/

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies jaunimas.

Shvets Production, Pexels nuotrauka

Vie­na po­li­ti­kos moks­lų kli­šė by­lo­ja, kad jau­ni žmo­nės bal­suo­ja pa­sy­viau nei vy­res­ni, bet jų bal­sas lin­kęs nuo jų skir­tis. Esą senstant po­li­ti­ka da­ro­si ak­tu­ales­nė, o pa­žiū­ros – nuosaikesnės.

Įvy­kiai Eu­ro­po­je šią te­zę tar­si pa­tvir­ti­na: Len­ki­jo­je per pas­ku­ti­nius rin­ki­mus jau­ni­mas kraš­tu­ti­nės de­ši­nės „Kon­fe­de­ra­ci­jai“ ati­da­vė pro­por­cin­gai dau­giau bal­sų nei li­ku­sie­ji rin­kė­jai. Vo­kie­ti­jo­je po­pu­lia­riau­sia jau­ni­mo par­ti­ja dar ne­se­niai bu­vo ža­lie­ji. Bet per EP rin­ki­mus, ku­riuo­se pir­mą kar­tą ga­lė­jo bal­suo­ti še­šio­lik­me­čiai, jau­ni­mo pa­lai­ky­mas ža­lie­siems žen­kliai smu­ko, o kraš­tu­ti­nės de­ši­nės par­ti­jai „Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai“ (AfD) – ge­ro­kai iš­au­go. Ta pro­ga li­ku­sios ša­lies par­ti­jos su­si­g­rie­bė, kad AfD Tik­To­ko pa­sky­ros se­kė­jų skai­čius di­des­nis nei vi­sų ki­tų kar­tu su­dė­jus. Ten­den­ci­ja kar­to­ja­si Pran­cū­zi­jo­je. Čia kraš­tu­ti­nės de­ši­nės „Na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­mas“ (RN) par­ti­jos pir­mi­nin­ku ir kan­di­da­tu į pre­mje­rus per pre­zi­den­to Mac­ro­no pas­kelb­tus iš­anks­ti­nius par­la­men­to rin­ki­mus pa­si­rin­ko 28-erių pa­ry­žie­tį Jor­da­ną Bardellą.

Prisijunk prie mūsų komandos:

Vis­gi ši kli­šė ne­pa­de­da pa­aiš­kin­ti po­li­ti­nės si­tu­aci­jos Ma­ri­jos že­mė­je. Kaip ir ki­tur, jau­ni­mas čia rin­ki­muo­se ne­da­ly­vau­ja taip ak­ty­viai kaip vy­res­ni. Ki­taip nei ki­tur, jų po­li­ti­nės nuo­mo­nės ge­ro­kai pa­na­šios į li­ku­sių rinkėjų.

Šiais me­tais pag­rin­di­nė ša­lies jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja – Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba (Li­JOT) – pir­mą kar­tą or­ga­ni­za­vo ban­do­muo­sius pre­zi­den­to rin­ki­mus ir re­fe­ren­du­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės tarp 8–12 kla­sių mok­s­lei­vių. Abie­juo­se bal­sa­vi­muo­se iš 3 902 da­ly­va­vo be­veik 60 pro­cen­tų mok­s­lei­vių. Da­bar­ti­nį pre­zi­den­tą į ant­rą ka­den­ci­ją jie per­kė­lė dar pir­ma­me tu­re – Nau­sė­da su­rin­ko per 53 pro­cen­tus bal­sų. Dau­giau ne­ri­mo ke­lia mok­s­lei­vių pa­lai­ky­mas Eduar­dui Vait­kui. Jis su­rin­ko 7,33 pro­cen­to bal­sų – kiek dau­giau nei tik­ruo­siuo­se rin­ki­muo­se. Kaip ir rin­kė­jai, da­lis mok­s­lei­vių ne­at­si­spy­rė vie­nin­te­lio pro­ru­siš­kų pa­žiū­rų kan­di­da­to skep­siui part­ne­rys­tės, dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ar NATO at­žvil­giu. Ar šie bal­sai bu­vo ati­duo­ti juo­kais po Tik­To­ke pra­slin­ku­sių Vait­kaus me­mų – pa­tik­rin­ti sun­ku. Re­fe­ren­du­mo bal­sa­vi­me kar­to­jo­si ta pa­ti is­to­ri­ja: pa­aug­liai žy­mia dau­gu­ma bal­sa­vo už dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, bet da­ly­va­vo ne­pa­kan­ka­mai ak­ty­viai, kad re­fe­ren­du­mas įvyktų.

Bet ko­kiu at­ve­ju Li­JOT pre­zi­den­tas Um­ber­to Ma­si to­kį mok­s­lei­vių pa­si­rin­ki­mą įver­ti­no tei­gia­mai. Esą tai įro­dy­mas, kad įve­dus bal­sa­vi­mą nuo 16 me­tų Lie­tu­va nesugriūtų.

„Kaip ir ki­tur, Lie­tu­vos jau­ni­mas rin­ki­muo­se ne­da­ly­vau­ja taip ak­ty­viai kaip vy­res­ni. Ki­taip nei ki­tur, jų po­li­ti­nės nuo­mo­nės ge­ro­kai pa­na­šios į li­ku­sių rinkėjų.“

Sun­ku gin­čy­tis, kad jau­ni­mui bal­suo­jant kaip vy­res­nie­siems lai­duo­ja­mas tam tik­ras po­li­ti­nės sis­te­mos sta­bi­lu­mas. Bet kai re­fe­ren­du­mo dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės re­zul­ta­tas toks pat kaip prieš pen­ke­rius me­tus, kai pre­zi­den­to ant­ra­sis tu­ras – déjà vu iš 2019 me­tų, kai bė­gant me­tams es­tai ir lat­viai žings­niuo­ja part­ne­rys­tės ir ly­gia­tei­sių ve­dy­bų ke­liais, kai nau­jo lie­tu­viš­ko rin­ki­mų cik­lo po­li­ti­kų vei­dai var­giai ski­ria­si nuo pas­ku­ti­nio, sta­bi­lu­mas pa­na­šė­ja į stagnaciją.

Ei­na ket­vir­tas ne­pri­klau­so­my­bės de­šimt­me­tis, bet Lie­tu­vos jau­ni­mas, ro­dos, tie­siog ne­sku­ba for­muo­tis ki­to­kios nei anks­tes­nių kar­tų po­li­ti­nės nuomonės.

Tei­sy­bės dė­lei: kan­di­da­tų pa­si­rin­ki­mas pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ga­lė­jo bū­ti ir pla­tes­nis, ypač kai­rės po­zi­ci­jo­se. Ki­ta ver­tus, Lais­vės par­ti­jos – po­li­ti­nės jė­gos per pas­ku­ti­nius Sei­mo rin­ki­mus su­rin­ku­sios be­veik pu­sę jau­niau­sios rin­kė­jų gru­pės bal­sų – kan­di­da­to pa­lai­ky­mas tarp pa­aug­lių nu­si­lei­do net Vaitkui.

Ma­si iš­va­da tu­rė­jo sa­vo lo­gi­ką. Pa­drą­sin­ta 2022 me­tų per­ga­lės, kai iki 21 me­tų bu­vo nu­leis­ta kar­te­lė kan­di­da­tams į Sei­mą, Li­JOT pra­ėju­sį ru­de­nį ėmė­si ini­cia­ty­vos sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se įtei­sin­ti bal­sa­vi­mą nuo 16 me­tų. Nuo lap­kri­čio iki ko­vo vy­ku­sios kam­pa­ni­jos re­zul­ta­tas: su­rink­ti 653 pa­ra­šai Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų ini­cia­ty­vai. Iki sėk­mės pri­trū­ko tik maž­daug 300 000. Ži­no­ma, tai – Lie­tu­vos jau­ni­mo ved­lių ir vi­sų jau­nų žmo­nių ne­sėk­mė. Ki­ta ver­tus: ko ver­ta ši ini­cia­ty­va, jei jau­ni­mas lin­kęs bal­suo­ti kaip likusieji?

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Jau­ni­mo ak­ty­vu­mas rin­ki­muo­se iš­lie­ka prob­le­ma, bet 2024 me­tų bal­sa­vi­mai ro­do, kad yra rim­tų bė­dų ir su jau­ni­mo po­li­ti­nių nuo­sta­tų for­ma­vi­mu. Ir jei bal­sa­vi­mo am­žius kei­čia­mas įsta­ty­mais, tai žmo­nių nuo­mo­nės taip ne­re­gu­liuo­ja­mos. Tą pa­tį kar­to­ja pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ty­ri­mai: dau­gu­ma jau­ni­mo bal­sa­vi­mą jau lai­ko pi­lie­tiš­ka veik­la, bet žy­miai sun­kiau ke­lią ski­na­si da­ly­va­vi­mas jau­ni­mo – ypač po­li­ti­nė­se – or­ga­ni­za­ci­jo­se. Tai­gi, ak­mens nu­si­pel­no ir pa­čių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų veik­los daržas.

Ar­tė­jant pas­ku­ti­niams – ir svar­biau­siems – šių me­tų rin­ki­mams į Sei­mą ti­kė­ti­na vėl ai­dės ko­men­ta­rai, kaip ne­at­si­žvel­gia­ma į jau­ni­mo in­te­re­sus. Bet si­tu­aci­ja gal ne to­kia dra­ma­tiš­ka ir kiek pa­pras­tes­nė: jau­ni­mo bal­sas liks ne­iš­girs­tas, nes nu­skam­bės kaip vyresniųjų. ■

Do­mas Lavru­kai­tis, „Ne­sku­bėk ir bū­si jau­nas“, Šauks­mas, 2024, nr. 1 (va­sa­ra), p. 8.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk