/

Paslaptinga VU apklausų tuštuma

Kiekvieną semestrą studentai priversti pildyti nuomonės apklausas, nors jų duomenys lieka neįvertinti.

Paslaptinga apklausų tuštuma. Gabrielės Juodytės iliustracija

Kiek­vie­no stu­di­jų se­mest­ro me­tu at­ei­na lai­kas, kai stu­den­tams rei­kia re­gist­ruo­tis į pa­si­ren­ka­muo­sius da­ly­kus. Vil­niaus uni­ver­si­te­te šis lai­ko­tar­pis yra gar­sus tuo, jog jo me­tu pra­si­de­da ba­do žai­dy­nės: ne­pai­sant dėl ma­sy­vaus stu­den­tų srau­to strin­gan­čios sis­te­mos, pa­klau­siau­si pa­si­ren­ka­mie­ji da­ly­kai iš­grai­bs­to­mi ko­ne aki­mirks­niu, tad tą­dien kiek­vie­na se­kun­dė tam­pa auk­so vertės.

Ta­čiau pri­ei­ti prie VU in­for­ma­ci­nės sis­te­mos, ku­rio­je ir vyks­ta šie pa­si­rin­ki­mai, pa­vyks ne vi­sa­da, mat kiek­vie­no se­mest­ro pa­bai­go­je VU stu­den­tams ap­ri­bo­ja­ma pri­ei­ga prie šios sis­te­mos. Kad stu­den­tai ga­lė­tų už­si­re­gist­ruo­ti į pa­si­ren­ka­muo­sius da­ly­kus, pa­ma­ty­ti ofi­cia­lius pra­ne­ši­mus ar eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus, jiems rei­kia už­pil­dy­ti ap­klau­sas apie pas­ku­ti­nį se­mest­rą iš­ei­tus da­ly­kus ar bend­rą pa­sta­ro­jo pus­me­čio stu­di­jų pa­tir­tį. Tie­sa, stu­den­tams lei­džia­ma po­ra kar­tų pra­leis­ti ap­klau­sų pil­dy­mą ir pri­ei­ti prie sis­te­mos iš­kart, ta­čiau po šių kar­tų ati­tin­ka­mų ap­klau­sų pil­dy­mas tam­pa pri­va­lo­mas. Ke­liems ap­klau­sas už­pil­džiu­siems lai­min­gie­siems kiek­vie­ną se­mest­rą ža­da­mas VU džem­pe­ris ar ki­to­kia ža­vin­ga atributika.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Ne­pai­sant ag­re­sy­vaus rei­ka­la­vi­mo bei pra­ban­gių pri­zų, to­kių ap­klau­sų ver­tė yra itin men­ka – iš jų nau­dos daž­nai ne­gau­na nei uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ja, nei stu­den­tai, nei dės­ty­to­jai, net kai re­zul­ta­tus apie sa­vo dės­ty­tus da­ly­kus gau­na tie­sio­giai. 2017-ai­siais VU stu­den­tų at­sto­vy­bė tei­gė, jog stu­den­tai klau­si­my­nus pil­do at­sai­niai, tad gau­ti re­zul­ta­tai daž­nai ne­per­tei­kia dau­gu­mos stu­den­tų nuo­mo­nės bei pa­tir­čių, bū­na ne­ko­ky­biš­ki ir ne­pa­ro­do tik­ro­sios stu­di­jų prog­ra­mų si­tu­aci­jos. To­kių re­zul­ta­tų ad­mi­nist­ra­ci­ja efek­ty­viai pa­nau­do­ti ne­ga­li, to­dėl dės­to­mų da­ly­kų struk­tū­ra, dės­ty­to­jai ar ki­ti stu­di­jų as­pek­tai ar­ba vi­sai ne­si­kei­čia, ar­ba kei­čia­si ne­at­si­žvel­giant į rea­lias stu­den­tų pa­tir­tis bei atsiliepimus.

Jei­gu to­kio­mis ap­klau­so­mis gau­na­ma in­for­ma­ci­ja yra ne­pa­ti­ki­ma ir ne­nau­din­ga, ky­la klau­si­mas, ko­kia yra to­kių ap­klau­sų prasmė.

Apklausų infliacija

Be stu­den­tų sku­bė­ji­mo pa­siek­ti jiems iš­ties ak­tu­alią in­for­ma­ci­ją, yra ir ki­tų prie­žas­čių, ko­dėl į uni­ver­si­te­ti­nes ap­klau­sas rim­tai žiū­rima ne visada.

Šiais lai­kais bū­ti stu­den­tu reiš­kia gy­ven­ti ap­klau­sų per­pil­dy­to­je ap­lin­ko­je, dėl ko net ir ge­ra­no­riš­kiau­siems stu­den­tams kiek­vie­nas at­sa­ky­tas klau­si­mas tam­pa vis ma­žiau ir ma­žiau reikš­min­gas. Kas­dien į paš­to dė­žu­tę at­ei­na vis nau­ji pra­šy­mai už­pil­dy­ti klau­si­my­nus apie stu­den­tiš­ką gy­ve­ni­mą, ka­rje­rą, po­žiū­rį į įmo­nes, at­sa­ky­ti į dok­to­ran­tams rū­pi­mus klausimus.

Ar­tė­jant bai­gia­mų­jų dar­bų lai­ko­tar­piui, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se vis daž­niau pa­si­pi­la kvie­ti­mai už­pil­dy­ti stu­den­tų vyk­do­miems ty­ri­mams rei­ka­lin­gas ap­klau­sas. Nors dau­gu­mos šių ty­ri­mų te­mos bū­na ak­tu­a­lios, de­šim­čių ar net šim­tų ap­klau­sų, for­mų ir nuo­ro­dų liū­ne šie inst­ru­men­tai pra­ran­da sa­vo ver­tę – jų pil­dy­mas tam­pa ru­ti­ni­nis, at­mes­ti­nas bei ner­im­tas reikalas. 

„Pa­sto­vaus bom­bar­da­vi­mo ap­klau­so­mis efek­tas – ge­ro­kai ma­žiau žmo­nių ap­klau­sas pil­do atidžiai.“

Pa­sto­vaus bom­bar­da­vi­mo ap­klau­so­mis efek­tas – ge­ro­kai ma­žiau žmo­nių ap­klau­sas pil­do ati­džiai. Tai sa­vo ruož­tu ga­li kirs­ti per pa­si­ti­kė­ji­mą ne tik ap­klau­soms apie aka­de­mi­nio gy­ve­ni­mo pa­tir­tį, bet ir rim­tes­nėms, moks­li­nėms ap­klau­soms, ku­rių re­zul­ta­tai ne­pa­kei­čia­mi no­rint iš paukš­čio skry­džio pa­ma­ty­ti vi­suo­me­nė­je vy­rau­jan­čius po­žiū­rius ar tendencijas.

Prie to­kio kie­ky­bi­nių ty­ri­mų ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pri­si­de­da ir tai, jog moks­li­nes ap­klau­sas ga­li už­sa­ky­ti ne vien moks­li­nių in­te­re­sų tu­rin­tys as­me­nys. Ap­klau­sos pa­si­žy­mi tuo, kad vien nuo klau­si­mo for­mu­la­vi­mo ga­li­ma ne­sun­kiai pas­ka­tin­ti re­s­pon­den­tus at­sa­ky­ti la­biau vie­naip nei ki­taip. Pa­vyz­džiui, „Kaip ver­ti­na­te Nau­sė­dos pre­zi­den­ta­vi­mą?“ pa­ly­gi­nus su „Ar Nau­sė­da yra ge­ras prezidentas?“

Rei­kia­mus fi­nan­si­nius iš­tek­lius tu­rin­čios kom­pa­ni­jos pa­čios ga­li su­si­or­ga­ni­zuo­ti joms pa­lan­kius ap­klau­sų ar ki­to­kių ty­ri­mų re­zul­ta­tus ati­tin­ka­mai pa­si­ren­kant de­mo­gra­fi­ją, nag­ri­nė­jant tik konk­re­čius, vien­pu­siš­kus klau­si­mus ir t. t. Ge­ne­ruo­ti sau pa­lan­kius ap­klau­sų re­zul­ta­tus nė­ra nei itin su­dė­tin­ga, nei itin bran­gu, ly­gi­nant su abe­jo­nė­mis, ku­rias jos ga­li pa­sė­ti vi­suo­me­nės min­ty­se. Net kai ty­ri­mus at­lie­ka esą neut­ra­lios, spe­cia­li­zuo­tos bei aukš­tus moks­li­nius stan­dar­tus pa­lai­kan­čios ins­ti­tu­ci­jos, nuo kor­po­ra­ci­nio spau­di­mo ap­si­sau­go­ti ne­re­tai ga­li bū­ti sudėtinga.

Trumpa šališkų tyrimų istorija

Įvai­rios pra­mo­nės ša­kos rem­da­mos moks­li­nius ty­ri­mus be­veik vi­sa­da tu­ri įta­kos jų re­zul­ta­tams. Ta­ba­ko pra­mo­nė sa­vo ty­ri­mais įnir­tin­gai prie­ši­no­si vie­na­reikš­miš­kai rū­ky­mo ir plau­čių vė­žio są­sa­jas įro­džiu­siems me­di­ci­ni­niams ty­ri­mams. Šios in­dust­ri­jos įdir­bis toks rim­tas, kad gar­sio­sios Lon­do­no hi­gie­nos ir tro­pi­nės me­di­ci­nos mo­kyk­los (LSHTM) vie­šo­sios svei­ka­tos pro­fe­so­rius Mar­ti­nas Mc­Kee 2017-ųjų moks­li­nia­me straips­ny­je ta­ba­ko pra­mo­nę pa­va­di­no ne­tik­rų nau­jie­nų pioniere.

Dau­gy­bė ki­tų in­dust­ri­jų tai­ko pa­na­šias prak­ti­kas. Švi­no pra­mo­nė gau­siai in­ves­tuo­ja į pa­stan­gas pa­neig­ti švi­no tok­siš­ku­mą, ypač me­džio­k­lės bei žve­jy­bos sri­ty­se. Nuo 1970-ųjų cuk­raus pra­mo­nė fi­nan­suo­ja įvai­rius ty­ri­mus, ku­rie su­men­kin­tų cuk­raus įta­ką svei­ka­tai, pa­vyz­džiui, su­ver­čiant kal­tę mais­ti­niams rie­ba­lams. Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti ir iš­kas­ti­nio ku­ro pra­mo­nės, ku­ri vie­na iš pir­mų­jų su­ži­no­jo, kad jos pro­duk­tai su­ke­lia kli­ma­to kai­tą. Dėl šių prie­žas­čių įmo­nės fi­nan­sa­vo abe­jo­nes vi­suo­me­nė­je tu­rin­čius pa­sė­ti ty­ri­mus, ku­rių pa­sek­mes (spar­tes­nę kli­ma­to kai­tą) jau­čia­me ir dabar. 

Įdo­mus pa­na­šios pro­pa­gan­dos at­ve­jis yra pa­gar­sė­jęs as­mens spren­di­mų įta­ką kli­ma­tui ver­ti­nan­tis ang­lies pėd­sa­ko (angl. carbon fo­o­t­print) ter­mi­nas. Vi­suo­me­nė­je jis ta­po po­pu­lia­rus ne kli­ma­to moks­li­nin­kų dė­ka, o dėl iš­kas­ti­nio ku­ro įmo­nės „Bri­tish Pet­ro­le­um“ (BP) mar­ke­tin­go kam­pa­ni­jų. BP šį ter­mi­ną pa­si­tel­kė skleis­ti pro­pa­gan­dai, esą dėl kli­ma­to kai­tos yra at­sa­kin­gi „mi­ni­mi­zuo­ti sa­vo ang­lies pėd­sa­ką“ tu­rin­tys pa­vie­niai as­me­nys, o ne gi­gan­tiš­kus tar­šos kie­kius į ap­lin­ką iš­me­tan­čios iš­kas­ti­nio ku­ro korporacijos.


  • Piktnaudžiavimo studentų apklausomis priežastys ir pasekmės

    Piktnaudžiavimo studentų apklausomis priežastys ir pasekmės

    De­mo­kra­tiš­kų vi­suo­ti­nių rin­ki­mų man­da­to ne­tu­rin­tys stu­den­tų at­sto­vai spren­di­mus pri­ima pikt­nau­džiau­da­mi ap­klau­so­mis. Ka­ran­ti­nas pa­ro­dė, kad jos taip pat su­tei­kia pa­si­tei­si­ni­mą ne­si­im­ti ryž­tin­gų veiks­mų stu­den­tų in­te­re­sams apginti. 


Ne tik pri­va­tus sek­to­rius už­si­ima to­kiais re­zul­ta­tais. Vie­nas ak­tu­aliau­sių pa­vyz­džių yra sta­tis­ti­ka apie ka­ro prieš Uk­rai­ną pa­lai­ky­mą Ru­si­jo­je, ku­ris svy­ruo­ja nuo 58 iki 80 %. Šie re­zul­ta­tai yra itin ne­pa­ti­ki­mi, mat net men­kiau­sia val­džios kri­ti­ka Ru­si­jo­je ga­li baig­tis la­bai rim­to­mis pa­sek­mė­mis, pvz. su­ėmi­mu. Taip pat skep­tiš­ku­mą di­di­na ir tai, jog daž­nai to­kia sta­tis­ti­ka bū­na ren­ka­ma Krem­liui pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tu­ri aiš­kų in­te­re­są šiuos skai­čius pa­teik­ti kuo di­des­nius. Šiuo at­ve­ju ži­no­ti rea­lios ka­ro pa­lai­ky­mo sta­tis­ti­kos yra prak­tiš­kai ne­įma­no­ma, tad bet ko­kią to­kio ti­po in­for­ma­ci­ją tu­rė­tu­me ver­tin­ti itin atsargiai.

Moks­las nie­ka­da ne­bu­vo ir ne­ga­li bū­ti to­bu­las, ta­čiau mil­ži­niš­ką po­li­ti­nę įta­ką tu­rin­čios pri­va­čios įmo­nės, jas at­sto­vau­jan­tys lo­bis­tai ar įvai­rios au­to­ri­ta­ri­nės as­me­ny­bės moks­lo re­zul­ta­tus daž­nai pa­krei­pia prie­šin­ga kryp­ti­mi nei pa­gei­dau­tų vi­suo­me­nės in­te­re­sas ar pa­pras­čiau­sia tikrovė.

Ne iš­im­tis ir aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jos. Lie­tu­vo­je VU su ki­to­mis aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis kon­ku­ruo­ja dėl gau­ses­nio fi­nan­sa­vi­mo. Dėl šio in­te­re­so ir mi­nė­tų is­to­ri­jų tu­rė­tu­me skep­tiš­kiau ver­tin­ti tiks­lin­gai nu­kreip­tas bet ko­kias (ap­klau­sas ar ki­tas) moks­li­nes pa­stan­gas. Su­si­dū­rus su to­kio moks­lo re­zul­ta­tais tu­rė­tu­me ati­džiau pa­si­do­mė­ti ty­ri­mų tiks­lais, jų už­sa­ko­vais ir jas at­lie­kan­čių ins­ti­tu­ci­jų mo­ty­vais. Kam to rei­kia? Kie­no tai in­te­re­sai? Ar tai ge­riau­sias bū­das pa­siek­ti tai, kam šie moks­li­niai inst­ru­men­tai bu­vo pasitelkti?

VU apklausų paskirtis

VU ap­klau­sų tiks­las tu­rė­tų bū­ti pa­ge­rin­ti stu­di­jų ko­ky­bę gau­nant stu­den­tų grįž­ta­mą­jį ry­šį. Jau mi­nė­ta­me 2017-ųjų VU SA įra­še tei­gia­ma, kad ap­klau­sos yra „pa­pras­čiau­sias bū­das kiek­vie­nam pri­si­dė­ti prie stu­di­jų ko­ky­bės ge­ri­ni­mo“. Pa­sak at­sto­vy­bės, ap­klau­so­se įam­žin­ta stu­den­tų nuo­mo­nė tam­pa itin svar­bia me­džia­ga stu­di­jų prog­ra­mų ko­mi­te­tams (SPK), ku­rie tvar­ko stu­di­jų prog­ra­mas ir ieš­ko bū­dų, kaip jas bū­tų ga­li­ma patobulinti.

Se­nes­nia­me 2016-ųjų įra­še VU SA pa­ti įvar­di­ja tuo­met vy­ra­vu­sias pag­rin­di­nes ne­e­fek­ty­vių stu­di­jų prog­ra­mų po­ky­čių prie­žas­tis: stu­den­tų apa­ti­ja, ko­mu­ni­ka­ci­jos tarp SPK ir stu­den­tų (at­sto­vų) trū­ku­mas, SPK na­rių pa­sy­vu­mas ir t. t. 

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Įra­še stu­den­tų at­sto­vų iš­var­din­tas opias prob­le­mas ban­dy­ta spręs­ti SPK stu­den­tų at­sto­vams su­ren­gus kom­pe­ten­ci­jų ir ini­cia­ty­vu­mo mo­ky­mus. Vis­gi, įra­šo pa­bai­go­je nu­si­skun­džia­ma, jog ne­pai­sant VU SA pa­stan­gų, spren­džiant šias prob­le­mas yra „svar­bu su­lauk­ti ati­tin­ka­mos re­ak­ci­jos ir iš uni­ver­si­te­to administracijos“.

Tiek no­rint pa­ge­rin­ti ap­klau­sų apie se­mest­ro pa­tir­tį at­sa­ky­mų ko­ky­bę bei rep­re­zen­ta­ty­vu­mą, tiek no­rint pas­ka­tin­ti stu­di­jų prog­ra­mų po­ky­čius, rei­ka­lin­gi žings­niai ir iš pa­ties uni­ver­si­te­to pu­sės. Nau­jes­nio­jo (2017 m.) SA straips­nio pa­bai­go­je yra gir­di­mas pa­siū­ly­mas stu­den­tams „at­sa­kin­gai pil­dy­ti ne tik pri­va­lo­mas, bet ir re­ko­men­duo­ja­mas ap­klau­sas“, ta­čiau pa­keis­ti to­kią vi­sa­pu­siš­kai pa­sy­vią sis­te­mą vien ra­gi­ni­mais stu­den­tams pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ne­pa­vyks. Tam, kad stu­den­tų bal­sus bū­tų ga­li­ma iš­girs­ti ir į juos at­si­žvelg­ti, šie bal­sai tu­ri bū­ti gar­sūs, vie­ši bei ati­tin­ka­mai ger­bia­mi, ta­čiau vie­toj to šiuo me­tu tu­ri­me ko­mu­ni­ka­ci­jos tuštumą.

Tuštumos ištakos

VU ap­klau­sų tiks­las tu­rė­tų bū­ti pa­ge­rin­ti stu­di­jų ko­ky­bę gau­nant stu­den­tų grįž­ta­mą­jį ry­šį. Tu­rė­tų – bet nė­ra. Per ma­no ket­ve­rius ba­ka­lau­ro stu­di­jų me­tus VU nė kar­to ne­te­ko gau­ti laiš­ko apie vyk­dy­tų ap­klau­sų re­zul­ta­tus, nė kar­to ne­te­ko gir­dė­ti apie prog­ra­mų po­ky­čius, ku­rie įvy­ko SPK ar ki­tų prie­žas­čių dė­ka. Vie­nin­te­liai ap­klau­sų re­zul­ta­tai bu­vo gra­žių­jų džem­pe­rių laimėjimai.

Ko­dėl me­tai iš me­tų ren­ka­mi duo­me­nys ne­ska­ti­na po­ky­čių ar­ba bent jau nė­ra vie­ši­na­mi uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei? Kai ap­klau­so­se gau­ti at­si­lie­pi­mai bū­na nei­gia­mi, jų vie­ši­ni­mas ga­li nei­gia­mai pa­veik­ti VU tu­ri­mą vie­no pres­ti­žiš­kiau­sių Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų įvaiz­dį. To­kie ne­pa­lan­kūs re­zul­ta­tai ir fak­tas, jog ati­tin­ka­mos nei­gia­mos stu­den­tų pa­tir­tys ei­lę me­tų iš­lie­ka ne­pa­ki­tę, at­skleis­tų prob­le­moms apa­tiš­ką bei sta­tus quo pro­pa­guo­jan­tį VU.

Pas­kel­bus ap­klau­sų re­zul­ta­tus uni­ver­si­te­tui kil­tų di­des­nis spau­di­mas at­si­žvelg­ti į jo­se įvar­din­tas stu­den­tų pa­tir­tis. At­si­žvelg­ti į me­tai iš me­tų ma­žais at­ly­gi­ni­mais be­si­pik­ti­nan­čius Me­di­ci­nos fa­kul­te­to re­zi­den­tus; į kas­met Fi­zi­kos fa­kul­te­te skam­ban­čias sek­sis­ti­nės skan­duo­tės apie fi­lo­lo­ges ir į vis daž­niau nuo psi­chi­kos svei­ka­tos prob­le­mų ken­čian­čius stu­den­tus. Tik gar­siai įvar­di­nus šias prob­le­mas bus ga­li­ma pra­dė­ti kel­ti klau­si­mus apie tai, ko­dėl vis dar tiek ne­daug šioms te­moms ski­ria­ma dė­me­sio, ir pra­dė­ti ieš­ko­ti sprendimų.

Už min­tis ir pa­siū­ly­mus au­to­rius dė­ko­ja Gab­rie­lei Juo­dy­tei ir Šauks­mo redakcijai. 

Kęstutis Grumodas

Kęstutis Grumodas yra sociologijos magistrantas VU, Šauksmo narys, mėgėjas debatuotojas.

Taip pat skaityk

Studentai kovoje su klimato krize

Dabartiniai studentai turės išgyventi klimato krizės padarinius. Jų bendri veiksmai galėtų užtikrinti, jog universitetai taptų pavyzdžiu,