Partijų planas D

Prievolės rinkimų komitetams ir idėjų kalvės politinėms partijoms – naujas įstatymas turėjo sustiprinti demokratiją Lietuvoje. Praėjus metams jo poveikis išlieka neaiškus.

31-oji Baltijos asamblėjos sesija. Ernests Dinka, Latvijos Saeimos kanceliarijos nuotrauka

2022 me­tų sau­sis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rū­mai. Ant kon­ser­va­to­rių par­la­men­ta­ro And­riaus Vyš­niaus­ko dar­bo sta­lo gu­li 7 su­seg­ti do­ku­men­tų šūs­niai – iš vi­so apie 200 sau­sa kan­ce­lia­ri­ne kal­ba su­ra­šy­tų pus­la­pių. Tai – nau­jo Rin­ki­mų ko­dek­so pro­jek­tas, tu­rin­tis su­sis­te­min­ti vi­sus ga­lio­jan­čius ša­lies rin­ki­mų įsta­ty­mus ir nu­ma­tan­tis po­li­ti­nės re­kla­mos re­gu­lia­vi­mo pa­kei­ti­mus. Vyš­niaus­ko pa­ra­šas ant kons­ti­tu­ci­nį sta­tu­są tu­rin­čio įsta­ty­mo pro­jek­to vai­ni­ka­vo 10 mė­ne­sių tru­ku­sias dar­bo gru­pės pa­stan­gas per­žiū­rė­ti Lie­tu­vos rin­ki­mų sistemą.

Tarp vė­liau Sei­mo dar­bo­tvar­kė­je at­si­dū­ru­sių tei­sės ak­tų bū­ta ir kiek ma­žes­nės ap­im­ties, bet ne ką ma­žiau reikš­min­go Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­to. Šį įsta­ty­mą pri­ėmęs Sei­mas griež­čiau su­re­gu­lia­vo rin­ki­mų ko­mi­te­tus ir su­tei­kė ga­li­my­bę par­ti­joms įsteig­ti sa­vo idė­jų kal­ves – ana­li­ti­nius centrus.

Ko­kius de­mo­kra­ti­jos vai­sius raš­ko­me pra­ėjus vie­ne­riems me­tams nuo šių pa­kei­ti­mų įsigaliojimo?

Ko­dėl 2020–2024 me­tų ka­den­ci­jos Sei­mas ap­skri­tai ėmė­si po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų klau­si­mo? Žvilgs­nį rei­kė­tų nu­kreip­ti į po­ky­čius, įvy­ku­sius Lie­tu­vos sa­vi­val­do­je per pa­sta­ruo­sius du rin­ki­mų cik­lus. 2019 me­tais sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se vi­suo­me­ni­niai ko­mi­te­tai iš­ko­vo­jo dau­giau­siai man­da­tų – 317, o ant­rą­ją ir tre­čią­ją vie­tas da­li­no­si Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja ir Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai – po 274. Tais pa­čiais me­tais iš 60 iš­rink­tų me­rų 12 bu­vo iš­kel­ti ko­mi­te­tų, kai TS-LKD tu­rė­jo 11, o LSDP – 15 sa­vi­val­dy­bių vadovų.

Per 2020 me­tų rin­ki­mus į Sei­mą pa­te­ku­sios par­ti­jos pra­lai­mė­ji­mų ko­mi­te­ti­nin­kams ne­pa­mir­šo. 2021 me­tų ko­vą Sei­me bu­vo įkur­ta rin­ki­mų sis­te­mos per­žiū­rai skir­ta dar­bo gru­pė, ku­ri ga­liau­siai ir pa­ruo­šė Rin­ki­mų ko­dek­są ir Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įstatymą.

Vie­na iš nau­jo įsta­ty­mo prie­vo­lių ko­mi­te­tams – ju­ri­di­nio as­mens stei­gi­mas. Anks­čiau rin­ki­mų ko­mi­te­tus re­gist­ruo­da­vo Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja ir tai bu­vo da­ro­ma tik at­ski­riems rin­ki­mams. Ko­mi­te­tų veik­la pa­si­baig­da­vo su rin­ki­mų kam­pa­ni­jos pabaiga.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Be to, bu­vo ge­ro­kai kils­te­lė­ta ko­mi­te­tui įsteig­ti rei­kia­mo as­me­nų skai­čiaus kar­te­lė. Anks­čiau rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­men­tą da­ly­vau­jan­čiam ko­mi­te­tui už­tek­da­vo tu­rė­ti du kar­tus dau­giau stei­gė­jų nei Lie­tu­vo­je ren­ka­mų EP na­rių skai­čius, o sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se – dvi­gu­bą to­je sa­vi­val­dy­bė­je ren­ka­mų ta­ry­bos na­rių skai­čių. Nau­ja tvar­ka nu­ma­to, kad EP rin­ki­muo­se no­rin­tiems da­ly­vau­ti ko­mi­te­tams rei­kia bent 1 000 stei­gė­jų, o sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tų stei­gė­jai tu­ri su­da­ry­ti 0,1 pro­cen­to sa­vi­val­dy­bės gyventojų.

Tai reiš­kia, kad šian­dien no­rint įsteig­ti rin­ki­mų ko­mi­te­tą Vil­niu­je rei­kė­tų 634 as­me­nų. Pa­ly­gi­ni­mui: di­džiau­sia ša­ly­je LSDP Vil­niaus mies­to sky­riu­je tu­ri 797 na­rius, o mies­to me­rą iš­kė­lu­si TS-LKD – 1 184.

Su­griež­ti­ni­mai ne­pra­sp­rū­do pro akis ko­mi­te­tų rė­mė­jams ir žy­miau­siems jų at­sto­vams. Tarp jų gar­siau­sią kri­ti­ką reiš­kė Kau­no me­ras Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis, Pa­ne­vė­žio me­ras Ry­tis Rač­kaus­kas ir Šiau­lių me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas. Jų aki­mis, par­ti­jos su­var­žė po­li­ti­nį ko­mi­te­tų konkurencingumą.

Pa­sta­rų­jų sto­jo gin­ti ša­lies Pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, 2022 me­tų lie­pą ve­ta­vęs Sei­mo pri­im­tą Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mą. Nau­sė­da Sei­mui siū­lė pa­pras­tes­nes ko­mi­te­tų stei­gi­mo są­ly­gas bei fi­nan­sa­vi­mą iš vals­ty­bės biu­dže­to ir par­ti­joms, ir ko­mi­te­tams. Sei­mas vis­gi at­me­tė ša­lies va­do­vo ve­to ir ne­pa­keis­tą įsta­ty­mą pri­ėmė rug­sė­jį. To po­sė­džio me­tu Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Euge­ni­jus Gent­vi­las ra­gi­no ne­su­ly­gin­ti ko­mi­te­tų ir po­li­ti­nių par­ti­jų, nes „pa­tai­ka­vi­mas ko­mi­te­tams yra rea­liai po­li­ti­nių par­ti­jų silp­ni­ni­mas, ku­ris Lie­tu­vo­je, ma­no ma­ny­mu, tę­sia­si jau ke­lio­li­ka metų“.

Ta­čiau ne­pai­sant par­ti­jų ir ko­mi­te­tų su­si­prie­ši­ni­mo, jos tu­ri dau­giau bend­ro ne­gu ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgsnio.


  • Į užribį – savo noru

    Į užribį – savo noru

    Ne­ma­žai jau­nų kan­di­da­tų sėk­min­gai pa­si­ro­dė 2023 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se. Bet ko­dėl tai dar ne­reiš­kia pro­ver­žio jau­ni­mo politikoje? 


Štai 2019 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se iš 12 me­ro pos­tus lai­mė­ju­sių ko­mi­te­tų kan­di­da­tų net aš­tuo­ni dar ne­se­niai pri­klau­sė partijoms.

Dru­ski­nin­kų me­ru bu­vo per­rink­tas 15 me­tų LSDP pri­klau­sęs Ri­čar­das Ma­li­naus­kas, ku­ris dėl Vi­jū­nė­lės dva­ro skan­da­lo ją pa­li­ko 2017-ai­siais. 2017 me­tais su so­cial­de­mo­kra­tais taip pat at­si­svei­ki­no bū­si­mas Ka­z­lų Rū­dos me­ras Man­tas Va­raš­ka. Kė­dai­nių ra­jo­no me­ru su ko­mi­te­tu bu­vo iš­rink­tas dar ne­se­niai Dar­bo par­ti­jai pri­klau­sęs Va­len­ti­nas Ta­mu­lis, 2022 me­tais per­bė­gęs pas so­cial­de­mo­kra­tus. Pa­na­šią ro­ki­ruo­tę at­li­ko ir Klai­pė­dos me­ru iš­rink­tas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas – prieš 2019-ųjų sa­vi­val­dos rin­ki­mus jis pa­li­ko LRLS ir rin­ki­mus lai­mė­jo su ko­mi­te­tu, o 2023 me­tų rin­ki­muo­se me­ro pos­to sie­kė su so­cial­de­mo­kra­tais. Tarp anks­čiau par­ti­joms pri­klau­siu­sių ko­mi­te­ti­nin­kų me­rų mi­nė­ti­ni ir Kre­tin­go­je me­ru iš­rink­tas An­ta­nas Kal­nius, Va­rė­nos ra­jo­ne – Al­gis Ka­šė­ta (abu LRLS) bei Ži­vi­lė Pin­sku­vie­nė Šir­vin­to­se (DP). Ga­liau­siai, po Eli­gi­jaus Ma­siu­lio korup­ci­jos skan­da­lo at­ski­lęs LRLS Vil­niaus sky­rius sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se da­ly­va­vo kaip Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus ve­da­mas ko­mi­te­tas, po rin­ki­mų pa­dė­jęs pag­rin­dą nau­jai stei­gia­mai Lais­vės partijai.

Kad ko­mi­te­tai lin­kę bū­ti ap­su­k­rių po­li­ti­kų įran­kiu, o ne vi­suo­me­nės po­li­ti­nės va­lios iš­raiš­ka, liu­di­ja ir se­nie­ji jų pa­va­di­ni­mai. Ko­mi­te­tai ne­re­tai pa­si­nau­do­da­vo po­pu­lia­riais jų ly­de­rių var­dais. Į šią ma­dą nu­si­tai­kė ir nau­jas Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mas – prieš 2023 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­mus įsi­ga­lio­ju­si tvar­ka už­drau­dė ko­mi­te­tų pa­va­di­ni­muo­se nau­do­ti fi­zi­nių as­me­nų var­dus ir pavardes.

Konf­lik­tas dėl ko­mi­te­tų re­gu­lia­vi­mo vei­kiau sig­na­li­zuo­ja ne par­ti­jų ir ko­mi­te­tų na­rių, bet tarp vie­ti­nių rin­kė­jų įsi­tvir­ti­nu­sių am­bi­cin­gų po­li­ti­kų ir par­ti­jų va­do­vy­bių priešprie­šą. Vis­gi, ne­pai­sant ko­mi­te­tų veik­lai skir­tų ap­ri­bo­ji­mų, 2023 me­tais jie lai­mė­jo tik vie­nu me­ro pos­tu ma­žiau nei per pra­ėju­sius rin­ki­mus ir 194 man­da­tus ta­ry­bo­se. Sa­vo ruož­tu LSDP tu­rė­jo 375, o TS-LKD – 244 sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų narius.

Dar vie­na įsta­ty­mo nau­jo­vė – nuo šiol par­ti­joms lei­džia­ma steig­ti ana­li­ti­nius cen­t­rus. Be to, jie ga­li gau­ti fi­nan­sa­vi­mą iš fon­dų, tik VRK su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis tu­ri pa­tik­rin­ti jų patikimumą.

Nors ana­li­ti­nių cent­rų idė­ja su­lau­kė pag­rin­di­nių par­la­men­ti­nių par­ti­jų pri­ta­ri­mo Sei­me ir par­ti­jos juos įstei­gė pa­na­šiu me­tu, TS-LKD, LSDP ir LP įdir­bis pra­ėjus me­tams ge­ro­kai skiriasi.

To­liau­siai pa­žen­gė kon­ser­va­to­rių Eu­ro­pie­tiš­kos de­ši­nės ins­ti­tu­tas. Per 2023 me­tus ins­ti­tu­tas su­spė­jo su­reng­ti ke­lis se­mi­na­rus, pra­dė­jo tęs­ti­nius mo­ky­mus jau­nie­siems TS-LKD sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riams, lei­do ins­ti­tu­to tink­la­lai­dę, su­ren­gė po­li­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją bei iš­lei­do kon­ser­va­ty­viai min­čiai skir­tą kny­gą. Pa­ly­gi­ni­mui, gau­siau­sių ša­ly­je so­cial­de­mo­kra­tų So­li­da­ru­mo ins­ti­tu­tas kol kas tik pra­dė­jo leis­ti sa­vo tink­la­lai­dę. Lais­vie­čių Li­be­ra­lios de­mo­kra­ti­jos ins­ti­tu­tas – iki šiol su­ren­gė tik ke­lias diskusijas.


  • Jaunas, pažangus… socialdemokratas?

    Jaunas, pažangus… socialdemokratas?

    And­rius Gru­ma­das 19-os bu­vo iš­rink­tas jau­niau­siu sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riu. Po­kal­bis apie Prie­nų ra­jo­ną, LSDP at­si­nau­ji­ni­mą ir jau­ni­mo politiką. 


Už skir­tin­gų re­zul­ta­tų sly­pi ne­vie­no­di ins­ti­tu­tams pri­ei­na­mi iš­tek­liai. Ana­li­ti­niai cent­rai ga­li gau­ti lė­šų ne tik iš sa­vo par­ti­jų, bet ir už lei­dy­bą, spau­dos ir at­ri­bu­ti­kos pla­ti­ni­mą, ren­gi­nius ar ki­tus mo­kes­čius bei at­ly­gi­ni­mus už pa­slau­gas iš ES ir NATO vals­ty­bių po­li­ti­nių fondų.

ŠAUKSMUI pri­ei­na­mais duo­me­ni­mis, lais­vie­čių ir so­cial­de­mo­kra­tų idė­jų kal­vių biu­dže­tus su­da­ro že­mes­nės pen­kia­žen­k­lės su­mos, kon­ser­va­to­rių – še­šia­žen­k­lės. Kuo­met ins­ti­tu­tų fi­nan­sa­vi­mas ga­li skir­tis iki tri­jų kar­tų, tai tu­ri ne­abe­jo­ti­nų pa­sek­mių šių or­ga­ni­za­ci­jų va­dy­bai – ma­žes­nius biu­dže­tus tu­rin­čioms idė­jų kal­vėms ten­ka rem­tis sa­va­no­riš­ka veik­la, o ge­riau be­si­ver­čian­tys ga­li sau leis­ti sam­dy­tis profesionalus.

Vis­gi ins­ti­tu­tai tu­ri kai ką bend­ro – nė vie­nam iš jų po­li­ti­nis jau­ni­mo švie­ti­mas nė­ra pri­o­ri­te­tas. Apie idė­jų kal­vių ir jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų san­ty­kį kal­bė­ta dar svars­tant ana­li­ti­nius cen­t­rus įsteig­ti lei­sian­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą. 2022 me­tų lap­kri­tį Sei­mo na­rys And­rius Vyš­niaus­kas (TS-LKD) LRT pa­brė­žė, kad po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms trūks­ta sta­bi­lu­mo ir nuo­sek­lu­mo vyk­dant po­li­ti­nį švie­ti­mą. Tad ana­li­ti­niai cent­rai pro­jek­tuo­ti ne kaip or­ga­ni­za­ci­jos, „ori­en­tuo­tos į la­bai jau­nus žmo­nes, tai yra į mok­s­lei­vius, pir­mo kur­so stu­den­tus“, o į „jau­nus po­li­ti­kus“, ku­rie „da­ly­vau­ja sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ar­ba yra iš­rink­ti į sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas.“ Anot Vyš­niaus­ko, jau­ni­mo po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas pra­ėju­siems jau­nie­siems po­li­ti­kams „daž­niau­siai trūks­ta ideo­lo­gi­nių žinių“.

Prisijunk prie mūsų komandos:

Pa­na­šu, kad po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos iš ana­li­ti­nių cent­rų ga­li ne­si­ti­kė­ti ne tik kon­ku­ren­ci­jos, bet ir pa­gal­bos jau­ni­mo po­li­ti­nio švie­ti­mo sri­ty­je. So­li­da­ru­mo ins­ti­tu­to va­do­vas Liu­tau­ras Gu­džin­s­kas (LSDP) tei­gė, kad di­džiau­si par­ti­jos lū­kes­čiai iš ins­ti­tu­to yra in­dė­lis į rin­ki­mų prog­ra­mos ruo­šą. So­li­da­ru­mo ins­ti­tu­to ko­man­da švie­ti­mą pir­miau­sia pla­nuo­ja vyk­dy­ti par­ti­jos vi­du­je ir pla­čia­jai pub­li­kai. Anot Eu­ro­pie­tiš­kos de­ši­nės ins­ti­tu­to va­do­vo Teo­do­ro Žu­ko (TS-LKD), pa­ta­ria­mo­sios ins­ti­tu­to ta­ry­bos nu­brėž­tuo­se tiks­luo­se svar­biau­sią vie­tą už­ima ana­li­ti­kos ir po­li­ti­nės min­ties vys­ty­mas. „Ne­su tik­ras, ar ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mū­sų tiks­las yra vyk­dy­ti po­li­ti­nį švie­ti­mą“, – ŠAUKSMUI dės­tė Žukas.

Eu­ro­pie­tiš­kos de­ši­nės ins­ti­tu­to va­do­vas tei­gė, kad „po­li­ti­nė par­ti­ja la­bai svei­kai su­pran­ta ana­li­ti­nio cent­ro spe­ci­fi­ką – kad nė­ra nie­ko ne­mo­ka­mo ir rei­kia in­ves­tuo­ti, no­rint tu­rė­ti ko­ky­biš­ką tu­ri­nį ku­rian­tį ir veik­los tęs­ti­nu­mą už­tik­ri­nan­tį ana­li­ti­nį cent­rą.“ Da­bar­ti­nių ski­ria­mų lė­šų esą pil­nai už­ten­ka ins­ti­tu­to veik­lai vyk­dy­ti. Anot Žu­ko, kol kas par­ti­jo­je jo va­do­vau­ja­mos idė­jų kal­vės veik­la su­tin­ka­ma teigiamai.

Jau­ni­mo po­li­ti­nio švie­ti­mo pa­žan­gos dėl nau­jų ana­li­ti­nių cent­rų ti­kė­tis ne­ver­ta. Vis­gi ša­lies de­mo­kra­ti­jai tei­kia vil­ties tarp ins­ti­tu­tų vy­rau­jan­tys šil­tes­ni san­ty­kiai nei tarp juos įstei­gu­sių par­ti­jų. Čia vei­kia ir as­me­ni­niai ry­šiai, mat Gu­džin­s­kas yra bu­vęs Žu­ko ir LDI va­do­vo Da­niel Il­kie­vič dės­ty­to­jas VU TSPMI. Nė vie­nas ins­ti­tu­tas ne­at­me­ta ga­li­my­bės bend­ra­dar­biau­ti su ki­tų par­ti­jų ana­li­ti­niais cent­rais. Te­ga­li­ma ti­kė­tis, kad ko­le­giš­ki san­ty­kiai iš­gy­vens 2024 me­tais lau­kian­tį tri­jų rin­ki­mų maratoną. ■

Do­mas Lavru­kai­tis, „Par­ti­jų pla­nas P“, Šauks­mas, 2023 nr. 2 (ru­duo), p. 4–6.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete. VDU Šauksmo draugijos sekretorius ir jos leidžiamo žurnalo atsakingasis redaktorius. 2019–2020 metais ėjo VU SA parlamento nario pareigas.

Taip pat skaityk

Į užribį – savo noru

Nemažai jaunų kandidatų sėkmingai pasirodė 2023 metų savivaldos rinkimuose. Bet kodėl tai dar nereiškia proveržio jaunimo