Studentų savivaldai trūksta kompetencijų

Be vieno įgūdžio studentų sąjunga ir atstovybės negali pasiekti studentams svarbių permainų.

Michael Scott. Serialo „The Office“ stopkadras

Lap­kri­čio 17 d. Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas at­me­tė LSS siū­ly­mą, pa­gal ku­rį aukš­to­sios mo­kyk­los fi­nan­sa­vi­mą gau­tų ir pa­gal stu­den­tų nuo­mo­nę apie jų stu­di­jų ko­ky­bę. Die­ną vė­liau to­kį spren­di­mą pa­tvir­ti­no ir Sei­mo plenumas. 

Aukš­čiau­si stu­den­tų sa­vi­val­dos at­sto­vai ko­mi­te­to iš­va­das, kad esą stu­den­tams trūks­ta kom­pe­ten­ci­jų ver­tin­ti stu­di­jų ko­ky­bę, pa­šie­pė ma­ža so­cia­li­nių tink­lų kam­pa­ni­ja.

Ir nors ko­mi­te­to iš­va­dos yra gan ci­niš­kos, bė­da ta, kad jos – teisingos.

Ne pa­slap­tis, kad tvar­kant kas­die­nius rei­ka­lus stu­den­tų at­sto­vy­bėms ir są­jun­gai la­bai svar­bi kom­pe­ten­ci­ja. Ar­gu­men­tuo­da­mi jo­mis kai ku­rie VU SA na­riai pag­rin­džia, ko­dėl vie­niems ar ki­tiems stu­den­tams tu­rė­tų bū­ti ne­leis­ta da­ly­vau­ti sa­vo at­sto­vų rin­ki­muo­se. Be to, ne­re­to­je at­sto­vy­bė­je no­rint gau­ti aukš­tes­nes stu­den­tų at­sto­vų pa­rei­gas rei­kia iš­lai­ky­ti kom­pe­ten­ci­jų te­stus. Ga­liau­siai ar dar ver­ta mi­nė­ti są­jun­go­je ir at­sto­vy­bė­se ei­nan­čią nuo­la­ti­nių mo­ky­mų vir­ti­nę, ku­ri esą tu­rė­tų to­bu­lin­ti jų na­rių kas­die­nės veik­los įgūdžius.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Aiš­ku, kad ir vie­ti­nė, ir na­cio­na­li­nė sa­vi­val­da su­pran­ta, jog ko­mu­ni­ka­ci­jos, va­dy­bos, žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių ir ki­tų sri­čių įgū­džiai jų na­riams ir na­rėms ne­nu­kren­ta iš dan­gaus. Jie tu­ri bū­ti įgy­ja­mi ir per­duo­da­mi bū­si­miems atstovams.

Ta­čiau ko­dėl tarp šių kom­pe­ten­ci­jų nė­ra ge­bė­ji­mo mąs­ty­ti ir veik­ti politiškai?

Kom­pe­ten­ci­jos, ku­rias šian­dien ge­riau ar pras­čiau puo­se­lė­ja stu­den­tų sa­vi­val­da, be ge­bė­ji­mo mąs­ty­ti ir veik­ti po­li­tiš­kai iš stu­den­tų at­sto­vo pa­da­ro pa­pras­tą biu­ro­kra­tą, o iš vi­sos stu­den­tų sa­vi­val­dos – biurokratiją.

Tuo tar­pu val­džios at­sto­vai, ku­rie ga­liau­siai pri­ima spren­di­mus dėl aukš­to­jo moks­lo ir stu­den­tų ge­ro­vės yra ne biu­ro­kra­tai, o po­li­ti­kai. Kai biu­ro­kra­tas su­si­du­ria su po­li­ti­ku, pa­sta­ra­sis anks­čiau ar vė­liau lai­mi. Dėl pa­pras­čiau­sios prie­žas­ties, kad vie­nas spren­di­mus pri­ima, o ki­tas – vykdo.

Ne­nuo­sta­bu, kad dau­gu­ma stu­den­tų sa­vi­val­dos pa­siū­ly­mų su­si­dū­rus su ša­lies po­li­ti­kais yra pa­smerk­ti at­me­ti­mui. Ką po­li­ti­kai pa­sa­kys, tą LSS ar SA ir (ne)darys, nes toks ir yra po­li­ti­kų ir biu­ro­kra­tų santykis.

Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju ne­rei­kė­tų ap­si­gau­ti ko­mi­te­to pa­sta­bų tu­ri­niu, kad esą stu­den­tų sa­vi­val­dai ar pa­čiai stu­den­ti­jai trūks­ta įgū­džių ver­tin­ti, kas yra stu­di­jų ko­ky­bė. Ko­mi­te­tas tie­siog pra­bi­lo sa­vi­val­dai su­pran­ta­ma kal­ba. Vis­gi es­mė yra to­kia, kad pa­siū­ly­mą ko­mi­te­tas at­me­tė pui­kiai su­pras­da­mas, kad LSS ne­su­ge­bės jo na­riams pa­da­ry­ti jo­kių po­li­ti­nių nuo­sto­lių. Bent kiek pri­ty­rę po­li­ti­ko­je mo­ka grei­tai užuos­ti sa­vo prie­ši­nin­kų silp­ny­bes, o LSS tren­kia iš to­li – ji ne­tu­ri jo­kių po­li­ti­nių pa­jė­gu­mų. Ir ne, nau­jos Fa­ce­bo­ok pro­fi­lių nuo­trau­kos čia nė kiek nepadeda.

„Bent kiek pri­ty­rę po­li­ti­ko­je mo­ka grei­tai užuos­ti sa­vo prie­ši­nin­kų silp­ny­bes, o LSS tren­kia iš to­li – ji ne­tu­ri jo­kių po­li­ti­nių pajėgumų.“

Ko­kios yra tos rei­ka­lin­gos po­li­ti­nės kom­pe­ten­ci­jos, ku­rios stu­den­tų at­sto­vus iš vyk­dan­čių biu­ro­kra­tų pa­vers­tų pil­na­ver­čiais po­li­ti­kos žai­dė­jais, iš tik­rų­jų ga­lin­čiais nu­lem­ti stu­den­tams svar­bių spren­di­mų priėmimą?

Toks at­sto­vas ar at­sto­vė tu­ri mo­kė­ti bur­ti sau pa­lan­kius po­li­ti­kus ap­link sa­ve ir ap­link jam rū­pi­mus klau­si­mus. Ge­bė­ti ap­tik­ti skir­tis ir skir­tin­gų gru­pių in­te­re­sus, juos de­rin­ti ir jais žais­ti. Ga­liau­siai, kai vi­si ki­ti po­li­ti­niai ban­dy­mai ne­nu­si­se­ka, mo­bi­li­zuo­ti sa­vo rin­kė­jus (stu­den­tų sa­vi­val­dos at­ve­ju – stu­den­tus), for­muo­ti vie­šą­ją nuo­mo­nę ir kel­ti po­li­ti­nį spau­di­mą. Bū­tent be šių ge­bė­ji­mų stu­den­tų sa­vi­val­da to­liau teiš­ga­lės reikš­ti nu­si­vy­li­mą ir gi­lų su­si­rū­pi­ni­mą dėl at­mes­tų stu­den­tams svar­bių pasiūlymų.

To­kių kom­pe­ten­ci­jų stu­den­tų at­sto­vai ne­tu­ri, nes sa­vi­val­da yra pa­da­rius vis­ką, kad tik ne­su­si­da­ry­tų są­ly­gos to­kius įgū­džius įgy­ti. Jos, kaip ir bet ko­kie ki­ti įgū­džiai, tu­ri bū­ti au­gi­na­mos nuo pat že­miau­sio stu­den­tų sa­vi­val­dos ly­gio. Ta­čiau šiai die­nai sa­vi­val­dos dekla­ruo­ja sa­ve ap­o­li­tiš­ko­mis. Di­džio­jo­je da­ly­je uni­ver­si­te­tų ap­ri­bo­ta stu­den­tų rin­ki­mų tei­sė. Stu­den­tai lai­ko­mi vie­na­ly­te ma­se su vie­no­dais in­te­re­sais (žr. pa­vie­nio at­sto­vo tiks­lą „at­sto­vau­ti vi­siems stu­den­tams“). Bai­mi­na­ma­si bet ko­kių san­ty­kių su par­ti­jo­mis ir jų jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Į at­sto­vy­bes var­giai įsi­lei­džia­mi ki­ta­min­čiai ir ki­tos stu­den­tų grupės. 

Bend­rai pa­ėmus sa­vi­val­dos vei­kia grei­čiau kaip drau­gų klu­bai, o ne kaip vie­tos, kur su­si­du­ria ir de­ri­na­mi skir­tin­gi in­te­re­sai. Ši steri­li sa­vi­val­dos vi­daus kul­tū­ra su­vei­kia kaip šil­t­na­mio efek­tas: at­sto­vai, iš­ėję iš drau­gin­gos ir ne­konf­lik­ti­nės at­sto­vy­bės ap­lin­kos į na­cio­na­li­nę po­li­ti­ką – kur svar­biau­sias dė­muo ir yra skir­tin­gi in­te­re­sai – bū­na vi­siš­kai jai ne­pa­si­ruo­šę. Ga­liau­siai dėl to ken­čia vi­sa stu­den­ti­ja, kai na­cio­na­li­niu lyg­me­niu pri­ima­mi jai svar­būs sprendimai.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Juk bū­tų ma­žų ma­žiau­siai keis­ta, jei stu­den­tų sa­vi­val­dos sa­vo įsta­tuo­se dekla­ruo­tų, kad jos yra prieš ko­mu­ni­ka­ci­jos įgū­džius. Ar­ba prieš va­dy­bos. Ar­ba prieš žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių. Ar­ba dar prieš bet ku­rią kom­pe­ten­ci­ją, ku­ri rei­ka­lin­ga, kad stu­den­tų sa­vi­val­da ga­lė­tų efek­ty­viai at­sto­vau­ti stu­den­tams. Tai ko­dėl taip yra su po­li­tiš­ku­mu? Bū­tent su ta kom­pe­ten­ci­ja, be ku­rios vi­sa ki­ta sa­vi­val­do­je su­kaup­ta pa­tir­tis nu­ei­na šu­niui ant uodegos.

Taip ir iš­ei­na, kad stu­den­tų at­sto­vai na­cio­na­li­niu lyg­me­niui pa­na­šūs į Sei­mo ko­ri­do­riais klai­džio­jan­tį pa­aug­lį, vien dėl pa­teik­to pa­siū­ly­mo tar­si iš tė­vų be­si­ti­kin­tį po­li­ti­kų ap­do­va­no­ji­mų ir pri­pa­ži­ni­mo. Ne­ga­vęs ko no­ri šis ’nio­li­ki­nis Fa­ce­bo­o­ke sa­vo drau­gams pa­ra­šo ašt­rų įra­šą apie di­džią ne­tei­sy­bę, ku­rią jam pa­da­rė tė­vai. Taip ir pa­si­bai­gia jo žy­gis. Trum­pai ta­riant, šian­dien stu­den­tų sa­vi­val­da po­li­ti­ko­je – įky­rus, bet ne­la­bai kam įdo­mus vaikigalis.

Kol stu­den­tų at­sto­vai ne­įsi­kirs, kad jų dar­bas iš es­mės yra po­li­ti­nis, tol jie ne­ga­lės su­da­ry­ti są­ly­gų šioms kom­pe­ten­ci­joms įgy­ti ir pra­dė­ti mo­ky­tis žais­ti pa­gal po­li­ti­kos tai­syk­les. Ir kol jie ne­iš­moks po­li­tiš­kai ap­žais­ti val­džios at­sto­vų, tol stu­den­tai sa­vo prob­le­mų spren­di­mus ma­tys kaip au­sis be veidrodžio.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis yra VU semiotikos magistrantas, Šauksmo draugijos VDU sekretorius ir jos žurnalo redaktorius. 2019–2020 metais buvo VU SA parlamento narys.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.