Piktnaudžiavimo studentų apklausomis priežastys ir pasekmės

Demokratiškų visuotinių rinkimų mandato neturintys studentų atstovai sprendimus priima piktnaudžiaudami apklausomis. Karantinas parodė, kad jos taip pat suteikia pasiteisinimą nesiimti ryžtingų veiksmų studentų interesams apginti.

Studentų apklausos. Redakcijos koliažas

Rin­ki­mų me­tu daž­no kan­di­da­to į stu­den­tų at­sto­vus links­niuo­ja­mas pa­ža­das – pri­im­ti spren­di­mus pa­gal stu­den­tų ap­klau­sas. Ko­dėl ap­klau­sos su­da­ro to­kią svar­bią stu­den­tų at­sto­vy­bių veik­los da­lį? Ko­dėl rin­kė­jai nuo­lat per­klau­sia­mi, jei­gu at­sto­vus de­mo­kra­tiš­kai iš­ren­ka vi­si stu­den­tai, bal­suo­da­mi už kan­di­da­tus, ku­riuos lai­ko tiks­lin­giau­siai at­sto­vau­jan­čius jų interesams?

Pikt­nau­džia­vi­mo ap­klau­so­mis prie­žas­tys sly­pi stu­den­tų at­sto­vų rin­ki­muo­se. Ne­pai­sant for­ma­laus at­vi­ru­mo, juo­se iš tie­sų da­ly­vau­ja tik stu­den­tų at­sto­vy­bės na­riai, ku­rie at­sto­vus ren­ka iš sa­vo tar­po. Rin­ki­mų me­tu kan­di­da­tai yra ver­ti­na­mi tik at­sto­vy­bės na­rių, ta­čiau ga­liau­siai iš­rink­ti at­sto­vai skel­bia­si at­sto­vau­jan­tys vi­siems studentams.

Per rin­ki­mus kan­di­da­tai įvar­di­ja ap­klau­sas kaip ge­riau­sią bū­dą su­ži­no­ti stu­den­tų pa­žiū­ras. To­kia nuo­sta­ta per­ša dvi prie­lai­das. Pir­ma: kan­di­da­tai ne­ži­no, ko­kia yra stu­den­tų nuo­mo­nė ir jos ne­gau­na su man­da­tu, ku­rį tu­rė­tų su­teik­ti ati­duo­ti bal­sai, nes bal­sa­vi­me da­ly­vau­ja tik at­sto­vy­bės na­riai. Ant­ra: kan­di­da­tai iš prin­ci­po prieš­ta­rau­ja no­ri­mų už­im­ti pa­rei­gų pra­s­mei. Jei­gu at­sto­vai stu­den­tų nuo­mo­nę gau­na iš ap­klau­sų, ar ne­ga­lė­tų at­sto­vy­bė bū­ti pen­kių pil­nu eta­tu dir­ban­čių as­me­nų biu­ras, nuo­lat vyk­dan­tis stu­den­tų ap­klau­sas ir pri­iman­tis ati­tin­ka­mus spren­di­mus? Trum­pai ta­riant, kam rei­ka­lin­gi at­sto­vai, ku­rie ne­ga­li at­sto­vau­ti stu­den­tams, nes ne­ži­no, ko­kie klau­si­mai jiems rū­pi ir ko­kią po­zi­ci­ją jų at­žvil­gių jie tu­ri prisiimti?

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Daž­nos stu­den­tų ap­klau­sos yra taip iš­kreip­tos at­sto­va­vi­mo ir rin­ki­mų sis­te­mos simp­to­mas. Jos yra ir žen­klas, kad at­sto­vy­bės na­rių tar­pe iš­rink­ti at­sto­vai ne­tu­ri san­ty­kio su jai ne­pri­klau­san­čiais stu­den­tais, ir vie­nin­te­lis bū­das at­sto­vams bent kaž­ką apie juos su­ži­no­ti. Ka­dan­gi iš­rink­ti at­sto­vai ne­tu­ri vi­sų stu­den­tų su­teik­to man­da­to, po­zi­ci­ją iš­ky­lan­čiais klau­si­mais jie ren­ka­si ne pa­gal juos. Ap­klau­sos pa­si­tar­nau­ja kaip sau­gus pa­si­rin­ki­mas at­sto­vau­ti stu­den­tų dau­gu­mai ir taip iš prin­ci­po pa­nai­kin­ti at­sto­va­vi­mo pras­mę. Tuo tar­pu pa­vie­nio stu­den­tų at­sto­vo šū­kis „at­sto­vau­ti vi­sų stu­den­tų in­te­re­sams“ ne tik ne­tu­ri pag­rin­do, nes bet ku­riuo klau­si­mu vi­sų stu­den­tų in­te­re­sai iš­si­ski­ria, ta­čiau taip pat pa­ro­do, kad at­sto­vas ne­ži­no, ku­rios stu­den­tų gru­pės in­te­re­sams jis atstovauja.

Pa­im­ki­me konk­re­tų pa­vyz­dį. At­sto­vy­bė at­lie­ka stu­den­tų ap­klau­są „Ar uni­ver­si­te­tas tu­rė­tų leis­ti stu­den­tams ant­rą kar­tą lai­ky­ti eg­za­mi­nus?“ Sa­ky­ki­me, kad 55 pro­cen­tai stu­den­tų ap­klau­so­je pa­si­sa­ko, kad per­lai­ky­mo no­rė­tų, o 45 pro­cen­tai – ne. At­sto­vy­bės par­la­men­tas, ta­ria­mai at­sto­vau­jan­tis vi­sų stu­den­tų in­te­re­sams, vien­bal­siai pri­ima re­zo­liu­ci­ją, kad uni­ver­si­te­to stu­den­tai tu­rė­tų tu­rė­ti tei­sę per­lai­ky­ti eg­za­mi­nus. Pa­gal par­la­men­to spren­di­mą de­ry­bo­se su ad­mi­nist­ra­ci­ja to­kią stu­den­tų po­zi­ci­ją pa­tei­kia at­sto­vy­bės prezidentas.

Pas­kel­bus ap­klau­sos re­zul­ta­tus stu­den­tų at­sto­vai, ne­ži­nan­tys, ar jų at­sto­vau­ja­ma (fa­kul­te­ti­nė) stu­den­tų gru­pė klau­si­mą pa­lai­ko ar ne, be­veik vi­sa­da pa­si­ren­ka sau­giau­sią ke­lią – at­sto­vau­ti dau­gu­mai. Ta­čiau šiuo at­ve­ju 45 pro­cen­tai stu­den­tų, pa­si­sa­kiu­sių prieš per­lai­ky­mą, lie­ka ne­at­sto­vau­ja­mi. Ban­dy­mas ap­klau­so­mis pa­rem­ti at­sto­va­vi­mą ne­pa­lie­ka pro­gos ma­žu­mai iš­sa­ky­ti sa­vo su­si­rū­pi­ni­mų ir da­ly­vau­ti spren­di­mų priėmime.

Tai yra vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl stu­den­tų par­la­men­tuo­se la­bai re­tai iš­gir­si­me prieš­ta­rau­jan­čių at­sto­vų gin­čus ir ko­dėl dau­gu­ma spren­di­mų yra pri­ima­mi vien­bal­siai. Net jei­gu vie­nas ar ki­tas at­sto­vas pa­si­ren­ka at­sto­vau­ti stu­den­tams, ap­klau­so­je bal­sa­vu­siems už ma­žu­mą bal­sų su­rin­ku­sį pa­si­rin­ki­mą, jis nie­ka­da ne­bus tik­ras, ar jį de­le­ga­vu­si stu­den­tų da­lis tik­rai pa­lai­ko pa­si­rink­tą poziciją. 

Nors ap­klau­sos lai­ko­mos tiks­liau­siu bū­du su­ži­no­ti stu­den­tų nuo­mo­nę, jos ga­li pa­sta­rą­ją ir iš­kreip­ti. Pa­vyz­džiui, at­sto­vy­bė at­lie­ka ap­klau­są dėl bai­gia­mų­jų dar­bų pa­tei­ki­mo ter­mi­no nu­kė­li­mo. Ap­klau­so­je pa­tei­kia­mi pa­si­rin­ki­mai ter­mi­ną nu­kel­ti vie­nai, dviem ar­ba trims sa­vai­tėms. Ne­pai­sant to, kiek pro­cen­tų su­ren­ka pa­si­rin­ki­mai, to­kia ap­klau­sa nie­ko ne­pa­sa­ko apie tą stu­den­tų da­lį, ku­ri no­rė­tų ter­mi­ną nu­kel­ti, pa­vyz­džiui, į ki­tą se­mest­rą. To­kios per ap­klau­są ig­no­ruo­tos stu­den­tų gru­pės pri­klau­so­mai nuo klau­si­mo ga­li su­da­ry­ti reikš­min­gą da­lį, o kar­tais net ir dau­gu­mą vi­sų uni­ver­si­te­to studentų. 

Ap­klau­sos stu­den­tų at­sto­vui prob­le­mų su­ke­lia ir de­ri­nant sa­vo pa­si­rin­ki­mus ir po­zi­ci­jas. Kaip stu­den­tų at­sto­vas ga­li ži­no­ti, kad jo spren­di­mai dviem skir­tin­gais klau­si­mas at­spin­di rea­lių stu­den­tų lū­kes­čius? Pa­si­tel­kiant du jau mi­nė­tus pa­vyz­džius: jei­gu eg­za­mi­nų per­lai­ky­mų klau­si­mu at­sto­vas pa­si­ren­ka pri­tar­ti, o ki­ta­me bal­sa­vi­me pa­lai­ko pa­si­rin­ki­mą nu­kel­ti bai­gia­mų­jų dar­bų pa­tei­ki­mo ter­mi­ną dviem sa­vai­tėms, iš kur jis ži­no, kad jo at­sto­vau­ja­me fa­kul­te­te yra stu­den­tų, ku­rie šiais abiem klau­si­mais su juo su­tin­ka? Gal­būt jo pa­si­rin­ki­mų samplai­kos ne­pa­lai­ko nei vie­nas stu­den­tas? To­kiu at­ve­ju stu­den­tų at­sto­vas at­sto­vau­ja nie­kie­no ki­to, bet tik sa­vo interesams. 

Ap­klau­sų ma­nia­kai at­sa­ky­tų, kad šią prob­le­mą iš­spręs­tų ap­klau­sa, ap­jun­gian­ti abu klau­si­mus. Ver­čiau bū­tų ap­klaus­ti pa­čius en­tu­zias­tus, ko­kia vis­gi yra at­sto­va­vi­mo pra­s­mė. Tik per at­vi­rus vi­suo­ti­nius ir de­mo­kra­tiš­kus rin­ki­mus at­sto­vas su­ži­nos, kad jo pa­si­rin­ki­mas tei­sin­gas. Ir tol, kol jų ne­bus, stu­den­tų po­li­ti­ko­je do­mi­nuos apklausos.

Ka­dan­gi stu­den­tų at­sto­vų rin­ki­mai dau­gu­mo­je at­sto­vy­bių vyks­ta už­da­ruo­se ren­gi­niuo­se, Lie­tu­vo­je stu­den­tų po­li­ti­kos iš es­mės ne­for­muo­ja stu­den­tai-rin­kė­jai. Spren­di­mų ir veik­los gai­res at­sto­vy­bės be­veik iš­im­ti­nai for­muo­ja per ap­klau­sas ir ty­ri­mus. Ta­čiau šie inst­ru­men­tai taip pat pa­si­tar­nau­ja ir kaip pa­si­tei­si­ni­mai ne­si­im­ti ryž­tin­gų veiksmų.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Švie­žias pa­vyz­dys, kai ap­klau­sos pa­ki­šo ko­ją stu­den­tų po­li­ti­kai. Pra­si­dė­jus vi­ru­so su­kel­tai kri­zei ir ša­lies stu­den­tams pa­ti­riant ir fi­nan­si­nius, ir so­cia­li­nius sun­ku­mus, šauks­mi­nin­kai krei­pė­si į Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gą, kad ji pa­rem­tų ir pa­teik­tų siū­ly­mus Vy­riau­sy­bei skir­ti lė­šų stu­den­tų pra­gy­ve­ni­mo iš­lai­doms pa­deng­ti ir at­leis­tų juos nuo mo­kes­čio už studijas.

Vie­to­je to, kad LSS ryž­tin­gai pri­im­tų re­zo­liu­ci­ją, ku­ri nu­brėž­tų są­jun­gos po­zi­ci­ją ir pra­dė­tų pre­li­mi­na­rias de­ry­bas su Vy­riau­sy­be, LSS nu­spren­dė at­lik­ti du mė­ne­sius tru­ku­sią stu­den­tų ap­klau­są. Per šį lai­ko­tar­pį ne tik bai­gė­si ka­ran­ti­nas, bet ir bu­vo pra­leis­ta pro­ga įsi­trauk­ti į Vy­riau­sy­bės dos­niai skirs­to­mų pi­ni­gų da­ly­bas. Ne­ga­na to, stu­den­tai ne­ga­vo ope­ra­ty­vios pa­gal­bos tuo­met, kai jos la­biau­siai rei­kė­jo. Tuo tar­pu pa­ti ap­klau­sa, ga­na iš­sa­miai at­sklei­džian­ti stu­den­tų pa­tir­tas aka­de­mi­nes prob­le­mas, prak­tiš­kai ne­lie­čia so­cia­li­nių ir ma­te­ria­li­nių klau­si­mų. Stu­den­tų at­sto­vams, sku­ban­tiems pa­si­rem­ti to­kia ap­klau­sa, ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad pa­sta­rų­jų prob­le­mų ka­ran­ti­no me­tu stu­den­tai iš vi­so nepatyrė.

Tai­gi, pikt­nau­džia­vi­mas stu­den­tų ap­klau­so­mis yra ne­de­mo­kra­tiš­kos ir iš­kreip­tos stu­den­tų at­sto­va­vi­mo sis­te­mos bruo­žas – stu­den­tų at­sto­vai prieš pri­im­da­mi spren­di­mą ap­klau­sia stu­den­tus, nes rin­ki­mų me­tu ne­gau­na vi­sų stu­den­tų man­da­to. Kad šis tiks­las bū­tų pa­siek­tas, stu­den­tų par­la­men­tų na­rius tu­rė­tų rink­ti ne tik at­sto­vy­bės na­riai, bet vi­si stu­den­tai vi­suo­ti­niuo­se rin­ki­muo­se. Taip iš­rink­ti at­sto­vai at­sto­vau­tų ir dau­gu­mos, ir ma­žu­mos in­te­re­sams, bū­tų at­skai­tin­ges­ni sa­vo rin­kė­jams ir tu­rė­tų tar­tis dėl spren­di­mų stu­den­tų parlamente.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis yra VU semiotikos magistrantas, Šauksmo draugijos VDU sekretorius ir jos žurnalo redaktorius. 2019–2020 metais buvo VU SA parlamento narys.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.