Socialiniai tinklai, šiandien suteikdami laisvę vartotojams beveik nevaržomai reikšti savo mintis bei įsitikinimus, yra puikus mediumas įvairioms idėjoms ir turiniui gimti. Nuomonės lyderiai bei įžymybės per socialines medijas lengviau pasiekia savo publiką, sukuria su ja ryšį ir įgarsina anksčiau tik galvoje šmėkštelėjusias mintis. Tačiau kartu socialiniai tinklai tampa terpe, kurioje betarpiškai plinta radikalios idėjos, sąmokslo teorijos, antisemitizmas, neapykantos kalba bei kiti problemiški reiškiniai
Pasireikšti norintiems nuomonės formuotojams reikalinga platforma su sąlyginai nedidelėmis naudojimosi sąnaudomis ir lengva prieiga. Tokiu būdu influenceriai apeina tradicinę žiniasklaidą ir tiesiogiai bendrauja su savo auditorija. Socialinių tinklų specifika mažina nuomonės formuotojų performansų (mūsų atveju – konspiracinių pareiškimų) inicijavimo kaštus, sukuria intymumą tarp veikėjo ir žiūrovų, leidžia lengvai paskleisti minėtas idėjas, o dėl sukelto ažiotažo žinutė dažnai išplinta iš karto keliose žiniasklaidos platformose. Tarp influencerių ir jų turinio vartotojų užsimezga parasocialus intymumas. Šio įsivaizduojamo artimumo ir pasitikėjimo jausmo vedami sekėjai gali lojaliai įsitraukti bei sąveikauti su nuomonės formuotojo siunčiamais pranešimais, o kartu ir lengviau perimti jiems primetamą pasaulėžiūrą ar pasitikėti skelbiamais faktais. Šį vartotojų pasitikėjimą gaunamu turiniu neretai išnaudoja radikalios politinės jėgos.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Vienas iš daug aistrų viešojoje erdvėje keliančių nuomonės formuotojų pavyzdžių – JAV atlikėjas, prodiuseris ir dizaineris Kanye Westas, pasižymėjęs konspiracinių ir antisemitinių idėjų platinimu. Pastaraisiais metais reperis vis dažniau minimas kaip tiesiog Ye. Savo muzikinę karjerą 2000-aisiais pradėjęs Westas per kiek daugiau nei dvidešimt metų tapo vienu žinomiausių atlikėjų Vakarų pasaulyje. Šį faktą puikiai atspindi Westo socialinių tinklų sekėjų kiekis: prieš deaktyvuodamas savo Instagram paskyrą atlikėjas joje turėjo virš 18 milijonų sekėjų, o X (buvusiame Twitter) platformoje, kur yra aktyviausias ir sekamas labiausiai, turi 31,7 milijono sekėjų. Komunikuodamas šiose platformose Ye dažniausiai apsiriboja trumpais, mįslingais pranešimais ar fotografijomis. Atlikėjas sudrebino viešąją erdvę 2019-aisiais, kuomet išreiškė paramą ne mažiau kontroversiškam tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir įgarsino savo radikalias politines pažiūras abortų ir rasės klausimais. 2020 metais sekė paties Westo beviltiška kampanija į JAV prezidento postą. Praeitais metais suaktyvėjusioje jo komunikacijoje netrūko sąmokslo teorijų bei gana radikalių pasisakymų. Kanye konstruojamas naratyvas plėtojo populistinę elito hegemonijos idėją, beveik išskirtinai elitą siejant su žydų tauta.
Westo retorika yra stipriai susijusi su radikalios dešinės diskursu socialiniuose tinkluose. Įtakingi kraštutinių dešiniųjų veikėjai nuolat skleidžia neapykantą bei sąmokslo teorijas kurstančius melagingus pranešimus ir yra vis dažniau siejami su klaidingos informacijos apie rinkimus, visuomenės sveikatą, aplinką ir žiniasklaidą skleidimu. Tai pasireiškia ir Westo naratyve. Praėjusių metų spalio 9‑ąją savo Twitter paskyroje jis paskelbė: „Who you think created cancel culture?“, t. y. „Kaip manote, kas sukūrė atšaukimo kultūrą?“. Šiame įraše autorius netiesiogiai užsimina apie „žydų valdomą žiniasklaidą“, tokiu būdu kurstydamas konspiracines ir antisemitiškas savo auditorijos nuotaikas. Kaip nesvetima konspiraciniam ar radikaliam diskursui, numanomas žinutes nešančio įrašo skaitytojui paliekama daug vietos interpretacijoms, o autoriaus nuomonė nėra iki galo atskleidžiama ir neretai net bandoma pavaizduoti kaip neutrali.
Apskritai, „žydų žiniasklaidos“ ar „žydų hegemonijos“ naratyvas Westo, kaip ir radikalios dešinės atstovų, įrašuose bei viešuose pasisakymuose pastaruoju metu tapo gana periodiškas, neretai paliečiantis ir paties autoriaus kasdienybę. Kitame Twitter įraše jis apie žydus rašė: „You guys have toyed with me and tried to black ball anyone whoever opposes your agenda“, arba „Jūs žaidėte su manimi ir bandėte įrašyti į juodąjį sąrašą visus, kurie prieštarauja jūsų programai“. Neapykantos kalbos tyrėjai teigia, kad neapykantos nusikaltimų motyvas yra nebūtinai į konkrečią auką, pavyzdžiui, tautinę grupę, nukreipta neapykanta, bet veikiau įsivaizduojamas neapykantos adresato out-group, kitaip – išorinės grupės, t. y. savitos socialinės grupės, su kuria individas nesitapatina ir prieš kurią gali būti nusiteikęs priešiškai, statusas. Kuomet Westas žydus apibūdina kaip hegemoniškus, kontroliuojančius, bandančius primesti savo svetimą pasaulėžiūrą (ar, kaip teigia pats autorius, agenda), jis kreipiasi į grupę, su kuria tapatinasi pats – juodaodžius – ir pateikia maištingą poziciją šiuo klausimu. Štai Drink Champs tinklalaidėje YouTube platformoje Westas teigė, jog žydai „valdo juodaodžių balsą“, kadangi visi žymūs juodaodžiai „yra pasirašę sutartį su įrašų kompanija, turi žydų vadybininką, yra pasirašę sutartį su žydų krepšinio komanda […]“.
„Kaip nesvetima konspiraciniam ar radikaliam diskursui, numanomas žinutes nešančio įrašo skaitytojui paliekama daug vietos interpretacijoms, o autoriaus nuomonė nėra iki galo atskleidžiama ir neretai net bandoma pavaizduoti kaip neutrali.“
Reperis viename savo Instagram įraše užsiminė, jog žydai, norėdami jį įbauginti, neva kontroliuoja jo kolegas muzikos pramonėje ir tiesmukai pareiškė, kad „no one can threaten or influence me“, t. y. esą „niekas negali jam grasinti ar daryti įtakos“. Tokiais pasisakymais sąmokslo teorijų kurstytojai stengiasi suabsoliutinti jų transliuojamą išorinės, tariamai priešiškos grupės daroma žalą ar įtaką žmonių gyvenimams ir perteikti kuo didesnį šios grupės konspiracijos mastą. Šis Westo įrašas papildo bendrą radikalios dešinės propaguojamą diskursą dėl žydų valdomų institucijų, žiniasklaidos, Demokratų partijos, bankų ar teismų ir pasėja baimę bei nerimą savo skaitytojų rate. Pasak Mathildos Åkerlund, influenceriai bei hiperaktyvūs vartotojai, radikaliai besireiškiantys socialiniuose tinkluose, yra atsakingi už kraštutinių dešiniųjų diskurso propagavimą ir yra itin svarbūs tokio diskurso plėtrai. Minėti Westo antisemitiniai bei konspiraciniai įrašai socialiniuose tinkluose reprodukuoja radikalios dešinės ideologiją įspūdingai dideliam sekėjų skaičiui.
Kartais tai išaugdavo iki atvirai fašistinių ir morališkai nesuvokiamų pasisakymų. Pavyzdžiui, apsilankęs liūdnai pagarsėjusio dešiniųjų sąmokslo teorijų platintojo Alexo Joneso laidoje (kas savaime implikuoja Westo tapatinimąsi su panašiais veikėjais) atlikėjas teigė, kad „kiekvienas žmogus turi kažką vertingo, ką jie atnešė, ypač Hitleris“ ir „Hitleryje įžvelgiu ir gerų dalykų“. Taip pat verta pridėti, jog dėl savo bendravimo su auditorija specifikos (asmeninių žinučių iškarpos ir kitas autoriaus įrašuose vyraujantis asmeninio gyvenimo turinys) jis sugeba išsaugoti autentiškumo bei tikrumo įvaizdį, kuris sąlygoja auditorijos pasitikėjimą bei įsivaizduojamą artumą. Tariamu pasitikėjimu grįsti atlikėjo ir auditorijos santykiai maksimizuoja Westo daromą įtaką ir gaunamą materialinę naudą, o skaitytojas jaučiasi įtrauktas į artimųjų ratą, tad yra linkęs priimti informaciją patikliau. Tai sąlygoja, kad į radikalųjį dešinįjį diskursą įsilieję influenceriai daro realias pasekmes žmonių gyvenimams – jų žinutės skatina ekstremizmą, neapykantos kalbą, rasizmą, antisemitizmą ir pavojų įvairioms šio diskurso paliestoms mažumų grupėms. Nors Westas galų gale teigė, jog „vėl mėgsta žydus“ ir kad „niekas neturėtų pykčio ant vieno ar dviejų asmenų paversti neapykanta milijonams nekaltų žmonių“, šie veiksmai nepateisina antisemitinių sąmokslo teorijų kurstymo ir nepanaikina neigiamos įtakos, kurią reperio pasisakymai galėjo padaryti.
Apie tokį nuomonės formuotojų kurstomą antisemitizmą svarbu kalbėti ir šiandieniniame kontekste. Suaktyvėjus Palestinos ir Izraelio konfliktui bei Hamas ir Izraeliui vykdant išpuolius prieš civilius regione, pasauliui teko pasirinkti tarp dviejų radikaliai skirtingų pusių. Šie pasirinkimai sukėlė antisemitizmo ir islamofobijos bangas įvairiuose regionuose ir paskatino neapykantą bei smurtą. Tai iliustruoja Rusijos Dagestano Respublikos sostinėje Machačkaloje prieš žydų tautybės žmones įvykę išpuoliai, kuriuos paskatino pranešimai vietiniame Telegram kanale Utro Dagestan. Pranešimai kvietė minią (susirinko keli šimtai vyrų) rinktis vietiniame oro uoste, kur, pasak pranešėjų, turėjo pasirodyti atvykėliai iš Tel Avivo. Prieš uždarymą šis kanalas turėjo apie 65 tūkstančius sekėjų, tad toks mobilizacinis potencialas iš tiesų kelia šiurpą. Turint tai omenyje, šis incidentas turėtų būti traktuojamas ne kaip karikatūrinė išimtis, o veikiau kaip išsipildžiusi galimybė, kuri atsiranda kaskart nuomonių formuotojams išreiškus atvirai priešišką ir mobilizuojančią žinutę.
„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:
Panašūs išsišokimai Lietuvoje taip pat verčia sunerimti. Turbūt ryškiausiai šiuo atžvilgiu pasireiškė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, pastaraisiais mėnesiais reguliariai pažeriantis antisemitiškų komentarų. Po spalio 7‑osios politikas teigė: „Teisingai Valkininkų rabinas sakė: „Mūsų žydų veiksmai prieš mus pačius apsisuko. […] Kada žydų vėliavos ant Seimo bus?“ Negebėdamas atskirti žydų nuo agresijos regione ir kurstydamas antisemitines sąmokslo teorijas Žemaitaitis savo sekėjams (40 tūkstančių žmonių) pateikia neapykantą ir smurtą prieš konkrečią žmonių grupę skatinančią pasaulėžiūrą. Žydams suverčiama visa kaltė dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, jiems primetama ta pati konspiracija užvaldyti pasaulį. Akcentuodami išorinės grupės hegemoniją Žemaitaitis ir Kanye socialiniuose tinkluose reiškiasi itin panašiai.
Konspiracinį ir antisemitinį influencerių diskursą viešojoje erdvėje svarbu analizuoti, nes Kanye Westas nėra išimtis. Turėdamas beveik 50 milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose jis ženkliai veikia savo įspūdingo masto auditoriją. Nors sprendžiant iš politinį fiasko patyrusios Westo kandidatūros į JAV prezidentus 2020-aisiais sekėjų rato mobilizacijos potencialas išlieka ginčytinas, tačiau taip plačiai sklindanti neapykanta gali paskatinti išpuolius prieš konkrečias žmonių grupes, o kartu ir kasdienę diskriminaciją bei atskirtį. Suaktyvėjus Palestinos ir Izraelio konfliktui smurtą ir sąmokslo teorijas skatinantys naratyvai pradėjo plisti dar greičiau, o emocionalus konflikto kontekstas lengviau radikalizuoja skaitytojus. Tai ypač palanku radikalios dešinės pasaulėžiūros sklaidai. ■
Rokas Linkevičius, „Antisemitizmas masėms“, Šauksmas, 2023 nr. 2 (ruduo), p. 27–28.