Demokratijos įgūdžiai turi formuotis dar mokykloje

ŠAUKSMAS: Um­ber­to, svei­ki­ni­mai ta­pus nau­juo­ju Li­JOT pre­zi­den­tu. Ko­kius dar­bų pri­o­ri­te­tus iš­skir­tum sa­va­jai kadencijai?

MASI: Pag­rin­di­nis ma­no pri­o­ri­te­tas yra už­tik­rin­ti są­ly­gas ir me­cha­niz­mus, ku­rie ga­ran­tuo­tų ak­ty­ves­nį jau­ni­mo įsi­trau­ki­mą į pi­lie­ti­nius ir po­li­ti­nius pro­ce­sus. Jau­ni žmo­nės tik­rai ga­lė­tų ak­ty­viau bal­suo­ti rin­ki­muo­se ir bend­rai ma­to­me men­ką jau­ni­mo įsi­trau­ki­mą į skir­tin­gas bend­ruo­me­nes. Tai di­de­lė prob­le­ma, nes jau­ni žmo­nės ir vi­suo­me­nė lie­ka vis la­biau ati­to­lę vie­ni nuo ki­tų. Tuo­met nė­ra ga­li­my­bių bendradarbiauti.

Kan­di­da­tuo­da­mas į šias pa­rei­gas iš­sky­riau sa­vo prog­ra­mo­je še­šias kryp­tis: jau­ni­mo tei­sių už­tik­ri­ni­mas ir įga­li­ni­mas; re­gio­ni­nė jau­ni­mo po­li­ti­ka; so­li­da­ru­mas tarp kar­tų; ap­lin­ka, ku­rio­je ge­ra gy­ven­ti; jau­ni­mo in­for­ma­vi­mas ir kon­sul­ta­vi­mas; ir or­ga­ni­za­ci­jos vi­daus tvar­ka ir val­dy­se­na. Ap­lin­ka, ku­rio­je ge­ra gy­ven­ti, ap­ima tiek kli­ma­to kri­zės pa­da­ri­nių pa­ža­bo­ji­mą mū­sų vals­ty­bė­je ir ką jau­ni­mas ga­li dėl to pa­da­ry­ti, tiek tai, kaip jau­nas žmo­gus jau­čia­si vi­du­je, ko­kia iš­ori­nė ap­lin­ka jį su­pa. Reng­da­mas prog­ra­mą sie­kiau der­mės tarp vi­di­nio ir iš­ori­nio jau­no žmo­gaus pa­sau­lio ir tarp skir­tin­gų jo bend­ruo­me­nių. Tai yra, kad jau­nas žmo­gus sa­vo mies­te ir bend­ruo­me­nė­je ga­lė­tų jaus­tis kom­forta­bi­liai, tu­rė­tų ga­li­my­bes sėk­min­gai veik­ti ir kurti.

Sie­kiant už­tik­rin­ti ak­ty­ves­nį jau­ni­mo įsi­trau­ki­mą į po­li­ti­nius ir vi­suo­me­ni­nius pro­ce­sus mo­kyk­lo­se tu­rė­tų bū­ti dau­giau kal­ba­ma apie jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas kaip apie erd­vę ug­dy­ti sa­ve. Da­bar jau­no žmo­gaus ke­lias į jas yra la­bai at­si­tik­ti­nis. Aš ne­ma­nau, kad vi­si tu­rė­tų jo­se da­ly­vau­ti, ta­čiau šiuo me­tu jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos nė­ra ge­rai ži­no­mos pa­čiam jau­ni­mui, ypač ma­žiau aktyviam.

ŠAUKSMAS: Jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ži­no­mu­mas yra svar­bu, ta­čiau pa­ti Li­JOT drau­gi­jų su­or­ga­ni­zuo­ti ne­ga­lės. Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip pa­dė­ti jau vei­kian­čioms jau­ni­mo drau­gi­joms? Ar ma­to­te prob­le­mų sa­vi­val­dy­bių veikloje?

MASI: Li­JOT, nors ir vie­ni­ja 63 jau­ni­mo bei su jau­ni­mu dir­ban­čias ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, sa­vi­val­dy­bių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bas, ta­čiau pa­dė­tis 60 sa­vi­val­dy­bių ski­ria­si. Vie­nas pa­pras­tas pa­vyz­dys – or­ga­ni­za­ci­nė­je veik­lo­je trūks­ta, at­ro­do, net to­kių pa­pras­tų da­ly­kų kaip pa­tal­pos. Skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se yra la­bai skir­tin­gos są­ly­gos jau­niems žmo­nėms ak­ty­viai veik­ti. Aš įsi­vaiz­duo­ju Li­JOT kaip or­ga­ni­za­ci­ją, už­tik­ri­nan­čią, kad jau­ni­mo drau­gi­jos skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se sa­vo veik­lai tu­rė­tų vi­sas įma­no­mas są­ly­gas ir jos bū­tų kuo tolygesnės.

Be jo­kios abe­jo­nės, dramb­lys kam­ba­ry­je yra jau­no žmo­gaus su­do­mi­ni­mas ap­skri­tai. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad vie­nas spren­di­mas stai­ga į jau­ni­mo po­li­ti­ką pri­trauks daug jau­nų žmo­nių. Bet esu lin­kęs ma­ny­ti, kad di­des­nis kon­tak­tas ir tie­sio­gi­nis bend­ra­vi­mas su žmo­nė­mis, ku­rie dar nė­ra nie­kur da­ly­va­vę, ga­li su­do­min­ti la­biau nei vien ino­va­ty­vaus pri­sta­ty­mo vai­ky­ma­sis ar gal­vo­ji­mas apie sa­vęs pa­tei­ki­mą vie­šo­jo­je erd­vė­je. Tarp šių prie­mo­nių rei­kia dermės.

ŠAUKSMAS: Jau ant­ra­sis iš ei­lės Li­JOT pre­zi­den­tas at­ei­na iš Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo. Ar tarp jau­ni­mo dau­gu­ma yra mąs­tan­čių li­be­ra­liai? Ko­kią svar­bą Li­JOT vi­du­je tu­ri pa­sau­lė­žiū­ri­nės diskusijos?

MASI: Yra bu­vę Li­JOT va­do­vų iš skir­tin­gų or­ga­ni­za­ci­jų: Lie­tu­vos skau­ti­jos, Lie­tu­vos mok­s­lei­vių są­jun­gos ir iš po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų. Koks jis be­bū­tų, va­do­vo ver­ty­bi­nis pag­rin­das yra fun­da­men­ta­liai svar­bus. Jį tu­ri ir kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja, ypač to­kios kaip skau­tai, at­ei­ti­nin­kai ar po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos. Tos ver­ty­bės ir prin­ci­pai, kaip ir or­ga­ni­za­ci­jų funk­ci­jos, ga­li skir­tis ir su tuo vis­kas yra ge­rai. Sa­ky­čiau, bend­rai pa­ėmus Lie­tu­vos jau­ni­mas yra so­cia­liai pro­g­re­sy­ves­nis, bet ne­ži­nau, ar tik­rai li­be­ra­lus po­li­ti­nės ideo­lo­gi­jos as­pek­tu – tą rei­kė­tų tirti.

Ži­no­ma, džiau­giuo­si, kad ma­no mo­ti­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja iš­au­gi­na ly­de­rius, bet taip jau su­ta­po, kad iš šios or­ga­ni­za­ci­jos bu­vo kan­di­da­tuo­ti no­rin­čių žmo­nių. Per kam­pa­ni­ją juo­kė­mės ir sa­kiau, kad man ne­la­bai sma­gu kan­di­da­tuo­ti vie­nam, nes nė­ra su kuo dis­ku­tuo­ti apie or­ga­ni­za­ci­jos vi­zi­ją. Kai esi vie­nas iš vie­no, tuo pat me­tu esi ir ge­riau­sias, ir blo­giau­sias pa­si­rin­ki­mas. Ma­no pa­tir­tis po­li­ti­nė­je jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je įga­li­na ma­ty­ti po­li­ti­nius pro­ce­sus, ži­nau, kaip vei­kia įsta­ty­mų pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ros. Žiū­rė­si­me, ar bus tre­čias ir ket­vir­tas va­do­vas iš Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo. Tuo­met su­ne­rim­čiau, nes Li­JOT na­rių įvai­ro­vę rei­kia at­spin­dė­ti ir prak­tiš­kai. At­sto­vau­jant Li­JOT na­rėms nė­ra va­do­vau­ja­ma­si as­me­ni­nė­mis ar or­ga­ni­za­ci­jos, iš ku­rios žmo­gus at­ėjo, pa­žiū­ro­mis. Jau­ni žmo­nės nė­ra mo­no­li­ti­nė gru­pė – yra įvai­rūs lū­kes­čiai ir po­rei­kiai, ku­riuos rei­kia at­spin­dė­ti kaip įma­no­ma geriau.

ŠAUKSMAS: Ar Li­JOT pre­zi­den­tas ga­li tu­rė­ti tvir­tą po­zi­ci­ją vie­šo­jo­je erd­vė­je, ar vis­gi ten­ka de­rin­tis prie vi­sų or­ga­ni­za­ci­jos na­rių in­te­re­sų? Dėl ko­kių te­mų vy­rau­ja bend­ras na­rių su­ta­ri­mas, o dėl ku­rių ten­ka lai­ky­tis nuo­sai­kios pozicijos?

MASI: Pre­zi­den­tas pre­zi­den­tui ne­ly­gus. Aš re­miuo­si dviem da­ly­kais. Tai or­ga­ni­za­ci­jo­je pri­im­tais do­ku­men­tais, nes į juos ga­liu re­fe­ruo­ti sa­vo vie­šuo­se pa­si­sa­ky­muo­se. Ki­ta ver­tus, su­pran­tu, kad jau­ni žmo­nės yra įvai­rūs. Jie tu­ri skir­tin­gus po­rei­kius ir rei­kia už­tik­rin­ti jų vi­sų ga­li­my­bes ug­dy­tis ir kles­tė­ti. Bū­na ne­su­ta­ri­mų, bet yra me­cha­niz­mai, kaip ne­su­ta­ri­mus ga­li­ma iš­spręs­ti. Ga­liau­siai asamb­lė­jo­je bal­suo­ja­ma dėl vi­sų dokumentų.

Ma­nau, kad rei­kia pra­brėž­ti vie­ną opią mū­sų vi­suo­me­nės prob­le­mą. Jei or­ga­ni­za­ci­jo­je dėl ko nors ne­su­ta­ria­me, tai ne­tu­rė­tų są­ly­go­ti prie­šiš­ku­mo. Mū­sų po­li­ti­ko­je ir vie­šo­jo­je erd­vė­je itin jus­ti „sir­ga­li­za­vi­mas“ – kai tam­pi tik vie­nos ar ki­tos sto­vyk­los pa­lai­ky­to­ju. Bet juk yra niu­an­sai. Yra bu­vę vi­so­kių at­ve­jų dėl nuo­mo­nių iš­si­sky­ri­mų, bet įpras­tai juos spren­džia­me dis­ku­si­jo­mis. Svar­biau­sia, kad bū­tų in­ten­ci­ja pa­dė­ti jau­nam žmo­gui ir su­pra­t­i­mas, kad yra skir­tin­gos pri­ei­gos, kaip tą padaryti.

ŠAUKSMAS: Kaip Li­JOT ga­lė­tų su­stip­rin­ti ry­šį su ne­vy­riau­sy­bi­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms ne­pri­klau­san­čiu jau­ni­mu? Kaip jai įgau­ti di­des­nį at­sto­va­vi­mo legitimumą?

MASI: Pa­ti­ria­mas ar esa­mas at­sto­va­vi­mo ir ry­šio su ta­ve at­sto­vau­jan­čio­mis struk­tū­ro­mis de­fi­ci­tas jun­ta­mas vi­so­je vi­suo­me­nė­je. Ne kar­tą esu gir­dė­jęs svars­ty­mų, kaip tą spręs­ti. Bė­da, kad prob­le­ma yra mil­ži­niš­ka. Gal­vok jau­no žmo­gaus įtrau­ki­mo me­to­dų, ren­gi­nių, idė­jų kiek tik no­ri, bet rei­kia sis­te­mi­nių po­ky­čių. Jei­gu žmo­gus ne­tu­rė­jo prak­ti­kos anks­čiau, jam bus sun­kiau įsi­trauk­ti ir į uni­ver­si­te­to sa­vi­val­dą, ir į dar­bo ap­lin­ką. Ma­nęs ne­ste­bi­na ne­di­de­lis jau­ni­mo bal­sa­vi­mo ak­ty­vu­mas, nes mes to ele­men­ta­riai ne­prak­ti­kuo­ja­me. Vis­kas ve­da į pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mą – jei nuo ma­žu­mės ne­da­ly­vau­si veik­lo­se, ku­rios ug­do ta­vo prak­ti­nius ge­bė­ji­mus įsi­trauk­ti, dis­ku­tuo­ti, ma­ty­ti prob­le­mas ir jas spręs­ti, tai ir ki­tur ne­no­rė­si to da­ry­ti, nes ne­bū­si įpratęs.

ŠAUKSMAS: Šiuo me­tu vie­nas iš jau­ni­mui ak­tu­aliau­sių klau­si­mų – bū­si­ma pri­va­lo­mo­sios pra­di­nės ka­ro tar­ny­bos re­for­ma. Kiek į šauk­ti­nių re­for­mos pro­jek­to de­ri­ni­mą įsi­trau­ku­si Li­JOT? Ko­kios po­zi­ci­jos ji laikosi?

MASI: Šiuo me­tu pro­jek­to de­ri­ni­mas yra pa­si­bai­gęs ir to­liau dis­ku­si­jos per­si­kels į ati­tin­ka­mus Sei­mo ko­mi­te­tus. Įsi­trau­kė­me ak­ty­viai, nes kraš­to gy­ny­ba yra ak­tu­ali vi­soms gru­pėms, bet ypač jau­nam žmo­gui, ku­ris vė­liau tam­pa stu­den­tu. Ba­lan­džio mė­ne­sį pri­ėmė­me po­zi­ci­ją vi­suo­ti­nio šau­ki­mo at­žvil­giu – pa­lai­ko­me vi­suo­ti­nės ka­ro tar­ny­bos prin­ci­pą. Vi­suo­ti­nė pri­va­lo­mo­ji ka­ro tar­ny­ba, idea­liu at­ve­ju, tu­rė­tų įtrauk­ti ir mer­gi­nas. Šiuo me­tu dis­ku­tuo­ja­ma, kad šauk­ti­nių tar­ny­ba ga­lė­tų su­trum­pė­ti iki še­šių mė­ne­sių. Čia su­si­du­ria skir­tin­gos per­spek­ty­vos dėl to, ką ge­rai tu­rė­tų da­ry­ti ka­rys. Vie­ni tei­gia, kad trum­pes­nė tar­ny­ba už­tik­rin­tų di­des­nį skai­čių gink­lą val­dy­ti ge­ban­čių žmo­nių. Ki­tų nuo­mo­ne, ka­rio pa­ruo­ši­mui rei­kia dau­giau laiko.

Dau­giau­siai dis­ku­tuo­ta dėl stu­den­tų šau­ki­mo. Pa­gal pri­im­tą re­zo­liu­ci­ją, Li­JOT nei­gia­mai ver­ti­na aukš­to­sio­se ir pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­se stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų šau­ki­mą at­lik­ti pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą. Da­bar siū­lo­ma, kad šau­ki­mą ga­vęs stu­den­tas ga­lė­tų pa­si­rink­ti, ar no­rė­tų ei­ti į Jau­nes­nių­jų ka­ri­nin­kų va­dų mo­ky­mus, ar į Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gas, ar im­ti aka­de­mi­nes ato­sto­gas ir ati­tar­nau­ti nu­sta­ty­tą lai­ko­tar­pį. Li­JOT ma­ny­mu, šis prin­ci­pas bū­tų ydin­gas, nes su­trik­dy­tų aka­de­mi­nį pro­ce­są ir su­da­ry­tų ne­ly­gias są­ly­gas vy­rams ir mo­te­rims už­baig­ti studijas.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad jei ne­ma­ty­tu­mė­me di­dė­jan­čios grės­mės vals­ty­bės iš­li­ki­mui, tai gal ši­tų spren­di­mų ne­rei­kė­tų. Nors su­pran­tu da­lį skep­ti­ciz­mo dėl stu­den­tų šau­ki­mo ir pri­vers­ti­nio pa­si­rin­ki­mo, ma­no ma­ny­mu, tu­ri­me įsi­pa­rei­go­ti rū­pin­tis sa­vą­ja bend­ruo­me­ne. Tik to­kiu bū­du ga­lė­si­me ir to­liau už­si­im­ti mums svar­biais da­ly­kais. Es­mi­nis klau­si­mas, kaip už­tik­rin­ti, kad pa­šauk­ti jau­ni žmo­nės ga­lė­tų sėk­min­gai at­lik­ti tar­ny­bą, bet kar­tu tai per daug ne­keis­tų jų gy­ve­ni­mo trajektorijos.

Per ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį ka­riuo­me­nė, man at­ro­do, už­si­tar­na­vo pa­kan­ka­mai ge­rą rep­u­ta­ci­ją, to­dėl klau­sant dis­ku­si­jų apie šauk­ti­nius ste­bi­na tie nuo­gąs­ta­vi­mai dėl pa­ty­čių, bai­sių fi­zi­nių krū­vių ir baus­mių ka­riuo­me­nė­je. Tuo­met rū­pes­tis bend­ruo­me­ne pasimiršta.

ŠAUKSMAS: Kaip ga­lė­tų at­ro­dy­ti so­cia­liai tei­sin­ga šauk­ti­nių reforma?

MASI: No­rė­čiau, kad šauk­tu­mė­me žmo­nes iš kar­to po mo­kyk­los. Čia ma­no, kaip ci­vi­lio, įsi­vaiz­da­vi­mas. Kal­bant apie ly­gy­bę, tai pa­bai­gus 12 kla­sių ar­ba pa­sie­kus ati­tin­ka­mą am­žių, jei­gu ei­na­me tar­nau­ti, tai vi­si. Aiš­ku, ga­li bū­ti iš­im­tys dėl fi­zi­nės ar psi­chi­kos svei­ka­tos, taip pat dėl įsi­ti­ki­ni­mų. Bet šio­je vie­to­je vi­suo­ti­nu­mas yra ker­ti­nis, nes jei­gu at­si­ras iš­im­tys, vi­suo­met at­ro­dys ne­tei­sin­ga, kad kaž­kas ne­da­ly­vau­ja ar iš­ven­gia to, kas ki­tiems privaloma.

Pra­ėju­sia­me Pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­se bu­vo pa­ste­bė­ta, kad pras­tes­nė­je so­cio­e­ko­no­mi­nė­je si­tu­aci­jo­je esan­tys žmo­nės yra re­čiau pa­si­ry­žę gin­ti sa­vo tė­vy­nę. Tai pa­vo­jaus sig­na­las, ku­ris su­si­jęs su anks­čiau ap­tar­tu jaus­mu, kad tau ne­at­sto­vau­ja, kad ne­si­jau­ti prie sa­vo bend­ruo­me­nės pri­si­ri­šęs. Ša­lies gy­ny­ba ga­li skam­bė­ti la­bai to­li­mai bei pat­rio­tiš­kai ir ne­bū­ti­nai per tai žmo­nės konst­ruo­ja sa­vo ta­pa­ty­bę, ta­čiau vals­ty­bė su­si­de­da iš ma­žų bend­ruo­me­nių ir ga­li­ma įsi­pa­rei­go­ti joms. Svar­bu šiuos klau­si­mus kuo ge­riau ap­šli­fuo­ti ir ne­pa­sku­bė­ti. Jei­gu bus di­de­lės skir­tys pa­gal pro­fe­si­jas ir už­si­ėmi­mus, tai ga­li su­kel­ti problemų.

ŠAUKSMAS: Ko­kie ga­lė­tų bū­ti al­ter­na­ty­vūs tar­ny­bos bū­dai ka­ri­nia­me ren­gi­me ne­no­rin­tiems da­ly­vau­ti jau­nuo­liams, pa­vyz­džiui, dėl pa­ci­fis­ti­nių ar re­li­gi­nių priežasčių?

MASI: Al­ter­na­ty­vi tar­ny­ba yra bū­das at­lik­ti pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą as­me­nims, ku­rie dėl re­li­gi­nių ar pa­ci­fis­ti­nių įsi­ti­ki­ni­mų at­si­sa­ko ar­ba ne­ga­li tar­nau­ti. Vis­gi čia pra­si­de­da sun­ku­mai api­brė­ži­muo­se ir įro­dy­mo pro­ce­se. Iš es­mės al­ter­na­ty­vi tar­ny­ba yra at­lie­ka­ma ko­kio­je nors su ka­ro pra­mo­ne ne­su­si­ju­sio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je ar ins­ti­tu­ci­jo­je. Li­JOT pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je mi­ni­ma, kad šiuo me­tu trūks­ta ir in­for­ma­ci­jos, ir inf­rastruk­tū­ros at­lik­ti al­ter­na­ty­vią tar­ny­bą. Be­rods, da­bar pa­tei­kia­mų pra­šy­mų skai­čius nė­ra di­de­lis. Jei tik­rai esi pa­ci­fis­tas ar­ba ta­vo re­li­gi­niai įsi­ti­ki­ni­mai ne­lei­džia im­tis gink­lo, yra bū­dų, kaip ga­li­ma ki­taip pri­si­dė­ti prie sa­vo bend­ruo­me­nės. Sie­kė­me, kad al­ter­na­ty­vią tar­ny­bą at­lie­kan­tys pi­lie­čiai taip pat bū­tų su­pa­žin­di­na­mi su pag­rin­di­niais kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos prin­ci­pais – ži­no­tų sa­vo vie­tą vals­ty­bės gy­ny­bo­je ka­ro me­tu. Ge­ras pa­vyz­dys yra Suo­mi­ja, tam tu­rin­ti at­ski­rą puslapį.

Ta­čiau yra žmo­nių, ku­rie ne­tu­ri fi­zi­nių ga­li­my­bių ar dėl ki­tų prie­žas­čių ne­ga­li at­lik­ti tar­ny­bos ka­riuo­me­nė­je. Tai ki­ta prob­le­mos at­ša­ka. Gal­būt ga­lė­tu­me ras­ti bū­dų, kaip juos įtrauk­ti, nes kiek­vie­no žmo­gaus in­dė­lis ga­li bū­ti naudingas.

ŠAUKSMAS: Šiuo me­tu la­biau­siai ma­to­ma vie­ša Li­JOT ini­cia­ty­va – bal­sa­vi­mo nuo 16 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se kam­pa­ni­ja. Ką ti­ki­tės pa­siek­ti ir ko­kie jū­sų pag­rin­di­niai mo­ty­vai sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se leis­ti bal­suo­ti nuo 16 metų?

MASI: No­ri­me už­tik­rin­ti, kad pi­lie­čiai ug­dy­tų­si įpro­tį bal­suo­ti nuo anks­ty­ves­nio lai­ko. Ty­ri­mai ro­do, kad kuo anks­čiau žmo­gus pra­de­da bal­suo­ti, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad jis ir to­liau gy­ve­ni­me bal­suos. Ki­ta ver­tus, 18–19 me­tų jau­nas žmo­gus iš­va­žiuo­ja iš sa­vo gim­to­sios sa­vi­val­dy­bės ir nu­tols­ta nuo jos gy­ve­ni­mo. Net ir pri­si­re­gist­ra­vęs nau­ja­me mies­te ar už­sie­ny­je jis pa­tirs sun­ku­mų bal­suo­jant ne­pa­žįs­ta­mo­je ap­lin­ko­je. Jei jau­nuo­lis ga­lė­tų bal­suo­ti nuo 16 me­tų, jis bū­tų la­biau su­in­te­re­suo­tas do­mė­tis ir bal­suo­ti, nes ga­lė­tų da­ry­ti tie­sio­gi­nę įta­ką už sa­vo kas­die­nės ap­lin­kos for­ma­vi­mą at­sa­kin­gai ins­ti­tu­ci­jai. Ar tai bū­tų spor­to aikš­ty­nų stei­gi­mas, ar kul­tū­ri­nė veik­la. Ne Sei­mas nu­spręs sta­ty­ti ar ne ried­len­čių par­ką. Kar­tu tai su­si­ję su po­rei­kiu stip­rin­ti pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mą. Ga­liau­siai jau­ni­mas nė­ra pa­kan­ka­mai rep­re­zen­tuo­ja­mas. Kuo dau­giau bus bal­so tei­sę tu­rin­čių žmo­nių, ku­riems bus ak­tu­alūs svars­to­mi klau­si­mai, tuo dau­giau apie tą klau­si­mą bus kal­ba­ma vie­šai. Jei to­kių žmo­nių ma­žai, sun­ku ti­kė­tis di­de­lio dė­me­sio jų atžvilgiu.

ŠAUKSMAS: Ar bū­tų ga­li­ma teig­ti, kad ko­kie nors šios am­žiaus gru­pės in­te­re­sai ar prob­le­mos sa­vi­val­do­je yra ignoruojami?

MASI: Šio­je vie­to­je mums ga­li pa­dė­ti skai­čiai. Sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se bal­sa­vo tik treč­da­lis (31 pro­cen­tas) jau­nų žmo­nių. Mes iš es­mės ne­ži­no­me sa­vo ins­ti­tu­ci­jų: ką jos da­ro ir kiek ga­li. Pa­ten­ka­me į už­bur­tą ra­tą. Kan­di­da­tai rin­ki­muo­se ne­no­ri ar ne­ban­do ape­liuo­ti į jau­nes­nę gru­pę, o jau­nes­nės gru­pės ne­si­do­mi po­li­ti­ka, nes ne­ži­no, ką sa­vi­val­dy­bės vei­kia, nie­kas jiems to de­ra­mai ne­pa­pa­sa­ko­ja. Vėl su­si­du­ria­me su pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ko­mis. Tu­ri­me per di­de­lius skir­tu­mus tarp mo­kyk­lų ir at­ski­rų pi­lie­tiš­ku­mo mo­ky­to­jų. Ga­li­ma tu­rė­ti ir pa­čią pui­kiau­sią pa­tir­tį, ir iš pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­kos iš­si­neš­ti tik tai, kad yra svar­bu mo­kė­ti tris Kons­ti­tu­ci­jos punk­tus, nes jie bus is­to­ri­jos eg­za­mi­ne. Čia yra pag­rin­di­nė bėda.

ŠAUKSMAS: Jei­gu Lie­tu­vos jau­ni­mas da­bar ga­na pa­sy­viai bal­suo­ja rin­ki­muo­se, ką ga­lė­tų pa­keis­ti bal­sa­vi­mas nuo 16 me­tų? Ko­kie yra pag­rin­di­niai jū­sų opo­nen­tų argumentai?

MASI: Įpras­tai bal­sa­vi­mo nuo 16 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se opo­nen­tai tei­gia, kad jau­ni žmo­nės yra per ma­žai pa­ty­rę, kad ga­lė­tų pri­im­ti spren­di­mus. Taip pat sa­ko­ma, kad jie yra ne­at­sa­kin­gi ir kaž­kas ga­lė­tų jiems pa­da­ry­ti įta­ką. Bet žmo­gus ga­li pri­im­ti ge­rus spren­di­mus bū­da­mas ir 16, ir 60 me­tų. Ir ati­tin­ka­mai blo­gus spren­di­mus. Pa­tir­tis nė­ra es­mi­nis fak­to­rius, nu­le­mian­tis ge­bė­ji­mą spręs­ti tei­sin­gai. Ne­su­kur­si­me rei­kia­mų są­ly­gų, kad jau­ni­mas ge­bė­tų pri­im­ti ge­rus spren­di­mus, pa­sa­ky­da­mi, kad jis yra ne­subren­dęs. Tuo­met ne­bus nei pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo, nei įpro­čių do­mė­tis ir ei­ti bal­suo­ti for­ma­vi­mo­si. Man la­biau­siai no­rė­tų­si, kad ta dis­ku­si­ja bū­tų kuo la­biau są­ži­nin­ga. Mes ži­no­me ga­li­mus sun­ku­mus ir ko­kios ga­li bū­ti to­kios ini­cia­ty­vos ne­sėk­mės prie­lai­dos, ta­čiau yra to­kių pa­vyz­džių kaip Es­ti­ja. Ten jau­ni­mas sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ga­li bal­suo­ti nuo 16 me­tų ir 16–17 me­tų gru­pė bal­sa­vo ak­ty­viau ne­gu 18–34 me­tų. Ki­ta ver­tus, be pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo žmo­nės bi­jo bal­suo­ti. Kai ku­rie sa­ko, kad ne­ži­no, ar no­rė­tų tą da­ry­ti, nes jų pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo pa­mo­ko­se nie­kas ne­pa­sa­ko­jo apie Sei­mą, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas ar Prezidentą.

ŠAUKSMAS: Ko­kią da­lį sa­vo or­ga­ni­za­ci­nių iš­tek­lių Li­JOT tu­rės nu­kreip­ti į šią kam­pa­ni­ją? Ar tai ne­už­goš ki­tų problemų?

MASI: Vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip su­dė­lio­ji da­ly­kus. Ga­li­my­bes ver­ti­na­me rea­lis­tiš­kai – 300 tūks­tan­čių pa­ra­šų yra la­bai daug. Čia yra kar­te­lė maž­daug nuo 10 pro­cen­tų vi­sų gy­ven­to­jų. Mes nu­ėjo­me į Vy­riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją ir pa­sa­kė­me: „No­ri­me pa­keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją.“ Esa­me pa­kei­tę Kons­ti­tu­ci­ją vie­ną kar­tą – jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ini­cia­ty­va bu­vo pri­im­ta pa­tai­sa, lei­džian­ti as­me­nims nuo 21 me­tų kan­di­da­tuo­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą. Da­bar ban­dy­si­me tą pa­da­ry­ti ki­taip. Tai ir­gi da­ly­va­vi­mo ir de­mo­kra­ti­jos pra­t­i­mas. Daug skir­tin­gų gru­pių ren­ka pa­ra­šus ir ge­rai, kad yra to­kie me­cha­niz­mai. Ma­no ži­nio­mis, jau­ni­mas ar jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos nė­ra per Vy­riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją rin­kę pa­ra­šų, nors pe­ti­ci­jų ir raš­tų yra bu­vę. Toks mū­sų ėji­mas – ban­dy­ti apie jau­ni­mo pa­dė­tį ir įsi­trau­ki­mą į vi­suo­me­nę kal­bė­ti plačiai.

Ne­ma­nau, kad tai už­goš ki­tas jau­ni­mo prob­le­mas, nes tu­ri­me di­de­lę ko­man­dą su skir­tin­go­se sri­ty­se dir­ban­čiais spe­cia­lis­tais. Šis klau­si­mas pa­den­gia ge­ro­kai dau­giau nei pa­tį bal­sa­vi­mą ar po­ky­tį rin­ki­mi­nė­je tvar­ko­je. Svar­biau­sias mū­sų vi­suo­me­nės klau­si­mas, ką tu­rė­tu­me da­ry­ti ki­taip, kad ge­riau ge­bė­tu­me spręs­ti ky­lan­čias prob­le­mas ir kur­ti ge­res­nes są­ly­gas vi­siems gy­ven­to­jams: ka­rje­ro­je, šei­mo­je ir ki­tur. Ma­nau, kad tai klau­si­mas, jun­gian­tis vi­sus jau­ni­mo po­li­ti­kos vei­kė­jus – ką da­ro­me ir da­ry­si­me, kad jau­ni žmo­nės ne tik tu­rė­tų sa­vo bal­są, bet kad jis bū­tų išgirstas.

Bal­sa­vi­mo ini­cia­ty­va nuo 16 me­tų – sun­kus už­da­vi­nys. Pa­žiū­rė­jus is­to­riš­kai į pa­ra­šų rin­ki­mą, tai pro­cen­ta­liai to­kios ini­cia­ty­vos pa­si­se­ka re­čiau nei bū­na sėk­min­gos. Ir kar­tais net pa­mirš­ta­ma, kad net jei­gu su­rink­tu­mė­me pa­ra­šus, tai yra tik pa­siū­ly­mas, ku­rį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas tu­rė­tų svarstyti.

ŠAUKSMAS: Ko­kie klau­si­mai ir prob­le­mos jau­ni­mą la­biau­siai ver­čia do­mė­tis ir įsi­trauk­ti į po­li­ti­ką? Ar jie tu­ri po­ten­cia­lo mo­bi­li­zuo­ti jau­ni­mą ak­ty­viau reikš­tis vie­šo­jo­je erd­vė­je, nes kad įsi­trauk­tų, jiems tai tu­ri rūpėti?

MASI: Tei­sin­ga ak­sio­ma – kad įsi­trauk­tum, tu­ri rū­pė­ti. Ga­lė­tų bū­ti ge­ras šū­kis. Pas­ku­ti­nė­je asamb­lė­jo­je be nau­jos stra­te­gi­jos pri­ėmė­me re­zo­liu­ci­ją dėl Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­mos vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio 4 straips­nio ant­ros da­lies 16 punk­to pa­ša­li­ni­mo. De­ja, lap­kri­čio 7 die­ną Sei­me bal­suo­jant pa­siū­ly­mas vie­nu bal­su bu­vo at­mes­tas net grą­žin­ti šią ini­cia­ty­vą to­bu­lin­ti. Jau ku­rį lai­ką LGBTQ+ bend­ruo­me­nės klau­si­mai yra itin ak­tu­alūs. Asamb­lė­jos me­tu bu­vo pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja dėl pi­lie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo ug­dy­mo. Es­mi­nis klau­si­mas tas, kad jei da­bar tu­ri­me bė­dų su pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mu, tai kaip už­tik­rin­si­me ko­ky­biš­ką pi­lie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo ugdymą.

Prieš po­rą me­tų tu­rė­jo­me vi­są pa­ke­tą dėl nar­ko­ti­kų po­li­ti­kos re­for­mos: pre­ven­ci­jos, anks­ty­vo­sios in­ter­ven­ci­jos, re­abi­li­ta­ci­jos ir dekri­mi­na­li­za­vi­mo. Tu­ri­me vis dar ga­lio­jan­čias re­zo­liu­ci­jas dėl psi­chi­kos svei­ka­tos ir pi­lie­ti­nės erd­vės ma­žė­ji­mo. Psi­chi­kos svei­ka­ta ir kli­ma­to kri­zė jau­niems žmo­nėms bus vis ak­tu­ales­nės ir ne­ži­nau, ar spė­ja­me pa­ruoš­ti jau­ni­mą už­tek­ti­nai rū­pin­tis sa­vo fi­zi­ne aplinka.

Da­bar iš ak­tu­aliau­sių te­mų, ne­bū­ti­nai su­si­ju­sių su mū­sų do­ku­men­tais, bu­vo gy­ve­ni­mo įgū­džių prog­ra­ma mo­kyk­lo­se, elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­tės ir nar­ko­ti­kų pli­ti­mas mo­kyk­lo­se. Yra ir jau­ni­mo po­li­ti­kos ge­e­kų klau­si­mai, pa­vyz­džiui, dėl jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų finansavimo.

ŠAUKSMAS: Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­re­tai pri­ski­ria­mas ga­na men­kas ideo­lo­gi­nis di­fe­ren­ci­ja­vi­mas. Ko­kio po­li­ti­nio švie­ti­mo šiuo me­tu la­biau­siai trūks­ta Lie­tu­vos ug­dy­mo įstai­go­se ir kaip tai ban­do at­liep­ti Li­JOT? Kiek svar­bus bū­tų po­li­ti­nių dis­ku­si­jų ir po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų įsi­lei­di­mas į stu­den­tų at­sto­vy­bes, mo­kyk­lų savivaldas?

MASI: Kaž­ku­riuo me­tu esa­me pa­da­rę klai­dą. Čia aki­vaiz­džios ir is­to­ri­nės oku­pa­ci­jos prie­žas­tys, ku­rios le­mia, kaip il­gą lai­ką oku­puo­to­se vals­ty­bė­se su­pran­ta­mas pi­lie­tiš­ku­mas. Juk ten pi­lie­ti­nė erd­vė il­gą lai­ką bu­vo ne­eg­zis­tuo­jan­ti ar­ba uzur­puo­ta. Dėl to, ma­nau, su­si­for­ma­vo ma­ny­mas, kad bū­ti po­li­tiš­ku, reiš­kia bū­ti par­ti­niu. La­bai daž­nai pa­da­ro­ma ši klai­din­ga prie­lai­da. Dėl to kai ku­rios mo­kyk­los bi­jo pa­si­kvies­ti po­li­ti­kus, nes ma­no, ir kai ka­da pa­grįs­tai, kad at­ėję po­li­ti­kai ban­dys da­ry­ti įta­ką ir ban­dys pa­ro­dy­ti, kad jų par­ti­ja yra ge­riau­sia. Sa­ky­čiau, taip, ir ge­rai. At­ver­ki­me sa­vo mo­kyk­las, kad jo­se ga­lė­tų su­skam­bė­ti skir­tin­gos idė­jos. Tik tu­ri­me di­de­lį iš­šū­kį – kaip už­tik­rin­ti nuo­sek­lų ir to­ly­gų idė­ji­nį at­sto­va­vi­mą ir vi­sus pi­lie­čius lie­čian­čių po­li­ti­nių dis­ku­si­jų įbalsinimą.

Ne­ša­liš­ku­mas, su­pras­tas kaip ne­par­tiš­ku­mas, truk­do ju­dė­ti į prie­kį po­li­ti­nė­se dis­ku­si­jo­se ir bend­rai pi­lie­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je. Jei­gu įsi­vaiz­duo­ja­me, kad bu­vi­mas neut­ra­liu yra to­ly­gus ne­kal­bė­ji­mui apie po­li­ti­ką, tai tu­ri­me prob­le­mą su są­vo­ko­mis. Gal­būt dėl mū­sų is­to­ri­nės pa­tir­ties po­li­ti­ka vis dar griež­tai sie­ja­ma su par­ti­ja blo­gą­ja pras­me ir bū­tent ta vie­na vie­nin­te­le. Ži­no­ma, di­de­lis ne­pa­si­ti­kė­ji­mas yra ir po­li­ti­nių par­ti­jų atsakomybė.

Ma­nau, kad mums rei­kia nau­jai iš­si­aiš­kin­ti, kaip mes mo­kyk­lo­se žiū­ri­me į po­li­ti­ką. Ma­no spė­ji­mas bū­tų, kad jo­se po­li­tiš­ku­mas yra su­plak­tas su par­tiš­ku­mu ir tuo­met rū­pes­tis sa­vo bend­ruo­me­ne ar no­ras kal­bė­ti apie po­li­ti­ką ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip po­li­ti­nė agi­ta­ci­ja. Ma­tau ana­lo­gi­ją su li­te­ra­tū­ros pa­mo­ko­mis. Daž­nai ma­no bi­čiu­liai ir ko­le­gės pa­sa­ko­ja, kad net ir pa­ra­šius pa­grįs­tą kū­ri­nio in­ter­pre­ta­ci­ją, ne vi­si ver­tin­to­jai tau skirs ge­rą ba­lą, nes ne­bus pa­tai­ko­ma į jų su­si­kur­tą tra­fa­re­tą. To­kie da­ly­kai mums truk­do įsi­trauk­ti į vie­šus rei­ka­lus, nes bi­jo­me su­klys­ti ir ne­ati­tik­ti kaž­ko­kios vie­nos tie­sos. Tu­ri­me dau­giau prak­ti­kuo­tis ir mankš­tin­tis de­mo­kra­ti­niuo­se pro­ce­suo­se. Kaip yra sa­kę gar­būs fi­lo­so­fai, de­mo­kra­ti­ja yra dau­giau nei kry­žiu­ko pa­dė­ji­mas balsuojant. ■

Mar­ty­nas But­kus, „De­mo­kra­ti­jos įgū­džiai tu­ri for­muo­tis dar mo­kyk­lo­je“, Šauks­mas, 2023 nr. 2 (ru­duo), p. 9–13.