Studentai kovoje su klimato krize

Kli­ma­to tei­sin­gu­mo ei­se­nos die­ną ra­šė­me apie kli­ma­to ir stu­den­tų ju­dė­ji­mus jun­gian­čią sis­te­mi­nę ir vi­suo­me­ni­nę prob­le­ma­ti­ką – apa­ti­ją, su­s­ve­ti­mė­ji­mą su ap­lin­ka, pa­sy­vu­mą ir kri­ti­kos sto­ką ir sau, ir ap­lin­kai. Šį­kart steng­si­mės pa­ro­dy­ti stu­den­ti­jos ir kli­ma­to ak­ty­viz­mo ry­šį prak­ti­ko­je. Per­žvelg­si­me ke­lias stu­den­tų kli­ma­to ak­ty­viz­mo is­to­ri­jas, at­sklei­si­me jų ko­vų prie­žas­tis ir lai­mė­ji­mus, at­kreip­si­me dė­me­sį į per ma­žai iš­ryš­kin­tas kli­ma­to kai­tos prob­le­mas Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mokyklose.

Kodėl studentai turi dalyvauti klimato judėjime?

Da­bar­ti­nė jau­no­ji kar­ta, be­bai­gian­ti mo­kyk­las ir uni­ver­si­te­tus, yra bū­tent ta kar­ta, ku­ri tu­rės iš­gy­ven­ti kli­ma­to ekst­re­mu­mus ir ieš­ko­ti spren­di­mų, pa­dė­sian­čių pri­si­tai­ky­ti prie dras­tiš­kai be­si­kei­čian­čios ap­lin­kos. Tra­giš­kus ir jau da­bar jun­ta­mus pa­da­ri­nius dar ga­li­me su­ma­žin­ti, bet veik­ti rei­kia da­bar. Pas­ku­ti­nė Tarp­vy­riau­sy­bi­nės kli­ma­to kai­tos ko­mi­si­jos ata­skai­ta pa­brė­žia, kad pri­va­lo­me iš­lai­ky­ti kli­ma­to at­ši­li­mą iki 1,5˚C, pa­ly­gin­ti su ikip­ra­mo­ni­nio lai­ko­tar­pio ly­giu, nes ki­tu at­ve­ju pa­da­ri­niai bus ka­ta­st­ro­fiš­ki. Net ir 1,5 ˚C kli­ma­to at­ši­li­mas su­kels vis daž­niau pa­si­kar­to­jan­čias liū­tis, saus­ras ir po­tvy­nius Eu­ro­po­je. De­ja, po­zi­ty­ves­nis sce­na­ri­jus nė­ra įma­no­mas, juo­lab kad 1,5 ˚C sce­na­ri­jus rei­ka­lau­ja ra­di­ka­lių po­ky­čių per at­ei­nan­čius ke­lis metus.

Šių me­tų lap­kri­čio pra­džio­je Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­zuo­tos kli­ma­to kai­tos kon­fe­ren­ci­jos Glaz­ge COP26 spren­di­mai yra ne­pa­kan­ka­mai ryž­tin­gi – ge­riau­siu at­ve­ju at­ši­li­mą iš­lai­kan­tys ties 1,8 ˚C, pe­si­mis­tiš­kiau­sios prog­no­zės sie­kia 2,7 ˚C. Kli­ma­to at­ši­li­mas 2,7 ˚C reikš­tų ab­so­liu­čiai iš­si­ba­lan­sa­vu­sias kli­ma­to są­ly­gas – ne­si­bai­gian­čias sti­chi­jas, su­ke­lian­čias mais­to sty­gių, ma­si­nę mig­ra­ci­ją ir chao­są pa­sau­ly­je, ku­ris po­ten­cia­liai ga­li virs­ti po­li­ti­niais ne­sta­bi­lu­mais ir re­vo­liu­ci­nė­mis bei ka­ri­nė­mis si­tu­aci­jo­mis. Apie šį ap­o­ka­lip­ti­nį sce­na­ri­jų rei­kia kal­bė­ti gar­siai ir kal­bė­ti rei­kia da­bar, o mes esa­me vie­na iš tų vi­suo­me­nės gru­pių, ku­rios yra la­biau­siai su­in­te­re­suo­tos apie tai diskutuoti.

Mes, stu­den­tai, au­gan­tys sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai, vis dar ne­sa­me įpa­rei­go­ti ka­rje­ros po­zi­ci­jų, to­dėl tu­ri­me iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę ne­ša­liš­kai pa­žvelg­ti į kli­ma­to kri­zę, ad­re­suo­ti ją iš sa­vo tu­ri­mų ži­nių per­spek­ty­vos ir ieš­ko­ti nau­jų bū­dų, idė­jų bei po­žiū­rio, kaip veiks­min­giau­siai iš­veng­ti mums gre­sian­čios at­ei­ties. Esa­me jau­ni ir ener­gin­gi žmo­nės, ku­rie kar­tu su­si­bū­rę tam­pa di­de­le ir ga­lin­ga bendruomene.

Bai­gę uni­ver­si­te­tus kei­si­me vi­suo­me­nę, ku­rio­je gy­ve­na­me. Jei­gu vi­suo­me­nė sie­kia iš­gy­ven­ti, ji pri­va­lo bū­ti jaut­ri kli­ma­to kri­zei – kiek­vie­na in­dust­ri­ja, kiek­vie­nas sek­to­rius tu­ri at­si­žvelg­ti į sa­vo su­ke­lia­mus pa­da­ri­nius gam­tai ir ati­tin­ka­mai vys­ty­ti veik­lą. Sie­kiant šio tiks­lo uni­ver­si­te­tas pri­va­lo už­au­gin­ti kli­ma­tui są­mo­nin­gus pi­lie­čius, pri­im­sian­čius kli­ma­tui drau­giš­kus spren­di­mus sa­vo as­me­ni­nia­me bei pro­fe­si­nia­me gyvenime.

Kokių veiksmų imtis?

Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų in­dė­lis į stu­den­tų kli­ma­to są­mo­nin­gu­mą yra ne­pa­kan­ka­mas. Uni­ver­si­te­tuo­se tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­mos ar­ba bent pa­si­ren­ka­mos eko­lo­gi­jos paskai­tos, ku­rios su­pa­žin­din­tų stu­den­tus su esa­ma kli­ma­to si­tu­aci­ja ir su­kur­tų erd­vę dis­ku­si­jai apie šios prob­le­mos spren­di­mo bū­dus. Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas jau siū­lo stu­den­tams pa­si­rink­ti bend­ro­sios eko­lo­gi­jos da­ly­ką kaip pa­si­ren­ka­mą­jį, pa­na­šiu pa­vyz­džiu ga­lė­tų pa­sek­ti ir ki­ti universitetai.

Re­mian­tis Cla­ri­va­te Ana­ly­tics Web of Scien­ce duo­me­nų ba­zės duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos ty­rė­jų pub­li­ka­ci­jų skai­čius že­mės ir su­si­ju­sių ap­lin­kos moks­lų sri­ty­je per pas­ku­ti­nius 10 me­tų pa­sto­viai di­dė­jo (nuo 146 pub­li­ka­ci­jų 2012 m. iki 381 pub­li­ka­ci­jų 2021 m.), tuo tar­pu ap­lin­kos bio­tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je pub­li­ka­ci­jų skai­čius ma­žė­jo (nuo 27 pub­li­ka­ci­jų 2012 m. iki 17 pub­li­ka­ci­jų 2021 m.). Ne­pai­sant ak­ty­vaus moks­li­nės pro­duk­ci­jos spaus­di­ni­mo že­mės ir su­si­ju­sių ap­lin­kos moks­lų sri­ty­se, po­li­ti­niuo­se de­ba­tuo­se ar vie­šo­jo­je erd­vė­je kli­ma­to moks­li­nin­kų bal­sas yra be­maž ne­gir­di­mas. Jei­gu sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai yra pa­sy­vūs pri­si­tai­ky­mo prie kli­ma­to kri­zės ste­bė­to­jai, ne­nuo­sta­bu, kad ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­lai­ko to­kią po­zi­ci­ją. Aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­sy­vu­mas kli­ma­to kri­zės aki­vaiz­do­je ar net­gi jos ig­no­ra­vi­mas ma­to­mas ir fi­nan­si­niuo­se spren­di­muo­se. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus uni­ver­si­te­tas kar­tu su Lu­ko­il ir All-Rus­sian Pet­ro­le­um Re­se­ar­ch Ex­p­lo­ra­tion Ins­ti­tu­te pa­ren­gė pub­li­ka­ci­ją apie naf­tos, esan­čios Bal­ti­jos jū­ro­je, su­dė­tį ir sa­vy­bes. To­kios moks­li­nės veik­los fi­nan­sa­vi­mas yra kvestionuotinas.

Taip pat Vil­niaus uni­ver­si­te­to fon­do pus­la­py­je skel­bia­ma, kad fon­dą re­mia Or­len Lie­tu­va ir Va­ka­rų me­die­nos gru­pė. Iš­kas­ti­nio ku­ro nau­do­ji­mas ir miš­kų kir­ti­mai yra vie­nos iš la­biau­siai ak­cen­tuo­ja­mų kli­ma­to kai­tos prie­žas­čių, o VU bend­ra­dar­bia­vi­mas ir fi­nan­si­niai ry­šiai su me­die­nos pra­mo­ne bei naf­tos įmo­nė­mis nė­ra kri­tiš­ka po­zi­ci­ja kli­ma­to kri­zės aki­vaiz­do­je. Vie­na iš stu­den­tų ak­ty­viz­mo stra­te­gi­jų ga­lė­tų bū­ti šio bend­ra­dar­bia­vi­mo kves­tio­na­vi­mas ir ra­gi­ni­mas nu­trauk­ti fi­nan­si­nius san­ty­kius su prie kli­ma­to at­ši­li­mo pri­si­de­dan­čio­mis įmonėmis.

Studentų organizavimosi pavyzdžiai pasaulyje

Pa­na­šus stu­den­tų ak­ty­viz­mas, nu­kreip­tas į ap­lin­ką ža­lo­jan­čio pri­va­taus sek­to­riaus, kor­po­ra­ci­jų ir pra­mo­nės in­te­re­sus, nė­ra nau­jie­na. Ga­li­me pa­si­sem­ti įkvė­pi­mo iš „Earth First“ ap­ra­šy­tų stu­den­tų or­ga­ni­za­vi­mo­si pavyzdžių.

2001 me­tais Kla­re­mon­to (Ka­li­for­ni­ja, JAV) ko­le­gi­jų stu­den­tai mo­bi­li­za­vo di­de­lę gru­pę pro­tes­tuo­to­jų: stu­den­tus, dės­ty­to­jus ir vie­ti­nius gy­ven­to­jus. Jie sie­kė pa­si­prie­šin­ti Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te pla­nams per­si­kel­ti į Ro­bert J. Ber­nard bio­lo­gi­nio lau­ko sto­tį ir ten at­li­ki­nė­ti Keck fon­do fi­nan­suo­ja­mus (mi­ni­ma 50 mi­li­jo­no do­le­rių pa­ra­ma) tyrimus.

TAIP PAT SKAITYK

Kaip ra­šo­ma straips­ny­je, ši do­va­na pa­sie­kė Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te per to­kius kor­po­ra­ci­nius part­ne­rius kaip Ba­y­er, Du­Pont, Ge­ne­tech ir Mon­san­to. Ber­nard bio­lo­gi­nio lau­ko sto­tis yra pra­tur­tin­ta pa­kran­tės ša­la­vi­jų eko­sis­te­ma, gau­sia gy­vū­ni­ja ir au­ga­li­ja, taip pat tai bu­vu­si šven­ta vie­tos gy­ven­to­jų vie­ta. To­dėl stu­den­tai, fa­kul­te­to dar­buo­to­jai bei vie­tos gy­ven­to­jai su­si­rin­ko į pro­tes­to ak­ci­ją bai­min­da­mie­si, kad šių kor­po­ra­ci­jų fi­nan­suo­ja­mi ty­ri­mai taps jų, o ne ty­rė­jų nuo­sa­vy­be, juo­lab kad Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te pro­fe­so­riams ne­bu­vo pa­siū­ly­tos pa­rei­gos prie pla­nuo­ja­mų ty­ri­mų. Ši pro­tes­to ak­ci­ja aiš­kiai pa­ro­dė stu­den­tų ir vi­sos Kla­re­mon­to bend­ruo­me­nės po­zi­ci­ją, be­si­prie­ši­nan­čią moks­lo ir bio­įvai­ro­vės ver­ti­mui kor­po­ra­ci­jų nuo­sa­vy­be. Re­mian­tis Friends of the Ber­nard Bio­lo­gi­cal Field Sta­tion in­for­ma­ci­ja, Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te ga­liau­siai ne­pa­vy­ko per­si­kel­ti į Ber­nard bio­lo­gi­nio lau­ko sto­tį – ten ty­ri­mus vyk­do ki­tos Kla­re­mon­to kolegijos.

Ki­ta is­to­ri­ja per­tei­kia 2002-ai­siais ša­lies mas­tu or­ga­ni­zuo­tus pro­tes­tus prieš JAV aukš­tų­jų mo­kyk­lų są­sa­jas su se­nų me­džių kir­ti­mu ir iš jų ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos nau­do­ji­mu be­si­ver­čian­čiu vers­lu. Ko­le­gi­jų stu­den­tai vi­so­je Ame­ri­ko­je or­ga­ni­za­vo de­monst­ra­ci­jas rei­ka­lau­da­mi, kad jų ad­mi­nist­ra­ci­jos at­si­sa­ky­tų su­tar­čių su Boi­se Of­fi­ce So­lu­tions. Ši kom­pa­ni­ja iki šiol bu­vo su­lau­ku­si daug vie­šos kri­ti­kos dėl sa­vo pro­duk­ci­jai pa­ga­min­ti nau­do­ja­mų se­nų me­džių bei ker­ta­mų nyks­tan­čių miš­kų Ka­na­do­je, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ko­je, Piet­ry­čių Azi­jo­je. Boi­se Of­fi­ce So­lu­tions su­lau­kė ypač daug kri­ti­kos, kai ne­pri­si­dė­jo prie to­kio ti­po pro­duk­ci­jos at­si­sa­kiu­sių dau­giau nei 400 ki­tų įmo­nių. Įmo­nė taip pat bu­vo sie­ja­ma su žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mais Mek­si­ko­je. De­monst­ra­ci­jos prieš Bo­i­ce Of­fi­ce So­lu­tions pro­duk­ci­jos nau­do­ji­mą vy­ko 30-je ko­le­gi­jų ir bu­vo da­lis „Tree Free Pa­per Cam­pus Cam­pa­ign“. Kam­pa­ni­ja ska­ti­no ko­le­gi­jas per­ei­ti prie 100 % post-var­to­to­jiš­ko bechlo­rio po­pie­riaus nau­do­ji­mo. Per me­tus nuo kam­pa­ni­jos pra­džios ke­le­tas mo­kyk­lų nu­trau­kė su­tar­tis su Boise.

Ga­liau­siai ga­li­ma pa­si­da­lin­ti šių die­nų pa­tir­ti­mi Cent­ri­nia­me Eu­ro­pos uni­ver­si­te­te (CEU) ir stu­den­tų ak­ty­viz­mu, nu­kreip­tu prieš uni­ver­si­te­to fi­nan­si­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Black­Rock. Black­Rock yra in­ves­ti­ci­jų, ri­zi­kos val­dy­mo ir stra­te­gi­nio kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gas tei­kian­ti įmo­nė, tu­rin­ti sa­vo fon­dą, ku­ria­me kau­pia­mos CEU dar­buo­to­jų pen­si­jos. Be ki­ta ko, Black­Rock sėk­min­gai in­ves­tuo­ja į iš­kas­ti­nį ku­rą, o CEU ak­ty­viai skel­bia­si esan­tis ža­lias uni­ver­si­te­tas, nau­do­jan­tis daug­kar­ti­nius puo­de­lius ir su­tei­kian­tis stu­den­tams ga­li­my­bę už­siau­gin­ti bul­vių ar po­mi­do­rų ant uni­ver­si­te­to sto­go. Pa­ga­liau CEU ir Black­Rock yra pa­si­ra­šiu­sios bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, ku­ri įga­li­na CEU stu­den­tus prak­ti­kuo­tis Black­Rock ir vyk­dy­ti ki­to­kius moks­li­nių pa­tir­čių mai­nus. Be to, Black­Rock re­mia CEU prog­ra­mas. Dėl šios veid­mai­nys­tės ir juo­dų san­do­rių dangs­ty­mo ža­lio­sio­mis idė­jo­mis, CEU stu­den­tai ak­ty­viai rin­ko įkal­čius, bu­vo ruo­šia­ma in­for­ma­ci­nė kam­pa­ni­ja ir krei­pi­ma­sis į uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ją, ta­čiau iki šiol ne­bu­vo pri­im­ta jo­kių si­tu­aci­ją kei­čian­čių sprendimų.

Ne vi­sos is­to­ri­jos yra op­ti­mis­ti­nės, ta­čiau jos aiš­kiai pa­ro­do, kad stu­den­tai ga­li or­ga­ni­zuo­tis ir su­kel­ti spau­di­mą tiek uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jai , pa­lai­kan­čiai kli­ma­tui ne­drau­giš­kas kor­po­ra­ci­jas, tiek pa­čioms kor­po­ra­ci­joms. Pa­teik­ti pa­vyz­džiai įro­do, kad stu­den­tai ga­li su­telk­ti ki­tas vi­suo­me­nės gru­pes ir bend­ruo­me­nės na­rius, pri­si­dė­ti prie jų or­ga­ni­zuo­ja­mų veiks­mų. Lie­tu­vos stu­den­tai kol kas dėl kli­ma­to kri­zės dar ty­li, ta­čiau to­kių ju­dė­ji­mų kaip Fri­da­ys for Fu­tu­re ir Ex­tinc­tion Re­bel­lion at­si­ra­di­mas, ver­ta ti­kė­tis, įga­lins ir pas­ka­tins stu­den­tus ras­ti jiems ak­tu­alų ke­lią ku­riant iš­gy­ve­na­mą ateitį.