/

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar ieško vietiniai, išeiviai ir šalies institucijos?

Keli Coutinho, Wikimedia Commons nuotrauka

„Ko­kia yra mėgs­ta­miau­sia jū­sų lie­tu­viš­ka dai­na?“ – ba­lan­džio pra­džio­je iš­gir­dau JAV lie­tu­vių po­e­zi­jos pa­va­sa­rio da­ly­vius klau­siant Det­roi­to „Ži­bu­rio“ li­tu­anis­ti­nės mo­kyk­los aš­tun­to­kų. Po trum­pos ty­los nu­skam­bė­jo at­sa­ky­mas – „Ant kal­no mū­rai“. Ne­tu­riu su­pra­t­imo, ką da­bar klau­so to­kio am­žiaus pa­aug­liai Lie­tu­vo­je, bet nu­stebčiau, jei jų Spo­ti­fy to­puo­se tarp lie­tu­viš­kų dai­nų at­si­rastų liau­dies daina.

Už­sie­ny­je au­gu­siam lie­tu­vių jau­ni­mui lie­tu­vy­bė gal net la­biau su­si­ju­si su liau­dies dai­no­mis, šo­kiais ar pa­pro­čių iš­ma­ny­mu nei už­au­gu­siems Lie­tu­vo­je. Kai ku­riems Lie­tu­va ga­li bū­ti ir kai­me pas se­ne­lius pra­leis­tos va­sa­ros, da­liai – tik ar­ti­mų­jų pa­sa­ko­ji­mai. Dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės skep­ti­kai daž­nai sa­ko, kad to­kiam ry­šiui su Lie­tu­va ir jos kul­tū­ra dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė nė­ra bū­ti­na – puo­se­lė­ti kal­bą ir pa­dė­ti gim­ta­jai ša­liai ga­li­ma ir ne­te­kus Lie­tu­vos pilietybės.

Pa­ra­dok­sa­lu, jog daž­nas už­sie­nio li­tu­anis­ti­nių mo­kyk­lų auk­lė­ti­nis, jei Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę įgi­jo gim­da­mas, o ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę įgi­jo iki 18 me­tų, ga­li tu­rė­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę. Ki­taip nei po 1990-ųjų ko­vo 11-osios iš­vy­kę jo tė­vai, ku­rie ves­da­mi vai­kus į li­tu­anis­ti­nes mo­kyk­las no­ri iš­sau­go­ti jų pri­si­ri­ši­mą prie Lie­tu­vos. Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, to­kiu bū­du kas­met pi­lie­ty­bės ne­ten­ka apie 1 000 Lie­tu­vos piliečių.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Per­ėjus prie dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mo po­kal­biuo­se su Či­ka­gos lie­tu­viais grei­tai pa­jus­da­vau jų nu­si­vy­li­mą ir kar­tė­lį. Tai ne­nuo­sta­bu – į vie­ną iš iš­im­čių gra­fų ne­re­tai pa­ten­ka tre­čios ar net to­li­mes­nės kar­tos Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­li­kuo­nys, ku­rių da­liai tai pro­ga dėl vi­sa ko įgy­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­są, kuo­met nau­jo­sios emig­ra­ci­jos at­sto­vai, ku­rie vis dar gy­ve­na Lie­tu­vos rei­ka­lais, čia tu­ri tė­vus, gi­mi­nes, drau­gus ir re­gu­lia­riai su­grįž­ta, ri­zi­kuo­ja Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės ne­tek­ti. No­rin­tys pa­si­nau­do­ti dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės iš­im­ti­mi iki 1990-ųjų ko­vo 11-osios iš­trem­tų ar iš­vy­ku­sių as­me­nų pa­li­kuo­niams taip pat daž­nai nu­si­vi­lia pai­niu ir biu­ro­kra­ti­ja ap­krau­tu procesu.

Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos au­to­riai apie šį at­ei­sian­tį nu­si­vy­li­mą nu­tuok­ti ne­ga­lė­jo ir tu­rė­jo sa­vo lo­gi­nį pag­rin­dą dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės drau­di­mui. Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­to ir vie­no iš Kons­ti­tu­ci­jos ren­gė­jų Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, vie­nas iš dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės re­gu­lia­vi­mą ap­spren­du­sių veiks­nių bu­vo tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos is­to­ri­nė kons­ti­tu­ci­nė pa­tir­tis. Nors tuo me­tu dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė bu­vo ri­bo­ja­ma, vie­tos iš­im­tims bu­vo pa­lik­ta – pa­vyz­džiui, 1928 me­tų Kons­ti­tu­ci­jo­je ir la­bai daug: „Lie­tu­vos pi­lie­tis ta­čiau ne­pra­ran­da sa­vo pi­lie­ty­bės tei­sių pa­ta­pęs ku­rio Ame­ri­kos kraš­to pi­lie­čiu, jei at­lie­ka tam tik­ras įsta­ty­mo nu­ro­dy­tas pa­rei­gas“. Juk tuo me­tu di­džiau­sias lie­tu­vių mig­ra­ci­jos srau­tas ve­dė į Pie­tų Ame­ri­ką, o Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se jau gy­ve­no ke­le­tas šim­tų tūks­tan­čių lie­tu­vių. Ant­ro­ji dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės drau­di­mo prie­žas­tis, pa­sak Sin­ke­vi­čiaus, bu­vo ne iki ga­lo įtvir­tin­tas Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mas: tuo me­tu Lie­tu­vo­je vis dar bu­vo dis­lo­kuo­ta Ru­si­jos ka­riuo­me­nė, bi­jo­ta, kad da­lis dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę tu­rin­čių pi­lie­čių bal­suos taip, kaip nau­din­ga Lie­tu­vai prie­šiš­koms valstybėms.

Pra­ėjus trims de­šimt­me­čiams ir įtvir­ti­nus Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą siū­ly­mai iš­im­ties tvar­ka leis­ti vie­nu me­tu tu­rė­ti ir Lie­tu­vos, ir NATO ar Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lies na­rės pi­lie­ty­bę su­si­du­ria su kons­ti­tu­ci­niais ap­ri­bo­ji­mais. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas jau tris kar­tus pa­reiš­kė, kad to­kiai di­de­lei iš­im­čiai bū­ti­na re­fe­ren­du­mo bū­du pa­keis­ti dvy­lik­tą­jį Kons­ti­tu­ci­jos straips­nį. Kad re­fe­ren­du­mas įvyk­tų – bū­ti­na su­rink­ti dau­giau nei 50 pro­cen­tų pri­ta­rian­čių­jų nuo bend­ro bal­so tei­sę tu­rin­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių skai­čiaus. Ir 2019 me­tais, ir šie­met re­fe­ren­du­mo kar­te­lė ne­bu­vo per­šok­ta, net jei pri­ta­ri­mą abu kar­tus iš­reiš­kė maž­daug trys ket­vir­ta­da­liai at­ėju­sių balsuoti.

Lie­tu­vių res­to­ra­nas Či­ka­go­je. Min­dau­go Da­nio, Wi­ki­me­dia Com­mons nuotrauka

Pa­dė­tis keis­ta ir be­vil­tiš­ka. Di­džio­sios po­li­ti­nės par­ti­jos iš es­mės pri­ta­ria dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės iš­im­čių iš­plė­ti­mui, dau­gu­ma at­ėju­sių bal­suo­ti taip pat, bet re­fe­ren­du­mui įvyk­ti truk­do per že­mas rin­ki­mų ak­ty­vu­mas. Tuo tar­pu ne­pa­vy­kęs re­fe­ren­du­mas ir to­liau ku­ria įtam­pą už­sie­nio lie­tu­viams, ku­riems svar­bi Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė. Nors įsta­ty­mai įpa­rei­go­ja įgi­jus ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę in­for­muo­ti rei­kia­mas ins­ti­tu­ci­jas per du mė­ne­sius, ne­ma­žai už­sie­nio lie­tu­vių to ne­pa­da­ro. Ga­li­mai dėl to da­lis jų ne­si­re­gist­ruo­ja bal­suo­ti už­sie­ny­je, ne­no­ri pra­tęs­ti lie­tu­viš­kų pa­sų ga­lio­ji­mo, nes bi­jo, kad Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos su­ži­nos apie jų tu­ri­mą ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę. Te­ko gir­dė­ti net ku­rio­zi­nę is­to­ri­ją, kuo­met į Lie­tu­vą par­vy­kęs lie­tu­vis oro uos­te ne­ty­čia pa­ro­dė JAV pa­są, nors ne­no­rė­jo, kad bū­tų ži­no­ma apie jo ant­rą pilietybę.

Nors ne­at­ro­do, kad Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos itin ak­ty­viai sten­gia­si su­gau­dy­ti dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės tu­rė­to­jus, bet pa­si­girs­ta ir ga­na ab­sur­diš­kų is­to­ri­jų, kuo­met Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė pa­gal šią tvar­ką at­ima­ma ir iš tų, ku­rie jau dau­giau nei de­šimt me­tų grį­žę ir gy­ve­na Lie­tu­vo­je. Žmo­nes pik­ti­na ir tvar­ka, pa­gal ku­rią pra­ra­du­sių­jų pi­lie­ty­bę as­mens duo­me­nys yra pas­kel­bia­mi viešai.

Iš­kart po ne­pa­vy­ku­sio re­fe­ren­du­mo Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Da­lia Hen­ke pa­siū­lė skelb­ti mo­ra­to­riu­mą ir lai­ki­nai stab­dy­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės atėmi­mą iš as­me­nų, įgi­ju­sių ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bę. Ne­si­no­rė­tų vi­sos kal­tės su­vers­ti val­džios ir biu­ro­kra­tų be­šir­diš­ku­mui ar kvies­ti ins­ti­tu­ci­jas ig­no­ruo­ti įsta­ty­mus, ne­pai­sy­ti Kons­ti­tu­ci­jos nor­mų, ta­čiau iš­ei­čių pa­si­rin­ki­mas at­ro­do itin kuk­liai. Ir per vi­są re­fe­ren­du­mo kam­pa­ni­ją op­ti­miz­mo bū­ta ma­žai. Net už­sie­nio lie­tu­viai re­gist­ra­vo­si bal­suo­ti ga­na vangiai.

„Te­ko gir­dė­ti net ku­rio­zi­nę is­to­ri­ją, kuo­met į Lie­tu­vą par­vy­kęs lie­tu­vis oro uos­te ne­ty­čia pa­ro­dė JAV pa­są, nors ne­no­rė­jo, kad bū­tų ži­no­ma apie jo ant­rą pilietybę.“

Ba­na­liau­sia pras­me vil­ties su­tei­kia jau­ni­mas. Lais­vės TV rin­ki­mų ap­ta­ri­me kal­bė­jęs po­li­to­lo­gas Ma­žvy­das Jast­ram­skis at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad pri­ta­ri­mas re­fe­ren­du­mui tu­ri ten­den­ci­ją ma­žė­ti su vy­res­niu am­žiu­mi. Štai Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos (Li­JOT) reng­ta­me Mo­kRe­fe­ren­du­me, mok­s­lei­viš­kų rin­ki­mų si­mu­lia­ci­jo­je, už 12 Kons­ti­tu­ci­jos straips­nio pa­kei­ti­mą bal­sa­vo 83 pro­cen­tai da­ly­va­vu­sių­jų, tai­gi dau­giau nei tik­ra­ja­me re­fe­ren­du­me. Bė­da ta, kad re­fe­ren­du­me da­ly­va­vo 2 053 iš 3 487 to­kią tei­sę tu­rė­ju­sių as­me­nų, tad per ma­žas ak­ty­vu­mas bū­tų su­truk­dęs ir mok­s­lei­viams pa­keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Šie duo­me­nys pa­kan­ka­mai ge­rai at­spin­di rea­ly­bę, nes men­kas jau­ni­mo ak­ty­vu­mas rin­ki­muo­se yra se­na prob­le­ma: štai 2020 me­tų Sei­mo rin­ki­muo­se bal­sa­vo tik 38,6 pro­cen­tai rin­kė­jų iki 24 me­tų amžiaus.

Už dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės iš­plė­ti­mą pa­si­sa­kė ir di­džio­sios jau­ni­mo po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos: Jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių ly­ga, Lie­tu­vos li­be­ra­lus jau­ni­mas bei Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­ti­nio jau­ni­mo są­jun­ga, prieš re­fe­ren­du­mą sa­vo Fa­ce­bo­ok pro­fi­ly­je tei­gu­si, kad „toks Lie­tu­vos pi­lie­tis, net ir in­te­g­ra­vę­sis į už­sie­nio ša­lies gy­ve­ni­mą, iš­lai­ky­tų ir tei­si­nius sai­tus su sa­vo ša­li­mi bei jaus­tų­si lau­kia­mas su­grįž­ti į sa­vo gim­ti­nę“. Vis­gi sun­ku kal­bė­ti apie reikš­min­gą jų įta­ką Lie­tu­vos jau­ni­mo ma­sėms, pra­var­tu pri­si­min­ti ir ne­no­riai po­li­ti­nes dis­ku­si­jas įsi­lei­džian­čias jau­ni­mo sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jas: stu­den­tų at­sto­vy­bes uni­ver­si­te­tuo­se bei ko­le­gi­jo­se ir mo­ki­nių ta­ry­bas mo­kyk­lo­se. Trūks­tant erd­vių, ku­rio­se jau­ni­mas ga­lė­tų mo­ky­tis pi­lie­ti­nių įgū­džių ir prak­ti­kuo­ti po­li­ti­ką, ten­ka lauk­ti ne tik lai­ko, kai jam su­eis 18 me­tų, bet ir mo­men­to, kai jis at­eis balsuoti.

Li­JOT pre­zi­den­tas Um­ber­to Ma­si, ko­men­tuo­da­mas Mo­kRin­ki­mų re­zul­ta­tus pa­ste­bė­jo, kad džiau­gian­tis sa­vo pa­sie­ki­mais „ly­giai taip pat svar­bu ne­už­mig­ti „New Nor­dics“ ar pa­na­šių svars­ty­mų miglo­je, ku­ri ga­li nu­slėp­ti li­ku­sios vi­suo­me­nės da­lies nuo­tai­kas. Bū­ti­na ma­ty­ti ana­pus sa­vo pa­čių bur­bu­lo ir įver­tin­ti, pri­pa­žin­ti ki­tų mū­sų pi­lie­čių gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bę.“ Li­JOT pre­zi­den­tas re­fe­ra­vo į 7,33 pro­cen­to bal­sų tarp mok­s­lei­vių su­rin­ku­sį Eduar­dą Vait­kų. Ga­li­ma svars­ty­ti, kad me­mų he­ro­ju­mi ta­pęs Vait­kus taip aukš­tai tarp mok­s­lei­vių pa­ki­lo dėl pa­pras­čiau­sio tro­li­ni­mo. Ta­čiau bū­tų nai­vu ma­ny­ti, kad jau­ni­mas yra ne­pa­vei­kus jų tė­vų so­cia­li­nei ap­lin­kai, at­skir­čiai ar vi­suo­me­nės su­s­ve­ti­mė­ji­mui. Tai tik pa­ro­do, kad po­ky­čiai žmo­gaus tei­sų ir de­mo­kra­ti­nių ver­ty­bių ar dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės iš­plė­ti­mo link ne­vyks­ta savaime.

Kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Eduar­das Vait­kus. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotrauka

Ne­tru­kus po ne­sėk­min­go re­fe­ren­du­mo Sei­mo na­rė Da­lia Asa­na­vi­čiū­tė (TS-LKD) įre­gist­ra­vo Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­tai­sas, pa­gal ku­rias Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę ga­lė­tų iš­lai­ky­ti po 1990-ųjų ko­vo 11-osios iš­vy­kę as­me­nys, ku­rie Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę įgi­jo gi­mi­mu, o NATO ir NATO part­ne­rių Eu­ro­pos Są­jun­go­je pi­lie­ty­bę įgi­jo ne gi­mi­mu. Po tri­jų Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mų ir dvie­jų ne­sėk­min­gų re­fe­ren­du­mų, toks po­sū­kis bū­tų ma­žų ma­žiau­siai keistas.

Ka­dan­gi per­kal­bė­ti reikš­min­gą da­lį dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės opo­nen­tų ma­žai ti­kė­ti­na, lik­tų pats sun­kiau­sias ke­lias – kant­riai au­gin­ti jau­ni­mo po­li­tiš­ku­mą ir įsi­trau­ki­mą į de­mo­kra­ti­jos pro­ce­sus, vi­lian­tis, kad at­ei­ty­je pa­sie­kus il­gą de­mo­kra­ti­jos tra­di­ci­ją tu­rin­čioms vals­ty­bėms la­biau bū­din­gą rin­ki­mų ak­ty­vu­mą, kons­ti­tu­ci­nės pa­tai­sos vis­gi bus priimtos.

Ki­taip nei ki­ti vy­res­nė kar­ta vis­gi lin­ku­si daž­niau pa­si­sa­ky­ti prieš dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę. Štai van­gios re­fe­ren­du­mo kam­pa­ni­jos aki­vaiz­do­je į jos bal­sus nu­si­tai­kė Na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­mas (NS). Už so­cia­li­nių tink­lų bur­bu­lo li­ku­sius jis agi­ta­vo ki­tur iš ma­dos iš­ei­nan­čiais po­pie­ri­niais rin­ki­mi­niais leidiniais.

Prisijunk prie mūsų komandos:

NS ar­gu­men­tai prieš dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ga­na tra­di­ci­niai: Lie­tu­vą rei­kia kur­ti tarp sa­vo sie­nų ir bū­ti­na at­si­sa­ky­ti „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“ vi­zi­jos; Lie­tu­va pra­ran­da pi­lie­čius ne dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės drau­di­mo, bet dėl jų spren­di­mo gy­ven­ti sve­ti­mo­je ša­ly­je; dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė ska­ti­na lik­ti emig­ra­ci­jo­je, o ne grįž­ti; ki­tos vals­ty­bės pi­lie­ty­bės pri­ėmi­mas yra są­mo­nin­gas pi­lie­čio ap­si­spren­di­mas, o ne baus­mė už emig­ra­ci­ją; to­kiu bū­du esą pa­lai­ko­ma iliu­zi­ja, kad lie­tu­vių tau­ta nenyksta.

Šie ar­gu­men­tai nė­ra to­kie emo­cin­gi kaip XX am­žiaus pra­džios lie­tu­viš­ko­je spau­do­je, kuo­met dėl mil­ži­niš­kos emig­ra­ci­jos į JAV di­de­lė da­lis lie­tu­vių vi­suo­me­nės vei­kė­jų, to­kių kaip Juo­zas Tu­mas-Vai­ž­gan­tas, ban­dė at­gra­sy­ti nuo emig­ra­ci­jos gąs­di­ni­mais apie ne­tik­rus pa­ža­dus, než­mo­niš­ką dar­bą už­sie­nio ga­myk­lo­se, su­klai­din­tus, su­vi­lio­tus Lie­tu­vos vals­tie­čius, pa­vo­jų nu­taus­ti ir žlug­ti mo­ra­liai, ga­liau­siai sko­lą ir grės­mę tė­vy­nei. Var­gu, ar tie žo­džiai kaž­ką at­gra­sė, nes iš JAV plau­kė ar­ti­mų­jų laiš­kai ir daug prie­šin­gų is­to­ri­jų (net jei pa­sa­ko­ji­mai apie sun­kų dar­bą bu­vo tikro­viš­ki). Kol ne­už­si­da­rė JAV sie­nos, kol ob­jek­ty­vios są­ly­gos gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ne­pa­ge­rėjo, mig­ra­ci­jos tai ne­su­stab­dė. Ta­čiau ne­pai­sant ra­gi­ni­mų par­vyk­ti at­gal, JAV lie­tu­vių grį­ži­mas į Lie­tu­vą Ne­pri­klau­so­my­bės pra­džio­je ne­bu­vo sklan­dus: daž­nai nu­si­vil­ta ap­sun­kin­ta jau­nos ša­lies biu­ro­kra­ti­ja ar per ma­žu dė­me­siu, o tai lem­da­vo pa­kar­to­ti­nį išvykimą.

Da­bar­ti­nė pa­dė­tis ku­ria pa­na­šią at­mos­fe­rą. Net jei dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė ne­pas­ka­tins di­de­lės ban­gos grį­ži­mų ar ry­šio su Lie­tu­va ypa­tin­gai ne­pa­keis, bet bent jau iš­sau­gos orų pri­si­ri­ši­mą ir ge­res­nes ga­li­my­bes veik­ti Lie­tu­vai. Bet ar­gu­men­tus prieš dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ver­ta tu­rė­ti min­ty­je. Daž­nai at­ro­do, kad ar­ti­miau­sio­je ap­lin­ko­je, ypač tarp jau­ni­mo, kal­bė­ti apie tai lyg ban­dy­ti at­vers­ti į ti­kė­ji­mą ti­kin­čius. Bet tu­rint ome­ny­je lė­tai be­si­kei­čian­čias po­li­ti­nes ten­den­ci­jas, at­ei­ties re­fe­ren­du­mo sėk­mė pri­klau­sys nuo ge­bė­ji­mo iš­ei­ti iš sa­vo so­cia­li­nio ra­to ir kal­bė­tis su tais, ku­rie po­li­ti­ka ir rin­ki­mais ne­si­do­mė­jo apskritai. ■

Mar­ty­nas But­kus, „Dvi­gu­ba ne­sėk­mė“, Šauks­mas, 2024, nr. 1 (va­sa­ra), p. 7–10.

Martynas Butkus

Martynas Butkus yra VDU istorijos doktorantas, tiriantis Lietuvos pilietinės visuomenės istoriją, „Šauksmo“ draugijos vadovas ir vienas iš jos žurnalo redaktorių.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Partijų planas D

Prievolės rinkimų komitetams ir idėjų kalvės politinėms partijoms turėjo sustiprinti demokratiją Lietuvoje. Praėjus metams jų poveikis