Viena politikos mokslų klišė byloja, kad jauni žmonės balsuoja pasyviau nei vyresni, bet jų balsas linkęs nuo jų skirtis. Esą senstant politika darosi aktualesnė, o pažiūros – nuosaikesnės.
Įvykiai Europoje šią tezę tarsi patvirtina: Lenkijoje per paskutinius rinkimus jaunimas kraštutinės dešinės „Konfederacijai“ atidavė proporcingai daugiau balsų nei likusieji rinkėjai. Vokietijoje populiariausia jaunimo partija dar neseniai buvo žalieji. Bet per EP rinkimus, kuriuose pirmą kartą galėjo balsuoti šešiolikmečiai, jaunimo palaikymas žaliesiems ženkliai smuko, o kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – gerokai išaugo. Ta proga likusios šalies partijos susigriebė, kad AfD TikToko paskyros sekėjų skaičius didesnis nei visų kitų kartu sudėjus. Tendencija kartojasi Prancūzijoje. Čia kraštutinės dešinės „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) partijos pirmininku ir kandidatu į premjerus per prezidento Macrono paskelbtus išankstinius parlamento rinkimus pasirinko 28-erių paryžietį Jordaną Bardellą.
Prisijunk prie mūsų komandos:
Visgi ši klišė nepadeda paaiškinti politinės situacijos Marijos žemėje. Kaip ir kitur, jaunimas čia rinkimuose nedalyvauja taip aktyviai kaip vyresni. Kitaip nei kitur, jų politinės nuomonės gerokai panašios į likusių rinkėjų.
Šiais metais pagrindinė šalies jaunimo organizacija – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – pirmą kartą organizavo bandomuosius prezidento rinkimus ir referendumą dėl dvigubos pilietybės tarp 8–12 klasių moksleivių. Abiejuose balsavimuose iš 3 902 dalyvavo beveik 60 procentų moksleivių. Dabartinį prezidentą į antrą kadenciją jie perkėlė dar pirmame ture – Nausėda surinko per 53 procentus balsų. Daugiau nerimo kelia moksleivių palaikymas Eduardui Vaitkui. Jis surinko 7,33 procento balsų – kiek daugiau nei tikruosiuose rinkimuose. Kaip ir rinkėjai, dalis moksleivių neatsispyrė vienintelio prorusiškų pažiūrų kandidato skepsiui partnerystės, dvigubos pilietybės ar NATO atžvilgiu. Ar šie balsai buvo atiduoti juokais po TikToke praslinkusių Vaitkaus memų – patikrinti sunku. Referendumo balsavime kartojosi ta pati istorija: paaugliai žymia dauguma balsavo už dvigubą pilietybę, bet dalyvavo nepakankamai aktyviai, kad referendumas įvyktų.
Bet kokiu atveju LiJOT prezidentas Umberto Masi tokį moksleivių pasirinkimą įvertino teigiamai. Esą tai įrodymas, kad įvedus balsavimą nuo 16 metų Lietuva nesugriūtų.
„Kaip ir kitur, Lietuvos jaunimas rinkimuose nedalyvauja taip aktyviai kaip vyresni. Kitaip nei kitur, jų politinės nuomonės gerokai panašios į likusių rinkėjų.“
Sunku ginčytis, kad jaunimui balsuojant kaip vyresniesiems laiduojamas tam tikras politinės sistemos stabilumas. Bet kai referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatas toks pat kaip prieš penkerius metus, kai prezidento antrasis turas – déjà vu iš 2019 metų, kai bėgant metams estai ir latviai žingsniuoja partnerystės ir lygiateisių vedybų keliais, kai naujo lietuviško rinkimų ciklo politikų veidai vargiai skiriasi nuo paskutinio, stabilumas panašėja į stagnaciją.
Eina ketvirtas nepriklausomybės dešimtmetis, bet Lietuvos jaunimas, rodos, tiesiog neskuba formuotis kitokios nei ankstesnių kartų politinės nuomonės.
Teisybės dėlei: kandidatų pasirinkimas prezidento rinkimuose galėjo būti ir platesnis, ypač kairės pozicijose. Kita vertus, Laisvės partijos – politinės jėgos per paskutinius Seimo rinkimus surinkusios beveik pusę jauniausios rinkėjų grupės balsų – kandidato palaikymas tarp paauglių nusileido net Vaitkui.
Masi išvada turėjo savo logiką. Padrąsinta 2022 metų pergalės, kai iki 21 metų buvo nuleista kartelė kandidatams į Seimą, LiJOT praėjusį rudenį ėmėsi iniciatyvos savivaldos rinkimuose įteisinti balsavimą nuo 16 metų. Nuo lapkričio iki kovo vykusios kampanijos rezultatas: surinkti 653 parašai Konstitucijos pataisų iniciatyvai. Iki sėkmės pritrūko tik maždaug 300 000. Žinoma, tai – Lietuvos jaunimo vedlių ir visų jaunų žmonių nesėkmė. Kita vertus: ko verta ši iniciatyva, jei jaunimas linkęs balsuoti kaip likusieji?
Patiko straipsnis? Paremk mus:
Jaunimo aktyvumas rinkimuose išlieka problema, bet 2024 metų balsavimai rodo, kad yra rimtų bėdų ir su jaunimo politinių nuostatų formavimu. Ir jei balsavimo amžius keičiamas įstatymais, tai žmonių nuomonės taip nereguliuojamos. Tą patį kartoja pilietinės visuomenės tyrimai: dauguma jaunimo balsavimą jau laiko pilietiška veikla, bet žymiai sunkiau kelią skinasi dalyvavimas jaunimo – ypač politinėse – organizacijose. Taigi, akmens nusipelno ir pačių jaunimo organizacijų veiklos daržas.
Artėjant paskutiniams – ir svarbiausiems – šių metų rinkimams į Seimą tikėtina vėl aidės komentarai, kaip neatsižvelgiama į jaunimo interesus. Bet situacija gal ne tokia dramatiška ir kiek paprastesnė: jaunimo balsas liks neišgirstas, nes nuskambės kaip vyresniųjų. ■
Domas Lavrukaitis, „Neskubėk ir būsi jaunas“, Šauksmas, 2024, nr. 1 (vasara), p. 8.