ak­ty­viai im­tis plunks­nos. Ši­taip stu­den­tiš­ka spau­da pra­de­da ug­dy­ti iš­ma­nan­tį skai­ty­to­ją, ku­ris iš­ėjęs iš uni­ver­si­te­to ži­nos, ko rei­ka­lau­ti iš na­cio­na­li­nės žiniasklaidos.

Prisijunk prie mūsų komandos:

Ant­ra­sis stu­den­tiš­kos spau­dos už­da­vi­nys šian­dien yra im­tis svar­biau­sių stu­den­tų te­mų. Ka­dan­gi uni­ver­si­te­tams lai­duo­ja­ma au­to­no­mi­ja, jie tu­ri sa­vo sa­vi­val­dą. Čia, kaip ir bet ku­rio­je ki­to­je po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je, net ir pa­čio­je ma­žiau­sio­je, tu­ri veik­ti ket­vir­to­ji val­džia. To­dėl vie­na svar­biau­sių te­mų stu­den­tų spau­dai – aky­la uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos, bet ir stu­den­tų sa­vi­val­dos spren­di­mų ir veiks­mų priežiūra.

Dar vie­na svar­bi mū­sų spau­dos te­ma – at­skleis­ti ne­pag­ra­žin­tą stu­den­tų gy­ve­ni­mo rea­ly­bę. Per pas­ku­ti­nius 30 me­tų Šauks­mo žur­na­las nė­ra pir­mas stu­den­tiš­kos spau­dos ban­dy­mas. Ta­čiau iki šiol ėję stu­den­tiš­ki lei­di­niai, be ke­lių iš­im­čių, dau­giau­siai dė­me­sio skir­da­vo pag­ra­žin­tai, ge­ra­jai aka­de­mi­nio gy­ve­ni­mo pu­sei. Vis­gi pa­do­rios spau­dos tiks­las tu­rė­tų bū­ti at­sa­kin­gai kel­ti į vie­šu­mą bend­ruo­me­nės prob­le­mas ir tap­ti vie­ta, kur ga­lė­tų bū­ti ta­ria­ma­si dėl jų sprendimų.

Nors šie už­da­vi­niai skam­ba gan rim­tai, ne ką ma­žiau svar­bi ir pas­ku­ti­nė šio lei­di­nio pa­si­ro­dy­mo prie­žas­tis – leis­ti spau­dą yra tie­siog sma­gu. Kiek­vie­nas sa­vais bū­dais ban­do su­gau­dy­ti iš ran­kų slys­tan­tį pra­s­mės jaus­mą. Juk uni­ver­si­te­ti­nis am­žius to­li gra­žu ne­tu­ri bū­ti vien kan­čia, eg­za­mi­nai ir ne­ri­mas. Tad im­ki­te Šauks­mą ir skai­ty­ki­te, mie­li bi­čiu­liai. Lauk­si­me at­si­lie­pi­mų, tei­gia­mų nuo­mo­nių ir prieš­ta­ra­vi­mų. Te­bū­nie po­pie­ri­nio Šauks­mo pa­si­ro­dy­mas dar vie­nas pa­ra­gi­ni­mas pa­tiems iš­lie­ti sa­vo min­tis raštu.

Mar­ty­nas But­kus, Gab­rie­lė Či­če­ly­tė, Do­mas Lavru­kai­tis, Ine­ta Šuo­py­tė, „Ko mes sie­kia­me“, Šauks­mas, nr. 1 (2022 pa­va­sa­ris), p. 3.

Taip pat skaityk

Į save per svetur

Asmeninė istorija, kaip palikus savąją aplinką galima geriau pažinti save ir savo šalį.

Tolimas ir artimas

Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.