Į Lietuvą – per kryžiaus žygius

Ola­fas Schol­zas at­rie­da ra­ti­ne šar­vuo­ta trans­por­to prie­mo­ne. Iš tam­siai ža­lio Bun­des­weh­ro „Boxe­rio“ Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris ap­žvel­gia miš­kin­gas Pa­bra­dės ka­ri­nio po­li­go­no kal­vas. Mė­ly­nas liet­pal­tis, džin­sai, ru­di ka­rei­viš­ki ba­tai – taip kanc­le­ris pa­si­ruo­šęs mū­šio lau­kui. Tai tu­rė­tų bū­ti stipraus įvaiz­džio ir są­jun­gi­nin­kams skir­tų pa­gi­ria­mų­jų žo­džių die­na – jei ne iki šiol jį per­se­kio­ję klau­si­mai apie pinigus.

Lie­tu­vo­je dulks­na. Iki sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja – vos 20 ki­lo­met­rų. Už jos bai­gia­si NATO te­ri­to­ri­ja ir pra­si­de­da Ru­si­jos įta­kos zo­na. Čia, prie iš­ori­nės al­jan­so sie­nos, Bun­des­weh­ras sa­vo vy­riau­sy­bės va­do­vui de­monst­ruo­ja, kaip ke­ti­na įvyk­dy­ti Schol­zo da­li­na­mą pa­ža­dą gin­ti kiek­vie­ną al­jan­so te­ri­to­ri­jos cen­ti­met­rą. „Vo­kie­ti­ja ne­pa­lau­žia­mai sto­vi Bal­ti­jos ša­lių pu­sė­je“, – bend­ro spau­dos pra­ne­ši­mo me­tu su Lie­tu­vos pre­zi­den­tu Gi­ta­nu Nau­sė­da pa­brėš so­cial­de­mo­kra­tų (SPD) politikas.

Iš pradžių žebenkštys, paskui minosvaidžiai, tada pėstininkai

Pir­mo­sios pa­si­ro­do že­benkš­tys – Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės nau­do­ja­mos mo­bi­lios leng­vo­sios oro gy­ny­bos sis­te­mos „Wie­sel“. Trys vikš­ri­nės trans­por­to prie­mo­nės trau­kia į prie­kį lie­taus per­merk­tu smė­liu. Pa­gal pra­ty­bų sce­na­ri­jų su­si­du­ria­ma su prie­šų pa­kel­tu dro­nu. Schol­zas, Nau­sė­da ir ki­ti pra­ty­bų sve­čiai iš to­lo klau­so­si mi­no­svai­džių šū­vių. Ša­lia jų pa­la­pi­nės vo­kie­čių ka­ro ma­ši­noms į pa­gal­bą sku­ba lie­tu­viš­ki ra­ti­niai šar­vuo­čiai „Vil­kas“. Ne­to­li esan­tis miš­ke­lis ap­šau­do­mas den­gia­mą­ja ug­ni­mi. Virs­ta me­džiai, ta­da ug­nį ati­den­gia pės­ti­nin­kai. Iš su­si­dū­ri­mo vie­tos eva­kuo­ja­mi ta­ria­mi sužeistieji.

Pra­ty­bų tiks­las – tre­ni­ruo­tis gin­ti te­ri­to­ri­ją nuo po­ten­cia­laus ag­re­so­riaus, t. y. Ru­si­jos ka­ri­nių veiks­mų. Mė­ne­sį trun­kan­tys ma­nev­rai NATO ry­ti­nia­me flan­ge yra di­džiau­si nuo Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos, juo­se da­ly­vau­ja 12 000 Bun­des­weh­ro ka­rių ir 3 000 trans­por­to prie­mo­nių, dau­giau­sia iš 10-osios tan­kų di­vi­zi­jos. Vi­sa tai tar­si ope­rą su žiū­ro­nais ran­ko­je Schol­zas ir Nau­sė­da ste­bi už­mas­kuo­to­je palapinėje.

Dėl Lietuvos palauks ir Macronas, ir Xi

Dėl vi­zi­to ry­ti­nia­me al­jan­so flan­ge ge­gu­žės pra­džio­je Schol­zas net­gi pra­lei­do tri­ša­lį su­si­ti­ki­mą su Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tu Em­ma­nu­eliu Mac­ro­nu ir Ki­ni­jos va­do­vu Xi. Jis ap­si­ri­bo­jo va­ka­rie­ne su Mac­ro­nu Pa­ry­žiu­je prieš at­vyks­tant Xi. Ko­kį sig­na­lą Schol­zo at­si­sa­ky­mas da­ly­vau­ti pra­ty­bo­se bū­tų pa­siun­tęs Bal­ti­jos ša­lims? Es­ti­ja, Lat­vi­ja ir Lie­tu­va tie­sio­giai ri­bo­ja­si su Ru­si­ja, o Su­val­kų ko­ri­do­rius tarp Ka­li­nin­gra­do ir Bal­ta­ru­si­jos lai­ko­mas silp­ną­ja NATO gy­ny­bos vie­ta. Ru­sai esą jau da­bar trik­do GPS sig­na­lą Bal­ti­jos ša­ly­se ne­to­li dis­lo­kuo­tais truk­džių siųs­tu­vais. Bū­tent šio­je vie­to­je Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas esą ga­li smog­ti per ke­le­rius at­ei­nan­čius metus.

To­dėl į bri­ga­dą Lie­tu­vo­je Vo­kie­ti­ja no­ri in­ves­tuo­ti apie de­šimt mi­li­jar­dų eu­rų, iš ku­rių nuo še­šių iki de­vy­nių mi­li­jar­dų eu­rų bus iš­leis­ta vien nau­jai įran­gai. Kol kas Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­tos dvi de­šim­tys Vo­kie­ti­jos ka­rių. Tai – prie­ša­ki­nis bū­rys, nors Vo­kie­ti­jos Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, sa­va­no­rių į Lie­tu­vą bū­ta bent pen­kis kar­tus dau­giau. Iki 2027 me­tų pa­bai­gos šis prie­ša­ki­nis bū­rys tu­ri bū­ti iš­plės­tas iki maž­daug 5 000 ka­rių vie­ne­to, nuo­lat dis­lo­kuo­ja­mo Lie­tu­vos teritorijoje.

Lie­tu­va ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys pa­si­ry­žu­sios dau­giau ri­zi­kuo­ti ir griež­čiau ko­vo­ti su Ru­si­ja nei Vo­kie­ti­ja. Ne­pai­sant to, pre­zi­den­tas Nau­sė­da šią die­ną ran­da šil­tų žo­džių Schol­zui, tik­riau­siai dėl iki šiol vo­kie­čių pa­reikš­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Nau­sė­da pla­nuo­ja­mą bri­ga­dą va­di­na „ly­de­rys­tės de­monst­ra­ci­ja“ ir pa­brė­žia svar­bų vo­kie­čių vaid­me­nį Uk­rai­nos prieš­lėk­tu­vi­nė­je gy­ny­bo­je. Schol­zas sa­vo ruož­tu pre­zi­den­tą pa­va­di­na drau­gu. Vis­gi, kaip daž­nai bū­na drau­gys­tė­je, trūks­ta ne gra­žių žo­džių, bet juos ly­din­čių veiksmų.

Ką padengs Lietuva?

Vo­kie­ti­ja ir Lie­tu­va tu­ri ko­or­di­nuo­ti bri­ga­dos ap­gy­ven­di­ni­mą, su­si­tar­ti, kas bus at­sa­kin­gas už vie­tos inf­rastruk­tū­rą, kas ir pa­gal ko­kius stan­dar­tus ap­gy­ven­dins ka­rius. Bun­des­weh­ro vy­rai ir mo­te­rys tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę at­si­vež­ti sa­vo šei­mas, tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ti vai­kų dar­že­liai ir mo­kyk­los. Tam rei­ka­lin­gos iš­lai­dos ga­li ge­ro­kai vir­šy­ti mi­li­jar­dą eu­rų. Vo­kie­ti­jos li­be­ra­lų (FDP) frak­ci­jos pir­mi­nin­kas Bun­des­ta­go Gy­ny­bos ko­mi­te­te Alexan­de­ris Mül­le­ris di­džiau­siam Ber­ly­no dien­raš­čiui „Der Ta­ges­spie­gel“ tei­gė, kad „kol kas dar nė­ra pa­aiš­kin­ta, kas pa­dengs būs­to, že­mės, mo­kyk­lų ir vai­kų dar­že­lių iš­lai­das“. Mül­le­ris ti­ki­si, kad kanc­le­rio vi­zi­tas įneš aiš­ku­mo – ir kad Vo­kie­ti­jos par­la­men­tas taip gaus „nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją apie išlaidas“.

Ne tik pinigų klausimas

Bun­des­weh­ras ne­tu­ri nuo­la­ti­nio bri­ga­dos dis­lo­ka­vi­mo už­sie­ny­je pa­ruoš­tu­kės. Pla­nuo­to­jai nu­ma­to, kad Vo­kie­ti­jos ka­riai ke­le­riems me­tams iš­vy­kus į Lie­tu­vą su sa­vi­mi tu­rės pa­si­im­ti šei­mas, jų su­tuok­ti­niai tu­rės ras­ti dar­bus, o vai­kai lan­ky­ti mo­kyk­las. Tam rei­kės ne tik ka­rei­vi­nių ir po­li­go­nų. Pa­na­šiai kaip JAV ka­riuo­me­nei Šal­to­jo ka­ro me­tais Va­ka­rų Vo­kie­ti­jo­je, tam rei­ka­lin­ga iš­ti­sa inf­rastruk­tū­ra, ne­ap­si­ri­bo­jan­ti vien kariuomene.

Be to, Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nės va­das Carste­nas Bre­ueris pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jį vo­kie­čių nau­jie­nų žur­na­lui „Der Spie­gel“ tei­gė ne­no­rįs įsa­ky­ti ka­riams vyk­ti į Lie­tu­vą prieš jų va­lią – jie čia tu­rė­tų at­si­dur­ti sa­va­no­riš­kai. Pa­sku­bo­mis įvyk­dy­ta ga­li­mai dis­lo­kuo­ti­nų ka­ri­nių da­li­nių ap­klau­sa to­kiam sce­na­ri­jui su­tei­kė ma­žai vil­čių. Tik vie­nas iš pen­kių ap­klaus­tų vo­kie­čių ka­rių tei­gė, kad no­rė­tų vyk­ti į ry­ti­nį NATO flan­gą sa­vo no­ru. Pro­jek­to gai­rė­se Bre­ueris pa­brė­žia, kad į ka­rių ir jų šei­mų „įvai­rius rū­pes­čius ir in­te­re­sus“ tu­ri bū­ti at­si­žvelg­ta „ge­riau­siu įma­no­mu bū­du“. Pir­me­ny­bė tu­ri bū­ti tei­kia­ma patrauklumui.

Var­gu ar kas nors taip ge­rai iš­ma­no ka­rių rū­pes­čius kaip And­ré Wüst­ne­ris, Bun­des­weh­ro aso­cia­ci­jos – Vo­kie­ti­jos ka­rei­vių pro­fe­si­nės są­jun­gos – va­do­vas. „Tarp ka­rių ky­la ne­ra­mu­mų dėl pla­nuo­ja­mo nuo­la­ti­nės ko­vi­nės bri­ga­dos dis­lo­ka­vi­mo“, – sa­ko ka­riuo­me­nės pul­ki­nin­kas. Jo da­li­nys nuo pra­ėju­sių me­tų bir­že­lio pa­bai­gos su­lau­kė daug skam­bu­čių dėl šių pla­nų. „Dau­ge­lis bend­ra­žy­gių yra ypač su­si­rū­pi­nę, nes at­ro­do ti­kė­ti­na, kad ka­riai bus per daug ap­krau­ti tam tik­ro­se sri­ty­se“, – sa­ko Wüstneris.

Lie­tu­va bu­vo ei­na­mo­ji te­ma Bun­des­weh­ro aso­cia­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­niuo­se pra­ėju­sį ru­de­nį. Kai ku­rie ka­riai pra­ne­šė, kad jų šei­mos bi­jo su vai­kais per­si­kel­ti taip ar­ti Ru­si­jos sie­nos. Ki­ti tei­gė, kad pa­si­kei­tė so­cia­li­nė tikro­vė: ki­taip nei gal­būt prieš 20 me­tų, dau­ge­lis su­tuok­ti­nių tu­ri sta­bi­lias ka­rje­ras, ku­rių ne­ga­lė­tų pra­tęs­ti Lietuvoje.

Pistoriusas siekia pinigų, SPD – aiškumo

Lie­tu­vos pre­zi­den­tas Nau­sė­da po de­ry­bų su Schol­zu bent pa­brė­žė, kad no­ri su­da­ry­ti „ge­riau­sias įma­no­mas są­ly­gas“ ka­riams ir kad pro­jek­tas ne­tu­rė­tų bū­ti ati­dė­tas „nė se­kun­dei“ – Vo­kie­ti­jai tai skam­ba kar­tu kaip pa­ža­das ir per­spė­ji­mas. Nors vi­zi­to me­tu Schol­zas pa­reiš­kė, kad pro­jek­tas vyk­do­mas „di­de­liu tem­pu“, il­ga­lai­kis fi­nan­sa­vi­mas lie­ka neaiškus.

Skai­čiuo­ja­ma, kad nuo 2027 me­tų vien bri­ga­dos ei­na­mo­sios iš­lai­dos sieks 800 mi­li­jo­nų eu­rų per me­tus, ne­skai­tant de­vy­nių mi­li­jar­dų eu­rų, skir­tų pra­di­nės įran­gos pa­rū­pi­ni­mui. Šiuo me­tu Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė­je vyks­ta de­ry­bos dėl biu­dže­to. Gy­ny­bos mi­nist­ras Bo­ri­sas Pis­to­riu­sas (SPD) sa­vo mi­nis­te­ri­jai sie­kia iš­si­ko­vo­ti di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą, tuo tar­pu fe­de­ra­li­nis fi­nan­sų mi­nist­ras Ch­ri­s­tia­nas Lind­ne­ris (FDP) ne­no­ri iš­leis­ti dau­giau nei sutarta.

Ki­tą die­ną po Schol­zo vi­zi­to Lie­tu­vo­je dien­raš­ty­je „Der Ta­ges­spie­gel“ pa­si­ro­dė nu­te­kin­to Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos raš­to ap­ma­tai, ku­riuo­se – ga­li­mi tei­si­niai spren­di­mai kraš­to gy­ny­bos iš­lai­doms su­teik­ti iš­im­tį griež­to­se Vo­kie­ti­jos sko­li­ni­mo­si tai­syk­lė­se. Mat užuot lai­kę­sis fi­nan­sų mi­nist­ro Lind­ne­rio tau­py­mo prie­mo­nių, Pis­to­riu­sas prie 2025 me­tų gy­ny­bos biu­dže­to, ku­rį šian­dien su­da­ro be­veik 52 mi­li­jar­dai eu­rų, sie­kia ma­žiau­siai pa­pil­do­mų 6,5 mi­li­jar­do eu­rų. Nu­te­kin­ta­me do­ku­men­te mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kai ar­gu­men­tuo­ja, kad ope­ra­ci­nės pa­reng­ties gink­luo­tų­jų pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mui yra su­teik­tas kons­ti­tu­ci­nis man­da­tas. To­dėl sko­li­ni­mo­si ap­ri­bo­ji­mai gy­ny­bos biu­dže­tui esą nė­ra privalomi.

Tuo tar­pu kal­bant apie bri­ga­dą Lie­tu­vo­je, SPD frak­ci­jos na­rys Bun­des­ta­go biu­dže­to ko­mi­te­te, at­sa­kin­gas už Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos biu­dže­tą, And­re­asas Sch­war­zas rei­ka­lau­ja, kad „fe­de­ra­li­nės vy­riau­sy­bės spren­di­mą tu­ri sek­ti ati­tin­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas ir fi­nan­sų mi­nist­ras ra­gi­na­mas tai ir pa­da­ry­ti“. Sch­war­zas tei­gia, kad „anks­ty­va­me eta­pe rei­kia aiš­ku­mo“. Bun­des­weh­ras ir jo al­jan­so part­ne­riai tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę pa­si­kliau­ti fe­de­ra­li­nės vy­riau­sy­bės žodžiu.

Pa­gal­bos ko­vo­jant su Ru­si­jos truk­džiais ar di­des­nės pa­ra­mos Uk­rai­nai – nau­jų pa­siū­ly­mų Lie­tu­vai Schol­zas ke­lio­nės me­tu sa­vo ba­ga­že ne­tu­rė­jo. Aki­vaiz­du, kad iš­te­sė­ti jau duo­tus pa­ža­dus bus pa­kan­ka­mai sun­ku. Ta­čiau vien Vo­kie­ti­jos kanc­le­rio nuo­trau­kos ko­vi­nė­je ma­ši­no­je prie iš­ori­nės ES sie­nos Bal­ti­jos ša­lims grei­čiau­siai bus vertingos.

Prie pat Bal­ta­ru­si­jos esan­čia­me Pa­bra­dės ka­ri­nia­me mo­ky­mo cent­re fe­de­ra­li­nis kanc­le­ris pa­li­ko tik po­rą ryš­kiai ža­lių au­sų kiš­tu­kų. Jie gu­lė­jo ant kė­dės su jo var­di­niu žen­kle­liu, jam jau se­niai iš­vy­kus į su­si­ti­ki­mą su tri­jų Bal­ti­jos ša­lių vy­riau­sy­bių va­do­vais Rygoje.

Schol­zas plas­ti­ki­niais kiš­tu­kais sau­go­jo klau­są nuo mū­šio triukš­mo. Pra­ty­bo­se prie ry­ti­nio NATO flan­go šau­do­ma tik­ra amu­ni­ci­ja. Tą pa­tį pir­ma­die­nį Pu­ti­nas įsa­kys su­reng­ti Ru­si­jos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų bran­duo­li­nes pra­ty­bas ne­to­li Ukrainos.