Partijų planas D

2022 me­tų sau­sis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rū­mai. Ant kon­ser­va­to­rių par­la­men­ta­ro And­riaus Vyš­niaus­ko dar­bo sta­lo gu­li 7 su­seg­ti do­ku­men­tų šūs­niai – iš vi­so apie 200 sau­sa kan­ce­lia­ri­ne kal­ba su­ra­šy­tų pus­la­pių. Tai – nau­jo Rin­ki­mų ko­dek­so pro­jek­tas, tu­rin­tis su­sis­te­min­ti vi­sus ga­lio­jan­čius ša­lies rin­ki­mų įsta­ty­mus ir nu­ma­tan­tis po­li­ti­nės re­kla­mos re­gu­lia­vi­mo pa­kei­ti­mus. Vyš­niaus­ko pa­ra­šas ant kons­ti­tu­ci­nį sta­tu­są tu­rin­čio įsta­ty­mo pro­jek­to vai­ni­ka­vo 10 mė­ne­sių tru­ku­sias dar­bo gru­pės pa­stan­gas per­žiū­rė­ti Lie­tu­vos rin­ki­mų sistemą.

Tarp vė­liau Sei­mo dar­bo­tvar­kė­je at­si­dū­ru­sių tei­sės ak­tų bū­ta ir kiek ma­žes­nės ap­im­ties, bet ne ką ma­žiau reikš­min­go Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­to. Šį įsta­ty­mą pri­ėmęs Sei­mas griež­čiau su­re­gu­lia­vo rin­ki­mų ko­mi­te­tus ir su­tei­kė ga­li­my­bę par­ti­joms įsteig­ti sa­vo idė­jų kal­ves – ana­li­ti­nius centrus.

Ko­kius de­mo­kra­ti­jos vai­sius raš­ko­me pra­ėjus vie­ne­riems me­tams nuo šių pa­kei­ti­mų įsigaliojimo?

Ko­dėl 2020–2024 me­tų ka­den­ci­jos Sei­mas ap­skri­tai ėmė­si po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų klau­si­mo? Žvilgs­nį rei­kė­tų nu­kreip­ti į po­ky­čius, įvy­ku­sius Lie­tu­vos sa­vi­val­do­je per pa­sta­ruo­sius du rin­ki­mų cik­lus. 2019 me­tais sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se vi­suo­me­ni­niai ko­mi­te­tai iš­ko­vo­jo dau­giau­siai man­da­tų – 317, o ant­rą­ją ir tre­čią­ją vie­tas da­li­no­si Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja ir Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mo­kra­tai – po 274. Tais pa­čiais me­tais iš 60 iš­rink­tų me­rų 12 bu­vo iš­kel­ti ko­mi­te­tų, kai TS-LKD tu­rė­jo 11, o LSDP – 15 sa­vi­val­dy­bių vadovų.

Per 2020 me­tų rin­ki­mus į Sei­mą pa­te­ku­sios par­ti­jos pra­lai­mė­ji­mų ko­mi­te­ti­nin­kams ne­pa­mir­šo. 2021 me­tų ko­vą Sei­me bu­vo įkur­ta rin­ki­mų sis­te­mos per­žiū­rai skir­ta dar­bo gru­pė, ku­ri ga­liau­siai ir pa­ruo­šė Rin­ki­mų ko­dek­są ir Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įstatymą.

Vie­na iš nau­jo įsta­ty­mo prie­vo­lių ko­mi­te­tams – ju­ri­di­nio as­mens stei­gi­mas. Anks­čiau rin­ki­mų ko­mi­te­tus re­gist­ruo­da­vo Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja ir tai bu­vo da­ro­ma tik at­ski­riems rin­ki­mams. Ko­mi­te­tų veik­la pa­si­baig­da­vo su rin­ki­mų kam­pa­ni­jos pabaiga.

Be to, bu­vo ge­ro­kai kils­te­lė­ta ko­mi­te­tui įsteig­ti rei­kia­mo as­me­nų skai­čiaus kar­te­lė. Anks­čiau rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­men­tą da­ly­vau­jan­čiam ko­mi­te­tui už­tek­da­vo tu­rė­ti du kar­tus dau­giau stei­gė­jų nei Lie­tu­vo­je ren­ka­mų EP na­rių skai­čius, o sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se – dvi­gu­bą to­je sa­vi­val­dy­bė­je ren­ka­mų ta­ry­bos na­rių skai­čių. Nau­ja tvar­ka nu­ma­to, kad EP rin­ki­muo­se no­rin­tiems da­ly­vau­ti ko­mi­te­tams rei­kia bent 1 000 stei­gė­jų, o sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tų stei­gė­jai tu­ri su­da­ry­ti 0,1 pro­cen­to sa­vi­val­dy­bės gyventojų.

Tai reiš­kia, kad šian­dien no­rint įsteig­ti rin­ki­mų ko­mi­te­tą Vil­niu­je rei­kė­tų 634 as­me­nų. Pa­ly­gi­ni­mui: di­džiau­sia ša­ly­je LSDP Vil­niaus mies­to sky­riu­je tu­ri 797 na­rius, o mies­to me­rą iš­kė­lu­si TS-LKD – 1 184.

Su­griež­ti­ni­mai ne­pra­sp­rū­do pro akis ko­mi­te­tų rė­mė­jams ir žy­miau­siems jų at­sto­vams. Tarp jų gar­siau­sią kri­ti­ką reiš­kė Kau­no me­ras Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis, Pa­ne­vė­žio me­ras Ry­tis Rač­kaus­kas ir Šiau­lių me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas. Jų aki­mis, par­ti­jos su­var­žė po­li­ti­nį ko­mi­te­tų konkurencingumą.

Pa­sta­rų­jų sto­jo gin­ti ša­lies Pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, 2022 me­tų lie­pą ve­ta­vęs Sei­mo pri­im­tą Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mą. Nau­sė­da Sei­mui siū­lė pa­pras­tes­nes ko­mi­te­tų stei­gi­mo są­ly­gas bei fi­nan­sa­vi­mą iš vals­ty­bės biu­dže­to ir par­ti­joms, ir ko­mi­te­tams. Sei­mas vis­gi at­me­tė ša­lies va­do­vo ve­to ir ne­pa­keis­tą įsta­ty­mą pri­ėmė rug­sė­jį. To po­sė­džio me­tu Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Euge­ni­jus Gent­vi­las ra­gi­no ne­su­ly­gin­ti ko­mi­te­tų ir po­li­ti­nių par­ti­jų, nes „pa­tai­ka­vi­mas ko­mi­te­tams yra rea­liai po­li­ti­nių par­ti­jų silp­ni­ni­mas, ku­ris Lie­tu­vo­je, ma­no ma­ny­mu, tę­sia­si jau ke­lio­li­ka metų“.

Ta­čiau ne­pai­sant par­ti­jų ir ko­mi­te­tų su­si­prie­ši­ni­mo, jos tu­ri dau­giau bend­ro ne­gu ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgsnio.

Štai 2019 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se iš 12 me­ro pos­tus lai­mė­ju­sių ko­mi­te­tų kan­di­da­tų net aš­tuo­ni dar ne­se­niai pri­klau­sė partijoms.

Dru­ski­nin­kų me­ru bu­vo per­rink­tas 15 me­tų LSDP pri­klau­sęs Ri­čar­das Ma­li­naus­kas, ku­ris dėl Vi­jū­nė­lės dva­ro skan­da­lo ją pa­li­ko 2017-ai­siais. 2017 me­tais su so­cial­de­mo­kra­tais taip pat at­si­svei­ki­no bū­si­mas Ka­z­lų Rū­dos me­ras Man­tas Va­raš­ka. Kė­dai­nių ra­jo­no me­ru su ko­mi­te­tu bu­vo iš­rink­tas dar ne­se­niai Dar­bo par­ti­jai pri­klau­sęs Va­len­ti­nas Ta­mu­lis, 2022 me­tais per­bė­gęs pas so­cial­de­mo­kra­tus. Pa­na­šią ro­ki­ruo­tę at­li­ko ir Klai­pė­dos me­ru iš­rink­tas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas – prieš 2019-ųjų sa­vi­val­dos rin­ki­mus jis pa­li­ko LRLS ir rin­ki­mus lai­mė­jo su ko­mi­te­tu, o 2023 me­tų rin­ki­muo­se me­ro pos­to sie­kė su so­cial­de­mo­kra­tais. Tarp anks­čiau par­ti­joms pri­klau­siu­sių ko­mi­te­ti­nin­kų me­rų mi­nė­ti­ni ir Kre­tin­go­je me­ru iš­rink­tas An­ta­nas Kal­nius, Va­rė­nos ra­jo­ne – Al­gis Ka­šė­ta (abu LRLS) bei Ži­vi­lė Pin­sku­vie­nė Šir­vin­to­se (DP). Ga­liau­siai, po Eli­gi­jaus Ma­siu­lio korup­ci­jos skan­da­lo at­ski­lęs LRLS Vil­niaus sky­rius sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se da­ly­va­vo kaip Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus ve­da­mas ko­mi­te­tas, po rin­ki­mų pa­dė­jęs pag­rin­dą nau­jai stei­gia­mai Lais­vės partijai.

Kad ko­mi­te­tai lin­kę bū­ti ap­su­k­rių po­li­ti­kų įran­kiu, o ne vi­suo­me­nės po­li­ti­nės va­lios iš­raiš­ka, liu­di­ja ir se­nie­ji jų pa­va­di­ni­mai. Ko­mi­te­tai ne­re­tai pa­si­nau­do­da­vo po­pu­lia­riais jų ly­de­rių var­dais. Į šią ma­dą nu­si­tai­kė ir nau­jas Po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mas – prieš 2023 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­mus įsi­ga­lio­ju­si tvar­ka už­drau­dė ko­mi­te­tų pa­va­di­ni­muo­se nau­do­ti fi­zi­nių as­me­nų var­dus ir pavardes.

Konf­lik­tas dėl ko­mi­te­tų re­gu­lia­vi­mo vei­kiau sig­na­li­zuo­ja ne par­ti­jų ir ko­mi­te­tų na­rių, bet tarp vie­ti­nių rin­kė­jų įsi­tvir­ti­nu­sių am­bi­cin­gų po­li­ti­kų ir par­ti­jų va­do­vy­bių priešprie­šą. Vis­gi, ne­pai­sant ko­mi­te­tų veik­lai skir­tų ap­ri­bo­ji­mų, 2023 me­tais jie lai­mė­jo tik vie­nu me­ro pos­tu ma­žiau nei per pra­ėju­sius rin­ki­mus ir 194 man­da­tus ta­ry­bo­se. Sa­vo ruož­tu LSDP tu­rė­jo 375, o TS-LKD – 244 sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų narius.

Dar vie­na įsta­ty­mo nau­jo­vė – nuo šiol par­ti­joms lei­džia­ma steig­ti ana­li­ti­nius cen­t­rus. Be to, jie ga­li gau­ti fi­nan­sa­vi­mą iš fon­dų, tik VRK su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis tu­ri pa­tik­rin­ti jų patikimumą.

Nors ana­li­ti­nių cent­rų idė­ja su­lau­kė pag­rin­di­nių par­la­men­ti­nių par­ti­jų pri­ta­ri­mo Sei­me ir par­ti­jos juos įstei­gė pa­na­šiu me­tu, TS-LKD, LSDP ir LP įdir­bis pra­ėjus me­tams ge­ro­kai skiriasi.

To­liau­siai pa­žen­gė kon­ser­va­to­rių Eu­ro­pie­tiš­kos de­ši­nės ins­ti­tu­tas. Per 2023 me­tus ins­ti­tu­tas su­spė­jo su­reng­ti ke­lis se­mi­na­rus, pra­dė­jo tęs­ti­nius mo­ky­mus jau­nie­siems TS-LKD sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riams, lei­do ins­ti­tu­to tink­la­lai­dę, su­ren­gė po­li­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją bei iš­lei­do kon­ser­va­ty­viai min­čiai skir­tą kny­gą. Pa­ly­gi­ni­mui, gau­siau­sių ša­ly­je so­cial­de­mo­kra­tų So­li­da­ru­mo ins­ti­tu­tas kol kas tik pra­dė­jo leis­ti sa­vo tink­la­lai­dę. Lais­vie­čių Li­be­ra­lios de­mo­kra­ti­jos ins­ti­tu­tas – iki šiol su­ren­gė tik ke­lias diskusijas.

Už skir­tin­gų re­zul­ta­tų sly­pi ne­vie­no­di ins­ti­tu­tams pri­ei­na­mi iš­tek­liai. Ana­li­ti­niai cent­rai ga­li gau­ti lė­šų ne tik iš sa­vo par­ti­jų, bet ir už lei­dy­bą, spau­dos ir at­ri­bu­ti­kos pla­ti­ni­mą, ren­gi­nius ar ki­tus mo­kes­čius bei at­ly­gi­ni­mus už pa­slau­gas iš ES ir NATO vals­ty­bių po­li­ti­nių fondų.

ŠAUKSMUI pri­ei­na­mais duo­me­ni­mis, lais­vie­čių ir so­cial­de­mo­kra­tų idė­jų kal­vių biu­dže­tus su­da­ro že­mes­nės pen­kia­žen­k­lės su­mos, kon­ser­va­to­rių – še­šia­žen­k­lės. Kuo­met ins­ti­tu­tų fi­nan­sa­vi­mas ga­li skir­tis iki tri­jų kar­tų, tai tu­ri ne­abe­jo­ti­nų pa­sek­mių šių or­ga­ni­za­ci­jų va­dy­bai – ma­žes­nius biu­dže­tus tu­rin­čioms idė­jų kal­vėms ten­ka rem­tis sa­va­no­riš­ka veik­la, o ge­riau be­si­ver­čian­tys ga­li sau leis­ti sam­dy­tis profesionalus.

Vis­gi ins­ti­tu­tai tu­ri kai ką bend­ro – nė vie­nam iš jų po­li­ti­nis jau­ni­mo švie­ti­mas nė­ra pri­o­ri­te­tas. Apie idė­jų kal­vių ir jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų san­ty­kį kal­bė­ta dar svars­tant ana­li­ti­nius cen­t­rus įsteig­ti lei­sian­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą. 2022 me­tų lap­kri­tį Sei­mo na­rys And­rius Vyš­niaus­kas (TS-LKD) LRT pa­brė­žė, kad po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms trūks­ta sta­bi­lu­mo ir nuo­sek­lu­mo vyk­dant po­li­ti­nį švie­ti­mą. Tad ana­li­ti­niai cent­rai pro­jek­tuo­ti ne kaip or­ga­ni­za­ci­jos, „ori­en­tuo­tos į la­bai jau­nus žmo­nes, tai yra į mok­s­lei­vius, pir­mo kur­so stu­den­tus“, o į „jau­nus po­li­ti­kus“, ku­rie „da­ly­vau­ja sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se ar­ba yra iš­rink­ti į sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas.“ Anot Vyš­niaus­ko, jau­ni­mo po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas pra­ėju­siems jau­nie­siems po­li­ti­kams „daž­niau­siai trūks­ta ideo­lo­gi­nių žinių“.

Pa­na­šu, kad po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos iš ana­li­ti­nių cent­rų ga­li ne­si­ti­kė­ti ne tik kon­ku­ren­ci­jos, bet ir pa­gal­bos jau­ni­mo po­li­ti­nio švie­ti­mo sri­ty­je. So­li­da­ru­mo ins­ti­tu­to va­do­vas Liu­tau­ras Gu­džin­s­kas (LSDP) tei­gė, kad di­džiau­si par­ti­jos lū­kes­čiai iš ins­ti­tu­to yra in­dė­lis į rin­ki­mų prog­ra­mos ruo­šą. So­li­da­ru­mo ins­ti­tu­to ko­man­da švie­ti­mą pir­miau­sia pla­nuo­ja vyk­dy­ti par­ti­jos vi­du­je ir pla­čia­jai pub­li­kai. Anot Eu­ro­pie­tiš­kos de­ši­nės ins­ti­tu­to va­do­vo Teo­do­ro Žu­ko (TS-LKD), pa­ta­ria­mo­sios ins­ti­tu­to ta­ry­bos nu­brėž­tuo­se tiks­luo­se svar­biau­sią vie­tą už­ima ana­li­ti­kos ir po­li­ti­nės min­ties vys­ty­mas. „Ne­su tik­ras, ar ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mū­sų tiks­las yra vyk­dy­ti po­li­ti­nį švie­ti­mą“, – ŠAUKSMUI dės­tė Žukas.

Eu­ro­pie­tiš­kos de­ši­nės ins­ti­tu­to va­do­vas tei­gė, kad „po­li­ti­nė par­ti­ja la­bai svei­kai su­pran­ta ana­li­ti­nio cent­ro spe­ci­fi­ką – kad nė­ra nie­ko ne­mo­ka­mo ir rei­kia in­ves­tuo­ti, no­rint tu­rė­ti ko­ky­biš­ką tu­ri­nį ku­rian­tį ir veik­los tęs­ti­nu­mą už­tik­ri­nan­tį ana­li­ti­nį cent­rą.“ Da­bar­ti­nių ski­ria­mų lė­šų esą pil­nai už­ten­ka ins­ti­tu­to veik­lai vyk­dy­ti. Anot Žu­ko, kol kas par­ti­jo­je jo va­do­vau­ja­mos idė­jų kal­vės veik­la su­tin­ka­ma teigiamai.

Jau­ni­mo po­li­ti­nio švie­ti­mo pa­žan­gos dėl nau­jų ana­li­ti­nių cent­rų ti­kė­tis ne­ver­ta. Vis­gi ša­lies de­mo­kra­ti­jai tei­kia vil­ties tarp ins­ti­tu­tų vy­rau­jan­tys šil­tes­ni san­ty­kiai nei tarp juos įstei­gu­sių par­ti­jų. Čia vei­kia ir as­me­ni­niai ry­šiai, mat Gu­džin­s­kas yra bu­vęs Žu­ko ir LDI va­do­vo Da­niel Il­kie­vič dės­ty­to­jas VU TSPMI. Nė vie­nas ins­ti­tu­tas ne­at­me­ta ga­li­my­bės bend­ra­dar­biau­ti su ki­tų par­ti­jų ana­li­ti­niais cent­rais. Te­ga­li­ma ti­kė­tis, kad ko­le­giš­ki san­ty­kiai iš­gy­vens 2024 me­tais lau­kian­tį tri­jų rin­ki­mų maratoną. ■

Do­mas Lavru­kai­tis, „Par­ti­jų pla­nas P“, Šauks­mas, 2023 nr. 2 (ru­duo), p. 4–6.