Kasdien dėl studentų dėmesio rungiasi šimtai žiniasklaidos platformų. Absoliuti dauguma jų – ne pačių studentų kuriamas turinys. Vis dėlto Lietuvoje yra kelios žiniasklaidos priemonės, kurių turinys ne tik skirtas studentijai, bet pačių studentų ir kuriamas.
Studentų žiniasklaida turėtų sukurti terpę studentams reikštis nesivaržant su dominuojančiais žiniasklaidos žaidėjais, lavinti jų įgūdžius rašyti ir skaityti tekstą, skatinti kritiškai vertinti kultūrinius ir politinius fenomenus. Be to, ji turėtų atspindėti studentų gyvenimo realybę. Turint omeny šį svarbų studentiškos žiniasklaidos vaidmenį, apžvelkime, kas slepiasi tarp lietuviškų studentų puslapių ir radijo bangų.
Patiko straipsnis? Paremk mus:
Njuspeipis
Mėnesinis KTU studentų žurnalas. Vienintelis periodinis studentų leidinys, kuris išeina popieriniu (800 vienetų) tiražu. Randamas KTU studentų miestelyje ir Kauno centre esančiose kavinėse. Njuspeipis savo svetainės neturi, tačiau žurnalą leidžia ir internete.
Tai vienintelis studentiškas leidinys, kuris aiškiai įvardija savo žanrą – studentiško gyvenimo būdo žurnalas. Njuspeipis deklaruojamą įvaizdį pripildo atitinkamu turiniu. Žurnale apsčiai galima rasti kelionių įspūdžių, studentų sėkmės istorijų ir pramogų – anekdotų, galvosūkių, kino ir muzikos apžvalgų. Deja, žurnalo mokslo populiarinimo tekstai tik mėgėjiškai pristato humanitarinių mokslų temas. Iš principo sveikintini studentų bandymai anglų kalba rašyti tarptautinei universiteto bendruomenei nuvilia prasta tekstų kokybe ir banaliu turiniu. Mėnraščio skelbimų plotus užpildo ne studentų renginiai, o universiteto viešųjų ryšių akcijos.
Njuspeipis yra įspūdžių ir spalvų potpourri, kartais balansuojantis ant bulvarinio leidinio ribos. Tad žurnalo neapkaltinsi užsibrėžto žanro neatitikimu. Tačiau ar toks turinys ir forma tinka vieninteliam studentiškam popieriniu formatu išeinančiam žurnalui? Tokią prabangą sau leidžiantis leidinys turėtų turėti rimtesnių ambicijų, susijusių ne tik su KTU, bet ir su visos studentijos politikos ir kultūros problemomis.
Studis
Iki 2018 metų vasaros 500 tiražu ėjusi vienintelė popierinė Njuspeipio alternatyva, VDU Studentų atstovybės žurnalas Studis, šiuo metu išeina kartą per tris mėnesius elektroniniu formatu ir dalį tekstų publikuoja savo puslapyje.
Kelionės ir erasmus mainai sudaro pastoviausią ir didžiausią šio leidinio turinio dalį. Daug vietos užima interviu žanras, ypač pokalbiai su dėstytojais. Tai mažai pastangų reikalaujantis turinys, prireikus užpildantis numerio puslapius. Iš kitų leidinių Studis išsiskiria suteikdamas daugiau vietos studentų bandymams apmąstyti juos supančią tikrovę. Jame taip pat reguliariai publikuojama studentų kūryba – proza, poezija ir vizualiųjų menų darbai.
Pasitaiko ir gana praktiškų, aktualių publikacijų, pavyzdžiui, studentų jaučiamo streso, klimato kaitos problemų klausimais. Kita vertus, dažnai patariama, kaip praleisti laisvalaikį ir vartoti, o ne, tarkime, kaip planuoti savo finansus, ieškoti pigaus būsto ar knygų ir kritiškai vertinti socialinius, politinius ar ekonominius fenomenus.
Studžio pavadinimo paantraštė nurodo, kad tai yra VDU SA leidinys. Tačiau žurnale nėra naujienų ar polemikos apie studentų politiką. Jeigu interviu imamas iš ką tik išrinktos SA prezidentės, tai ji kalbinama labiau kaip darbuotoja, ką tik sėkmingai baigusi darbo paiešką, o ne kaip studentų atstovė.
Studis neturi aiškiai apibrėžtų teminių krypčių. Žurnalas veikiau primena universiteto Facebooko sieną. Jis tarsi savitikslis – einantis vien dėl to, kad eitų, o ne dėl to, kad turėtų, ką pasakyti. Todėl reguliarus skaitytojas jame atras keistų prieštaravimų. Pavyzdžiui, viename numeryje leidžiamas studento, pristatomo darboholiku, interviu, o kitame – tekstas apie persidirbusių studentų psichologiją.
Didžiausia Studžio silpnybė – jis neatspindi studentiško gyvenimo realybės. Tarp studentų sėkmės istorijų, dėstytojų pasakojimų ir blizgaus universiteto įvaizdžio lieka neatskleista sudėtingoji studentiškos būties pusė – pervargę arba nemotyvuoti draugai, persidirbę dėstytojai, prasti seminarai, barakai, kurioziški ir liūdni studentiški pragyvenimo būdai.
Mes – 360
Savo veiklą šių metų pradžioje pradėjęs kaip VMU Podcast, dabar šis podcastas prieinamas net per keturias platformas, tarp kurių yra Spotify ir 15min Klausyk. Jose Ignas Lokcikas ir Ieva Šveckytė įvairiomis temomis kalbina laidos svečius – atitinkamų sričių specialistus, VDU studentus ir dėstytojus. Podcasto aprašyme pabrėžiama, kad tai yra universiteto studentų iniciatyva.
Iki šiol pasirodė tik šešios Mes – 360 laidos, taigi kol kas sunku daryti bendresnes išvadas. Tačiau nerimą kelia po pirmų dviejų laidų pakeistas pavadinimas, kuris dabar panašus į VDU administracijos viešųjų ryšių šūkį, naudojamą universiteto reklamai tarp abiturientų. Kyla įtarimas, kad studentiška iniciatyva vėl išnaudojama kaip reklama naujiems krepšeliams pritraukti. Šį įspūdį sustiprina ir vietomis pernelyg formalus ir rimtas podcasto įvaizdis.
Laidų turinys iš esmės primena studentiškus leidinius – kalbama apie keliones, apie studentų sėkmės istorijas ir apie atsitiktinai parinktas studentiško gyvenimo problemas. Mes – 360 transliacijos prasidėjo 2019 metų pavasarį, tačiau kol kas klausytojai rudens sezoną naujų laidų nesulaukė. Laikas parodys, ar kūrybinė grupė toliau matys prasmę ir atras entuziazmo tęsti pradėtą darbą.
Universiteto žurnalistas
VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro ir magistrantūros studentų laikraštis. Nuo 1977 metų einantis leidinys yra seniausia studentiška žiniasklaidos priemonė Lietuvoje. Paskutinis popierinis numeris taikliu teminiu pavadinimu „Ar žiniasklaida miršta?“ išėjo 2017 metais. Šiandien Universiteto žurnalistas pakankamai reguliariai tekstus ir laidų medžiagą kelia į savo naujienų svetainę.
Žurnalas yra leidžiamas Komunikacijos fakultete studijuojančių studentų. Jo turinys yra pakankamai padrikas – visa galybė nenusistovėjusių, pasenusių ir pustuščių rubrikų. Prie pagrindinių žiniasklaidos temų – politikos, kultūros, ekonomikos – prisiliečiama, švelniai tariant, sporadiškai.
Bendrai Universiteto žurnalistas tekstų kokybe lenkia kitus studentų žurnalus. Visgi jame kaip ir kituose leidiniuose galima rasti ir potpurri: nuo gyvenimo būdo laidų apie figūros gražinimą iki įspūdžių iš kelionių ir mainų į užsienį. Pasiklydus tarp daugybės atsitiktinai sumestų žurnalistikos studentų atsiskaitymų darbų darosi sunku pasakyti, kokiam skaitytojui leidinys skirtas.
Atrodo, kad Universiteto žurnalistas studentiškus reikalus komentuoja nereguliariai arba visai prie jų neprisiliečia. Tekstai rašomi labai rimtai, tarsi stengiamasi imituoti dominuojančias žiniasklaidos priemones. Žurnalo autoriai mažai kokybiško dėmesio skiria nacionalinei politikai, ką jau besakyti apie studentų politiką. Tarsi įgūdžiai dirbti su tokiomis temomis būsimiems žurnalistams būtų nereikalingi.
Start FM
Studentų radijo stotis VU Komunikacijos fakultete. Ji radijo bangomis transliuojama beveik visame Vilniuje, taip pat prieinama internete. Stoties svetainėje galima rasti praėjusių laidų įrašus, jų aprašus ir transliacijos programą. Stotį galima pagirti dėl dažnai transliuojamų laidų.
Daugiausiai dėmesio Start FM skiria muzikai. Per stotį galima išgirsti didelį spektrą muzikos stilių: psychedelic, metal, sadcore, funk, soul, disco, house, boogie, dubstep, rockabilly, blues, pop, beat, ska, reggae, punk, dance, country, jazz, experimental, electronic, ambient, groove ir kitų. Viena vertus, žmogaus kuruojama muzikinė programa – tikra atgaiva YouTube ir Spotify algoritmų amžiuje. Kita vertus, bandymas apimti viską grasina sumenkinti stoties kitoniškumą, o kurio nors vieno stiliaus laidos eina per retai, kad jo gerbėjai galėtų Start FM laikyti sava stotimi.
Muzika yra vienintelis dalykas, kuris išskiria stotį iš kitų platformų. Likusios laidos yra studentų žurnalų turinio atitikmuo (kad ir laidos apie baisybes ir filmų apžvalgas, atitinkančios pramogų skiltį, ar laidos apie kitas kultūras, primenančios kelionių aprašymus žurnaluose). Yra laidų, nepatenkančių į žurnalų siūlomą asortimentą, kaip antai laidos apie lyčių klausimus, amerikietišką futbolą, aplinkosaugą ir žurnalistiką, tačiau galima suabejoti, ar laidų kūrėjai šias temas susieja su studentija.
Kaip ir studentų žurnalai Start FM neišvengia universiteto administracijos įsikišimo į transliuojamą turinį. Dabartinėje stoties programoje dvi laidas veda VU administracijos nariai – komunikacijos koordinatoriai. Gal pasirodytų nepagrįsta šias laidas automatiškai įvardyti universitetų viešųjų ryšių kampanijos dalimi, bet daug ką sako faktas, kad šios laidos pristato kritiškai neįvertintą reklaminį VU veidą, pavyzdžiui, alumnų karjerų sėkmės istorijas ir naujas universiteto investicijas.
Bendrai paėmus
Apibendrinant galima pasakyti, kad studentų žiniasklaida nesiskiria nuo didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių. Joje vyrauja popsinis, gyvenimo būdo ir bulvarinis turinys. Ji neatspindi studentiško gyvenimo realybės ir neturi terpės, kur nuolat būtų aptariamos nacionalinė (LSS) ir vietinė (SA) studentų politika.
Prisijunk prie mūsų komandos:
Nėra nė vieno kultūrinio studentų leidinio, kuris leistų jauniesiems kūrėjams nesivaržant su patyrusiais dėdėmis ir tetomis aštrinti savąsias plunksnas ir augintų kultūrinio kanono laužytojus. Tuo tarpu kultūrinės apžvalgos apsiriboja trumpomis filmų ar knygų recenzijomis. Tai reiškia, kad kultūra studentų yra tik vartojama, o ne apmąstoma ar analizuojama. Daug ką apie studentų organizavimąsi ir jų kokybiškos spaudos sampratą pasako tai, kad kiti didesni universitetai ir menų akademijos neturi savo studentiškų leidinių.
Peršasi vištos ir kiaušinio problema – nėra organizuoto studentų politikos ir kultūros lauko ir nėra rašančių ir skaitančių studentų. Šis užburtas ratas nereiškia padėties be išeities. Problemą spręsti reikia pradedant laužyti pačią artimiausią rato dalį. Kuriamas turinys turi būti kokybiškas ir taikytis į esmines studentų problemas, o skaitytojai turi tokio turinio reikalauti ir iš autorių, ir iš redaktorių.