Balandžio 9 dieną Medicinos fakultete įvyko pirmoji šių metų VU SA konferencija, kurios metu 25 studentai išrinko du atstovus, atstovybės parlamente atstovausiančius visą 2 944 studentų fakultetą.
Praėjusiais metais bendras VU SA parlamento rinkimų aktyvumas tesiekė du procentus. Pirmieji šių metų rinkimų rezultatai rodo tokią pat niūrią tendenciją – rinkimuose dalyvauja ypač mažai studentų.
Nepaisant metai iš metų nesikeičiančios ir net prastėjančios aktyvumo tendencijos, VU SA toliau nedaro nieko, kas padidintų studentų norą ir galimybę dalyvauti rinkimuose.
Kaip renkamas VU SA parlamentas
Kadangi VU SA parlamento rinkimuose dalyvauja toks mažas ir beveik išimtinai iš atstovybės narių sudarytas studentų skaičius, eiliniam studentui verta trumpai nupasakoti, kaip atrodo ši demokratijos imitacija.
Paimkime minėtus Medicinos fakulteto rinkimus. Balsuoti arba kandidatuoti norintys studentai turi dalyvauti ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje.
Patiko straipsnis? Paremk mus:
Registracija į konferenciją prasideda trisdešimt minučių prieš renginio pradžią. Pati konferencija primena triatloną – ši truko net virš penkių valandų. Savo ruožtu kandidatų į VU SA parlamentą rinkimai prasidėjo tik įpusėjus ketvirtai valandai. Ataskaitas ir pagiriamąsias kalbas ištvėrę studentai savo balsą elektroninėje balsavimo sistemoje turėjo atiduoti per keturias minutes.
Šis nuobodus biurokratinis maratonas lemia, kad daugelis studentų nedalyvauja rinkimuose.
VU SA problemos nemato
2020 metų lapkričio 14 dieną įvyko VU SA parlamentarų posėdis. Jo metu parlamento narys šauksmininkas Matas Nasvytis (MF), nusivylęs išskirtinai menku rinkimų aktyvumu, pasiūlė keisti rinkimų tvarką. Parlamentui užteko pusvalandžio nuspręsti, kad nieko keisti nereikia, ir pasiūlymą atmesti. Kodėl gi SA daugumos parlamentas priešinosi pokyčiams?
„Jei tu įsitrauki, jei esi aktyvus, tu gali išreikšti savo valią“, – kokiais kriterijais turėtų būti ribojama studentų rinkimų teisė porino Artūras Anisimenka (TF).
„Jeigu studentai neįsitraukia į savo, sakykim, atstovavimą, studijų tą valdymą, tai kaip jie tada gali objektyviai vertinti, tarkim, balsuoti, vertinti žmones ir t. t., jeigu studentai nežino, kas vyksta tam tikruose VU SA organuose?“ – kas gali ir negali rinkti studentų atstovus (pats gavęs mažesnį nei 2 procentų studentų mandatą) aiškino ir Jorigis Marčėnas (CHGF).
Demokratiškas universiteto studentų parlamentas turi atstovauti visus universiteto studentus, o ne tik suinteresuotą, „įsitraukusią ir aktyvią“ mažumą. Savo problemas ir balsą išreikšti turėtų galėti ne tik tie studentai, kurie sugebėjo iškęsti penkių valandų trukmės konferenciją, bet ir visi kiti studentai, kuriems rūpi studentų problemos.
Juolab sunku kalbėti apie kandidatų vertinimą, kai tenka per kelias minutes rinktis iš tiek kandidatų, kiek renkama atstovų, o ir apie tuos spręsti iš CV, kostiumo, šypsenos ir vienodų pasiūlymų atlikti studentų apklausas.
Viešieji ryšiai nepadės
„Aš problemą matau tokią, kad studentai turi būti geriau informuojami, turėtų būti geriau įtraukiami ir t. t.“, – posėdyje toliau dėstė Marčėnas.
„Kaip jau Neda sakė, tai galbūt yra viešinimo ir pritraukimo klausimas, o ne pačios procedūros keitimas“, – pritaria kitai parlamentarei Dominykas Mačanec (TF), ir tai jau galima laikyti tuščiažodžiavimu. Ypač turint omenyje, kad nei posėdžio metu, nei einant dabartiniams rinkimams esminių pokyčių VU SA komunikacijoje nėra.
Prisijunk prie mūsų komandos:
Užimtus studentus įtraukti į rinkimus galima tik tada, jei jiems nereikės kęsti kelių valandų trukmės konferencijų. Joks kiekis informacijos ir viešųjų ryšių neprivers eilinio studento sugaišti tiek laiko, idant vėliau turėtų bandyti laimę per kelias minutes išreikšti savo balsą.
Tik įsivaizduokite, kad Seimo rinkimų metu prieš einant prie balsadėžės turėtume keletą valandų klausyti su rinkimais nesusijusio posėdžio, o vėliau dar kartą išklausyti apygardos kandidatų debatus.
Galiausiai sudarius sąlygas rinkimuose dalyvauti kuo platesniam studentų ratui jie taptų žymiai labiau konkurencingi (ne taip kaip dabar – į dvi vietas daugumoje fakultetų pretenduojant tik dviems SA nariams). Kandidatai pradėtų naudotis sudarytomis sąlygomis varžytis dėl studentų balso ir patys atliktų daugiausiai viešinimo darbų, nes nuo jų ėjimo į studentus priklausytų jų rinkimų rezultatai.
VU atsilieka ir Lietuvoje, ir Europoje
Palyginkime Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų studentų parlamento rinkimus. 2020 metais VDU parlamentą išrinko 12 procentų studentų, kai tais pačiais metais VU – 1,96 procento. Ne tik praėjusiais, bet ir pastaruosius penkis metus VDU pastebimas didesnis rinkimų aktyvumas. VDU taip lenkia VU, kad daugiau nei du kartus mažesniame universitete absoliučiais skaičiais balsuoja daugiau studentų. (Iš anksto atsakant viešųjų ryšių mėgėjams – VDU SA rinkimų viešinimas nėra geresnis nei VU.)
Kodėl VDU studentų rinkimų aktyvumas žymiai didesnis nei VU? Pirma, norint atiduoti balsą nereikia dalyvauti penkių valandų trukmės konferencijoje. Antra, studentams nereikia iš anksto registruotis. Trečia, išreikšti savo valią rinkimuose galima per 48 valandas – ne per kelias akimirkas.
Į VDU panaši sistema yra taikoma ir Europos universitetuose. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: 2019 metais Latvijos universitete studentų parlamento rinkimuose balsavo 20 procentų studentų. Konferencijos nėra. Registracijos nėra. Balsavimas, priklausomai nuo fakulteto, trunka dvi–tris dienas. Panašiai rinkimai atrodo ir kituose Europos universitetuose – nuo Švedijos iki Liuksemburgo. Net ir mažiausiu studentų rinkimų aktyvumu pasižyminčiame Talino universitete balsą atidavė proporcingai daugiau studentų nei VU.
Matome, kad studentų aktyvumą lemia ne tariamai unikalus VU studentų nenoras balsuoti bei dalyvauti studentų savivaldoje, o atstumianti rinkimų forma – ilga, nereikalinga konferencija, privaloma registracija ir trumpa balsavimo trukmė.
Du procentai kalba už šimtą
Du procentai studentų neturi mandato atstovauti šimto. 448 studentų išrinkti atstovai negali atstovauti 22 830 studentų. Šiemet Medicinos fakultete 25 balsavusių studentų (0,85 procento), negali atstovauti 2 944 fakulteto narių.
Dabartinė rinkimų forma leidžia bet kuriam studentui susiradus kelioliką bičiulių surinkti pakankamai balsų, kad patektų į parlamentą. Bet kokia politika, idėjų kova ir siekis pagerinti eilinio studento studijų kokybę praranda prasmę prieš pažinčių, populiarumo ir CV konkursą.
Tiesa, VU SA vidinės taisyklės numato, kad į konferenciją nesusirinkus reikiamam studentų skaičiui, ji laikoma neįvykusia. Tokiu atveju vėliau šaukiama pakartotinė. Teoriškai tai turėtų riboti galimybę keliems bičiuliams išrinkti vieniems kitus. Tačiau praktikoje šia taisykle yra manipuliuojama.
Pavyzdžiui, 2015 metais Istorijos fakulteto konferencijoje susirinko 10 studentų, tad kvorumo nebuvo. Visgi susirinkimo dalyviai nusprendė, kad didesnis mandatas studentų atstovams nereikalingas ir kad pakartotinę konferenciją su tokiu pačiu dalyviu skaičiumi galima sušaukti tą pačią dieną. Panašus scenarijus įvyko ir Komunikacijos fakultete 2019 metais.
Dabartinė VU SA atstovų rinkimo į parlamentą sistema taip apriboja studentų balsavimo galimybes, kad dėl žemo aktyvumo VU SA yra priversta manipuliuoti savo pačios taisyklėmis. Atkrenta ir bet kokie argumentai dėl viešinimo – konferencijos tokios nuobodžios, kad kartais į jas nesusirenka net SA nariai.
Pasiūlymas yra, bet ar bus išgirstas
Vilniaus universitetui reikalingi visuotiniai studentų rinkimai. Nėra poreikio atšaukti simbolinę vertę turinčias ir tradicija tapusias konferencijas. Elektroniniai rinkimai į parlamentą gali vykti ne jos metu, be išankstinės registracijos ir bent 48 valandas, o dar geriau – savaitę.
Lapkritį teiktas šauksmininkų pasiūlymas niekur nedingo ir niekas netrukdo naujam VU SA parlamentui imtis jo svarstymo. Tikėtis, kad situaciją pagerės savaime ir kad daugiau studentų balsuos vien dėl geresnės komunikacijos, gerinamos jau trisdešimt metų, yra absurdiška. Rinkimų statistika rodo, kad be atitinkamų pokyčių situacija tik blogės – beveik visuose iki šiol vykusiuose VU fakultetų rinkimuose balsavo mažiau studentų nei praėjusiais metais.
