Antisemitizmas masėms

So­cia­li­niai tink­lai, šian­dien su­teik­da­mi lais­vę var­to­to­jams be­veik ne­var­žo­mai reikš­ti sa­vo min­tis bei įsi­ti­ki­ni­mus, yra pui­kus me­diu­mas įvai­rioms idė­joms ir tu­ri­niui gim­ti. Nuo­mo­nės ly­de­riai bei įžy­my­bės per so­cia­li­nes me­di­jas leng­viau pa­sie­kia sa­vo pub­li­ką, su­ku­ria su ja ry­šį ir įgar­si­na anks­čiau tik gal­vo­je šmėkš­te­lė­ju­sias min­tis. Ta­čiau kar­tu so­cia­li­niai tink­lai tam­pa ter­pe, ku­rio­je be­tar­piš­kai plin­ta ra­di­ka­lios idė­jos, są­moks­lo teo­ri­jos, an­ti­se­mi­tiz­mas, ne­apy­kan­tos kal­ba bei ki­ti prob­le­miš­ki reiškiniai

Pa­si­reikš­ti no­rin­tiems nuo­mo­nės for­muo­to­jams rei­ka­lin­ga plat­for­ma su są­ly­gi­nai ne­di­de­lė­mis nau­do­ji­mo­si są­nau­do­mis ir leng­va pri­ei­ga. To­kiu bū­du inf­luen­ce­riai ap­ei­na tra­di­ci­nę ži­nias­klai­dą ir tie­sio­giai bend­rau­ja su sa­vo au­di­to­ri­ja. So­cia­li­nių tink­lų spe­ci­fi­ka ma­ži­na nuo­mo­nės for­muo­to­jų per­for­man­sų (mū­sų at­ve­ju – kons­pi­ra­ci­nių pa­reiš­ki­mų) ini­ci­ja­vi­mo kaš­tus, su­ku­ria in­ty­mu­mą tarp vei­kė­jo ir žiū­ro­vų, lei­džia leng­vai pa­skleis­ti mi­nė­tas idė­jas, o dėl su­kel­to ažio­ta­žo ži­nu­tė daž­nai iš­plin­ta iš kar­to ke­lio­se ži­nias­klai­dos plat­for­mo­se. Tarp inf­luen­ce­rių ir jų tu­ri­nio var­to­to­jų už­si­mez­ga pa­ra­so­cia­lus in­ty­mu­mas. Šio įsi­vaiz­duo­ja­mo ar­ti­mu­mo ir pa­si­ti­kė­ji­mo jaus­mo ve­da­mi se­kė­jai ga­li lo­ja­liai įsi­trauk­ti bei są­vei­kau­ti su nuo­mo­nės for­muo­to­jo siun­čia­mais pra­ne­ši­mais, o kar­tu ir leng­viau per­im­ti jiems pri­me­ta­mą pa­sau­lė­žiū­rą ar pa­si­ti­kė­ti skel­bia­mais fak­tais. Šį var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą gau­na­mu tu­ri­niu ne­re­tai iš­nau­do­ja ra­di­ka­lios po­li­ti­nės jėgos.

Vie­nas iš daug aist­rų vie­šo­jo­je erd­vė­je ke­lian­čių nuo­mo­nės for­muo­to­jų pa­vyz­džių – JAV at­li­kė­jas, pro­diu­se­ris ir di­zai­ne­ris Ka­nye Wes­tas, pa­si­žy­mė­jęs kons­pi­ra­ci­nių ir an­ti­se­mi­ti­nių idė­jų pla­ti­ni­mu. Pa­sta­rai­siais me­tais rep­e­ris vis daž­niau mi­ni­mas kaip tie­siog Ye. Sa­vo mu­zi­ki­nę ka­rje­rą 2000-ai­siais pra­dė­jęs Wes­tas per kiek dau­giau nei dvi­de­šimt me­tų ta­po vie­nu ži­no­miau­sių at­li­kė­jų Va­ka­rų pa­sau­ly­je. Šį fak­tą pui­kiai at­spin­di Wes­to so­cia­li­nių tink­lų se­kė­jų kie­kis: prieš de­ak­ty­vuo­da­mas sa­vo Ins­tag­ram pa­sky­rą at­li­kė­jas jo­je tu­rė­jo virš 18 mi­li­jo­nų se­kė­jų, o X (bu­vu­sia­me Twitter) plat­for­mo­je, kur yra ak­ty­viau­sias ir se­ka­mas la­biau­siai, tu­ri 31,7 mi­li­jo­no se­kė­jų. Ko­mu­ni­kuo­da­mas šio­se plat­for­mo­se Ye daž­niau­siai ap­si­ri­bo­ja trum­pais, mįs­lin­gais pra­ne­ši­mais ar fo­to­gra­fi­jo­mis. At­li­kė­jas su­dre­bi­no vie­šą­ją erd­vę 2019-ai­siais, kuo­met iš­reiš­kė pa­ra­mą ne ma­žiau kont­ro­ver­siš­kam tuo­me­ti­niam JAV pre­zi­den­tui Do­nal­dui Trum­pui ir įgar­si­no sa­vo ra­di­ka­lias po­li­ti­nes pa­žiū­ras abor­tų ir ra­sės klau­si­mais. 2020 me­tais se­kė pa­ties Wes­to be­vil­tiš­ka kam­pa­ni­ja į JAV pre­zi­den­to pos­tą. Pra­ei­tais me­tais su­ak­ty­vė­ju­sio­je jo ko­mu­ni­ka­ci­jo­je ne­trū­ko są­moks­lo teo­ri­jų bei ga­na ra­di­ka­lių pa­si­sa­ky­mų. Ka­nye konst­ruo­ja­mas na­ra­ty­vas plė­to­jo po­pu­lis­ti­nę eli­to he­ge­mo­ni­jos idė­ją, be­veik iš­skir­ti­nai eli­tą sie­jant su žy­dų tauta.

Wes­to re­to­ri­ka yra stip­riai su­si­ju­si su ra­di­ka­lios de­ši­nės dis­kur­su so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Įta­kin­gi kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų vei­kė­jai nuo­lat sklei­džia ne­apy­kan­tą bei są­moks­lo teo­ri­jas kur­stan­čius me­la­gin­gus pra­ne­ši­mus ir yra vis daž­niau sie­ja­mi su klai­din­gos in­for­ma­ci­jos apie rin­ki­mus, vi­suo­me­nės svei­ka­tą, ap­lin­ką ir ži­nias­klai­dą sklei­di­mu. Tai pa­si­reiš­kia ir Wes­to na­ra­ty­ve. Pra­ėju­sių me­tų spa­lio 9‑ąją sa­vo Twitter pa­sky­ro­je jis pas­kel­bė: „Who you think cre­at­ed can­cel cul­tu­re?“, t. y. „Kaip ma­no­te, kas su­kū­rė at­šau­ki­mo kul­tū­rą?“. Šia­me įra­še au­to­rius ne­tie­sio­giai už­si­mi­na apie „žy­dų val­do­mą ži­nias­klai­dą“, to­kiu bū­du kur­s­ty­da­mas kons­pi­ra­ci­nes ir an­ti­se­mi­tiš­kas sa­vo au­di­to­ri­jos nuo­tai­kas. Kaip ne­sve­ti­ma kons­pi­ra­ci­niam ar ra­di­ka­liam dis­kur­sui, nu­ma­no­mas ži­nu­tes ne­šan­čio įra­šo skai­ty­to­jui pa­lie­ka­ma daug vie­tos in­ter­pre­ta­ci­joms, o au­to­riaus nuo­mo­nė nė­ra iki ga­lo at­sklei­džia­ma ir ne­re­tai net ban­do­ma pa­vaiz­duo­ti kaip neutrali.

Ap­skri­tai, „žy­dų ži­nias­klai­dos“ ar „žy­dų he­ge­mo­ni­jos“ na­ra­ty­vas Wes­to, kaip ir ra­di­ka­lios de­ši­nės at­sto­vų, įra­šuo­se bei vie­šuo­se pa­si­sa­ky­muo­se pa­sta­ruo­ju me­tu ta­po ga­na pe­rio­diš­kas, ne­re­tai pa­lie­čian­tis ir pa­ties au­to­riaus kas­die­ny­bę. Ki­ta­me Twitter įra­še jis apie žy­dus ra­šė: „You gu­ys ha­ve to­y­ed wi­th me and tried to black ball any­o­ne who­e­ver op­po­ses your agen­da“, ar­ba „Jūs žai­dė­te su ma­ni­mi ir ban­dė­te įra­šy­ti į juo­dą­jį są­ra­šą vi­sus, ku­rie prieš­ta­rau­ja jū­sų prog­ra­mai“. Ne­apy­kan­tos kal­bos ty­rė­jai tei­gia, kad ne­apy­kan­tos nu­si­kal­ti­mų mo­ty­vas yra ne­bū­ti­nai į konk­re­čią au­ką, pa­vyz­džiui, tau­ti­nę gru­pę, nu­kreip­ta ne­apy­kan­ta, bet vei­kiau įsi­vaiz­duo­ja­mas ne­apy­kan­tos ad­re­sa­to out-group, ki­taip – iš­ori­nės gru­pės, t. y. sa­vi­tos so­cia­li­nės gru­pės, su ku­ria in­di­vi­das ne­si­ta­pa­ti­na ir prieš ku­rią ga­li bū­ti nu­si­tei­kęs prie­šiš­kai, sta­tu­sas. Kuo­met Wes­tas žy­dus api­bū­di­na kaip he­ge­mo­niš­kus, kont­ro­liuo­jan­čius, ban­dan­čius pri­mes­ti sa­vo sve­ti­mą pa­sau­lė­žiū­rą (ar, kaip tei­gia pats au­to­rius, agen­da), jis krei­pia­si į gru­pę, su ku­ria ta­pa­ti­na­si pats – juo­dao­džius – ir pa­tei­kia maiš­tin­gą po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu. Štai Drink Champs tink­la­lai­dė­je You­Tu­be plat­for­mo­je Wes­tas tei­gė, jog žy­dai „val­do juo­dao­džių bal­są“, ka­dan­gi vi­si žy­mūs juo­dao­džiai „yra pa­si­ra­šę su­tar­tį su įra­šų kom­pa­ni­ja, tu­ri žy­dų va­dy­bi­nin­ką, yra pa­si­ra­šę su­tar­tį su žy­dų krep­ši­nio komanda […]“.

„Kaip ne­sve­ti­ma kons­pi­ra­ci­niam ar ra­di­ka­liam dis­kur­sui, nu­ma­no­mas ži­nu­tes ne­šan­čio įra­šo skai­ty­to­jui pa­lie­ka­ma daug vie­tos in­ter­pre­ta­ci­joms, o au­to­riaus nuo­mo­nė nė­ra iki ga­lo at­sklei­džia­ma ir ne­re­tai net ban­do­ma pa­vaiz­duo­ti kaip neutrali.“

Rep­e­ris vie­na­me sa­vo Ins­tag­ram įra­še už­si­mi­nė, jog žy­dai, no­rė­da­mi jį įbau­gin­ti, ne­va kont­ro­liuo­ja jo ko­le­gas mu­zi­kos pra­mo­nė­je ir ties­mu­kai pa­reiš­kė, kad „no one can th­re­aten or inf­luen­ce me“, t. y. esą „nie­kas ne­ga­li jam gra­sin­ti ar da­ry­ti įta­kos“. To­kiais pa­si­sa­ky­mais są­moks­lo teo­ri­jų kur­sty­to­jai sten­gia­si su­ab­so­liu­tin­ti jų trans­liuo­ja­mą iš­ori­nės, ta­ria­mai prie­šiš­kos gru­pės da­ro­ma ža­lą ar įta­ką žmo­nių gy­ve­ni­mams ir per­teik­ti kuo di­des­nį šios gru­pės kons­pi­ra­ci­jos mas­tą. Šis Wes­to įra­šas pa­pil­do bend­rą ra­di­ka­lios de­ši­nės pro­pa­guo­ja­mą dis­kur­są dėl žy­dų val­do­mų ins­ti­tu­ci­jų, ži­nias­klai­dos, De­mo­kra­tų par­ti­jos, ban­kų ar teis­mų ir pa­sė­ja bai­mę bei ne­ri­mą sa­vo skai­ty­to­jų ra­te. Pa­sak Mat­hil­dos Åker­lund, inf­luen­ce­riai bei hi­pe­rak­ty­vūs var­to­to­jai, ra­di­ka­liai be­si­reiš­kian­tys so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, yra at­sa­kin­gi už kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų dis­kur­so pro­pa­ga­vi­mą ir yra itin svar­būs to­kio dis­kur­so plėt­rai. Mi­nė­ti Wes­to an­ti­se­mi­ti­niai bei kons­pi­ra­ci­niai įra­šai so­cia­li­niuo­se tink­luo­se rep­ro­dukuo­ja ra­di­ka­lios de­ši­nės ideo­lo­gi­ją įspū­din­gai di­de­liam se­kė­jų skaičiui.

Kar­tais tai iš­aug­da­vo iki at­vi­rai faš­is­ti­nių ir mo­ra­liš­kai ne­su­vo­kia­mų pa­si­sa­ky­mų. Pa­vyz­džiui, ap­si­lan­kęs liūd­nai pa­gar­sė­ju­sio de­ši­nių­jų są­moks­lo teo­ri­jų pla­tin­to­jo Alexo Jo­ne­so lai­do­je (kas sa­vai­me imp­li­kuo­ja Wes­to ta­pa­ti­ni­mą­si su pa­na­šiais vei­kė­jais) at­li­kė­jas tei­gė, kad „kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri kaž­ką ver­tin­go, ką jie at­ne­šė, ypač Hit­le­ris“ ir „Hit­le­ry­je įžvel­giu ir ge­rų da­ly­kų“. Taip pat ver­ta pri­dė­ti, jog dėl sa­vo bend­ra­vi­mo su au­di­to­ri­ja spe­ci­fi­kos (as­me­ni­nių ži­nu­čių iš­kar­pos ir ki­tas au­to­riaus įra­šuo­se vy­rau­jan­tis as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo tu­ri­nys) jis su­ge­ba iš­sau­go­ti au­ten­tiš­ku­mo bei tik­ru­mo įvaiz­dį, ku­ris są­ly­go­ja au­di­to­ri­jos pa­si­ti­kė­ji­mą bei įsi­vaiz­duo­ja­mą ar­tu­mą. Ta­ria­mu pa­si­ti­kė­ji­mu grįs­ti at­li­kė­jo ir au­di­to­ri­jos san­ty­kiai mak­si­mi­zuo­ja Wes­to da­ro­mą įta­ką ir gau­na­mą ma­te­ria­li­nę nau­dą, o skai­ty­to­jas jau­čia­si įtrauk­tas į ar­ti­mų­jų ra­tą, tad yra lin­kęs pri­im­ti in­for­ma­ci­ją pa­tik­liau. Tai są­ly­go­ja, kad į ra­di­ka­lų­jį de­ši­nį­jį dis­kur­są įsi­lie­ję inf­luen­ce­riai da­ro rea­lias pa­sek­mes žmo­nių gy­ve­ni­mams – jų ži­nu­tės ska­ti­na ekst­re­miz­mą, ne­apy­kan­tos kal­bą, ra­siz­mą, an­ti­se­mi­tiz­mą ir pa­vo­jų įvai­rioms šio dis­kur­so pa­lies­toms ma­žu­mų gru­pėms. Nors Wes­tas ga­lų ga­le tei­gė, jog „vėl mėgs­ta žy­dus“ ir kad „nie­kas ne­tu­rė­tų pyk­čio ant vie­no ar dvie­jų as­me­nų pa­vers­ti ne­apy­kan­ta mi­li­jo­nams ne­kal­tų žmo­nių“, šie veiks­mai ne­pa­tei­si­na an­ti­se­mi­ti­nių są­moks­lo teo­ri­jų kur­sty­mo ir ne­pa­nai­ki­na nei­gia­mos įta­kos, ku­rią rep­e­rio pa­si­sa­ky­mai ga­lė­jo padaryti.

Apie to­kį nuo­mo­nės for­muo­to­jų kur­sto­mą an­ti­se­mi­tiz­mą svar­bu kal­bė­ti ir šian­die­ni­nia­me kon­teks­te. Su­ak­ty­vė­jus Pa­les­ti­nos ir Iz­ra­e­lio konf­lik­tui bei Ha­mas ir Iz­ra­eliui vyk­dant iš­puo­lius prieš ci­vi­lius re­gio­ne, pa­sau­liui te­ko pa­si­rink­ti tarp dvie­jų ra­di­ka­liai skir­tin­gų pu­sių. Šie pa­si­rin­ki­mai su­kė­lė an­ti­se­mi­tiz­mo ir isla­mo­fo­bi­jos ban­gas įvai­riuo­se re­gio­nuo­se ir pas­ka­ti­no ne­apy­kan­tą bei smur­tą. Tai iliust­ruo­ja Ru­si­jos Da­ges­ta­no Res­pub­li­kos sos­ti­nė­je Machač­ka­lo­je prieš žy­dų tau­ty­bės žmo­nes įvy­kę iš­puo­liai, ku­riuos pas­ka­ti­no pra­ne­ši­mai vie­ti­nia­me Te­leg­ram ka­na­le Utro Da­ges­tan. Pra­ne­ši­mai kvie­tė mi­nią (su­si­rin­ko ke­li šim­tai vy­rų) rink­tis vie­ti­nia­me oro uos­te, kur, pa­sak pra­ne­šė­jų, tu­rė­jo pa­si­ro­dy­ti at­vy­kė­liai iš Tel Avi­vo. Prieš už­da­ry­mą šis ka­na­las tu­rė­jo apie 65 tūks­tan­čius se­kė­jų, tad toks mo­bi­li­za­ci­nis po­ten­cia­las iš tie­sų ke­lia šiur­pą. Tu­rint tai ome­ny­je, šis in­ci­den­tas tu­rė­tų bū­ti trak­tuo­ja­mas ne kaip ka­ri­ka­tū­ri­nė iš­im­tis, o vei­kiau kaip iš­si­pil­džiu­si ga­li­my­bė, ku­ri at­si­ran­da kas­kart nuo­mo­nių for­muo­to­jams iš­reiš­kus at­vi­rai prie­šiš­ką ir mo­bi­li­zuo­jan­čią žinutę.

Pa­na­šūs iš­si­šo­ki­mai Lie­tu­vo­je taip pat ver­čia su­ner­im­ti. Tur­būt ryš­kiau­siai šiuo at­žvil­giu pa­si­reiš­kė Sei­mo na­rys Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis, pa­sta­rai­siais mė­ne­siais re­gu­lia­riai pa­že­rian­tis an­ti­se­mi­tiš­kų ko­men­ta­rų. Po spa­lio 7‑osios po­li­ti­kas tei­gė: „Tei­sin­gai Val­ki­nin­kų ra­bi­nas sa­kė: „Mū­sų žy­dų veiks­mai prieš mus pa­čius ap­si­su­ko. […] Ka­da žy­dų vė­lia­vos ant Sei­mo bus?“ Ne­ge­bė­da­mas at­skir­ti žy­dų nuo ag­re­si­jos re­gio­ne ir kur­s­ty­da­mas an­ti­se­mi­ti­nes są­moks­lo teo­ri­jas Že­mai­tai­tis sa­vo se­kė­jams (40 tūks­tan­čių žmo­nių) pa­tei­kia ne­apy­kan­tą ir smur­tą prieš konk­re­čią žmo­nių gru­pę ska­ti­nan­čią pa­sau­lė­žiū­rą. Žy­dams su­ver­čia­ma vi­sa kal­tė dėl Iz­ra­e­lio ir Pa­les­ti­nos konf­lik­to, jiems pri­me­ta­ma ta pa­ti kons­pi­ra­ci­ja už­val­dy­ti pa­sau­lį. Ak­cen­tuo­da­mi iš­ori­nės gru­pės he­ge­mo­ni­ją Že­mai­tai­tis ir Ka­nye so­cia­li­niuo­se tink­luo­se reiš­kia­si itin panašiai.

Kons­pi­ra­ci­nį ir an­ti­se­mi­ti­nį inf­luen­ce­rių dis­kur­są vie­šo­jo­je erd­vė­je svar­bu ana­li­zuo­ti, nes Ka­nye Wes­tas nė­ra iš­im­tis. Tu­rė­da­mas be­veik 50 mi­li­jo­nų se­kė­jų so­cia­li­niuo­se tink­luo­se jis žen­kliai vei­kia sa­vo įspū­din­go mas­to au­di­to­ri­ją. Nors spren­džiant iš po­li­ti­nį fias­ko pa­ty­ru­sios Wes­to kan­di­da­tū­ros į JAV pre­zi­den­tus 2020-ai­siais se­kė­jų ra­to mo­bi­li­za­ci­jos po­ten­cia­las iš­lie­ka gin­čy­ti­nas, ta­čiau taip pla­čiai sklin­dan­ti ne­apy­kan­ta ga­li pas­ka­tin­ti iš­puo­lius prieš konk­re­čias žmo­nių gru­pes, o kar­tu ir kas­die­nę di­s­kri­mi­na­ci­ją bei at­skir­tį. Su­ak­ty­vė­jus Pa­les­ti­nos ir Iz­ra­e­lio konf­lik­tui smur­tą ir są­moks­lo teo­ri­jas ska­ti­nan­tys na­ra­ty­vai pra­dė­jo plis­ti dar grei­čiau, o emo­cio­na­lus konf­lik­to kon­teks­tas leng­viau ra­di­ka­li­zuo­ja skai­ty­to­jus. Tai ypač pa­lan­ku ra­di­ka­lios de­ši­nės pa­sau­lė­žiū­ros sklaidai. ■

Ro­kas Lin­ke­vi­čius, „An­ti­se­mi­tiz­mas ma­sėms“, Šauks­mas, 2023 nr. 2 (ru­duo), p. 27–28.