VU SA ir Švietimo ministerijos konferencijoje – studentų socialinės problemos ir jų sprendimo projektas.
Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.
Politinės jaunimo organizacijos neina į jaunimo savivaldas. Dėl naujo įstatymo jos pagaliau gali prisiimti atsakomybę už šalies demokratiją.
Vyriausybės dovana prieš tarptautinę studentų dieną – neigiama išvada privalomų apmokamų studentų praktikų viešajame sektoriuje projektui.
Du studentų savivaldos ateities scenarijai rodo, kas gali nutikti su nieko studentams pasiūlyti negalinčiomis atstovybėmis.
Iš pirmo žvilgsnio VGTU SA rodosi pažangesnė už kitas atstovybes. Bet jos seniūnų sistema iš esmės pakerta savivaldos demokratiškumą.
Dabartiniai studentai turės išgyventi klimato krizės padarinius. Jų bendri veiksmai galėtų užtikrinti, jog universitetai taptų pavyzdžiu, kaip reaguoti į besikeičiantį klimatą.
Be vieno įgūdžio studentų sąjunga ir atstovybės negali pasiekti studentams svarbių permainų.
30-asis LSS gimtadienis turėjo būti proga reflektuoti studentų savivaldos iššūkius. Bet konferencija tik darkart parodė sąjungos idėjinę tuštumą.
Diskusija apie politikos ir ideologijos vaidmenį universitete bei studentų įsitraukimą į viešuosius reikalus.
Sumokėjęs už Lietuvos studento pažymėjimą studentas tampa savo savivaldos dalininku. Tačiau Lietuvos studentų sąjungos ir atstovybių finansai rodo, kad šie pinigai nebūtinai panaudojami studentų labui.
Pirmosios naujų kandidatų patirtys VU SA rinkimuose atskleidžia didelę atstovybės atvirumo ir demokratiškumo problemą.
Demokratiškų visuotinių rinkimų mandato neturintys studentų atstovai sprendimus priima piktnaudžiaudami apklausomis. Karantinas parodė, kad jos taip pat suteikia pasiteisinimą nesiimti ryžtingų veiksmų studentų interesams apginti.
Studentai negali apsiribot vien universiteto sienomis, negali neiti į visuomenės gyvenimą, kur po metų antrų jie turės savo įgytas žinias pritaikinti bendriesiems valstybės reikalams.
Lietuvoje pavasaris – studentų rinkimų sezonas, kurio metu dauguma šalies aukštųjų mokyklų renka savo atstovybių organus.
