/

Studentiją ir klimato aktyvistus sieja švietimo kokybės poreikis

Studentijos ir klimato aktyvistų keliami klausimai tik iš pirmo žvilgsnio turi mažai bendro. Abi problemų grupės kyla dėl sisteminių visuomeninės santvarkos ydų.

Fridays for Future eisena. E. Blaževič, LRT nuotrauka

2019-ųjų lie­pos 27 die­ną ofi­cia­liai ta­pau Vil­niaus uni­ver­si­te­to psi­cho­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro stu­den­te. Pra­ėjo maž­daug du mė­ne­siai, kol ta­pau po­li­tiš­kai an­ga­žuo­ta. Pir­miau­sia įsi­trau­kiau į kli­ma­to ju­dė­ji­mo Fri­da­ys for Fu­tu­re Vil­niaus ko­man­dos ren­gi­nius. Nors 2019-ųjų rug­sė­jį kli­ma­to ak­ty­viz­mas jau bu­vo pa­sie­kęs ap­ogė­jų, tuo me­tu pa­jau­čiau pa­ma­žė­le tarp stu­den­tų au­gan­čią po­li­ti­nę apa­ti­ją. Pro­tes­tuo­se pa­si­ges­da­vau bend­ra­kur­sių, to­dėl pra­dė­jau kel­ti klau­si­mą: ko­kios prie­žas­tys le­mia, kad tiek daug są­sa­jų tu­rin­čios ak­ty­viz­mo kryp­tys nė­ra lin­ku­sios bendradarbiauti?

Klimato aktyvistai Lietuvoje

Su­grįž­ki­me prie ju­dė­ji­mo, ku­rį pa­žįs­tu ge­riau­siai. Fri­da­ys for Fu­tu­re sa­vo veik­los tak­ti­ko­mis yra kiek ma­žiau ra­di­ka­lus, ne­hie­rar­chi­nis, de­cent­ra­li­zuo­tas ir in­ter­sek­cio­na­lus ju­dė­ji­mas, ku­ris ska­ti­na jung­tis dėl kli­ma­to ir gam­to­sau­gos prob­le­mų su­ne­ri­mu­sį jau­ni­mą. 2019-ųjų va­sa­rą Lo­za­no­je vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me Fri­da­ys for Fu­tu­re ak­ty­vis­tų su­va­žia­vi­me bu­vo su­for­mu­luo­ti trys ju­dė­ji­mo rei­ka­la­vi­mai. Pir­ma, iš­lai­ky­ti pa­sau­lio vi­du­ti­nės tem­pe­ra­tū­ros pa­ki­li­mą že­miau 1,5 °C, ly­gi­nant su ikip­ra­mo­ni­niu ly­giu. Ant­ra, už­tik­rin­ti kli­ma­to tei­sin­gu­mą ir tai, kad ko­vo­je su kli­ma­to kri­ze at­sa­ko­my­bė bū­tų pa­skirs­ty­ta tei­sin­gai. Tre­čia, pri­im­ti kli­ma­tą lie­čian­čius spren­di­mus re­mian­tis nau­jau­siais ir pa­tik­rin­tais moks­lo duomenimis.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Pa­na­šūs rei­ka­la­vi­mai ir ver­ty­bės pa­ste­bi­mi ir ra­di­ka­les­niuo­se kli­ma­to bei ap­lin­ko­sau­gos ju­dė­ji­muo­se. 2021-ųjų ge­gu­žės 21 die­ną Lie­tu­vo­je šak­nis įlei­do 77 ša­ly­se iš­au­gęs, de­cent­ra­li­zuo­tas ir in­ter­sek­cio­na­lus Ex­tinc­tion re­bel­lion ju­dė­ji­mas, ku­ris vie­ni­ja stu­den­tų, moks­lo dar­buo­to­jų ir kli­ma­to kri­zės pa­lies­tų dar­bi­nin­kų gru­pes. Ex­tinc­tion Re­bel­lion taip pat ke­lias tris pag­rin­di­nius reikalavimas. 

Pir­ma­sis rei­ka­la­vi­mas – sa­ky­ti tie­są. Ju­dė­ji­mo na­riai rei­ka­lau­ja, kad „val­dan­čio­sios ins­ti­tu­ci­jos ir spau­da aiš­kiai, tei­sin­gai ir vi­siems su­pran­ta­mai skelb­tų kri­ti­nę kli­ma­to ir eko­lo­gi­nės kri­zės si­tu­aci­ją ir bend­ra­dar­biau­da­mi su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis vi­sais įma­no­mais bū­dais pra­neš­tų apie rei­kia­mų po­ky­čių sku­bu­mą“. Ant­ra­sis – veik­ti da­bar. Ju­dė­ji­mo na­riai rei­ka­lau­ja, kad „val­dan­čio­sios ins­ti­tu­ci­jos bei di­džiau­sią grės­mę ke­lian­tys pra­mo­nės sek­to­riai veik­tų jau da­bar, su­stab­dy­tų bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės ny­ki­mą ir iki 2025 me­tų su­ma­žin­tų šil­t­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų iš­me­ti­mą iki gry­no­jo nu­lio“. Tre­čia­sis ju­dė­ji­mo rei­ka­la­vi­mas pa­lie­čia veik­lą už po­li­ti­kos ri­bų. Ju­dė­ji­mo na­riai rei­ka­lau­ja, kad „vy­riau­sy­bė sa­vo spren­di­mus kli­ma­to ir eko­lo­gi­nio tei­sin­gu­mo te­mo­mis pri­im­tų Pi­lie­čių asamb­lė­jos pa­gal­ba, su­teik­da­ma po­li­ti­nės ga­lios pa­tiems pi­lie­čiams, ku­rie, su­si­rin­kę su­šauk­to­je asamb­lė­jo­je, tu­rė­tų ga­li­my­bę dis­ku­tuo­ti ir su­for­muo­ti re­ko­men­da­ci­jas, pa­tei­kia­mas val­dan­čio­sioms institucijoms“.

Kokios problemos vienija studentiją ir klimato aktyvistus?

Stu­den­tų ir kli­ma­to ak­ty­vis­tų spren­džia­mos prob­le­mos tik iš pir­mo žvilgs­nio ga­li at­ro­dy­ti ne­su­si­ju­sios. Pir­miau­sia mus sie­ja švie­ti­mo ko­ky­bės po­rei­kis. Ir stu­den­tų, ir kli­ma­to ju­dė­ji­mai rei­ka­lau­ja at­kreip­ti dė­me­sį į švie­ti­mo sis­te­mos ydas. Aki­vaiz­du, kad moks­li­nių straips­nių apie kli­ma­to kri­zę po­pu­lia­ri­ni­mas, tin­ka­mas žur­na­lis­tų ir moks­li­nin­kų bend­ra­dar­bia­vi­mas, su eko­so­fi­ja bei kli­ma­to kri­ze su­si­ju­sių te­mų įtrau­ki­mas į uni­ver­si­te­tų ir mo­kyk­lų švie­ti­mo prog­ra­mas yra vie­nas svar­biau­sių žings­nių, pa­de­dan­čių pri­trauk­ti dau­giau žmo­nių į kli­ma­to judėjimus.

Fri­da­ys for Fu­tu­re pro­tes­tas. Fri­da­ys for Fu­tu­re Vil­nius Fa­ce­bo­ok nuotrauka

Ant­ra, mus sie­ja su­vo­ki­mas, kad prob­le­mos, su ku­rio­mis su­si­du­ria­me nuo­lat ir ku­rias mė­gi­na­me spręs­ti, ky­la iš ne­už­kam­šo­mų eko­no­mi­nės ir po­li­ti­nės sis­te­mos trū­ku­mų ir dėl to rei­ka­lau­ja spren­di­mų, ori­en­tuo­tų į sis­te­mi­nius po­ky­čius. Lie­tu­vos stu­den­ti­jos ke­lia­mos val­gyk­lų, bend­ra­bu­čių są­ly­gų ir nuo­mos kai­nų, stu­den­tų prak­ti­kų ap­mo­kė­ji­mo, sti­pen­di­jų dy­džio, pas­ko­lų pri­ei­na­mu­mo ir švie­ti­mo sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mo prob­le­mos nuo­lat įstrin­ga bri­tų kul­tū­ros ir po­li­ti­kos kri­ti­ko Mar­ko Fi­che­rio įvar­din­to­se ne­si­bai­gian­čio biu­ro­kra­ti­nio la­bi­rin­to ir at­sa­ko­my­bės nu­si­kra­ty­mo struktūrose.

Kli­ma­to kri­zė taip pat ne­iš­trūks­ta iš sis­te­mi­nių prob­le­mų są­ra­šo. Kli­ma­to kri­zės kon­teks­te mes su­si­du­ria­me su at­sa­ko­my­bės nu­si­kra­ty­mu, kai rei­ka­lau­da­mi lai­ky­tis tei­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ir nu­sta­ty­ti tei­si­nes są­ly­gas, ku­rios tin­ka­mai ap­ri­bo­tų Vil­niaus mies­to me­džių kir­ti­mus, iš­girs­ta­me ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos tvir­ti­ni­mą esą jie pa­tys ne­ga­li pri­im­ti sprendimų.

Mes kar­tu su­si­du­ria­me su nai­viu įti­kė­ji­mu į in­di­vi­dualaus veiks­mo ga­lią – kli­ma­to kri­zės kon­teks­te iš­ti­sus de­šimt­me­čius vy­rau­ja nu­si­sta­ty­mas, jog ta­vo ak­ty­viz­mą ge­riau­siai ma­tuo­ja bal­sa­vi­mas pi­ni­gi­ne. Net me­tų me­tus ste­bė­da­mi, kaip tie in­di­vi­dua­lūs pa­si­rin­ki­mai ne vi­suo­met kei­čia tikro­vę, ga­li­me at­si­sa­ky­ti var­to­ti kli­ma­tui ža­lin­gus pro­duk­tus. Vis dėl­to tei­sin­gas var­to­ji­mas ne­at­si­spin­di kor­po­ra­ci­jų ga­my­bos prog­ra­mo­se. Mes ma­to­me, kaip ma­ži­na­mos tar­šių pre­kių kai­nos ar dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai, rei­ka­lin­gi įpirk­ti bran­ges­niems, bet ap­lin­kai drau­giš­kiems produktams.

Mes taip pat iš­gy­ve­na­me ne­įp­ras­tą mo­men­tą, kai ka­pi­ta­liz­me per­ra­šo­mos są­vo­kos la­bai leng­vai tam­pa tikro­vės da­li­mi: da­bar­ti­nė mū­sų so­cio­po­li­ti­nės sis­te­mos fak­ti­nė pa­dė­tis tam­pa ver­ty­be, o pri­gim­ti­nės tei­sės – pri­va­lu­mais ir re­ko­men­da­ci­jo­mis. Tarp stu­den­tų tai at­si­sklei­džia vis dar ne­įgy­ven­din­ta ga­li­my­be vi­są dė­me­sį skir­ti stu­di­joms, o ne jas de­rin­ti su dar­bu ir gau­ti ko­ky­biš­ką švie­ti­mą, o kli­ma­to kon­teks­te – tu­rė­ti ateitį.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Dėl šios prie­žas­ties mes ne­be­ti­ki­me ga­li­my­be žvelg­ti į stu­den­tų prob­le­mas ar kli­ma­to kri­zę kaip į va­ku­u­me eg­zis­tuo­jan­čias, su eko­no­mi­nė­mis ir po­li­ti­nė­mis struk­tū­ro­mis ne­su­si­ju­sias problemas.

Judėjimų ekologija

Stu­den­tus ir kli­ma­to ak­ty­vis­tus sie­ja ju­dė­ji­mų kū­ri­mui rei­ka­lin­ga eko­lo­gi­ja. Šis bend­ru­mas mi­ni­mas Fe­lixo Gu­at­ta­ri eko­so­fi­jos kon­cep­ci­jo­je, ku­ri ap­jun­gia tris eko­lo­gi­jas: men­ta­li­nę (pa­si­reiš­kian­čią vir­šin­di­vi­dua­liu ir in­di­vi­dua­liu lyg­me­ni­mis), so­cia­li­nę (vi­suo­me­nės gru­pių) ir gam­ti­nę. Šios eko­lo­gi­jos su­si­ve­da į vie­nį. Kon­cep­ci­ja tei­gia, kad „žmo­gaus ry­šių su so­ciu­mu, psi­chi­ka ir gam­ta trū­ki­nė­ji­mas vyks­ta ne vien dėl ap­lin­kos ir ob­jek­ty­vu­mo tar­šos, o ir dėl fa­ta­lis­ti­nio pa­sy­vu­mo, sken­dė­ji­mo ri­bo­tuo­se sa­vęs su­vo­ki­muo­se, ne­nuo­vo­ku­me, ku­ris, ly­giai kaip ir gam­ti­nė­je plot­mė­je, ma­ži­na įvai­ro­vę ir ke­lia iš­šū­kį tva­riam skir­tin­gų rū­šių su­gy­ve­ni­mui“. Tai­gi, re­mian­tis šia eko­so­fi­jos kon­cep­ci­ja, bū­dai, ga­lin­tys už­tik­rin­ti ir stu­den­tų, ir kli­ma­to ju­dė­ji­mų veik­lai rei­ka­lin­gą esy­bių įvai­ro­vės iš­li­ki­mą yra šie: prie­ši­ni­ma­sis pu­siau­svy­rai, fik­suo­toms pra­s­mėms, moks­li­nėms dokt­ri­noms ir pa­si­ti­kė­ji­mas iš­lais­vin­tu kū­ry­bi­niu pro­ce­su, pa­si­ti­kė­ji­mas nuo­la­ti­niu su­grį­ži­mu į pra­di­nį eg­zisten­ci­nį tašką.

Tai­gi, nors šian­dien jau ne­be­pa­ste­bi­me to­kio gau­saus stu­den­tų įsi­trau­ki­mo į kli­ma­to ak­ty­viz­mą, ta­čiau stu­den­tų ir kli­ma­to ju­dė­ji­mų prob­le­mos, trū­ku­mai ir jų kil­mė yra pa­na­šūs. Mus sie­ja švie­ti­mo ko­ky­bės po­rei­kis, su­si­dū­ri­mas su ža­lin­gu su­s­ve­ti­mė­ji­mu, su­si­dū­ri­mas su kas­die­ny­bė­je prak­ti­kuo­ja­mu pri­gim­ti­nių tei­sių per­ra­šy­mu į pri­va­lu­mus ir su­si­dū­ri­mai su at­sa­ko­my­bės kratymusi.

Viltė Zaveckaitė

Viltė Zaveckaitė studijuoja psichologijos bakalaurą Vilniaus universitete. Ji yra Extinction Rebellion ir Fridays for Future judėjimų narė.

Taip pat skaityk

Studentai kovoje su klimato krize

Dabartiniai studentai turės išgyventi klimato krizės padarinius. Jų bendri veiksmai galėtų užtikrinti, jog universitetai taptų pavyzdžiu,

Jaunimas ir revoliucija

Iš arti stebėjęs didžiausius studentų neramumus istorijoje A. J. Greimas 1969-ųjų pranešime aiškinasi pamatines jaunimo bruzdėjimų