/

Studentai kovoje su klimato krize

Klimato krizės akivaizdoje studentija turėtų siekti, kad universitetai taptų pavyzdžiu, kaip reaguoti į besikeičiantį klimatą.

Nors paprastai protestai dėl klimato siejami su moksleiviais, juose reikšmingą vaidmenį vaidina ir studentai. Sidnėjaus studentų akcija 2020-ųjų sausį. Brendon Thorne, Bloomberg nuotrauka

Kli­ma­to tei­sin­gu­mo ei­se­nos die­ną ra­šė­me apie kli­ma­to ir stu­den­tų ju­dė­ji­mus jun­gian­čią sis­te­mi­nę ir vi­suo­me­ni­nę prob­le­ma­ti­ką – apa­ti­ją, su­s­ve­ti­mė­ji­mą su ap­lin­ka, pa­sy­vu­mą ir kri­ti­kos sto­ką ir sau, ir ap­lin­kai. Šį­kart steng­si­mės pa­ro­dy­ti stu­den­ti­jos ir kli­ma­to ak­ty­viz­mo ry­šį prak­ti­ko­je. Per­žvelg­si­me ke­lias stu­den­tų kli­ma­to ak­ty­viz­mo is­to­ri­jas, at­sklei­si­me jų ko­vų prie­žas­tis ir lai­mė­ji­mus, at­kreip­si­me dė­me­sį į per ma­žai iš­ryš­kin­tas kli­ma­to kai­tos prob­le­mas Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mokyklose.

Kodėl studentai turi dalyvauti klimato judėjime?

Da­bar­ti­nė jau­no­ji kar­ta, be­bai­gian­ti mo­kyk­las ir uni­ver­si­te­tus, yra bū­tent ta kar­ta, ku­ri tu­rės iš­gy­ven­ti kli­ma­to ekst­re­mu­mus ir ieš­ko­ti spren­di­mų, pa­dė­sian­čių pri­si­tai­ky­ti prie dras­tiš­kai be­si­kei­čian­čios ap­lin­kos. Tra­giš­kus ir jau da­bar jun­ta­mus pa­da­ri­nius dar ga­li­me su­ma­žin­ti, bet veik­ti rei­kia da­bar. Pas­ku­ti­nė Tarp­vy­riau­sy­bi­nės kli­ma­to kai­tos ko­mi­si­jos ata­skai­ta pa­brė­žia, kad pri­va­lo­me iš­lai­ky­ti kli­ma­to at­ši­li­mą iki 1,5˚C, pa­ly­gin­ti su ikip­ra­mo­ni­nio lai­ko­tar­pio ly­giu, nes ki­tu at­ve­ju pa­da­ri­niai bus ka­ta­st­ro­fiš­ki. Net ir 1,5 ˚C kli­ma­to at­ši­li­mas su­kels vis daž­niau pa­si­kar­to­jan­čias liū­tis, saus­ras ir po­tvy­nius Eu­ro­po­je. De­ja, po­zi­ty­ves­nis sce­na­ri­jus nė­ra įma­no­mas, juo­lab kad 1,5 ˚C sce­na­ri­jus rei­ka­lau­ja ra­di­ka­lių po­ky­čių per at­ei­nan­čius ke­lis metus.

„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:

Šių me­tų lap­kri­čio pra­džio­je Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­zuo­tos kli­ma­to kai­tos kon­fe­ren­ci­jos Glaz­ge COP26 spren­di­mai yra ne­pa­kan­ka­mai ryž­tin­gi – ge­riau­siu at­ve­ju at­ši­li­mą iš­lai­kan­tys ties 1,8 ˚C, pe­si­mis­tiš­kiau­sios prog­no­zės sie­kia 2,7 ˚C. Kli­ma­to at­ši­li­mas 2,7 ˚C reikš­tų ab­so­liu­čiai iš­si­ba­lan­sa­vu­sias kli­ma­to są­ly­gas – ne­si­bai­gian­čias sti­chi­jas, su­ke­lian­čias mais­to sty­gių, ma­si­nę mig­ra­ci­ją ir chao­są pa­sau­ly­je, ku­ris po­ten­cia­liai ga­li virs­ti po­li­ti­niais ne­sta­bi­lu­mais ir re­vo­liu­ci­nė­mis bei ka­ri­nė­mis si­tu­aci­jo­mis. Apie šį ap­o­ka­lip­ti­nį sce­na­ri­jų rei­kia kal­bė­ti gar­siai ir kal­bė­ti rei­kia da­bar, o mes esa­me vie­na iš tų vi­suo­me­nės gru­pių, ku­rios yra la­biau­siai su­in­te­re­suo­tos apie tai diskutuoti.

Mes, stu­den­tai, au­gan­tys sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai, vis dar ne­sa­me įpa­rei­go­ti ka­rje­ros po­zi­ci­jų, to­dėl tu­ri­me iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę ne­ša­liš­kai pa­žvelg­ti į kli­ma­to kri­zę, ad­re­suo­ti ją iš sa­vo tu­ri­mų ži­nių per­spek­ty­vos ir ieš­ko­ti nau­jų bū­dų, idė­jų bei po­žiū­rio, kaip veiks­min­giau­siai iš­veng­ti mums gre­sian­čios at­ei­ties. Esa­me jau­ni ir ener­gin­gi žmo­nės, ku­rie kar­tu su­si­bū­rę tam­pa di­de­le ir ga­lin­ga bendruomene.

Bai­gę uni­ver­si­te­tus kei­si­me vi­suo­me­nę, ku­rio­je gy­ve­na­me. Jei­gu vi­suo­me­nė sie­kia iš­gy­ven­ti, ji pri­va­lo bū­ti jaut­ri kli­ma­to kri­zei – kiek­vie­na in­dust­ri­ja, kiek­vie­nas sek­to­rius tu­ri at­si­žvelg­ti į sa­vo su­ke­lia­mus pa­da­ri­nius gam­tai ir ati­tin­ka­mai vys­ty­ti veik­lą. Sie­kiant šio tiks­lo uni­ver­si­te­tas pri­va­lo už­au­gin­ti kli­ma­tui są­mo­nin­gus pi­lie­čius, pri­im­sian­čius kli­ma­tui drau­giš­kus spren­di­mus sa­vo as­me­ni­nia­me bei pro­fe­si­nia­me gyvenime.

Kokių veiksmų imtis?

Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų in­dė­lis į stu­den­tų kli­ma­to są­mo­nin­gu­mą yra ne­pa­kan­ka­mas. Uni­ver­si­te­tuo­se tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­mos ar­ba bent pa­si­ren­ka­mos eko­lo­gi­jos paskai­tos, ku­rios su­pa­žin­din­tų stu­den­tus su esa­ma kli­ma­to si­tu­aci­ja ir su­kur­tų erd­vę dis­ku­si­jai apie šios prob­le­mos spren­di­mo bū­dus. Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas jau siū­lo stu­den­tams pa­si­rink­ti bend­ro­sios eko­lo­gi­jos da­ly­ką kaip pa­si­ren­ka­mą­jį, pa­na­šiu pa­vyz­džiu ga­lė­tų pa­sek­ti ir ki­ti universitetai.

Pa­sau­lio uni­ver­si­te­tai ima­si įvai­rių prie­mo­nių dėl kli­ma­to kai­tos. 2021-ųjų ru­de­nį stu­den­tų ini­cia­ty­va Ber­ly­no uni­ver­si­te­tai 96 proc. su­ma­ži­no mė­sos pa­siū­lą sa­vo val­gyk­lo­se. Po šios spren­di­mo Ber­ly­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te ati­da­ry­ta tik ve­ga­niš­kus pa­tie­ka­lus siū­lan­ti val­gyk­la. DPA nuotrauka

Re­mian­tis Cla­ri­va­te Ana­ly­tics Web of Scien­ce duo­me­nų ba­zės duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos ty­rė­jų pub­li­ka­ci­jų skai­čius že­mės ir su­si­ju­sių ap­lin­kos moks­lų sri­ty­je per pas­ku­ti­nius 10 me­tų pa­sto­viai di­dė­jo (nuo 146 pub­li­ka­ci­jų 2012 m. iki 381 pub­li­ka­ci­jų 2021 m.), tuo tar­pu ap­lin­kos bio­tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je pub­li­ka­ci­jų skai­čius ma­žė­jo (nuo 27 pub­li­ka­ci­jų 2012 m. iki 17 pub­li­ka­ci­jų 2021 m.). Ne­pai­sant ak­ty­vaus moks­li­nės pro­duk­ci­jos spaus­di­ni­mo že­mės ir su­si­ju­sių ap­lin­kos moks­lų sri­ty­se, po­li­ti­niuo­se de­ba­tuo­se ar vie­šo­jo­je erd­vė­je kli­ma­to moks­li­nin­kų bal­sas yra be­maž ne­gir­di­mas. Jei­gu sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai yra pa­sy­vūs pri­si­tai­ky­mo prie kli­ma­to kri­zės ste­bė­to­jai, ne­nuo­sta­bu, kad ir aukš­tų­jų mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­lai­ko to­kią po­zi­ci­ją. Aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­sy­vu­mas kli­ma­to kri­zės aki­vaiz­do­je ar net­gi jos ig­no­ra­vi­mas ma­to­mas ir fi­nan­si­niuo­se spren­di­muo­se. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus uni­ver­si­te­tas kar­tu su Lu­ko­il ir All-Rus­sian Pet­ro­le­um Re­se­ar­ch Ex­p­lo­ra­tion Ins­ti­tu­te pa­ren­gė pub­li­ka­ci­ją apie naf­tos, esan­čios Bal­ti­jos jū­ro­je, su­dė­tį ir sa­vy­bes. To­kios moks­li­nės veik­los fi­nan­sa­vi­mas yra kvestionuotinas.

Taip pat Vil­niaus uni­ver­si­te­to fon­do pus­la­py­je skel­bia­ma, kad fon­dą re­mia Or­len Lie­tu­va ir Va­ka­rų me­die­nos gru­pė. Iš­kas­ti­nio ku­ro nau­do­ji­mas ir miš­kų kir­ti­mai yra vie­nos iš la­biau­siai ak­cen­tuo­ja­mų kli­ma­to kai­tos prie­žas­čių, o VU bend­ra­dar­bia­vi­mas ir fi­nan­si­niai ry­šiai su me­die­nos pra­mo­ne bei naf­tos įmo­nė­mis nė­ra kri­tiš­ka po­zi­ci­ja kli­ma­to kri­zės aki­vaiz­do­je. Vie­na iš stu­den­tų ak­ty­viz­mo stra­te­gi­jų ga­lė­tų bū­ti šio bend­ra­dar­bia­vi­mo kves­tio­na­vi­mas ir ra­gi­ni­mas nu­trauk­ti fi­nan­si­nius san­ty­kius su prie kli­ma­to at­ši­li­mo pri­si­de­dan­čio­mis įmonėmis.

Studentų organizavimosi pavyzdžiai pasaulyje

Pa­na­šus stu­den­tų ak­ty­viz­mas, nu­kreip­tas į ap­lin­ką ža­lo­jan­čio pri­va­taus sek­to­riaus, kor­po­ra­ci­jų ir pra­mo­nės in­te­re­sus, nė­ra nau­jie­na. Ga­li­me pa­si­sem­ti įkvė­pi­mo iš „Earth First“ ap­ra­šy­tų stu­den­tų or­ga­ni­za­vi­mo­si pavyzdžių.

2001 me­tais Kla­re­mon­to (Ka­li­for­ni­ja, JAV) ko­le­gi­jų stu­den­tai mo­bi­li­za­vo di­de­lę gru­pę pro­tes­tuo­to­jų: stu­den­tus, dės­ty­to­jus ir vie­ti­nius gy­ven­to­jus. Jie sie­kė pa­si­prie­šin­ti Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te pla­nams per­si­kel­ti į Ro­bert J. Ber­nard bio­lo­gi­nio lau­ko sto­tį ir ten at­li­ki­nė­ti Keck fon­do fi­nan­suo­ja­mus (mi­ni­ma 50 mi­li­jo­no do­le­rių pa­ra­ma) tyrimus.

TAIP PAT SKAITYK


  • Studentiją ir klimato aktyvistus sieja švietimo kokybės poreikis

    Studentiją ir klimato aktyvistus sieja švietimo kokybės poreikis

    Ne­pai­sant pir­mo įspū­džio, abie­jų gru­pių ke­lia­mos prob­le­mos tu­ri bend­rą sis­te­mi­nę priežastį. 


Kaip ra­šo­ma straips­ny­je, ši do­va­na pa­sie­kė Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te per to­kius kor­po­ra­ci­nius part­ne­rius kaip Ba­y­er, Du­Pont, Ge­ne­tech ir Mon­san­to. Ber­nard bio­lo­gi­nio lau­ko sto­tis yra pra­tur­tin­ta pa­kran­tės ša­la­vi­jų eko­sis­te­ma, gau­sia gy­vū­ni­ja ir au­ga­li­ja, taip pat tai bu­vu­si šven­ta vie­tos gy­ven­to­jų vie­ta. To­dėl stu­den­tai, fa­kul­te­to dar­buo­to­jai bei vie­tos gy­ven­to­jai su­si­rin­ko į pro­tes­to ak­ci­ją bai­min­da­mie­si, kad šių kor­po­ra­ci­jų fi­nan­suo­ja­mi ty­ri­mai taps jų, o ne ty­rė­jų nuo­sa­vy­be, juo­lab kad Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te pro­fe­so­riams ne­bu­vo pa­siū­ly­tos pa­rei­gos prie pla­nuo­ja­mų ty­ri­mų. Ši pro­tes­to ak­ci­ja aiš­kiai pa­ro­dė stu­den­tų ir vi­sos Kla­re­mon­to bend­ruo­me­nės po­zi­ci­ją, be­si­prie­ši­nan­čią moks­lo ir bio­įvai­ro­vės ver­ti­mui kor­po­ra­ci­jų nuo­sa­vy­be. Re­mian­tis Friends of the Ber­nard Bio­lo­gi­cal Field Sta­tion in­for­ma­ci­ja, Keck Gra­duate Ins­ti­tu­te ga­liau­siai ne­pa­vy­ko per­si­kel­ti į Ber­nard bio­lo­gi­nio lau­ko sto­tį – ten ty­ri­mus vyk­do ki­tos Kla­re­mon­to kolegijos.

Ki­ta is­to­ri­ja per­tei­kia 2002-ai­siais ša­lies mas­tu or­ga­ni­zuo­tus pro­tes­tus prieš JAV aukš­tų­jų mo­kyk­lų są­sa­jas su se­nų me­džių kir­ti­mu ir iš jų ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos nau­do­ji­mu be­si­ver­čian­čiu vers­lu. Ko­le­gi­jų stu­den­tai vi­so­je Ame­ri­ko­je or­ga­ni­za­vo de­monst­ra­ci­jas rei­ka­lau­da­mi, kad jų ad­mi­nist­ra­ci­jos at­si­sa­ky­tų su­tar­čių su Boi­se Of­fi­ce So­lu­tions. Ši kom­pa­ni­ja iki šiol bu­vo su­lau­ku­si daug vie­šos kri­ti­kos dėl sa­vo pro­duk­ci­jai pa­ga­min­ti nau­do­ja­mų se­nų me­džių bei ker­ta­mų nyks­tan­čių miš­kų Ka­na­do­je, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ko­je, Piet­ry­čių Azi­jo­je. Boi­se Of­fi­ce So­lu­tions su­lau­kė ypač daug kri­ti­kos, kai ne­pri­si­dė­jo prie to­kio ti­po pro­duk­ci­jos at­si­sa­kiu­sių dau­giau nei 400 ki­tų įmo­nių. Įmo­nė taip pat bu­vo sie­ja­ma su žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mais Mek­si­ko­je. De­monst­ra­ci­jos prieš Bo­i­ce Of­fi­ce So­lu­tions pro­duk­ci­jos nau­do­ji­mą vy­ko 30-je ko­le­gi­jų ir bu­vo da­lis „Tree Free Pa­per Cam­pus Cam­pa­ign“. Kam­pa­ni­ja ska­ti­no ko­le­gi­jas per­ei­ti prie 100 % post-var­to­to­jiš­ko bechlo­rio po­pie­riaus nau­do­ji­mo. Per me­tus nuo kam­pa­ni­jos pra­džios ke­le­tas mo­kyk­lų nu­trau­kė su­tar­tis su Boise.

„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:

Ga­liau­siai ga­li­ma pa­si­da­lin­ti šių die­nų pa­tir­ti­mi Cent­ri­nia­me Eu­ro­pos uni­ver­si­te­te (CEU) ir stu­den­tų ak­ty­viz­mu, nu­kreip­tu prieš uni­ver­si­te­to fi­nan­si­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą su Black­Rock. Black­Rock yra in­ves­ti­ci­jų, ri­zi­kos val­dy­mo ir stra­te­gi­nio kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gas tei­kian­ti įmo­nė, tu­rin­ti sa­vo fon­dą, ku­ria­me kau­pia­mos CEU dar­buo­to­jų pen­si­jos. Be ki­ta ko, Black­Rock sėk­min­gai in­ves­tuo­ja į iš­kas­ti­nį ku­rą, o CEU ak­ty­viai skel­bia­si esan­tis ža­lias uni­ver­si­te­tas, nau­do­jan­tis daug­kar­ti­nius puo­de­lius ir su­tei­kian­tis stu­den­tams ga­li­my­bę už­siau­gin­ti bul­vių ar po­mi­do­rų ant uni­ver­si­te­to sto­go. Pa­ga­liau CEU ir Black­Rock yra pa­si­ra­šiu­sios bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, ku­ri įga­li­na CEU stu­den­tus prak­ti­kuo­tis Black­Rock ir vyk­dy­ti ki­to­kius moks­li­nių pa­tir­čių mai­nus. Be to, Black­Rock re­mia CEU prog­ra­mas. Dėl šios veid­mai­nys­tės ir juo­dų san­do­rių dangs­ty­mo ža­lio­sio­mis idė­jo­mis, CEU stu­den­tai ak­ty­viai rin­ko įkal­čius, bu­vo ruo­šia­ma in­for­ma­ci­nė kam­pa­ni­ja ir krei­pi­ma­sis į uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ją, ta­čiau iki šiol ne­bu­vo pri­im­ta jo­kių si­tu­aci­ją kei­čian­čių sprendimų.

Ne vi­sos is­to­ri­jos yra op­ti­mis­ti­nės, ta­čiau jos aiš­kiai pa­ro­do, kad stu­den­tai ga­li or­ga­ni­zuo­tis ir su­kel­ti spau­di­mą tiek uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jai , pa­lai­kan­čiai kli­ma­tui ne­drau­giš­kas kor­po­ra­ci­jas, tiek pa­čioms kor­po­ra­ci­joms. Pa­teik­ti pa­vyz­džiai įro­do, kad stu­den­tai ga­li su­telk­ti ki­tas vi­suo­me­nės gru­pes ir bend­ruo­me­nės na­rius, pri­si­dė­ti prie jų or­ga­ni­zuo­ja­mų veiks­mų. Lie­tu­vos stu­den­tai kol kas dėl kli­ma­to kri­zės dar ty­li, ta­čiau to­kių ju­dė­ji­mų kaip Fri­da­ys for Fu­tu­re ir Ex­tinc­tion Re­bel­lion at­si­ra­di­mas, ver­ta ti­kė­tis, įga­lins ir pas­ka­tins stu­den­tus ras­ti jiems ak­tu­alų ke­lią ku­riant iš­gy­ve­na­mą ateitį.

Laura Daukšaitė

Laura Daukšaitė yra VU sociologijos doktorantė. Ji taip pat eina analitikės pareigas Lietuvos mokslo taryboje ir yra Extinction Rebellion judėjimo narė.

Taip pat skaityk

Į save per svetur

Asmeninė istorija, kaip palikus savąją aplinką galima geriau pažinti save ir savo šalį.

Tolimas ir artimas

Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.