2022 metų sausis, Lietuvos Respublikos Seimo rūmai. Ant konservatorių parlamentaro Andriaus Vyšniausko darbo stalo guli 7 susegti dokumentų šūsniai – iš viso apie 200 sausa kanceliarine kalba surašytų puslapių. Tai – naujo Rinkimų kodekso projektas, turintis susisteminti visus galiojančius šalies rinkimų įstatymus ir numatantis politinės reklamos reguliavimo pakeitimus. Vyšniausko parašas ant konstitucinį statusą turinčio įstatymo projekto vainikavo 10 mėnesių trukusias darbo grupės pastangas peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemą.
Tarp vėliau Seimo darbotvarkėje atsidūrusių teisės aktų būta ir kiek mažesnės apimties, bet ne ką mažiau reikšmingo Politinių organizacijų įstatymo projekto. Šį įstatymą priėmęs Seimas griežčiau sureguliavo rinkimų komitetus ir suteikė galimybę partijoms įsteigti savo idėjų kalves – analitinius centrus.
Kokius demokratijos vaisius raškome praėjus vieneriems metams nuo šių pakeitimų įsigaliojimo?
Kodėl 2020–2024 metų kadencijos Seimas apskritai ėmėsi politinių organizacijų klausimo? Žvilgsnį reikėtų nukreipti į pokyčius, įvykusius Lietuvos savivaldoje per pastaruosius du rinkimų ciklus. 2019 metais savivaldos rinkimuose visuomeniniai komitetai iškovojo daugiausiai mandatų – 317, o antrąją ir trečiąją vietas dalinosi Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – po 274. Tais pačiais metais iš 60 išrinktų merų 12 buvo iškelti komitetų, kai TS-LKD turėjo 11, o LSDP – 15 savivaldybių vadovų.
Per 2020 metų rinkimus į Seimą patekusios partijos pralaimėjimų komitetininkams nepamiršo. 2021 metų kovą Seime buvo įkurta rinkimų sistemos peržiūrai skirta darbo grupė, kuri galiausiai ir paruošė Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą.
Viena iš naujo įstatymo prievolių komitetams – juridinio asmens steigimas. Anksčiau rinkimų komitetus registruodavo Vyriausioji rinkimų komisija ir tai buvo daroma tik atskiriems rinkimams. Komitetų veikla pasibaigdavo su rinkimų kampanijos pabaiga.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Be to, buvo gerokai kilstelėta komitetui įsteigti reikiamo asmenų skaičiaus kartelė. Anksčiau rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančiam komitetui užtekdavo turėti du kartus daugiau steigėjų nei Lietuvoje renkamų EP narių skaičius, o savivaldos rinkimuose – dvigubą toje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičių. Nauja tvarka numato, kad EP rinkimuose norintiems dalyvauti komitetams reikia bent 1 000 steigėjų, o savivaldybių komitetų steigėjai turi sudaryti 0,1 procento savivaldybės gyventojų.
Tai reiškia, kad šiandien norint įsteigti rinkimų komitetą Vilniuje reikėtų 634 asmenų. Palyginimui: didžiausia šalyje LSDP Vilniaus miesto skyriuje turi 797 narius, o miesto merą iškėlusi TS-LKD – 1 184.
Sugriežtinimai neprasprūdo pro akis komitetų rėmėjams ir žymiausiems jų atstovams. Tarp jų garsiausią kritiką reiškė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir Šiaulių meras Artūras Visockas. Jų akimis, partijos suvaržė politinį komitetų konkurencingumą.
Pastarųjų stojo ginti šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, 2022 metų liepą vetavęs Seimo priimtą Politinių organizacijų įstatymą. Nausėda Seimui siūlė paprastesnes komitetų steigimo sąlygas bei finansavimą iš valstybės biudžeto ir partijoms, ir komitetams. Seimas visgi atmetė šalies vadovo veto ir nepakeistą įstatymą priėmė rugsėjį. To posėdžio metu Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas ragino nesulyginti komitetų ir politinių partijų, nes „pataikavimas komitetams yra realiai politinių partijų silpninimas, kuris Lietuvoje, mano manymu, tęsiasi jau keliolika metų“.
Tačiau nepaisant partijų ir komitetų susipriešinimo, jos turi daugiau bendro negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Štai 2019 metų savivaldos rinkimuose iš 12 mero postus laimėjusių komitetų kandidatų net aštuoni dar neseniai priklausė partijoms.
Druskininkų meru buvo perrinktas 15 metų LSDP priklausęs Ričardas Malinauskas, kuris dėl Vijūnėlės dvaro skandalo ją paliko 2017-aisiais. 2017 metais su socialdemokratais taip pat atsisveikino būsimas Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Kėdainių rajono meru su komitetu buvo išrinktas dar neseniai Darbo partijai priklausęs Valentinas Tamulis, 2022 metais perbėgęs pas socialdemokratus. Panašią rokiruotę atliko ir Klaipėdos meru išrinktas Vytautas Grubliauskas – prieš 2019-ųjų savivaldos rinkimus jis paliko LRLS ir rinkimus laimėjo su komitetu, o 2023 metų rinkimuose mero posto siekė su socialdemokratais. Tarp anksčiau partijoms priklausiusių komitetininkų merų minėtini ir Kretingoje meru išrinktas Antanas Kalnius, Varėnos rajone – Algis Kašėta (abu LRLS) bei Živilė Pinskuvienė Širvintose (DP). Galiausiai, po Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo atskilęs LRLS Vilniaus skyrius savivaldos rinkimuose dalyvavo kaip Remigijaus Šimašiaus vedamas komitetas, po rinkimų padėjęs pagrindą naujai steigiamai Laisvės partijai.
Kad komitetai linkę būti apsukrių politikų įrankiu, o ne visuomenės politinės valios išraiška, liudija ir senieji jų pavadinimai. Komitetai neretai pasinaudodavo populiariais jų lyderių vardais. Į šią madą nusitaikė ir naujas Politinių organizacijų įstatymas – prieš 2023 metų savivaldos rinkimus įsigaliojusi tvarka uždraudė komitetų pavadinimuose naudoti fizinių asmenų vardus ir pavardes.
Konfliktas dėl komitetų reguliavimo veikiau signalizuoja ne partijų ir komitetų narių, bet tarp vietinių rinkėjų įsitvirtinusių ambicingų politikų ir partijų vadovybių priešpriešą. Visgi, nepaisant komitetų veiklai skirtų apribojimų, 2023 metais jie laimėjo tik vienu mero postu mažiau nei per praėjusius rinkimus ir 194 mandatus tarybose. Savo ruožtu LSDP turėjo 375, o TS-LKD – 244 savivaldybių tarybų narius.
Dar viena įstatymo naujovė – nuo šiol partijoms leidžiama steigti analitinius centrus. Be to, jie gali gauti finansavimą iš fondų, tik VRK su kitomis institucijomis turi patikrinti jų patikimumą.
Nors analitinių centrų idėja sulaukė pagrindinių parlamentinių partijų pritarimo Seime ir partijos juos įsteigė panašiu metu, TS-LKD, LSDP ir LP įdirbis praėjus metams gerokai skiriasi.
Toliausiai pažengė konservatorių Europietiškos dešinės institutas. Per 2023 metus institutas suspėjo surengti kelis seminarus, pradėjo tęstinius mokymus jauniesiems TS-LKD savivaldybių tarybų nariams, leido instituto tinklalaidę, surengė politinę konferenciją bei išleido konservatyviai minčiai skirtą knygą. Palyginimui, gausiausių šalyje socialdemokratų Solidarumo institutas kol kas tik pradėjo leisti savo tinklalaidę. Laisviečių Liberalios demokratijos institutas – iki šiol surengė tik kelias diskusijas.
Už skirtingų rezultatų slypi nevienodi institutams prieinami ištekliai. Analitiniai centrai gali gauti lėšų ne tik iš savo partijų, bet ir už leidybą, spaudos ir atributikos platinimą, renginius ar kitus mokesčius bei atlyginimus už paslaugas iš ES ir NATO valstybių politinių fondų.
ŠAUKSMUI prieinamais duomenimis, laisviečių ir socialdemokratų idėjų kalvių biudžetus sudaro žemesnės penkiaženklės sumos, konservatorių – šešiaženklės. Kuomet institutų finansavimas gali skirtis iki trijų kartų, tai turi neabejotinų pasekmių šių organizacijų vadybai – mažesnius biudžetus turinčioms idėjų kalvėms tenka remtis savanoriška veikla, o geriau besiverčiantys gali sau leisti samdytis profesionalus.
Visgi institutai turi kai ką bendro – nė vienam iš jų politinis jaunimo švietimas nėra prioritetas. Apie idėjų kalvių ir jaunimo politinių organizacijų santykį kalbėta dar svarstant analitinius centrus įsteigti leisiančio įstatymo projektą. 2022 metų lapkritį Seimo narys Andrius Vyšniauskas (TS-LKD) LRT pabrėžė, kad politinėms jaunimo organizacijoms trūksta stabilumo ir nuoseklumo vykdant politinį švietimą. Tad analitiniai centrai projektuoti ne kaip organizacijos, „orientuotos į labai jaunus žmones, tai yra į moksleivius, pirmo kurso studentus“, o į „jaunus politikus“, kurie „dalyvauja savivaldos rinkimuose arba yra išrinkti į savivaldybių tarybas.“ Anot Vyšniausko, jaunimo politines organizacijas praėjusiems jauniesiems politikams „dažniausiai trūksta ideologinių žinių“.
„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:
Panašu, kad politinės jaunimo organizacijos iš analitinių centrų gali nesitikėti ne tik konkurencijos, bet ir pagalbos jaunimo politinio švietimo srityje. Solidarumo instituto vadovas Liutauras Gudžinskas (LSDP) teigė, kad didžiausi partijos lūkesčiai iš instituto yra indėlis į rinkimų programos ruošą. Solidarumo instituto komanda švietimą pirmiausia planuoja vykdyti partijos viduje ir plačiajai publikai. Anot Europietiškos dešinės instituto vadovo Teodoro Žuko (TS-LKD), patariamosios instituto tarybos nubrėžtuose tiksluose svarbiausią vietą užima analitikos ir politinės minties vystymas. „Nesu tikras, ar galėčiau pasakyti, kad mūsų tikslas yra vykdyti politinį švietimą“, – ŠAUKSMUI dėstė Žukas.
Europietiškos dešinės instituto vadovas teigė, kad „politinė partija labai sveikai supranta analitinio centro specifiką – kad nėra nieko nemokamo ir reikia investuoti, norint turėti kokybišką turinį kuriantį ir veiklos tęstinumą užtikrinantį analitinį centrą.“ Dabartinių skiriamų lėšų esą pilnai užtenka instituto veiklai vykdyti. Anot Žuko, kol kas partijoje jo vadovaujamos idėjų kalvės veikla sutinkama teigiamai.
Jaunimo politinio švietimo pažangos dėl naujų analitinių centrų tikėtis neverta. Visgi šalies demokratijai teikia vilties tarp institutų vyraujantys šiltesni santykiai nei tarp juos įsteigusių partijų. Čia veikia ir asmeniniai ryšiai, mat Gudžinskas yra buvęs Žuko ir LDI vadovo Daniel Ilkievič dėstytojas VU TSPMI. Nė vienas institutas neatmeta galimybės bendradarbiauti su kitų partijų analitiniais centrais. Tegalima tikėtis, kad kolegiški santykiai išgyvens 2024 metais laukiantį trijų rinkimų maratoną. ■
Domas Lavrukaitis, „Partijų planas P“, Šauksmas, 2023 nr. 2 (ruduo), p. 4–6.