Ko mes siekiame

Gy­ven­ti ir triukš­min­gai gy­ven­ti vi­sa­da bu­vo lie­tu­viš­kos stu­den­ti­jos am­bi­ci­ja. Taip XX am­žiaus vi­du­ry­je tei­gė vie­nas lie­tu­vių stu­den­tų bū­re­lis pra­dė­da­mas sa­vo spau­dos skil­tį. Ši prie­lai­da tarp įvai­rių tau­tų stu­den­tų yra grįs­ta tuo, kad stu­den­tai daž­niau­siai yra at­sa­kin­gi tik už sa­ve ir dar nė­ra pri­klau­so­mi nuo nuo­sa­vy­bės, for­ma­lių or­ga­ni­za­ci­nių sai­tų, ka­rje­ros ke­lio – tai su­ku­ria ypa­tin­gai pa­trauk­lų jau­no gy­ve­ni­mo sti­lių. Jis drą­sus, maiš­tin­gas ir ku­pi­nas nau­jų at­ei­ties vizijų.

Teig­ti šian­die­nos stu­den­ti­ją esant bū­tent to­kia bū­tų per drą­su. Ta­čiau mes sie­kia­me, kad tai vėl tap­tų tie­sa. Di­džią­ją da­lį sa­vo pa­stan­gų prieš ke­le­rius me­tus už­gi­męs Šauks­mo ju­dė­ji­mas krei­pia bū­tent šia link­me. Sie­kia­me grą­žin­ti po­li­ti­ką į stu­den­tų sa­vi­val­dą, ke­lia­me opias stu­den­tų so­cia­li­nes prob­le­mas ir no­ri­me, kad stu­den­tų bal­sas bū­tų gir­di­mas vi­suo­me­nė­je tiek pat daž­nai, kiek tai bu­vo įpras­ta pa­sta­rai­siais šimtmečiais.

Iš­trauk­ti vie­niems ki­tus iš duo­bės nė­ra pa­pras­ta. Ne­įma­no­ma ne­pa­ste­bė­ti aka­de­mi­nio gy­ve­ni­mo apa­ti­jos. Už­tru­ku­si pa­n­de­mi­ja tik dar la­biau su­stip­ri­no nu­si­vy­li­mą pras­to­mis dės­ty­to­jų dar­bo są­ly­go­mis, stu­den­tų per­var­gi­mą be­si­plė­šant tarp dar­bo bei stu­di­jų ir jo nu­lem­tą men­ką vi­suo­me­ni­nį angažuotumą.

Ma­tyt, pra­ėjo tie lai­kai, kuo­met stu­den­tams bu­vo ge­ro to­no žen­klas sa­ky­ti, kad mes pa­kei­si­me pa­sau­lį. Bet vis dar ti­ki­me, kad stu­den­ti­ja ir jau­ni­mas tu­ri au­ten­tiš­ką žvilgs­nį į pa­sau­lį. Vi­sų pir­ma, au­ten­tiš­ką žvilgs­nį į pa­čius sa­ve ir tai, kas mums la­biau­siai rūpi.

Šie pa­sa­ko­ji­mai ap­ima mū­sų stu­den­tiš­kos sa­vi­val­dos pa­tir­tis ir ge­bė­ji­mą or­ga­ni­zuo­tis, mū­sų pir­mą­sias kū­ry­bi­nes am­bi­ci­jas, vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros reiš­ki­nių ref­lek­si­ją jau­no žmo­gaus aki­mis, ir tuos da­ly­kus, ku­rių reikš­mės ne­įma­no­ma per­ver­tin­ti – kli­ma­to kai­tą, so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę ir vi­suo­me­ni­nio au­di­nio kū­ri­mą – tai mū­sų kar­tai li­ki­mo mes­ti iššūkiai.

Elekt­ro­ni­nis Šauks­mo žur­na­las jau ke­le­rius me­tus sklei­džia šiuos jau­na­tviš­kus bal­sus. Nuo šiol to im­si­mės ir tra­di­ci­ne po­pie­ri­ne forma.

Ver­ta at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kaip gi reiš­kia­si spau­dos stu­den­tiš­ku­mas? Iš vie­nos pu­sės, jau pats fak­tas, kad lei­dy­bos ima­si stu­di­juo­jan­tys su­tei­kia lei­di­niui tam tik­rą ypa­ty­bę ir iš­ski­ria lei­di­nį iš ki­tos spau­dos. Ki­ta ver­tus, spau­dos stu­den­tiš­ku­mas reiš­kia­si ir per dė­me­sį ski­ria­mą te­moms, ku­rios įdo­mios tik stu­den­tams ir ku­rių nie­kas ki­tas už mus ne­ap­tars. Prak­tiš­kai tai reiš­kia, kad spau­dos stu­den­tiš­ku­mas sto­vi ant dvie­jų bė­gių: tai, kas stu­den­tų pa­ra­šy­ta, nors ir ne­bū­ti­nai apie stu­den­tiš­kus rei­ka­lus, ir tai, ką apie stu­den­tiš­kus rei­ka­lus ra­šo ne­bū­ti­nai studentai.

Be is­to­ri­nio mat­mens ir tra­di­ci­jos, šian­dien stu­den­tiš­ka spau­da tu­ri rim­tų, ne tik uni­ver­si­te­to, bet ir pla­tes­nius vi­suo­me­nės rei­ka­lus lie­čian­čių už­da­vi­nių. Vi­sų pir­miau­sia stu­den­tų spau­da yra vie­ta, kur mo­ko­ma­si. Ste­bė­ti ir ap­ra­šy­ti, ma­ke­tuo­ti ir re­da­guo­ti, at­si­rink­ti, kas ver­ta spaus­din­to žo­džio dė­me­sio, o ką ge­riau pa­lik­ti nu­ty­lė­tą – tai svar­būs įgū­džiai ne tik tiems, ku­rie at­ei­ty­je pla­nuo­ja ak­ty­viai im­tis plunks­nos. Ši­taip stu­den­tiš­ka spau­da pra­de­da ug­dy­ti iš­ma­nan­tį skai­ty­to­ją, ku­ris iš­ėjęs iš uni­ver­si­te­to ži­nos, ko rei­ka­lau­ti iš na­cio­na­li­nės žiniasklaidos.

Ant­ra­sis stu­den­tiš­kos spau­dos už­da­vi­nys šian­dien yra im­tis svar­biau­sių stu­den­tų te­mų. Ka­dan­gi uni­ver­si­te­tams lai­duo­ja­ma au­to­no­mi­ja, jie tu­ri sa­vo sa­vi­val­dą. Čia, kaip ir bet ku­rio­je ki­to­je po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je, net ir pa­čio­je ma­žiau­sio­je, tu­ri veik­ti ket­vir­to­ji val­džia. To­dėl vie­na svar­biau­sių te­mų stu­den­tų spau­dai – aky­la uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos, bet ir stu­den­tų sa­vi­val­dos spren­di­mų ir veiks­mų priežiūra.

Dar vie­na svar­bi mū­sų spau­dos te­ma – at­skleis­ti ne­pag­ra­žin­tą stu­den­tų gy­ve­ni­mo rea­ly­bę. Per pas­ku­ti­nius 30 me­tų Šauks­mo žur­na­las nė­ra pir­mas stu­den­tiš­kos spau­dos ban­dy­mas. Ta­čiau iki šiol ėję stu­den­tiš­ki lei­di­niai, be ke­lių iš­im­čių, dau­giau­siai dė­me­sio skir­da­vo pag­ra­žin­tai, ge­ra­jai aka­de­mi­nio gy­ve­ni­mo pu­sei. Vis­gi pa­do­rios spau­dos tiks­las tu­rė­tų bū­ti at­sa­kin­gai kel­ti į vie­šu­mą bend­ruo­me­nės prob­le­mas ir tap­ti vie­ta, kur ga­lė­tų bū­ti ta­ria­ma­si dėl jų sprendimų.

Nors šie už­da­vi­niai skam­ba gan rim­tai, ne ką ma­žiau svar­bi ir pas­ku­ti­nė šio lei­di­nio pa­si­ro­dy­mo prie­žas­tis – leis­ti spau­dą yra tie­siog sma­gu. Kiek­vie­nas sa­vais bū­dais ban­do su­gau­dy­ti iš ran­kų slys­tan­tį pra­s­mės jaus­mą. Juk uni­ver­si­te­ti­nis am­žius to­li gra­žu ne­tu­ri bū­ti vien kan­čia, eg­za­mi­nai ir ne­ri­mas. Tad im­ki­te Šauks­mą ir skai­ty­ki­te, mie­li bi­čiu­liai. Lauk­si­me at­si­lie­pi­mų, tei­gia­mų nuo­mo­nių ir prieš­ta­ra­vi­mų. Te­bū­nie po­pie­ri­nio Šauks­mo pa­si­ro­dy­mas dar vie­nas pa­ra­gi­ni­mas pa­tiems iš­lie­ti sa­vo min­tis raštu.

Mar­ty­nas But­kus, Gab­rie­lė Či­če­ly­tė, Do­mas Lavru­kai­tis, Ine­ta Šuo­py­tė, „Ko mes sie­kia­me“, Šauks­mas, nr. 1 (2022 pa­va­sa­ris), p. 3.