Demokratijos įgūdžiai turi formuotis dar mokykloje

Pokalbis su nauju LiJOT prezidentu ir buvusiu LLJ pirmininku apie jaunimo politiką, šauktinius ir balsavimą nuo 16 metų.

LiJOT prezidentas Umberto Masi. Asmeninio archyvo nuotrauka

ŠAUKSMAS: Um­ber­to, svei­ki­ni­mai ta­pus nau­juo­ju Li­JOT pre­zi­den­tu. Ko­kius dar­bų pri­o­ri­te­tus iš­skir­tum sa­va­jai kadencijai?

MASI: Pag­rin­di­nis ma­no pri­o­ri­te­tas yra už­tik­rin­ti są­ly­gas ir me­cha­niz­mus, ku­rie ga­ran­tuo­tų ak­ty­ves­nį jau­ni­mo įsi­trau­ki­mą į pi­lie­ti­nius ir po­li­ti­nius pro­ce­sus. Jau­ni žmo­nės tik­rai ga­lė­tų ak­ty­viau bal­suo­ti rin­ki­muo­se ir bend­rai ma­to­me men­ką jau­ni­mo įsi­trau­ki­mą į skir­tin­gas bend­ruo­me­nes. Tai di­de­lė prob­le­ma, nes jau­ni žmo­nės ir vi­suo­me­nė lie­ka vis la­biau ati­to­lę vie­ni nuo ki­tų. Tuo­met nė­ra ga­li­my­bių bendradarbiauti.

Kan­di­da­tuo­da­mas į šias pa­rei­gas iš­sky­riau sa­vo prog­ra­mo­je še­šias kryp­tis: jau­ni­mo tei­sių už­tik­ri­ni­mas ir įga­li­ni­mas; re­gio­ni­nė jau­ni­mo po­li­ti­ka; so­li­da­ru­mas tarp kar­tų; ap­lin­ka, ku­rio­je ge­ra gy­ven­ti; jau­ni­mo in­for­ma­vi­mas ir kon­sul­ta­vi­mas; ir or­ga­ni­za­ci­jos vi­daus tvar­ka ir val­dy­se­na. Ap­lin­ka, ku­rio­je ge­ra gy­ven­ti, ap­ima tiek kli­ma­to kri­zės pa­da­ri­nių pa­ža­bo­ji­mą mū­sų vals­ty­bė­je ir ką jau­ni­mas ga­li dėl to pa­da­ry­ti, tiek tai, kaip jau­nas žmo­gus jau­čia­si vi­du­je, ko­kia iš­ori­nė ap­lin­ka jį su­pa. Reng­da­mas prog­ra­mą sie­kiau der­mės tarp vi­di­nio ir iš­ori­nio jau­no žmo­gaus pa­sau­lio ir tarp skir­tin­gų jo bend­ruo­me­nių. Tai yra, kad jau­nas žmo­gus sa­vo mies­te ir bend­ruo­me­nė­je ga­lė­tų jaus­tis kom­forta­bi­liai, tu­rė­tų ga­li­my­bes sėk­min­gai veik­ti ir kurti.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Sie­kiant už­tik­rin­ti ak­ty­ves­nį jau­ni­mo įsi­trau­ki­mą į po­li­ti­nius ir vi­suo­me­ni­nius pro­ce­sus mo­kyk­lo­se tu­rė­tų bū­ti dau­giau kal­ba­ma apie jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas kaip apie erd­vę ug­dy­ti sa­ve. Da­bar jau­no žmo­gaus ke­lias į jas yra la­bai at­si­tik­ti­nis. Aš ne­ma­nau, kad vi­si tu­rė­tų jo­se da­ly­vau­ti, ta­čiau šiuo me­tu jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos nė­ra ge­rai ži­no­mos pa­čiam jau­ni­mui, ypač ma­žiau aktyviam.

ŠAUKSMAS: Jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ži­no­mu­mas yra svar­bu, ta­čiau pa­ti Li­JOT drau­gi­jų su­or­ga­ni­zuo­ti ne­ga­lės. Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip pa­dė­ti jau vei­kian­čioms jau­ni­mo drau­gi­joms? Ar ma­to­te prob­le­mų sa­vi­val­dy­bių veikloje?

MASI: Li­JOT, nors ir vie­ni­ja 63 jau­ni­mo bei su jau­ni­mu dir­ban­čias ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, sa­vi­val­dy­bių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bas, ta­čiau pa­dė­tis 60 sa­vi­val­dy­bių ski­ria­si. Vie­nas pa­pras­tas pa­vyz­dys – or­ga­ni­za­ci­nė­je veik­lo­je trūks­ta, at­ro­do, net to­kių pa­pras­tų da­ly­kų kaip pa­tal­pos. Skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se yra la­bai skir­tin­gos są­ly­gos jau­niems žmo­nėms ak­ty­viai veik­ti. Aš įsi­vaiz­duo­ju Li­JOT kaip or­ga­ni­za­ci­ją, už­tik­ri­nan­čią, kad jau­ni­mo drau­gi­jos skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se sa­vo veik­lai tu­rė­tų vi­sas įma­no­mas są­ly­gas ir jos bū­tų kuo tolygesnės.

Be jo­kios abe­jo­nės, dramb­lys kam­ba­ry­je yra jau­no žmo­gaus su­do­mi­ni­mas ap­skri­tai. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad vie­nas spren­di­mas stai­ga į jau­ni­mo po­li­ti­ką pri­trauks daug jau­nų žmo­nių. Bet esu lin­kęs ma­ny­ti, kad di­des­nis kon­tak­tas ir tie­sio­gi­nis bend­ra­vi­mas su žmo­nė­mis, ku­rie dar nė­ra nie­kur da­ly­va­vę, ga­li su­do­min­ti la­biau nei vien ino­va­ty­vaus pri­sta­ty­mo vai­ky­ma­sis ar gal­vo­ji­mas apie sa­vęs pa­tei­ki­mą vie­šo­jo­je erd­vė­je. Tarp šių prie­mo­nių rei­kia dermės.

ŠAUKSMAS: Jau ant­ra­sis iš ei­lės Li­JOT pre­zi­den­tas at­ei­na iš Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo. Ar tarp jau­ni­mo dau­gu­ma yra mąs­tan­čių li­be­ra­liai? Ko­kią svar­bą Li­JOT vi­du­je tu­ri pa­sau­lė­žiū­ri­nės diskusijos?

MASI: Yra bu­vę Li­JOT va­do­vų iš skir­tin­gų or­ga­ni­za­ci­jų: Lie­tu­vos skau­ti­jos, Lie­tu­vos mok­s­lei­vių są­jun­gos ir iš po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų. Koks jis be­bū­tų, va­do­vo ver­ty­bi­nis pag­rin­das yra fun­da­men­ta­liai svar­bus. Jį tu­ri ir kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja, ypač to­kios kaip skau­tai, at­ei­ti­nin­kai ar po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos. Tos ver­ty­bės ir prin­ci­pai, kaip ir or­ga­ni­za­ci­jų funk­ci­jos, ga­li skir­tis ir su tuo vis­kas yra ge­rai. Sa­ky­čiau, bend­rai pa­ėmus Lie­tu­vos jau­ni­mas yra so­cia­liai pro­g­re­sy­ves­nis, bet ne­ži­nau, ar tik­rai li­be­ra­lus po­li­ti­nės ideo­lo­gi­jos as­pek­tu – tą rei­kė­tų tirti.

Ži­no­ma, džiau­giuo­si, kad ma­no mo­ti­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja iš­au­gi­na ly­de­rius, bet taip jau su­ta­po, kad iš šios or­ga­ni­za­ci­jos bu­vo kan­di­da­tuo­ti no­rin­čių žmo­nių. Per kam­pa­ni­ją juo­kė­mės ir sa­kiau, kad man ne­la­bai sma­gu kan­di­da­tuo­ti vie­nam, nes nė­ra su kuo dis­ku­tuo­ti apie or­ga­ni­za­ci­jos vi­zi­ją. Kai esi vie­nas iš vie­no, tuo pat me­tu esi ir ge­riau­sias, ir blo­giau­sias pa­si­rin­ki­mas. Ma­no pa­tir­tis po­li­ti­nė­je jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je įga­li­na ma­ty­ti po­li­ti­nius pro­ce­sus, ži­nau, kaip vei­kia įsta­ty­mų pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ros. Žiū­rė­si­me, ar bus tre­čias ir ket­vir­tas va­do­vas iš Lie­tu­vos li­be­ra­laus jau­ni­mo. Tuo­met su­ne­rim­čiau, nes Li­JOT na­rių įvai­ro­vę rei­kia at­spin­dė­ti ir prak­tiš­kai. At­sto­vau­jant Li­JOT na­rėms nė­ra va­do­vau­ja­ma­si as­me­ni­nė­mis ar or­ga­ni­za­ci­jos, iš ku­rios žmo­gus at­ėjo, pa­žiū­ro­mis. Jau­ni žmo­nės nė­ra mo­no­li­ti­nė gru­pė – yra įvai­rūs lū­kes­čiai ir po­rei­kiai, ku­riuos rei­kia at­spin­dė­ti kaip įma­no­ma geriau.

ŠAUKSMAS: Ar Li­JOT pre­zi­den­tas ga­li tu­rė­ti tvir­tą po­zi­ci­ją vie­šo­jo­je erd­vė­je, ar vis­gi ten­ka de­rin­tis prie vi­sų or­ga­ni­za­ci­jos na­rių in­te­re­sų? Dėl ko­kių te­mų vy­rau­ja bend­ras na­rių su­ta­ri­mas, o dėl ku­rių ten­ka lai­ky­tis nuo­sai­kios pozicijos?

MASI: Pre­zi­den­tas pre­zi­den­tui ne­ly­gus. Aš re­miuo­si dviem da­ly­kais. Tai or­ga­ni­za­ci­jo­je pri­im­tais do­ku­men­tais, nes į juos ga­liu re­fe­ruo­ti sa­vo vie­šuo­se pa­si­sa­ky­muo­se. Ki­ta ver­tus, su­pran­tu, kad jau­ni žmo­nės yra įvai­rūs. Jie tu­ri skir­tin­gus po­rei­kius ir rei­kia už­tik­rin­ti jų vi­sų ga­li­my­bes ug­dy­tis ir kles­tė­ti. Bū­na ne­su­ta­ri­mų, bet yra me­cha­niz­mai, kaip ne­su­ta­ri­mus ga­li­ma iš­spręs­ti. Ga­liau­siai asamb­lė­jo­je bal­suo­ja­ma dėl vi­sų dokumentų.

Ma­nau, kad rei­kia pra­brėž­ti vie­ną opią mū­sų vi­suo­me­nės prob­le­mą. Jei or­ga­ni­za­ci­jo­je dėl ko nors ne­su­ta­ria­me, tai ne­tu­rė­tų są­ly­go­ti prie­šiš­ku­mo. Mū­sų po­li­ti­ko­je ir vie­šo­jo­je erd­vė­je itin jus­ti „sir­ga­li­za­vi­mas“ – kai tam­pi tik vie­nos ar ki­tos sto­vyk­los pa­lai­ky­to­ju. Bet juk yra niu­an­sai. Yra bu­vę vi­so­kių at­ve­jų dėl nuo­mo­nių iš­si­sky­ri­mų, bet įpras­tai juos spren­džia­me dis­ku­si­jo­mis. Svar­biau­sia, kad bū­tų in­ten­ci­ja pa­dė­ti jau­nam žmo­gui ir su­pra­t­i­mas, kad yra skir­tin­gos pri­ei­gos, kaip tą padaryti.


  • Jaunas, pažangus… socialdemokratas?

    Jaunas, pažangus… socialdemokratas?

    And­rius Gru­ma­das 19-os bu­vo iš­rink­tas jau­niau­siu sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riu. Po­kal­bis apie Prie­nų ra­jo­ną, LSDP at­si­nau­ji­ni­mą ir jau­ni­mo politiką. 


ŠAUKSMAS: Kaip Li­JOT ga­lė­tų su­stip­rin­ti ry­šį su ne­vy­riau­sy­bi­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms ne­pri­klau­san­čiu jau­ni­mu? Kaip jai įgau­ti di­des­nį at­sto­va­vi­mo legitimumą?

MASI: Pa­ti­ria­mas ar esa­mas at­sto­va­vi­mo ir ry­šio su ta­ve at­sto­vau­jan­čio­mis struk­tū­ro­mis de­fi­ci­tas jun­ta­mas vi­so­je vi­suo­me­nė­je. Ne kar­tą esu gir­dė­jęs svars­ty­mų, kaip tą spręs­ti. Bė­da, kad prob­le­ma yra mil­ži­niš­ka. Gal­vok jau­no žmo­gaus įtrau­ki­mo me­to­dų, ren­gi­nių, idė­jų kiek tik no­ri, bet rei­kia sis­te­mi­nių po­ky­čių. Jei­gu žmo­gus ne­tu­rė­jo prak­ti­kos anks­čiau, jam bus sun­kiau įsi­trauk­ti ir į uni­ver­si­te­to sa­vi­val­dą, ir į dar­bo ap­lin­ką. Ma­nęs ne­ste­bi­na ne­di­de­lis jau­ni­mo bal­sa­vi­mo ak­ty­vu­mas, nes mes to ele­men­ta­riai ne­prak­ti­kuo­ja­me. Vis­kas ve­da į pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mą – jei nuo ma­žu­mės ne­da­ly­vau­si veik­lo­se, ku­rios ug­do ta­vo prak­ti­nius ge­bė­ji­mus įsi­trauk­ti, dis­ku­tuo­ti, ma­ty­ti prob­le­mas ir jas spręs­ti, tai ir ki­tur ne­no­rė­si to da­ry­ti, nes ne­bū­si įpratęs.

ŠAUKSMAS: Šiuo me­tu vie­nas iš jau­ni­mui ak­tu­aliau­sių klau­si­mų – bū­si­ma pri­va­lo­mo­sios pra­di­nės ka­ro tar­ny­bos re­for­ma. Kiek į šauk­ti­nių re­for­mos pro­jek­to de­ri­ni­mą įsi­trau­ku­si Li­JOT? Ko­kios po­zi­ci­jos ji laikosi?

MASI: Šiuo me­tu pro­jek­to de­ri­ni­mas yra pa­si­bai­gęs ir to­liau dis­ku­si­jos per­si­kels į ati­tin­ka­mus Sei­mo ko­mi­te­tus. Įsi­trau­kė­me ak­ty­viai, nes kraš­to gy­ny­ba yra ak­tu­ali vi­soms gru­pėms, bet ypač jau­nam žmo­gui, ku­ris vė­liau tam­pa stu­den­tu. Ba­lan­džio mė­ne­sį pri­ėmė­me po­zi­ci­ją vi­suo­ti­nio šau­ki­mo at­žvil­giu – pa­lai­ko­me vi­suo­ti­nės ka­ro tar­ny­bos prin­ci­pą. Vi­suo­ti­nė pri­va­lo­mo­ji ka­ro tar­ny­ba, idea­liu at­ve­ju, tu­rė­tų įtrauk­ti ir mer­gi­nas. Šiuo me­tu dis­ku­tuo­ja­ma, kad šauk­ti­nių tar­ny­ba ga­lė­tų su­trum­pė­ti iki še­šių mė­ne­sių. Čia su­si­du­ria skir­tin­gos per­spek­ty­vos dėl to, ką ge­rai tu­rė­tų da­ry­ti ka­rys. Vie­ni tei­gia, kad trum­pes­nė tar­ny­ba už­tik­rin­tų di­des­nį skai­čių gink­lą val­dy­ti ge­ban­čių žmo­nių. Ki­tų nuo­mo­ne, ka­rio pa­ruo­ši­mui rei­kia dau­giau laiko.

Dau­giau­siai dis­ku­tuo­ta dėl stu­den­tų šau­ki­mo. Pa­gal pri­im­tą re­zo­liu­ci­ją, Li­JOT nei­gia­mai ver­ti­na aukš­to­sio­se ir pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­se stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų šau­ki­mą at­lik­ti pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą. Da­bar siū­lo­ma, kad šau­ki­mą ga­vęs stu­den­tas ga­lė­tų pa­si­rink­ti, ar no­rė­tų ei­ti į Jau­nes­nių­jų ka­ri­nin­kų va­dų mo­ky­mus, ar į Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gas, ar im­ti aka­de­mi­nes ato­sto­gas ir ati­tar­nau­ti nu­sta­ty­tą lai­ko­tar­pį. Li­JOT ma­ny­mu, šis prin­ci­pas bū­tų ydin­gas, nes su­trik­dy­tų aka­de­mi­nį pro­ce­są ir su­da­ry­tų ne­ly­gias są­ly­gas vy­rams ir mo­te­rims už­baig­ti studijas.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad jei ne­ma­ty­tu­mė­me di­dė­jan­čios grės­mės vals­ty­bės iš­li­ki­mui, tai gal ši­tų spren­di­mų ne­rei­kė­tų. Nors su­pran­tu da­lį skep­ti­ciz­mo dėl stu­den­tų šau­ki­mo ir pri­vers­ti­nio pa­si­rin­ki­mo, ma­no ma­ny­mu, tu­ri­me įsi­pa­rei­go­ti rū­pin­tis sa­vą­ja bend­ruo­me­ne. Tik to­kiu bū­du ga­lė­si­me ir to­liau už­si­im­ti mums svar­biais da­ly­kais. Es­mi­nis klau­si­mas, kaip už­tik­rin­ti, kad pa­šauk­ti jau­ni žmo­nės ga­lė­tų sėk­min­gai at­lik­ti tar­ny­bą, bet kar­tu tai per daug ne­keis­tų jų gy­ve­ni­mo trajektorijos.

Per ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį ka­riuo­me­nė, man at­ro­do, už­si­tar­na­vo pa­kan­ka­mai ge­rą rep­u­ta­ci­ją, to­dėl klau­sant dis­ku­si­jų apie šauk­ti­nius ste­bi­na tie nuo­gąs­ta­vi­mai dėl pa­ty­čių, bai­sių fi­zi­nių krū­vių ir baus­mių ka­riuo­me­nė­je. Tuo­met rū­pes­tis bend­ruo­me­ne pasimiršta.

ŠAUKSMAS: Kaip ga­lė­tų at­ro­dy­ti so­cia­liai tei­sin­ga šauk­ti­nių reforma?

MASI: No­rė­čiau, kad šauk­tu­mė­me žmo­nes iš kar­to po mo­kyk­los. Čia ma­no, kaip ci­vi­lio, įsi­vaiz­da­vi­mas. Kal­bant apie ly­gy­bę, tai pa­bai­gus 12 kla­sių ar­ba pa­sie­kus ati­tin­ka­mą am­žių, jei­gu ei­na­me tar­nau­ti, tai vi­si. Aiš­ku, ga­li bū­ti iš­im­tys dėl fi­zi­nės ar psi­chi­kos svei­ka­tos, taip pat dėl įsi­ti­ki­ni­mų. Bet šio­je vie­to­je vi­suo­ti­nu­mas yra ker­ti­nis, nes jei­gu at­si­ras iš­im­tys, vi­suo­met at­ro­dys ne­tei­sin­ga, kad kaž­kas ne­da­ly­vau­ja ar iš­ven­gia to, kas ki­tiems privaloma.

Pra­ėju­sia­me Pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­se bu­vo pa­ste­bė­ta, kad pras­tes­nė­je so­cio­e­ko­no­mi­nė­je si­tu­aci­jo­je esan­tys žmo­nės yra re­čiau pa­si­ry­žę gin­ti sa­vo tė­vy­nę. Tai pa­vo­jaus sig­na­las, ku­ris su­si­jęs su anks­čiau ap­tar­tu jaus­mu, kad tau ne­at­sto­vau­ja, kad ne­si­jau­ti prie sa­vo bend­ruo­me­nės pri­si­ri­šęs. Ša­lies gy­ny­ba ga­li skam­bė­ti la­bai to­li­mai bei pat­rio­tiš­kai ir ne­bū­ti­nai per tai žmo­nės konst­ruo­ja sa­vo ta­pa­ty­bę, ta­čiau vals­ty­bė su­si­de­da iš ma­žų bend­ruo­me­nių ir ga­li­ma įsi­pa­rei­go­ti joms. Svar­bu šiuos klau­si­mus kuo ge­riau ap­šli­fuo­ti ir ne­pa­sku­bė­ti. Jei­gu bus di­de­lės skir­tys pa­gal pro­fe­si­jas ir už­si­ėmi­mus, tai ga­li su­kel­ti problemų.

ŠAUKSMAS: Ko­kie ga­lė­tų bū­ti al­ter­na­ty­vūs tar­ny­bos bū­dai ka­ri­nia­me ren­gi­me ne­no­rin­tiems da­ly­vau­ti jau­nuo­liams, pa­vyz­džiui, dėl pa­ci­fis­ti­nių ar re­li­gi­nių priežasčių?

MASI: Al­ter­na­ty­vi tar­ny­ba yra bū­das at­lik­ti pri­va­lo­mą­ją ka­ro tar­ny­bą as­me­nims, ku­rie dėl re­li­gi­nių ar pa­ci­fis­ti­nių įsi­ti­ki­ni­mų at­si­sa­ko ar­ba ne­ga­li tar­nau­ti. Vis­gi čia pra­si­de­da sun­ku­mai api­brė­ži­muo­se ir įro­dy­mo pro­ce­se. Iš es­mės al­ter­na­ty­vi tar­ny­ba yra at­lie­ka­ma ko­kio­je nors su ka­ro pra­mo­ne ne­su­si­ju­sio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je ar ins­ti­tu­ci­jo­je. Li­JOT pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je mi­ni­ma, kad šiuo me­tu trūks­ta ir in­for­ma­ci­jos, ir inf­rastruk­tū­ros at­lik­ti al­ter­na­ty­vią tar­ny­bą. Be­rods, da­bar pa­tei­kia­mų pra­šy­mų skai­čius nė­ra di­de­lis. Jei tik­rai esi pa­ci­fis­tas ar­ba ta­vo re­li­gi­niai įsi­ti­ki­ni­mai ne­lei­džia im­tis gink­lo, yra bū­dų, kaip ga­li­ma ki­taip pri­si­dė­ti prie sa­vo bend­ruo­me­nės. Sie­kė­me, kad al­ter­na­ty­vią tar­ny­bą at­lie­kan­tys pi­lie­čiai taip pat bū­tų su­pa­žin­di­na­mi su pag­rin­di­niais kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos prin­ci­pais – ži­no­tų sa­vo vie­tą vals­ty­bės gy­ny­bo­je ka­ro me­tu. Ge­ras pa­vyz­dys yra Suo­mi­ja, tam tu­rin­ti at­ski­rą puslapį.

58-oji Li­JOT asamb­lė­ja, 2023 m. spa­lio 7 d. Li­JOT Fa­ce­bo­ok pa­sky­ros nuotrauka

Ta­čiau yra žmo­nių, ku­rie ne­tu­ri fi­zi­nių ga­li­my­bių ar dėl ki­tų prie­žas­čių ne­ga­li at­lik­ti tar­ny­bos ka­riuo­me­nė­je. Tai ki­ta prob­le­mos at­ša­ka. Gal­būt ga­lė­tu­me ras­ti bū­dų, kaip juos įtrauk­ti, nes kiek­vie­no žmo­gaus in­dė­lis ga­li bū­ti naudingas.

ŠAUKSMAS: Šiuo me­tu la­biau­siai ma­to­ma vie­ša Li­JOT ini­cia­ty­va – bal­sa­vi­mo nuo 16 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se kam­pa­ni­ja. Ką ti­ki­tės pa­siek­ti ir ko­kie jū­sų pag­rin­di­niai mo­ty­vai sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se leis­ti bal­suo­ti nuo 16 metų?

MASI: No­ri­me už­tik­rin­ti, kad pi­lie­čiai ug­dy­tų­si įpro­tį bal­suo­ti nuo anks­ty­ves­nio lai­ko. Ty­ri­mai ro­do, kad kuo anks­čiau žmo­gus pra­de­da bal­suo­ti, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad jis ir to­liau gy­ve­ni­me bal­suos. Ki­ta ver­tus, 18–19 me­tų jau­nas žmo­gus iš­va­žiuo­ja iš sa­vo gim­to­sios sa­vi­val­dy­bės ir nu­tols­ta nuo jos gy­ve­ni­mo. Net ir pri­si­re­gist­ra­vęs nau­ja­me mies­te ar už­sie­ny­je jis pa­tirs sun­ku­mų bal­suo­jant ne­pa­žįs­ta­mo­je ap­lin­ko­je. Jei jau­nuo­lis ga­lė­tų bal­suo­ti nuo 16 me­tų, jis bū­tų la­biau su­in­te­re­suo­tas do­mė­tis ir bal­suo­ti, nes ga­lė­tų da­ry­ti tie­sio­gi­nę įta­ką už sa­vo kas­die­nės ap­lin­kos for­ma­vi­mą at­sa­kin­gai ins­ti­tu­ci­jai. Ar tai bū­tų spor­to aikš­ty­nų stei­gi­mas, ar kul­tū­ri­nė veik­la. Ne Sei­mas nu­spręs sta­ty­ti ar ne ried­len­čių par­ką. Kar­tu tai su­si­ję su po­rei­kiu stip­rin­ti pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mą. Ga­liau­siai jau­ni­mas nė­ra pa­kan­ka­mai rep­re­zen­tuo­ja­mas. Kuo dau­giau bus bal­so tei­sę tu­rin­čių žmo­nių, ku­riems bus ak­tu­alūs svars­to­mi klau­si­mai, tuo dau­giau apie tą klau­si­mą bus kal­ba­ma vie­šai. Jei to­kių žmo­nių ma­žai, sun­ku ti­kė­tis di­de­lio dė­me­sio jų atžvilgiu.

ŠAUKSMAS: Ar bū­tų ga­li­ma teig­ti, kad ko­kie nors šios am­žiaus gru­pės in­te­re­sai ar prob­le­mos sa­vi­val­do­je yra ignoruojami?

MASI: Šio­je vie­to­je mums ga­li pa­dė­ti skai­čiai. Sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se bal­sa­vo tik treč­da­lis (31 pro­cen­tas) jau­nų žmo­nių. Mes iš es­mės ne­ži­no­me sa­vo ins­ti­tu­ci­jų: ką jos da­ro ir kiek ga­li. Pa­ten­ka­me į už­bur­tą ra­tą. Kan­di­da­tai rin­ki­muo­se ne­no­ri ar ne­ban­do ape­liuo­ti į jau­nes­nę gru­pę, o jau­nes­nės gru­pės ne­si­do­mi po­li­ti­ka, nes ne­ži­no, ką sa­vi­val­dy­bės vei­kia, nie­kas jiems to de­ra­mai ne­pa­pa­sa­ko­ja. Vėl su­si­du­ria­me su pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ko­mis. Tu­ri­me per di­de­lius skir­tu­mus tarp mo­kyk­lų ir at­ski­rų pi­lie­tiš­ku­mo mo­ky­to­jų. Ga­li­ma tu­rė­ti ir pa­čią pui­kiau­sią pa­tir­tį, ir iš pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­kos iš­si­neš­ti tik tai, kad yra svar­bu mo­kė­ti tris Kons­ti­tu­ci­jos punk­tus, nes jie bus is­to­ri­jos eg­za­mi­ne. Čia yra pag­rin­di­nė bėda.

ŠAUKSMAS: Jei­gu Lie­tu­vos jau­ni­mas da­bar ga­na pa­sy­viai bal­suo­ja rin­ki­muo­se, ką ga­lė­tų pa­keis­ti bal­sa­vi­mas nuo 16 me­tų? Ko­kie yra pag­rin­di­niai jū­sų opo­nen­tų argumentai?

MASI: Įpras­tai bal­sa­vi­mo nuo 16 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se opo­nen­tai tei­gia, kad jau­ni žmo­nės yra per ma­žai pa­ty­rę, kad ga­lė­tų pri­im­ti spren­di­mus. Taip pat sa­ko­ma, kad jie yra ne­at­sa­kin­gi ir kaž­kas ga­lė­tų jiems pa­da­ry­ti įta­ką. Bet žmo­gus ga­li pri­im­ti ge­rus spren­di­mus bū­da­mas ir 16, ir 60 me­tų. Ir ati­tin­ka­mai blo­gus spren­di­mus. Pa­tir­tis nė­ra es­mi­nis fak­to­rius, nu­le­mian­tis ge­bė­ji­mą spręs­ti tei­sin­gai. Ne­su­kur­si­me rei­kia­mų są­ly­gų, kad jau­ni­mas ge­bė­tų pri­im­ti ge­rus spren­di­mus, pa­sa­ky­da­mi, kad jis yra ne­subren­dęs. Tuo­met ne­bus nei pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo, nei įpro­čių do­mė­tis ir ei­ti bal­suo­ti for­ma­vi­mo­si. Man la­biau­siai no­rė­tų­si, kad ta dis­ku­si­ja bū­tų kuo la­biau są­ži­nin­ga. Mes ži­no­me ga­li­mus sun­ku­mus ir ko­kios ga­li bū­ti to­kios ini­cia­ty­vos ne­sėk­mės prie­lai­dos, ta­čiau yra to­kių pa­vyz­džių kaip Es­ti­ja. Ten jau­ni­mas sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ga­li bal­suo­ti nuo 16 me­tų ir 16–17 me­tų gru­pė bal­sa­vo ak­ty­viau ne­gu 18–34 me­tų. Ki­ta ver­tus, be pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo žmo­nės bi­jo bal­suo­ti. Kai ku­rie sa­ko, kad ne­ži­no, ar no­rė­tų tą da­ry­ti, nes jų pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mo pa­mo­ko­se nie­kas ne­pa­sa­ko­jo apie Sei­mą, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas ar Prezidentą.

ŠAUKSMAS: Ko­kią da­lį sa­vo or­ga­ni­za­ci­nių iš­tek­lių Li­JOT tu­rės nu­kreip­ti į šią kam­pa­ni­ją? Ar tai ne­už­goš ki­tų problemų?

MASI: Vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip su­dė­lio­ji da­ly­kus. Ga­li­my­bes ver­ti­na­me rea­lis­tiš­kai – 300 tūks­tan­čių pa­ra­šų yra la­bai daug. Čia yra kar­te­lė maž­daug nuo 10 pro­cen­tų vi­sų gy­ven­to­jų. Mes nu­ėjo­me į Vy­riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją ir pa­sa­kė­me: „No­ri­me pa­keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją.“ Esa­me pa­kei­tę Kons­ti­tu­ci­ją vie­ną kar­tą – jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ini­cia­ty­va bu­vo pri­im­ta pa­tai­sa, lei­džian­ti as­me­nims nuo 21 me­tų kan­di­da­tuo­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą. Da­bar ban­dy­si­me tą pa­da­ry­ti ki­taip. Tai ir­gi da­ly­va­vi­mo ir de­mo­kra­ti­jos pra­t­i­mas. Daug skir­tin­gų gru­pių ren­ka pa­ra­šus ir ge­rai, kad yra to­kie me­cha­niz­mai. Ma­no ži­nio­mis, jau­ni­mas ar jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos nė­ra per Vy­riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją rin­kę pa­ra­šų, nors pe­ti­ci­jų ir raš­tų yra bu­vę. Toks mū­sų ėji­mas – ban­dy­ti apie jau­ni­mo pa­dė­tį ir įsi­trau­ki­mą į vi­suo­me­nę kal­bė­ti plačiai.

Ne­ma­nau, kad tai už­goš ki­tas jau­ni­mo prob­le­mas, nes tu­ri­me di­de­lę ko­man­dą su skir­tin­go­se sri­ty­se dir­ban­čiais spe­cia­lis­tais. Šis klau­si­mas pa­den­gia ge­ro­kai dau­giau nei pa­tį bal­sa­vi­mą ar po­ky­tį rin­ki­mi­nė­je tvar­ko­je. Svar­biau­sias mū­sų vi­suo­me­nės klau­si­mas, ką tu­rė­tu­me da­ry­ti ki­taip, kad ge­riau ge­bė­tu­me spręs­ti ky­lan­čias prob­le­mas ir kur­ti ge­res­nes są­ly­gas vi­siems gy­ven­to­jams: ka­rje­ro­je, šei­mo­je ir ki­tur. Ma­nau, kad tai klau­si­mas, jun­gian­tis vi­sus jau­ni­mo po­li­ti­kos vei­kė­jus – ką da­ro­me ir da­ry­si­me, kad jau­ni žmo­nės ne tik tu­rė­tų sa­vo bal­są, bet kad jis bū­tų išgirstas.

Bal­sa­vi­mo ini­cia­ty­va nuo 16 me­tų – sun­kus už­da­vi­nys. Pa­žiū­rė­jus is­to­riš­kai į pa­ra­šų rin­ki­mą, tai pro­cen­ta­liai to­kios ini­cia­ty­vos pa­si­se­ka re­čiau nei bū­na sėk­min­gos. Ir kar­tais net pa­mirš­ta­ma, kad net jei­gu su­rink­tu­mė­me pa­ra­šus, tai yra tik pa­siū­ly­mas, ku­rį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas tu­rė­tų svarstyti.

ŠAUKSMAS: Ko­kie klau­si­mai ir prob­le­mos jau­ni­mą la­biau­siai ver­čia do­mė­tis ir įsi­trauk­ti į po­li­ti­ką? Ar jie tu­ri po­ten­cia­lo mo­bi­li­zuo­ti jau­ni­mą ak­ty­viau reikš­tis vie­šo­jo­je erd­vė­je, nes kad įsi­trauk­tų, jiems tai tu­ri rūpėti?

MASI: Tei­sin­ga ak­sio­ma – kad įsi­trauk­tum, tu­ri rū­pė­ti. Ga­lė­tų bū­ti ge­ras šū­kis. Pas­ku­ti­nė­je asamb­lė­jo­je be nau­jos stra­te­gi­jos pri­ėmė­me re­zo­liu­ci­ją dėl Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­mos vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio 4 straips­nio ant­ros da­lies 16 punk­to pa­ša­li­ni­mo. De­ja, lap­kri­čio 7 die­ną Sei­me bal­suo­jant pa­siū­ly­mas vie­nu bal­su bu­vo at­mes­tas net grą­žin­ti šią ini­cia­ty­vą to­bu­lin­ti. Jau ku­rį lai­ką LGBTQ+ bend­ruo­me­nės klau­si­mai yra itin ak­tu­alūs. Asamb­lė­jos me­tu bu­vo pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja dėl pi­lie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo ug­dy­mo. Es­mi­nis klau­si­mas tas, kad jei da­bar tu­ri­me bė­dų su pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mu, tai kaip už­tik­rin­si­me ko­ky­biš­ką pi­lie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo ugdymą.

Prieš po­rą me­tų tu­rė­jo­me vi­są pa­ke­tą dėl nar­ko­ti­kų po­li­ti­kos re­for­mos: pre­ven­ci­jos, anks­ty­vo­sios in­ter­ven­ci­jos, re­abi­li­ta­ci­jos ir dekri­mi­na­li­za­vi­mo. Tu­ri­me vis dar ga­lio­jan­čias re­zo­liu­ci­jas dėl psi­chi­kos svei­ka­tos ir pi­lie­ti­nės erd­vės ma­žė­ji­mo. Psi­chi­kos svei­ka­ta ir kli­ma­to kri­zė jau­niems žmo­nėms bus vis ak­tu­ales­nės ir ne­ži­nau, ar spė­ja­me pa­ruoš­ti jau­ni­mą už­tek­ti­nai rū­pin­tis sa­vo fi­zi­ne aplinka.

Da­bar iš ak­tu­aliau­sių te­mų, ne­bū­ti­nai su­si­ju­sių su mū­sų do­ku­men­tais, bu­vo gy­ve­ni­mo įgū­džių prog­ra­ma mo­kyk­lo­se, elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­tės ir nar­ko­ti­kų pli­ti­mas mo­kyk­lo­se. Yra ir jau­ni­mo po­li­ti­kos ge­e­kų klau­si­mai, pa­vyz­džiui, dėl jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų finansavimo.

ŠAUKSMAS: Lie­tu­vos po­li­ti­kai ne­re­tai pri­ski­ria­mas ga­na men­kas ideo­lo­gi­nis di­fe­ren­ci­ja­vi­mas. Ko­kio po­li­ti­nio švie­ti­mo šiuo me­tu la­biau­siai trūks­ta Lie­tu­vos ug­dy­mo įstai­go­se ir kaip tai ban­do at­liep­ti Li­JOT? Kiek svar­bus bū­tų po­li­ti­nių dis­ku­si­jų ir po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų įsi­lei­di­mas į stu­den­tų at­sto­vy­bes, mo­kyk­lų savivaldas?

Prisijunk prie mūsų komandos:

MASI: Kaž­ku­riuo me­tu esa­me pa­da­rę klai­dą. Čia aki­vaiz­džios ir is­to­ri­nės oku­pa­ci­jos prie­žas­tys, ku­rios le­mia, kaip il­gą lai­ką oku­puo­to­se vals­ty­bė­se su­pran­ta­mas pi­lie­tiš­ku­mas. Juk ten pi­lie­ti­nė erd­vė il­gą lai­ką bu­vo ne­eg­zis­tuo­jan­ti ar­ba uzur­puo­ta. Dėl to, ma­nau, su­si­for­ma­vo ma­ny­mas, kad bū­ti po­li­tiš­ku, reiš­kia bū­ti par­ti­niu. La­bai daž­nai pa­da­ro­ma ši klai­din­ga prie­lai­da. Dėl to kai ku­rios mo­kyk­los bi­jo pa­si­kvies­ti po­li­ti­kus, nes ma­no, ir kai ka­da pa­grįs­tai, kad at­ėję po­li­ti­kai ban­dys da­ry­ti įta­ką ir ban­dys pa­ro­dy­ti, kad jų par­ti­ja yra ge­riau­sia. Sa­ky­čiau, taip, ir ge­rai. At­ver­ki­me sa­vo mo­kyk­las, kad jo­se ga­lė­tų su­skam­bė­ti skir­tin­gos idė­jos. Tik tu­ri­me di­de­lį iš­šū­kį – kaip už­tik­rin­ti nuo­sek­lų ir to­ly­gų idė­ji­nį at­sto­va­vi­mą ir vi­sus pi­lie­čius lie­čian­čių po­li­ti­nių dis­ku­si­jų įbalsinimą.

Ne­ša­liš­ku­mas, su­pras­tas kaip ne­par­tiš­ku­mas, truk­do ju­dė­ti į prie­kį po­li­ti­nė­se dis­ku­si­jo­se ir bend­rai pi­lie­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je. Jei­gu įsi­vaiz­duo­ja­me, kad bu­vi­mas neut­ra­liu yra to­ly­gus ne­kal­bė­ji­mui apie po­li­ti­ką, tai tu­ri­me prob­le­mą su są­vo­ko­mis. Gal­būt dėl mū­sų is­to­ri­nės pa­tir­ties po­li­ti­ka vis dar griež­tai sie­ja­ma su par­ti­ja blo­gą­ja pras­me ir bū­tent ta vie­na vie­nin­te­le. Ži­no­ma, di­de­lis ne­pa­si­ti­kė­ji­mas yra ir po­li­ti­nių par­ti­jų atsakomybė.

Ma­nau, kad mums rei­kia nau­jai iš­si­aiš­kin­ti, kaip mes mo­kyk­lo­se žiū­ri­me į po­li­ti­ką. Ma­no spė­ji­mas bū­tų, kad jo­se po­li­tiš­ku­mas yra su­plak­tas su par­tiš­ku­mu ir tuo­met rū­pes­tis sa­vo bend­ruo­me­ne ar no­ras kal­bė­ti apie po­li­ti­ką ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip po­li­ti­nė agi­ta­ci­ja. Ma­tau ana­lo­gi­ją su li­te­ra­tū­ros pa­mo­ko­mis. Daž­nai ma­no bi­čiu­liai ir ko­le­gės pa­sa­ko­ja, kad net ir pa­ra­šius pa­grįs­tą kū­ri­nio in­ter­pre­ta­ci­ją, ne vi­si ver­tin­to­jai tau skirs ge­rą ba­lą, nes ne­bus pa­tai­ko­ma į jų su­si­kur­tą tra­fa­re­tą. To­kie da­ly­kai mums truk­do įsi­trauk­ti į vie­šus rei­ka­lus, nes bi­jo­me su­klys­ti ir ne­ati­tik­ti kaž­ko­kios vie­nos tie­sos. Tu­ri­me dau­giau prak­ti­kuo­tis ir mankš­tin­tis de­mo­kra­ti­niuo­se pro­ce­suo­se. Kaip yra sa­kę gar­būs fi­lo­so­fai, de­mo­kra­ti­ja yra dau­giau nei kry­žiu­ko pa­dė­ji­mas balsuojant. ■


Mar­ty­nas But­kus, „De­mo­kra­ti­jos įgū­džiai tu­ri for­muo­tis dar mo­kyk­lo­je“, Šauks­mas, 2023 nr. 2 (ru­duo), p. 9–13.

Martynas Butkus

Martynas Butkus yra VDU istorijos doktorantas, tiriantis Lietuvos pilietinės visuomenės istoriją, „Šauksmo“ draugijos vadovas ir vienas iš jos žurnalo redaktorių.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar