/

Studentų puslapius atvertus

Lietuvoje yra kelios žiniasklaidos priemonės, kurias kuria studentai. Bet nė viena iš jų neatspindi studentų gyvenimo realybės.

Kas­dien dėl stu­den­tų dė­me­sio run­gia­si šim­tai ži­nias­klai­dos plat­for­mų. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma jų – ne pa­čių stu­den­tų ku­ria­mas tu­ri­nys. Vis dėl­to Lie­tu­vo­je yra ke­lios ži­nias­klai­dos prie­mo­nės, ku­rių tu­ri­nys ne tik skir­tas stu­den­ti­jai, bet pa­čių stu­den­tų ir kuriamas.

Stu­den­tų ži­nias­klai­da tu­rė­tų su­kur­ti ter­pę stu­den­tams reikš­tis ne­si­var­žant su do­mi­nuo­jan­čiais ži­nias­klai­dos žai­dė­jais, la­vin­ti jų įgū­džius ra­šy­ti ir skai­ty­ti teks­tą, ska­tin­ti kri­tiš­kai ver­tin­ti kul­tū­ri­nius ir po­li­ti­nius fe­no­me­nus. Be to, ji tu­rė­tų at­spin­dė­ti stu­den­tų gy­ve­ni­mo rea­ly­bę. Tu­rint ome­ny šį svar­bų stu­den­tiš­kos ži­nias­klai­dos vaid­me­nį, ap­žvel­ki­me, kas sle­pia­si tarp lie­tu­viš­kų stu­den­tų pus­la­pių ir ra­di­jo bangų.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Njuspeipis

Mė­ne­si­nis KTU stu­den­tų žur­na­las. Vie­nin­te­lis pe­rio­di­nis stu­den­tų lei­di­nys, ku­ris iš­ei­na po­pie­ri­niu (800 vie­ne­tų) ti­ra­žu. Ran­da­mas KTU stu­den­tų mies­te­ly­je ir Kau­no cent­re esan­čio­se ka­vi­nė­se. Nju­s­pei­pis sa­vo sve­tai­nės ne­tu­ri, ta­čiau žur­na­lą lei­džia ir in­ter­ne­te.

Tai vie­nin­te­lis stu­den­tiš­kas lei­di­nys, ku­ris aiš­kiai įvar­di­ja sa­vo žan­rą – stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo bū­do žur­na­las. Nju­s­pei­pis dekla­ruo­ja­mą įvaiz­dį pri­pil­do ati­tin­ka­mu tu­ri­niu. Žur­na­le aps­čiai ga­li­ma ras­ti ke­lio­nių įspū­džių, stu­den­tų sėk­mės is­to­ri­jų ir pra­mo­gų – anek­do­tų, gal­vo­sū­kių, ki­no ir mu­zi­kos ap­žval­gų. De­ja, žur­na­lo moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo teks­tai tik mė­gė­jiš­kai pri­sta­to hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų te­mas. Iš prin­ci­po svei­kin­ti­ni stu­den­tų ban­dy­mai ang­lų kal­ba ra­šy­ti tarp­tau­ti­nei uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei nu­vi­lia pras­ta teks­tų ko­ky­be ir ba­na­liu tu­ri­niu. Mėn­raš­čio skel­bi­mų plo­tus už­pil­do ne stu­den­tų ren­gi­niai, o uni­ver­si­te­to vie­šų­jų ry­šių akcijos. 

Nju­s­pei­pis yra įspū­džių ir spal­vų po­t­pour­ri, kar­tais ba­lan­suo­jan­tis ant bul­va­ri­nio lei­di­nio ri­bos. Tad žur­na­lo ne­ap­kal­tin­si už­si­brėž­to žan­ro ne­ati­ti­ki­mu. Ta­čiau ar toks tu­ri­nys ir for­ma tin­ka vie­nin­te­liam stu­den­tiš­kam po­pie­ri­niu for­ma­tu iš­ei­nan­čiam žur­na­lui? To­kią pra­ban­gą sau lei­džian­tis lei­di­nys tu­rė­tų tu­rė­ti rim­tes­nių am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių ne tik su KTU, bet ir su vi­sos stu­den­ti­jos po­li­ti­kos ir kul­tū­ros problemomis.

Studis

Iki 2018 me­tų va­sa­ros 500 ti­ra­žu ėju­si vie­nin­te­lė po­pie­ri­nė Nju­s­pei­pio al­ter­na­ty­va, VDU Stu­den­tų at­sto­vy­bės žur­na­las Stu­dis, šiuo me­tu iš­ei­na kar­tą per tris mė­ne­sius elekt­ro­ni­niu for­ma­tu ir da­lį teks­tų pub­li­kuo­ja sa­vo pus­la­py­je.

Ke­lio­nės ir era­smus mai­nai su­da­ro pa­sto­viau­sią ir di­džiau­sią šio lei­di­nio tu­ri­nio da­lį. Daug vie­tos už­ima in­ter­viu žan­ras, ypač po­kal­biai su dės­ty­to­jais. Tai ma­žai pa­stan­gų rei­ka­lau­jan­tis tu­ri­nys, pri­rei­kus už­pil­dan­tis nu­me­rio pus­la­pius. Iš ki­tų lei­di­nių Stu­dis iš­si­ski­ria su­teik­da­mas dau­giau vie­tos stu­den­tų ban­dy­mams ap­mąs­ty­ti juos su­pan­čią tikro­vę. Ja­me taip pat re­gu­lia­riai pub­li­kuo­ja­ma stu­den­tų kū­ry­ba – pro­za, po­e­zi­ja ir vi­zu­a­lių­jų me­nų darbai.

Pa­si­tai­ko ir ga­na prak­tiš­kų, ak­tu­alių pub­li­ka­ci­jų, pa­vyz­džiui, stu­den­tų jau­čia­mo st­re­so, kli­ma­to kai­tos prob­le­mų klau­si­mais. Ki­ta ver­tus, daž­nai pa­ta­ria­ma, kaip pra­leis­ti lais­va­lai­kį ir var­to­ti, o ne, tar­ki­me, kaip pla­nuo­ti sa­vo fi­nan­sus, ieš­ko­ti pi­gaus būs­to ar kny­gų ir kri­tiš­kai ver­tin­ti so­cia­li­nius, po­li­ti­nius ar eko­no­mi­nius fenomenus.

Stu­džio pa­va­di­ni­mo pa­ant­raš­tė nu­ro­do, kad tai yra VDU SA lei­di­nys. Ta­čiau žur­na­le nė­ra nau­jie­nų ar po­le­mi­kos apie stu­den­tų po­li­ti­ką. Jei­gu in­ter­viu ima­mas iš ką tik iš­rink­tos SA pre­zi­den­tės, tai ji kal­bi­na­ma la­biau kaip dar­buo­to­ja, ką tik sėk­min­gai bai­gu­si dar­bo pa­ieš­ką, o ne kaip stu­den­tų atstovė. 

Stu­dis ne­tu­ri aiš­kiai api­brėž­tų te­mi­nių kryp­čių. Žur­na­las vei­kiau pri­me­na uni­ver­si­te­to Fa­ce­bo­o­ko sie­ną. Jis tar­si sa­vi­tiks­lis – ei­nan­tis vien dėl to, kad ei­tų, o ne dėl to, kad tu­rė­tų, ką pa­sa­ky­ti. To­dėl re­gu­lia­rus skai­ty­to­jas ja­me at­ras keis­tų prieš­ta­ra­vi­mų. Pa­vyz­džiui, vie­na­me nu­me­ry­je lei­džia­mas stu­den­to, pri­sta­to­mo dar­bo­ho­li­ku, in­ter­viu, o ki­ta­me – teks­tas apie per­si­dir­bu­sių stu­den­tų psichologiją.

Di­džiau­sia Stu­džio silp­ny­bė – jis ne­at­spin­di stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo rea­ly­bės. Tarp stu­den­tų sėk­mės is­to­ri­jų, dės­ty­to­jų pa­sa­ko­ji­mų ir bliz­gaus uni­ver­si­te­to įvaiz­džio lie­ka ne­at­skleis­ta su­dė­tin­go­ji stu­den­tiš­kos bū­ties pu­sė – per­var­gę ar­ba ne­mo­ty­vuo­ti drau­gai, per­si­dir­bę dės­ty­to­jai, pras­ti se­mi­na­rai, ba­ra­kai, ku­rio­ziš­ki ir liūd­ni stu­den­tiš­ki pra­gy­ve­ni­mo būdai.

Mes – 360

Sa­vo veik­lą šių me­tų pra­džio­je pra­dė­jęs kaip VMU Pod­cast, da­bar šis pod­cas­tas pri­ei­na­mas net per ke­tu­rias plat­for­mas, tarp ku­rių yra Spo­ti­fy ir 15min Klau­syk. Jo­se Ig­nas Lok­ci­kas ir Ie­va Švec­ky­tė įvai­rio­mis te­mo­mis kal­bi­na lai­dos sve­čius – ati­tin­ka­mų sri­čių spe­cia­lis­tus, VDU stu­den­tus ir dės­ty­to­jus. Pod­cas­to ap­ra­šy­me pa­brė­žia­ma, kad tai yra uni­ver­si­te­to stu­den­tų iniciatyva.

Iki šiol pa­si­ro­dė tik še­šios Mes – 360 lai­dos, tai­gi kol kas sun­ku da­ry­ti bend­res­nes iš­va­das. Ta­čiau ne­ri­mą ke­lia po pir­mų dvie­jų lai­dų pa­keis­tas pa­va­di­ni­mas, ku­ris da­bar pa­na­šus į VDU ad­mi­nist­ra­ci­jos vie­šų­jų ry­šių šū­kį, nau­do­ja­mą uni­ver­si­te­to re­kla­mai tarp abi­tu­ri­en­tų. Ky­la įta­ri­mas, kad stu­den­tiš­ka ini­cia­ty­va vėl iš­nau­do­ja­ma kaip re­kla­ma nau­jiems krep­še­liams pri­trauk­ti. Šį įspū­dį su­stip­ri­na ir vie­to­mis per­ne­lyg for­ma­lus ir rim­tas pod­cas­to įvaizdis.

Lai­dų tu­ri­nys iš es­mės pri­me­na stu­den­tiš­kus lei­di­nius – kal­ba­ma apie ke­lio­nes, apie stu­den­tų sėk­mės is­to­ri­jas ir apie at­si­tik­ti­nai pa­rink­tas stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo prob­le­mas. Mes – 360 trans­lia­ci­jos pra­si­dė­jo 2019 me­tų pa­va­sa­rį, ta­čiau kol kas klau­sy­to­jai ru­dens se­zo­ną nau­jų lai­dų ne­su­lau­kė. Lai­kas pa­ro­dys, ar kū­ry­bi­nė gru­pė to­liau ma­tys pras­mę ir at­ras en­tu­ziaz­mo tęs­ti pra­dė­tą darbą.

Universiteto žurnalistas

VU Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to žur­na­lis­ti­kos ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ran­tū­ros stu­den­tų laik­raš­tis. Nuo 1977 me­tų ei­nan­tis lei­di­nys yra se­niau­sia stu­den­tiš­ka ži­nias­klai­dos prie­mo­nė Lie­tu­vo­je. Pas­ku­ti­nis po­pie­ri­nis nu­me­ris taik­liu te­mi­niu pa­va­di­ni­mu „Ar ži­nias­klai­da mirš­ta?“ iš­ėjo 2017 me­tais. Šian­dien Uni­ver­si­te­to žur­na­lis­tas pa­kan­ka­mai re­gu­lia­riai teks­tus ir lai­dų me­džia­gą ke­lia į sa­vo nau­jie­nų sve­tai­nę.

Žur­na­las yra lei­džia­mas Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­te stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų. Jo tu­ri­nys yra pa­kan­ka­mai pa­dri­kas – vi­sa ga­ly­bė ne­nu­si­sto­vė­ju­sių, pa­se­nu­sių ir pus­tuš­čių rub­ri­kų. Prie pag­rin­di­nių ži­nias­klai­dos te­mų – po­li­ti­kos, kul­tū­ros, eko­no­mi­kos – pri­si­lie­čia­ma, švel­niai ta­riant, sporadiškai. 

Bend­rai Uni­ver­si­te­to žur­na­lis­tas teks­tų ko­ky­be len­kia ki­tus stu­den­tų žur­na­lus. Vis­gi ja­me kaip ir ki­tuo­se lei­di­niuo­se ga­li­ma ras­ti ir po­t­pur­ri: nuo gy­ve­ni­mo bū­do lai­dų apie fi­gū­ros gra­ži­ni­mą iki įspū­džių iš ke­lio­nių ir mai­nų į už­sie­nį. Pa­si­kly­dus tarp dau­gy­bės at­si­tik­ti­nai su­mes­tų žur­na­lis­ti­kos stu­den­tų at­si­skai­ty­mų dar­bų da­ro­si sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kiam skai­ty­to­jui lei­di­nys skirtas. 

At­ro­do, kad Uni­ver­si­te­to žur­na­lis­tas stu­den­tiš­kus rei­ka­lus ko­men­tuo­ja ne­re­gu­lia­riai ar­ba vi­sai prie jų ne­pri­si­lie­čia. Teks­tai ra­šo­mi la­bai rim­tai, tar­si sten­gia­ma­si imi­tuo­ti do­mi­nuo­jan­čias ži­nias­klai­dos prie­mo­nes. Žur­na­lo au­to­riai ma­žai ko­ky­biš­ko dė­me­sio ski­ria na­cio­na­li­nei po­li­ti­kai, ką jau be­sa­ky­ti apie stu­den­tų po­li­ti­ką. Tar­si įgū­džiai dirb­ti su to­kio­mis te­mo­mis bū­si­miems žur­na­lis­tams bū­tų nereikalingi.

Start FM

Stu­den­tų ra­di­jo sto­tis VU Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­te. Ji ra­di­jo ban­go­mis trans­liuo­ja­ma be­veik vi­sa­me Vil­niu­je, taip pat pri­ei­na­ma in­ter­ne­te. Sto­ties sve­tai­nė­je ga­li­ma ras­ti pra­ėju­sių lai­dų įra­šus, jų ap­ra­šus ir trans­lia­ci­jos prog­ra­mą. Sto­tį ga­li­ma pa­gir­ti dėl daž­nai trans­liuo­ja­mų laidų.

Dau­giau­siai dė­me­sio Start FM ski­ria mu­zi­kai. Per sto­tį ga­li­ma iš­girs­ti di­de­lį spekt­rą mu­zi­kos sti­lių: psy­che­de­lic, me­tal, sad­co­re, funk, soul, dis­co, hou­se, bo­ogie, dubs­tep, roc­ka­bil­ly, blu­es, pop, be­at, ska, reg­gae, punk, dan­ce, count­ry, jazz, exper­i­men­tal, ele­ct­ro­nic, am­bi­ent, gro­ove ir ki­tų. Vie­na ver­tus, žmo­gaus ku­ruo­ja­ma mu­zi­ki­nė prog­ra­ma – tik­ra at­gai­va You­Tu­be ir Spo­ti­fy al­go­rit­mų am­žiu­je. Ki­ta ver­tus, ban­dy­mas ap­im­ti vis­ką gra­si­na su­men­kin­ti sto­ties ki­to­niš­ku­mą, o ku­rio nors vie­no sti­liaus lai­dos ei­na per re­tai, kad jo ger­bė­jai ga­lė­tų Start FM lai­ky­ti sa­va stotimi.

Mu­zi­ka yra vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris iš­ski­ria sto­tį iš ki­tų plat­for­mų. Li­ku­sios lai­dos yra stu­den­tų žur­na­lų tu­ri­nio ati­tik­muo (kad ir lai­dos apie bai­sy­bes ir fil­mų ap­žval­gas, ati­tin­kan­čios pra­mo­gų skil­tį, ar lai­dos apie ki­tas kul­tū­ras, pri­me­nan­čios ke­lio­nių ap­ra­šy­mus žur­na­luo­se). Yra lai­dų, ne­pa­ten­kan­čių į žur­na­lų siū­lo­mą asor­ti­men­tą, kaip an­tai lai­dos apie ly­čių klau­si­mus, ame­ri­kie­tiš­ką fu­tbo­lą, ap­lin­ko­sau­gą ir žur­na­lis­ti­ką, ta­čiau ga­li­ma su­abe­jo­ti, ar lai­dų kū­rė­jai šias te­mas su­sie­ja su studentija.

Kaip ir stu­den­tų žur­na­lai Start FM ne­iš­ven­gia uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos įsi­ki­ši­mo į trans­liuo­ja­mą tu­ri­nį. Da­bar­ti­nė­je sto­ties prog­ra­mo­je dvi lai­das ve­da VU ad­mi­nist­ra­ci­jos na­riai – ko­mu­ni­ka­ci­jos ko­or­di­na­to­riai. Gal pa­si­ro­dy­tų ne­pa­grįs­ta šias lai­das au­to­ma­tiš­kai įvar­dy­ti uni­ver­si­te­tų vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­jos da­li­mi, bet daug ką sa­ko fak­tas, kad šios lai­dos pri­sta­to kri­tiš­kai ne­įver­tin­tą re­kla­mi­nį VU vei­dą, pa­vyz­džiui, alum­nų ka­rje­rų sėk­mės is­to­ri­jas ir nau­jas uni­ver­si­te­to investicijas.

Bendrai paėmus

Api­bend­ri­nant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad stu­den­tų ži­nias­klai­da ne­si­ski­ria nuo di­džių­jų ša­lies ži­nias­klai­dos prie­mo­nių. Jo­je vy­rau­ja pop­si­nis, gy­ve­ni­mo bū­do ir bul­va­ri­nis tu­ri­nys. Ji ne­at­spin­di stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo rea­ly­bės ir ne­tu­ri ter­pės, kur nuo­lat bū­tų ap­ta­ria­mos na­cio­na­li­nė (LSS) ir vie­ti­nė (SA) stu­den­tų politika.

Prisijunk prie mūsų komandos:

Nė­ra nė vie­no kul­tū­ri­nio stu­den­tų lei­di­nio, ku­ris leis­tų jau­nie­siems kū­rė­jams ne­si­var­žant su pa­ty­ru­siais dė­dė­mis ir te­to­mis aštrin­ti sa­vą­sias plunks­nas ir au­gin­tų kul­tū­ri­nio ka­no­no lau­žy­to­jus. Tuo tar­pu kul­tū­ri­nės ap­žval­gos ap­si­ri­bo­ja trum­po­mis fil­mų ar kny­gų re­cen­zi­jo­mis. Tai reiš­kia, kad kul­tū­ra stu­den­tų yra tik var­to­ja­ma, o ne ap­mąs­to­ma ar ana­li­zuo­ja­ma. Daug ką apie stu­den­tų or­ga­ni­za­vi­mą­si ir jų ko­ky­biš­kos spau­dos sam­pra­tą pa­sa­ko tai, kad ki­ti di­des­ni uni­ver­si­te­tai ir me­nų aka­de­mi­jos ne­tu­ri sa­vo stu­den­tiš­kų leidinių.

Per­ša­si viš­tos ir kiau­ši­nio prob­le­ma – nė­ra or­ga­ni­zuo­to stu­den­tų po­li­ti­kos ir kul­tū­ros lau­ko ir nė­ra ra­šan­čių ir skai­tan­čių stu­den­tų. Šis už­bur­tas ra­tas ne­reiš­kia pa­dė­ties be iš­ei­ties. Prob­le­mą spręs­ti rei­kia pra­de­dant lau­žy­ti pa­čią ar­ti­miau­sią ra­to da­lį. Ku­ria­mas tu­ri­nys tu­ri bū­ti ko­ky­biš­kas ir tai­ky­tis į es­mi­nes stu­den­tų prob­le­mas, o skai­ty­to­jai tu­ri to­kio tu­ri­nio rei­ka­lau­ti ir iš au­to­rių, ir iš redaktorių.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk

Į save per svetur

Asmeninė istorija, kaip palikus savąją aplinką galima geriau pažinti save ir savo šalį.

Tolimas ir artimas

Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.