Klimato teisingumo eisenos dieną rašėme apie klimato ir studentų judėjimus jungiančią sisteminę ir visuomeninę problematiką – apatiją, susvetimėjimą su aplinka, pasyvumą ir kritikos stoką ir sau, ir aplinkai. Šįkart stengsimės parodyti studentijos ir klimato aktyvizmo ryšį praktikoje. Peržvelgsime kelias studentų klimato aktyvizmo istorijas, atskleisime jų kovų priežastis ir laimėjimus, atkreipsime dėmesį į per mažai išryškintas klimato kaitos problemas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Kodėl studentai turi dalyvauti klimato judėjime?
Dabartinė jaunoji karta, bebaigianti mokyklas ir universitetus, yra būtent ta karta, kuri turės išgyventi klimato ekstremumus ir ieškoti sprendimų, padėsiančių prisitaikyti prie drastiškai besikeičiančios aplinkos. Tragiškus ir jau dabar juntamus padarinius dar galime sumažinti, bet veikti reikia dabar. Paskutinė Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita pabrėžia, kad privalome išlaikyti klimato atšilimą iki 1,5˚C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, nes kitu atveju padariniai bus katastrofiški. Net ir 1,5 ˚C klimato atšilimas sukels vis dažniau pasikartojančias liūtis, sausras ir potvynius Europoje. Deja, pozityvesnis scenarijus nėra įmanomas, juolab kad 1,5 ˚C scenarijus reikalauja radikalių pokyčių per ateinančius kelis metus.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Šių metų lapkričio pradžioje Jungtinių Tautų organizuotos klimato kaitos konferencijos Glazge COP26 sprendimai yra nepakankamai ryžtingi – geriausiu atveju atšilimą išlaikantys ties 1,8 ˚C, pesimistiškiausios prognozės siekia 2,7 ˚C. Klimato atšilimas 2,7 ˚C reikštų absoliučiai išsibalansavusias klimato sąlygas – nesibaigiančias stichijas, sukeliančias maisto stygių, masinę migraciją ir chaosą pasaulyje, kuris potencialiai gali virsti politiniais nestabilumais ir revoliucinėmis bei karinėmis situacijomis. Apie šį apokaliptinį scenarijų reikia kalbėti garsiai ir kalbėti reikia dabar, o mes esame viena iš tų visuomenės grupių, kurios yra labiausiai suinteresuotos apie tai diskutuoti.
Mes, studentai, augantys savo srities specialistai, vis dar nesame įpareigoti karjeros pozicijų, todėl turime išskirtinę galimybę nešališkai pažvelgti į klimato krizę, adresuoti ją iš savo turimų žinių perspektyvos ir ieškoti naujų būdų, idėjų bei požiūrio, kaip veiksmingiausiai išvengti mums gresiančios ateities. Esame jauni ir energingi žmonės, kurie kartu susibūrę tampa didele ir galinga bendruomene.
Baigę universitetus keisime visuomenę, kurioje gyvename. Jeigu visuomenė siekia išgyventi, ji privalo būti jautri klimato krizei – kiekviena industrija, kiekvienas sektorius turi atsižvelgti į savo sukeliamus padarinius gamtai ir atitinkamai vystyti veiklą. Siekiant šio tikslo universitetas privalo užauginti klimatui sąmoningus piliečius, priimsiančius klimatui draugiškus sprendimus savo asmeniniame bei profesiniame gyvenime.
Kokių veiksmų imtis?
Lietuvos universitetų indėlis į studentų klimato sąmoningumą yra nepakankamas. Universitetuose turėtų būti privalomos arba bent pasirenkamos ekologijos paskaitos, kurios supažindintų studentus su esama klimato situacija ir sukurtų erdvę diskusijai apie šios problemos sprendimo būdus. Vytauto Didžiojo universitetas jau siūlo studentams pasirinkti bendrosios ekologijos dalyką kaip pasirenkamąjį, panašiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir kiti universitetai.
Remiantis Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės duomenimis, Lietuvos tyrėjų publikacijų skaičius žemės ir susijusių aplinkos mokslų srityje per paskutinius 10 metų pastoviai didėjo (nuo 146 publikacijų 2012 m. iki 381 publikacijų 2021 m.), tuo tarpu aplinkos biotechnologijų srityje publikacijų skaičius mažėjo (nuo 27 publikacijų 2012 m. iki 17 publikacijų 2021 m.). Nepaisant aktyvaus mokslinės produkcijos spausdinimo žemės ir susijusių aplinkos mokslų srityse, politiniuose debatuose ar viešojoje erdvėje klimato mokslininkų balsas yra bemaž negirdimas. Jeigu savo srities specialistai yra pasyvūs prisitaikymo prie klimato krizės stebėtojai, nenuostabu, kad ir aukštųjų mokyklų administracija palaiko tokią poziciją. Aukštųjų mokyklų pasyvumas klimato krizės akivaizdoje ar netgi jos ignoravimas matomas ir finansiniuose sprendimuose. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas kartu su Lukoil ir All-Russian Petroleum Research Exploration Institute parengė publikaciją apie naftos, esančios Baltijos jūroje, sudėtį ir savybes. Tokios mokslinės veiklos finansavimas yra kvestionuotinas.
Taip pat Vilniaus universiteto fondo puslapyje skelbiama, kad fondą remia Orlen Lietuva ir Vakarų medienos grupė. Iškastinio kuro naudojimas ir miškų kirtimai yra vienos iš labiausiai akcentuojamų klimato kaitos priežasčių, o VU bendradarbiavimas ir finansiniai ryšiai su medienos pramone bei naftos įmonėmis nėra kritiška pozicija klimato krizės akivaizdoje. Viena iš studentų aktyvizmo strategijų galėtų būti šio bendradarbiavimo kvestionavimas ir raginimas nutraukti finansinius santykius su prie klimato atšilimo prisidedančiomis įmonėmis.
Studentų organizavimosi pavyzdžiai pasaulyje
Panašus studentų aktyvizmas, nukreiptas į aplinką žalojančio privataus sektoriaus, korporacijų ir pramonės interesus, nėra naujiena. Galime pasisemti įkvėpimo iš „Earth First“ aprašytų studentų organizavimosi pavyzdžių.
2001 metais Klaremonto (Kalifornija, JAV) kolegijų studentai mobilizavo didelę grupę protestuotojų: studentus, dėstytojus ir vietinius gyventojus. Jie siekė pasipriešinti Keck Graduate Institute planams persikelti į Robert J. Bernard biologinio lauko stotį ir ten atlikinėti Keck fondo finansuojamus (minima 50 milijono dolerių parama) tyrimus.
TAIP PAT SKAITYK
Kaip rašoma straipsnyje, ši dovana pasiekė Keck Graduate Institute per tokius korporacinius partnerius kaip Bayer, DuPont, Genetech ir Monsanto. Bernard biologinio lauko stotis yra praturtinta pakrantės šalavijų ekosistema, gausia gyvūnija ir augalija, taip pat tai buvusi šventa vietos gyventojų vieta. Todėl studentai, fakulteto darbuotojai bei vietos gyventojai susirinko į protesto akciją baimindamiesi, kad šių korporacijų finansuojami tyrimai taps jų, o ne tyrėjų nuosavybe, juolab kad Keck Graduate Institute profesoriams nebuvo pasiūlytos pareigos prie planuojamų tyrimų. Ši protesto akcija aiškiai parodė studentų ir visos Klaremonto bendruomenės poziciją, besipriešinančią mokslo ir bioįvairovės vertimui korporacijų nuosavybe. Remiantis Friends of the Bernard Biological Field Station informacija, Keck Graduate Institute galiausiai nepavyko persikelti į Bernard biologinio lauko stotį – ten tyrimus vykdo kitos Klaremonto kolegijos.
Kita istorija perteikia 2002-aisiais šalies mastu organizuotus protestus prieš JAV aukštųjų mokyklų sąsajas su senų medžių kirtimu ir iš jų gaminamos produkcijos naudojimu besiverčiančiu verslu. Kolegijų studentai visoje Amerikoje organizavo demonstracijas reikalaudami, kad jų administracijos atsisakytų sutarčių su Boise Office Solutions. Ši kompanija iki šiol buvo sulaukusi daug viešos kritikos dėl savo produkcijai pagaminti naudojamų senų medžių bei kertamų nykstančių miškų Kanadoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje. Boise Office Solutions sulaukė ypač daug kritikos, kai neprisidėjo prie tokio tipo produkcijos atsisakiusių daugiau nei 400 kitų įmonių. Įmonė taip pat buvo siejama su žmogaus teisių pažeidimais Meksikoje. Demonstracijos prieš Boice Office Solutions produkcijos naudojimą vyko 30-je kolegijų ir buvo dalis „Tree Free Paper Campus Campaign“. Kampanija skatino kolegijas pereiti prie 100 % post-vartotojiško bechlorio popieriaus naudojimo. Per metus nuo kampanijos pradžios keletas mokyklų nutraukė sutartis su Boise.
„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:
Galiausiai galima pasidalinti šių dienų patirtimi Centriniame Europos universitete (CEU) ir studentų aktyvizmu, nukreiptu prieš universiteto finansinį bendradarbiavimą su BlackRock. BlackRock yra investicijų, rizikos valdymo ir strateginio konsultavimo paslaugas teikianti įmonė, turinti savo fondą, kuriame kaupiamos CEU darbuotojų pensijos. Be kita ko, BlackRock sėkmingai investuoja į iškastinį kurą, o CEU aktyviai skelbiasi esantis žalias universitetas, naudojantis daugkartinius puodelius ir suteikiantis studentams galimybę užsiauginti bulvių ar pomidorų ant universiteto stogo. Pagaliau CEU ir BlackRock yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, kuri įgalina CEU studentus praktikuotis BlackRock ir vykdyti kitokius mokslinių patirčių mainus. Be to, BlackRock remia CEU programas. Dėl šios veidmainystės ir juodų sandorių dangstymo žaliosiomis idėjomis, CEU studentai aktyviai rinko įkalčius, buvo ruošiama informacinė kampanija ir kreipimasis į universiteto administraciją, tačiau iki šiol nebuvo priimta jokių situaciją keičiančių sprendimų.
Ne visos istorijos yra optimistinės, tačiau jos aiškiai parodo, kad studentai gali organizuotis ir sukelti spaudimą tiek universiteto administracijai , palaikančiai klimatui nedraugiškas korporacijas, tiek pačioms korporacijoms. Pateikti pavyzdžiai įrodo, kad studentai gali sutelkti kitas visuomenės grupes ir bendruomenės narius, prisidėti prie jų organizuojamų veiksmų. Lietuvos studentai kol kas dėl klimato krizės dar tyli, tačiau tokių judėjimų kaip Fridays for Future ir Extinction Rebellion atsiradimas, verta tikėtis, įgalins ir paskatins studentus rasti jiems aktualų kelią kuriant išgyvenamą ateitį.