/

„Neturime kur gyventi, todėl protestuojame“

Jogailaičių universiteto pastatą Krokuvoje užėmę studentai sulaukė didelio Lenkijos žiniasklaidos dėmesio. ŠAUKSMO pokalbyje – apie šio protesto atgarsius.

Senieji Krokuvos Jogailaičių universiteto rūmai. Robert Rachwał, Wikimedia Commons nuotrauka

Ge­gu­žę Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to bend­ra­bu­tį, ži­no­mą „Ka­mion­kos“ var­du, už­ėmę stu­den­tai sie­kė pa­si­prie­šin­ti dvie­jų pa­sta­tų par­da­vi­mui, at­kreip­da­mi dė­me­sį į ch­ro­niš­ką vie­tų bend­ra­bu­čiuo­se trū­ku­mą ir itin aukš­tas būs­to nuo­mos kai­nas. Pro­tes­to ini­cia­to­rių – Stu­den­tų būs­to ini­cia­ty­vos (Stu­denc­ka Ini­cja­ty­wa Miesz­ka­nio­wa) ir Dar­bi­nin­kų ini­cia­ty­vos (Ini­cja­ty­wa Pra­cow­nic­za) Kro­ku­vos jau­ni­mo sky­riaus – ne­ten­ki­no uni­ver­si­te­to pla­nai už par­duo­tą tur­tą gau­tas lė­šas in­ves­tuo­ti į nau­jų bend­ra­bu­čių sta­ty­bą. Dvi ge­gu­žės sa­vai­tes tru­kęs pro­tes­tas ne­ap­si­ėjo be in­ci­den­tų. Uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ja, mo­ty­vuo­da­ma, jog stu­den­tų veik­la – ne tai­ki ak­ci­ja, o sve­ti­mo tur­to už­gro­bi­mas, at­jun­gė elekt­ros tie­ki­mą ir pa­si­tel­kė po­li­ci­ją bei pri­va­čią ap­sau­gą. Ag­re­sy­vių veiks­mų bu­vo iš­veng­ta, bet už­ėmi­mo me­tu vy­ro­jo įtam­pa: stu­den­tai at­si­sa­kė pa­lik­ti pa­sta­tą, ad­mi­nist­ra­ci­ja gra­si­no tei­si­nė­mis pa­sek­mė­mis, o tar­pu­sa­vio de­ry­bos vis nu­trūk­da­vo. Ga­liau­siai stu­den­tų pro­tes­tas pa­sie­kė tiks­lus: bend­ra­bu­tis „Bur­sa Ja­giel­loń­s­ka“ ne­bus par­duo­da­mas, o „Ka­mion­ka“ bus re­konst­ruo­ja­ma ir pri­tai­ky­ta gyvenimui.

„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:

Tai ne pir­mo­ji pa­sta­tų už­ėmi­mo ak­ci­ja pa­sta­rai­siais me­tais – per­nai me­tų gruo­dį stu­den­tai nuo pri­va­ti­za­ci­jos sėk­min­gai ap­sau­go­jo Poz­na­nės Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus uni­ver­si­te­tui pri­klau­san­tį bend­ra­bu­tį „Jo­wi­ta“. Pa­žy­mė­ti­na, jog šiuo­se pro­tes­tuo­se ir už­ėmi­mo ak­ci­jo­se da­ly­va­vo įvai­rių Len­ki­jos mies­tų stu­den­tai, at­vy­kę pa­rem­ti sa­vo bendraminčių.

Apie pro­tes­tus Len­ki­jo­je bei vie­tos stu­den­tų prob­le­mas ŠAUKSMAS kal­bė­jo­si su Mar­ce­liu­mi Płos­za­ju­mi, Dar­bi­nin­kų ini­cia­ty­vos Gdans­ko jau­ni­mo gru­pės ir Stu­den­tų būs­to ini­cia­ty­vos na­riu. Mar­ce­lis su­ti­ko pa­si­da­lin­ti sa­vo min­ti­mis apie Len­ki­jos stu­den­tų pa­ti­ria­mus sun­ku­mus ir stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą šalyje.

ŠAUKSMAS: Jū­sų nuo­mo­ne, su ko­kio­mis di­džiau­sio­mis prob­le­mo­mis su­si­du­ria stu­den­tai Len­ki­jo­je stu­di­jų metais?

MARCELIS: Sa­ky­čiau, kad būs­tas ir mais­tas šiuo me­tu yra dvi di­džiau­sios prob­le­mos, nes daug žmo­nių tu­ri ieš­ko­ti kam­ba­rio nuo­mai pri­va­čio­je rin­ko­je, o kai­nos yra tie­siog siau­bin­gos. Lai­mei, man pa­čiam ne­rei­kia nuo­mo­tis kam­ba­rio. Gau­ti bend­ra­bu­tį la­bai sun­ku, o kar­tais uni­ver­si­te­tas sa­ko: at­si­pra­šo­me, jūs ne­ga­li­te gau­ti kam­ba­rio, nes gy­ve­na­te ga­nė­ti­nai ar­ti ir ga­li­te kas­dien ke­liau­ti į uni­ver­si­te­tą ir at­gal na­mo. Ir tai nu­tin­ka žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na kad ir už 300 ki­lo­met­rų nuo uni­ver­si­te­to. Net ir at­vy­kę iš Kro­ku­vos ne­su­ge­bė­jo gau­ti bend­ra­bu­čio Gdans­ke. To­dėl kar­tais vie­tą gy­ve­ni­mui rei­kia su­si­ra­sti pas­ku­ti­nę aki­mir­ką: taip stu­den­tai nu­stu­mia­mi į pri­va­čią nuo­mos rin­ką, dėl ko dar la­biau iš­au­ga kainos.

„Per­nai me­tų gruo­dį stu­den­tai nuo pri­va­ti­za­ci­jos sėk­min­gai ap­sau­go­jo Poz­na­nės Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus uni­ver­si­te­tui pri­klau­san­tį bend­ra­bu­tį „Jo­wi­ta“.

To­kia si­tu­aci­ja liū­di­na, ka­dan­gi stu­den­tai pri­va­lo dirb­ti, ne­ga­li su­si­telk­ti į stu­di­jas. Tai ypač ak­tu­alu tiems, ku­rių šei­mos ne­ga­li iš­lai­ky­ti stu­di­juo­jan­čių vai­kų: jie tu­ri daug dirb­ti, kad tu­rė­tų pi­ni­gų pra­gy­ve­ni­mui ir įgy­tų no­ri­mą iš­si­la­vi­ni­mą. Kal­bant apie mais­tą, dau­ge­lis uni­ver­si­te­tų, kie­man te­ko ma­ty­ti, sam­do pri­va­čias mai­ti­ni­mo įstai­gas, ku­rio­se mais­tas bran­gus, o por­ci­jos ma­žos. To tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti, ne­kal­bant apie tai, jog kai kur, pa­vyz­džiui, Gdans­ko dai­lės aka­de­mi­jo­je, ap­skri­tai tė­ra tik už­kan­džių au­to­ma­tas. To­dėl stu­den­tai tu­ri val­gy­ti mies­to ka­vi­nė­se ar ap­si­rū­pin­ti mais­tu par­duo­tu­vė­se. Uni­ver­si­te­te pra­lei­džiant il­gas va­lan­das, tu­rė­tų bū­ti ko­kia nors vie­ta, kur žmo­nės ga­lė­tų pri­sės­ti ir pavalgyti.

ŠAUKSMAS: Kaip stu­den­tai ap­si­rū­pi­na būs­tu Len­ki­jos miestuose?

MARCELIS: Įpras­tai stu­den­tams pa­de­da tė­vai, ta­čiau di­džio­ji da­lis stu­den­tų tu­ri dirb­ti bent vie­ną ar du dar­bus (pa­žįs­tu ir tu­rin­čių ke­tu­ris dar­bus), kad ga­lė­tų tu­rė­ti ma­ši­ną ir nuo­mo­tis kam­ba­rį at­ski­rai sau ar­ba ma­žą bu­tą su ki­tais pa­žįs­ta­mais. Stu­den­tams pri­ei­na­mas būs­tas yra ri­bo­tas bei bran­gus ir tuo nau­do­ja­si nuo­mo­to­jai. In­ter­ne­te pil­na įvai­riau­sių pa­siū­ly­mų su ma­žais kam­ba­riais ir di­džiu­lė­mis kai­no­mis. Vie­nas pa­žįs­ta­mas gy­ve­na de­šim­ties kvad­ra­ti­nių met­rų erd­vė­je su ma­žu sa­ni­ta­ri­niu maz­gu – to­kius apar­ta­men­tus va­di­na­me pa­to­de­welo­per­ka (žo­džių pa­to­lo­gi­nis ir vys­ty­to­jas (angl. de­velo­per) žais­mas). Ne­ma­nau, kad to­kia erd­vė yra gy­ve­na­ma. Įvai­rūs ap­suk­ruo­liai daž­nai per­da­ro pa­tal­pas ir „pri­tai­ko“ jas stu­den­tams. Ki­ta ver­tus, da­lis būs­to nuo­mo­to­jų stu­den­tams ne­no­ri nie­ko nuo­mo­ti, nes gal­vo­ja, jog šie „tik ren­gia va­ka­rė­lius ir ga­di­na vi­są tur­tą“. Kai ku­rie pa­žįs­ta­mi gy­ve­na la­biau nu­to­lu­sio­se gy­ven­vie­tė­se ir į uni­ver­si­te­tą kas­dien kur­suo­ja au­to­mo­bi­liu ar vie­šuo­ju trans­por­tu. Ne­re­tai stu­den­tai tie­siog ren­ka­si uni­ver­si­te­tą ar­čiau­siai gy­ve­na­mo­sios vie­tos, ne­pri­klau­so­mai nuo siū­lo­mos stu­di­jų kokybės.

ŠAUKSMAS: Bend­ra­bu­čių už­ėmi­mo Kro­ku­vo­je ak­ci­ja bu­vo pla­čiai nu­švies­ta Len­ki­jos ži­nias­klai­dos. Kas pas­ka­ti­no stu­den­tus im­tis to­kių veiksmų?

„Ne­re­tai stu­den­tai tie­siog ren­ka­si uni­ver­si­te­tą ar­čiau­siai gy­ve­na­mo­sios vie­tos, ne­pri­klau­so­mai nuo siū­lo­mos stu­di­jų kokybės.“

MARCELIS: Stu­den­tai ban­dė kal­bė­tis su deka­nu, su uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ja, ta­čiau jie ne­bu­vo pri­im­ti, nes ne­pri­klau­so stu­den­tų at­sto­vy­bei – tik jai pri­pa­žįs­ta­ma tei­sė pa­si­sa­ky­ti ir iš­reikš­ti (ne)pritarimą. Kai ini­cia­ty­vos na­riai krei­pė­si į stu­den­tų at­sto­vy­bę, jie iš­gir­do ne­pri­ta­ri­mą jų veiks­mams. Be­je, stu­den­tai iš Kro­ku­vos tu­ri do­ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį, kad jie ėjo į stu­den­tų at­sto­vy­bę, kad jie kal­bė­jo­si ir kad stu­den­tų at­sto­vy­bė ne­pri­ta­rė siū­ly­mams. Ga­li­mai, jie tie­siog ne­su­ti­ko, kad „Ka­mion­kos“ bend­ra­bu­tį iš­vis ver­ta iš­sau­go­ti. Vis­gi, stu­den­tų at­sto­vy­bė pri­ta­rė da­liai ki­tų siū­ly­mų, pa­vyz­džiui, kad uni­ver­si­te­tas ne­tu­rė­tų par­duo­ti ki­to bendrabučio.

Stu­den­tai su­or­ga­ni­za­vo pe­ti­ci­ją, ku­ri su­rin­ko dau­giau nei 1 600 pa­ra­šų. Iš pra­džių jie pro­tes­ta­vo tai­kiai, o apie pa­tal­pų už­ėmi­mą bu­vo gal­vo­ja­ma tik blo­giau­sio sce­na­ri­jaus at­ve­ju. Tai­gi, žmo­nės ne­tu­rė­tų su­pras­ti ne­tei­sin­gai, jog bend­ra­bu­čio už­ėmi­mas bu­vo leng­va­bū­diš­kas spren­di­mas. Apie tai bu­vo daug gal­vo­ja­ma ir stu­den­tai sten­gė­si pa­nau­do­ti vi­sas ki­tas įma­no­mas prie­mo­nes, ka­dan­gi ži­no­jo, kad dau­ge­liui to­kie veiks­mai pa­si­ro­dys itin ra­di­ka­lūs. Kol bu­vo li­kę ki­tų ga­li­my­bių, jie ne­no­rė­jo to da­ry­ti, ir tik kai šios bu­vo iš­nau­do­tos, stu­den­tams te­li­ko vie­nin­te­lė iš­ei­tis tie­siog fi­ziš­kai už­im­ti pa­tal­pas sie­kiant ap­sau­go­ti bend­ra­bu­tį. Gre­ta to, Stu­den­tų būs­to ini­cia­ty­va kon­sul­ta­vo­si su tei­si­nin­kais, ki­tais ini­cia­ty­vos žmo­nė­mis ir gruo­dį Poz­na­nė­je įvy­ku­sio stu­den­tų strei­ko da­ly­viais. Šie abu at­ve­jai pa­na­šūs: ir Poz­na­nė­je uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ja su ne­pri­klau­so­ma stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja kal­bė­tis ne­no­rė­jo, o stu­den­tų at­sto­vy­bė taip pat ne­pri­ta­rė to­kiems veiksmams.

ŠAUKSMAS: Nau­jau­sio stu­den­tų lei­di­nio „Alarm Stu­denc­ki!“ ant­raš­tė skel­bia: „At­sto­vy­bės tin­gi­niau­ja, stu­den­tai už­ima“. Kaip pa­ko­men­tuo­tu­mė­te stu­den­tų at­sto­vy­bių veik­lą Len­ki­jos uni­ver­si­te­tuo­se ir ar jos pa­jė­gios spręs­ti stu­den­tams ak­tu­alius klausimus?

„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:

MARCELIS: Di­des­niuo­se uni­ver­si­te­tuo­se su­si­dū­riau su prob­le­ma, kad žmo­nės sten­gia­si pa­tek­ti į stu­den­tų at­sto­vy­bes ne tam, kad ką nors nu­veik­tų, o tam, kad pa­di­din­tų sa­vo ka­rje­ros ga­li­my­bes. Pa­vyz­džiui, ta­p­i­mas stu­den­tų at­sto­vy­bės pir­mi­nin­ku ge­rai at­ro­do gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­me. Vis­gi, jie ne­no­ri nie­ko iš tik­rų­jų pa­keis­ti. No­riu pa­brėž­ti – ne vi­suo­met: yra pui­kiai dir­ban­čių ir nuo­sta­bių stu­den­tų at­sto­vy­bių su pui­kiais žmo­nė­mis. Stu­den­tų at­sto­vy­bės ga­li tar­pi­nin­kau­ti spren­džiant opius klau­si­mus ir yra ne­ma­žai mo­ty­vuo­tų at­sto­vų, ta­čiau taip pat pa­ste­biu la­bai daug ka­rje­ris­tų, ku­rie daž­niau­siai pri­ta­ria vis­kam, ką da­ro uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ja, jie vi­suo­met sie­kia iš­veng­ti konf­ron­ta­ci­jos su uni­ver­si­te­to žmo­nė­mis. Ga­li­ma nu­spė­ti, ko­kie jų tiks­lai, bet jie ne­ko­vo­ja už stu­den­tus ir stu­den­tams, iš to­kių at­sto­vų nė­ra jo­kios nau­dos. Esu šiek tiek nu­si­vy­lęs jų po­žiū­riu, nes stu­den­tų at­sto­vy­bės tu­rė­tų ko­vo­ti už stu­den­tus. Įsi­trau­ku­siems į ko­kios nors prob­le­mos spren­di­mą bū­tų sma­gu jaus­ti pa­lai­ky­mą ir pa­drą­si­ni­mą (pa­vyz­džiui, mū­sų ini­cia­ty­vos veik­lo­je), kad tu ko­vo­ji dėl ge­ro rei­ka­lo, bet jie daž­nai pri­ta­ria uni­ver­si­te­tui. Ma­nau, kad tai nesąžininga.

ŠAUKSMAS: Kaip jū­sų or­ga­ni­za­ci­ja ska­ti­na so­li­da­ru­mą tarp Len­ki­jos universitetų?

MARCELIS: Nors or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­sau ne­il­gai, bet Stu­den­tų būs­to ini­cia­ty­va kvie­čia pri­si­jung­ti pa­sa­ko­da­ma apie pro­tes­tus Poz­na­nė­je. Šis pro­tes­tas pa­si­bai­gė sėk­min­gai, ta pro­ga pro­ce­sas bei iš­gy­ve­ni­mai at­si­dū­rė kny­go­je pa­va­di­ni­mu „Jo­wi­ta lie­ka“. Įpras­tai gru­pe­lės skir­tin­guo­se mies­tuo­se vei­kia at­ski­rai, bet vyks­tant di­de­liems įvy­kiams sten­gia­mės su­si­bur­ti. Kai su­ži­no­jo­me apie už­ėmi­mą Kro­ku­vo­je, mes ir stu­den­tai iš ki­tų mies­tų nu­vy­ko­me ten ir so­li­da­ri­za­vo­mės su vie­ti­niais. Kai ku­rie pa­si­li­ko pa­sta­te il­ges­niam lai­kui, ka­dan­gi tai bend­ra ko­va. Ga­liau­siai, pro­tes­tas mums bai­gė­si sėk­min­gai. Pa­sa­ko­jant apie pro­tes­tus, stu­den­tams ga­li­ma pa­aiš­kin­ti, ko­dėl svar­bu or­ga­ni­zuo­tis. Jei veiks­mų im­tų­si kas nors in­di­vi­dua­liai, to­kiam žmo­gui leng­va pa­da­ry­ti įta­ką ar įbau­gin­ti, bet di­de­lė­je gru­pė­je mes ga­lė­jo­me vie­nas ki­tą pa­rem­ti ir nu­ra­min­ti, mo­ty­vuo­ti sa­kant, jog kar­tu esa­me stiprūs. ■

Gy­tis Nak­vo­sas, „Ne­tu­ri­me kur gy­ven­ti, to­dėl pro­tes­tuo­ja­me“, Šauks­mas, 2024, nr. 1 (va­sa­ra), p. 10–11.

Gytis Nakvosas

Gytis Nakvosas yra vienas iš „Šauksmo“ žurnalo redaktorių, Lietuvos dviratininkų bendrijos narys. Baigė Europos urbanistikos studijų magistro studijas Veimaro Bauhauso universitete, Vokietijoje.

Taip pat skaityk