Paslaptinga VU apklausų tuštuma

Kiek­vie­no stu­di­jų se­mest­ro me­tu at­ei­na lai­kas, kai stu­den­tams rei­kia re­gist­ruo­tis į pa­si­ren­ka­muo­sius da­ly­kus. Vil­niaus uni­ver­si­te­te šis lai­ko­tar­pis yra gar­sus tuo, jog jo me­tu pra­si­de­da ba­do žai­dy­nės: ne­pai­sant dėl ma­sy­vaus stu­den­tų srau­to strin­gan­čios sis­te­mos, pa­klau­siau­si pa­si­ren­ka­mie­ji da­ly­kai iš­grai­bs­to­mi ko­ne aki­mirks­niu, tad tą­dien kiek­vie­na se­kun­dė tam­pa auk­so vertės.

Ta­čiau pri­ei­ti prie VU in­for­ma­ci­nės sis­te­mos, ku­rio­je ir vyks­ta šie pa­si­rin­ki­mai, pa­vyks ne vi­sa­da, mat kiek­vie­no se­mest­ro pa­bai­go­je VU stu­den­tams ap­ri­bo­ja­ma pri­ei­ga prie šios sis­te­mos. Kad stu­den­tai ga­lė­tų už­si­re­gist­ruo­ti į pa­si­ren­ka­muo­sius da­ly­kus, pa­ma­ty­ti ofi­cia­lius pra­ne­ši­mus ar eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus, jiems rei­kia už­pil­dy­ti ap­klau­sas apie pas­ku­ti­nį se­mest­rą iš­ei­tus da­ly­kus ar bend­rą pa­sta­ro­jo pus­me­čio stu­di­jų pa­tir­tį. Tie­sa, stu­den­tams lei­džia­ma po­rą kar­tų pra­leis­ti ap­klau­sų pil­dy­mą ir pri­ei­ti prie sis­te­mos iš­kart, ta­čiau po šių kar­tų ati­tin­ka­mų ap­klau­sų pil­dy­mas tam­pa pri­va­lo­mas. Ke­liems ap­klau­sas už­pil­džiu­siems lai­min­gie­siems kiek­vie­ną se­mest­rą ža­da­mas VU džem­pe­ris ar ki­to­kia ža­vin­ga atributika.

Ne­pai­sant ag­re­sy­vaus rei­ka­la­vi­mo bei pra­ban­gių pri­zų, to­kių ap­klau­sų ver­tė yra itin men­ka – iš jų nau­dos daž­nai ne­gau­na nei uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ja, nei stu­den­tai, nei dės­ty­to­jai, net kai re­zul­ta­tus apie sa­vo dės­ty­tus da­ly­kus gau­na tie­sio­giai. 2017-ai­siais VU stu­den­tų at­sto­vy­bė tei­gė, jog stu­den­tai klau­si­my­nus pil­do at­sai­niai, tad gau­ti re­zul­ta­tai daž­nai ne­per­tei­kia dau­gu­mos stu­den­tų nuo­mo­nės bei pa­tir­čių, bū­na ne­ko­ky­biš­ki ir ne­pa­ro­do tik­ro­sios stu­di­jų prog­ra­mų si­tu­aci­jos. To­kių re­zul­ta­tų ad­mi­nist­ra­ci­ja efek­ty­viai pa­nau­do­ti ne­ga­li, to­dėl dės­to­mų da­ly­kų struk­tū­ra, dės­ty­to­jai ar ki­ti stu­di­jų as­pek­tai ar­ba vi­sai ne­si­kei­čia, ar­ba kei­čia­si ne­at­si­žvel­giant į rea­lias stu­den­tų pa­tir­tis bei atsiliepimus.

Jei­gu to­kio­mis ap­klau­so­mis gau­na­ma in­for­ma­ci­ja yra ne­pa­ti­ki­ma ir ne­nau­din­ga, ky­la klau­si­mas, ko­kia yra to­kių ap­klau­sų prasmė.

Apklausų infliacija

Be stu­den­tų sku­bė­ji­mo pa­siek­ti jiems iš­ties ak­tu­alią in­for­ma­ci­ją, yra ir ki­tų prie­žas­čių, ko­dėl į uni­ver­si­te­ti­nes ap­klau­sas rim­tai žiū­rima ne visada.

Šiais lai­kais bū­ti stu­den­tu reiš­kia gy­ven­ti ap­klau­sų per­pil­dy­to­je ap­lin­ko­je, dėl ko net ir ge­ra­no­riš­kiau­siems stu­den­tams kiek­vie­nas at­sa­ky­tas klau­si­mas tam­pa vis ma­žiau ir ma­žiau reikš­min­gas. Kas­dien į paš­to dė­žu­tę at­ei­na vis nau­ji pra­šy­mai už­pil­dy­ti klau­si­my­nus apie stu­den­tiš­ką gy­ve­ni­mą, ka­rje­rą, po­žiū­rį į įmo­nes, at­sa­ky­ti į dok­to­ran­tams rū­pi­mus klausimus.

Ar­tė­jant bai­gia­mų­jų dar­bų lai­ko­tar­piui, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se vis daž­niau pa­si­pi­la kvie­ti­mai už­pil­dy­ti stu­den­tų vyk­do­miems ty­ri­mams rei­ka­lin­gas ap­klau­sas. Nors dau­gu­mos šių ty­ri­mų te­mos bū­na ak­tu­a­lios, de­šim­čių ar net šim­tų ap­klau­sų, for­mų ir nuo­ro­dų liū­ne šie inst­ru­men­tai pra­ran­da sa­vo ver­tę – jų pil­dy­mas tam­pa ru­ti­ni­nis, at­mes­ti­nas bei ner­im­tas reikalas. 

„Pa­sto­vaus bom­bar­da­vi­mo ap­klau­so­mis efek­tas – ge­ro­kai ma­žiau žmo­nių ap­klau­sas pil­do atidžiai.“

Pa­sto­vaus bom­bar­da­vi­mo ap­klau­so­mis efek­tas – ge­ro­kai ma­žiau žmo­nių ap­klau­sas pil­do ati­džiai. Tai sa­vo ruož­tu ga­li kirs­ti per pa­si­ti­kė­ji­mą ne tik ap­klau­so­mis apie aka­de­mi­nio gy­ve­ni­mo pa­tir­tį, bet ir rim­tes­nė­mis, moks­li­nė­mis ap­klau­so­mis, ku­rių re­zul­ta­tai ne­pa­kei­čia­mi no­rint iš paukš­čio skry­džio pa­ma­ty­ti vi­suo­me­nė­je vy­rau­jan­čius po­žiū­rius ar tendencijas.

Prie to­kio kie­ky­bi­nių ty­ri­mų ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pri­si­de­da ir tai, jog moks­li­nes ap­klau­sas ga­li už­sa­ky­ti ne vien moks­li­nių in­te­re­sų tu­rin­tys as­me­nys. Ap­klau­sos pa­si­žy­mi tuo, kad vien nuo klau­si­mo for­mu­la­vi­mo ga­li­ma ne­sun­kiai pas­ka­tin­ti re­s­pon­den­tus at­sa­ky­ti la­biau vie­naip nei ki­taip. Pa­vyz­džiui, „Kaip ver­ti­na­te Nau­sė­dos pre­zi­den­ta­vi­mą?“ pa­ly­gi­nus su „Ar Nau­sė­da yra ge­ras prezidentas?“.

Rei­kia­mus fi­nan­si­nius iš­tek­lius tu­rin­čios kom­pa­ni­jos pa­čios ga­li su­si­or­ga­ni­zuo­ti joms pa­lan­kius ap­klau­sų ar ki­to­kių ty­ri­mų re­zul­ta­tus ati­tin­ka­mai pa­si­ren­kant de­mo­gra­fi­ją, nag­ri­nė­jant tik konk­re­čius, vien­pu­siš­kus klau­si­mus ir t. t. Ge­ne­ruo­ti sau pa­lan­kius ap­klau­sų re­zul­ta­tus nė­ra nei itin su­dė­tin­ga, nei itin bran­gu, ly­gi­nant su abe­jo­nė­mis, ku­rias jos ga­li pa­sė­ti vi­suo­me­nės min­ty­se. Net kai ty­ri­mus at­lie­ka esą neut­ra­lios, spe­cia­li­zuo­tos bei aukš­tus moks­li­nius stan­dar­tus pa­lai­kan­čios ins­ti­tu­ci­jos, nuo kor­po­ra­ci­nio spau­di­mo ap­si­sau­go­ti ne­re­tai ga­li bū­ti sudėtinga.

Trumpa šališkų tyrimų istorija

Įvai­rios pra­mo­nės ša­kos rem­da­mos moks­li­nius ty­ri­mus be­veik vi­sa­da tu­ri įta­kos jų re­zul­ta­tams. Ta­ba­ko pra­mo­nė sa­vo ty­ri­mais įnir­tin­gai prie­ši­no­si vie­na­reikš­miš­kai rū­ky­mo ir plau­čių vė­žio są­sa­jas įro­džiu­siems me­di­ci­ni­niams ty­ri­mams. Šios in­dust­ri­jos įdir­bis toks rim­tas, kad gar­sio­sios Lon­do­no hi­gie­nos ir tro­pi­nės me­di­ci­nos mo­kyk­los (LSHTM) vie­šo­sios svei­ka­tos pro­fe­so­rius Mar­ti­nas Mc­Kee 2017-ųjų moks­li­nia­me straips­ny­je ta­ba­ko pra­mo­nę pa­va­di­no ne­tik­rų nau­jie­nų pioniere.

Dau­gy­bė ki­tų in­dust­ri­jų tai­ko pa­na­šias prak­ti­kas. Švi­no pra­mo­nė gau­siai in­ves­tuo­ja į pa­stan­gas pa­neig­ti švi­no tok­siš­ku­mą, ypač me­džio­k­lės bei žve­jy­bos sri­ty­se. Nuo 1970-ųjų cuk­raus pra­mo­nė fi­nan­suo­ja įvai­rius ty­ri­mus, ku­rie su­men­kin­tų cuk­raus įta­ką svei­ka­tai, pa­vyz­džiui, su­ver­čiant kal­tę mais­ti­niams rie­ba­lams. Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti ir iš­kas­ti­nio ku­ro pra­mo­nės, ku­ri vie­na iš pir­mų­jų su­ži­no­jo, kad jos pro­duk­tai su­ke­lia kli­ma­to kai­tą. Dėl šių prie­žas­čių įmo­nės fi­nan­sa­vo abe­jo­nes vi­suo­me­nė­je tu­rin­čius pa­sė­ti ty­ri­mus, ku­rių pa­sek­mes (spar­tes­nę kli­ma­to kai­tą) jau­čia­me ir dabar. 

Įdo­mus pa­na­šios pro­pa­gan­dos at­ve­jis yra pa­gar­sė­jęs as­mens spren­di­mų įta­ką kli­ma­tui ver­ti­nan­tis ang­lies pėd­sa­ko (angl. carbon fo­o­t­print) ter­mi­nas. Vi­suo­me­nė­je jis ta­po po­pu­lia­rus ne kli­ma­to moks­li­nin­kų dė­ka, o dėl iš­kas­ti­nio ku­ro įmo­nės „Bri­tish Pet­ro­le­um“ (BP) mar­ke­tin­go kam­pa­ni­jų. BP šį ter­mi­ną pa­si­tel­kė skleis­ti pro­pa­gan­dai, esą dėl kli­ma­to kai­tos yra at­sa­kin­gi „mi­ni­mi­zuo­ti sa­vo ang­lies pėd­sa­ką“ tu­rin­tys pa­vie­niai as­me­nys, o ne gi­gan­tiš­kus tar­šos kie­kius į ap­lin­ką iš­me­tan­čios iš­kas­ti­nio ku­ro korporacijos.

Ne tik pri­va­tus sek­to­rius už­si­ima to­kiais re­zul­ta­tais. Vie­nas ak­tu­aliau­sių pa­vyz­džių yra sta­tis­ti­ka apie ka­ro prieš Uk­rai­ną pa­lai­ky­mą Ru­si­jo­je, ku­ris svy­ruo­ja nuo 58 iki 80 %. Šie re­zul­ta­tai yra itin ne­pa­ti­ki­mi, mat net men­kiau­sia val­džios kri­ti­ka Ru­si­jo­je ga­li baig­tis la­bai rim­to­mis pa­sek­mė­mis, pvz., su­ėmi­mu. Taip pat skep­tiš­ku­mą di­di­na ir tai, jog daž­nai to­kia sta­tis­ti­ka bū­na ren­ka­ma Krem­liui pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tu­ri aiš­kų in­te­re­są šiuos skai­čius pa­teik­ti kuo di­des­nius. Šiuo at­ve­ju ži­no­ti rea­lios ka­ro pa­lai­ky­mo sta­tis­ti­kos yra prak­tiš­kai ne­įma­no­ma, tad bet ko­kią to­kio ti­po in­for­ma­ci­ją tu­rė­tu­me ver­tin­ti itin atsargiai.

Moks­las nie­ka­da ne­bu­vo ir ne­ga­li bū­ti to­bu­las, ta­čiau mil­ži­niš­ką po­li­ti­nę įta­ką tu­rin­čios pri­va­čios įmo­nės, jas at­sto­vau­jan­tys lo­bis­tai ar įvai­rios au­to­ri­ta­ri­nės as­me­ny­bės moks­lo re­zul­ta­tus daž­nai pa­krei­pia prie­šin­ga kryp­ti­mi nei pa­gei­dau­tų vi­suo­me­nės in­te­re­sas ar pa­pras­čiau­sia tikrovė.

Ne iš­im­tis ir aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jos. Lie­tu­vo­je VU su ki­to­mis aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis kon­ku­ruo­ja dėl gau­ses­nio fi­nan­sa­vi­mo. Dėl šio in­te­re­so ir mi­nė­tų is­to­ri­jų tu­rė­tu­me skep­tiš­kiau ver­tin­ti tiks­lin­gai nu­kreip­tas bet ko­kias (ap­klau­sas ar ki­tas) moks­li­nes pa­stan­gas. Su­si­dū­rus su to­kio moks­lo re­zul­ta­tais tu­rė­tu­me ati­džiau pa­si­do­mė­ti ty­ri­mų tiks­lais, jų už­sa­ko­vais ir jas at­lie­kan­čių ins­ti­tu­ci­jų mo­ty­vais. Kam to rei­kia? Kie­no tai in­te­re­sai? Ar tai ge­riau­sias bū­das pa­siek­ti tai, kam šie moks­li­niai inst­ru­men­tai bu­vo pasitelkti?

VU apklausų paskirtis

Jau mi­nė­ta­me 2017-ųjų VU SA įra­še tei­gia­ma, kad ap­klau­sos yra „pa­pras­čiau­sias bū­das kiek­vie­nam pri­si­dė­ti prie stu­di­jų ko­ky­bės ge­ri­ni­mo“. Pa­sak at­sto­vy­bės, ap­klau­so­se įam­žin­ta stu­den­tų nuo­mo­nė tam­pa itin svar­bia me­džia­ga stu­di­jų prog­ra­mų ko­mi­te­tams (SPK), ku­rie tvar­ko stu­di­jų prog­ra­mas ir ieš­ko bū­dų, kaip jas bū­tų ga­li­ma patobulinti.

Se­nes­nia­me 2016-ųjų įra­še VU SA pa­ti įvar­di­ja tuo­met vy­ra­vu­sias pag­rin­di­nes ne­e­fek­ty­vių stu­di­jų prog­ra­mų po­ky­čių prie­žas­tis: stu­den­tų apa­ti­ja, ko­mu­ni­ka­ci­jos tarp SPK ir stu­den­tų (at­sto­vų) trū­ku­mas, SPK na­rių pa­sy­vu­mas ir t. t. 

Įra­še stu­den­tų at­sto­vų iš­var­din­tas opias prob­le­mas ban­dy­ta spręs­ti SPK stu­den­tų at­sto­vams su­ren­gus kom­pe­ten­ci­jų ir ini­cia­ty­vu­mo mo­ky­mus. Vis­gi, įra­šo pa­bai­go­je nu­si­skun­džia­ma, jog ne­pai­sant VU SA pa­stan­gų, spren­džiant šias prob­le­mas yra „svar­bu su­lauk­ti ati­tin­ka­mos re­ak­ci­jos ir iš uni­ver­si­te­to administracijos“.

Tiek no­rint pa­ge­rin­ti ap­klau­sų apie se­mest­ro pa­tir­tį at­sa­ky­mų ko­ky­bę bei rep­re­zen­ta­ty­vu­mą, tiek no­rint pas­ka­tin­ti stu­di­jų prog­ra­mų po­ky­čius, rei­ka­lin­gi žings­niai ir iš pa­ties uni­ver­si­te­to pu­sės. Nau­jes­nio­jo (2017 m.) SA straips­nio pa­bai­go­je yra gir­di­mas pa­siū­ly­mas stu­den­tams „at­sa­kin­gai pil­dy­ti ne tik pri­va­lo­mas, bet ir re­ko­men­duo­ja­mas ap­klau­sas“, ta­čiau pa­keis­ti to­kią vi­sa­pu­siš­kai pa­sy­vią sis­te­mą vien ra­gi­ni­mais stu­den­tams pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ne­pa­vyks. Tam, kad stu­den­tų bal­sus bū­tų ga­li­ma iš­girs­ti ir į juos at­si­žvelg­ti, šie bal­sai tu­ri bū­ti gar­sūs, vie­ši bei ati­tin­ka­mai ger­bia­mi, ta­čiau vie­toj to šiuo me­tu tu­ri­me ko­mu­ni­ka­ci­jos tuštumą.

Tuštumos ištakos

VU ap­klau­sų tiks­las tu­rė­tų bū­ti pa­ge­rin­ti stu­di­jų ko­ky­bę gau­nant stu­den­tų grįž­ta­mą­jį ry­šį. Tu­rė­tų – bet nė­ra. Per ma­no ket­ve­rius ba­ka­lau­ro stu­di­jų me­tus VU nė kar­to ne­te­ko gau­ti laiš­ko apie vyk­dy­tų ap­klau­sų re­zul­ta­tus, nė kar­to ne­te­ko gir­dė­ti apie prog­ra­mų po­ky­čius, ku­rie įvy­ko SPK ar ki­tų prie­žas­čių dė­ka. Vie­nin­te­liai ap­klau­sų re­zul­ta­tai bu­vo gra­žių­jų džem­pe­rių laimėjimai.

Ko­dėl me­tai iš me­tų ren­ka­mi duo­me­nys ne­ska­ti­na po­ky­čių ar­ba bent jau nė­ra vie­ši­na­mi uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei? Kai ap­klau­so­se gau­ti at­si­lie­pi­mai bū­na nei­gia­mi, jų vie­ši­ni­mas ga­li nei­gia­mai pa­veik­ti VU tu­ri­mą vie­no pres­ti­žiš­kiau­sių Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų įvaiz­dį. To­kie ne­pa­lan­kūs re­zul­ta­tai ir fak­tas, jog ati­tin­ka­mos nei­gia­mos stu­den­tų pa­tir­tys ei­lę me­tų iš­lie­ka ne­pa­ki­tu­sios, at­skleis­tų prob­le­moms apa­tiš­ką bei sta­tus quo pro­pa­guo­jan­tį VU.

Pas­kel­bus ap­klau­sų re­zul­ta­tus uni­ver­si­te­tui kil­tų di­des­nis spau­di­mas at­si­žvelg­ti į jo­se įvar­din­tas stu­den­tų pa­tir­tis. At­si­žvelg­ti į me­tai iš me­tų ma­žais at­ly­gi­ni­mais be­si­pik­ti­nan­čius Me­di­ci­nos fa­kul­te­to re­zi­den­tus; į kas­met Fi­zi­kos fa­kul­te­te skam­ban­čias sek­sis­ti­nes skan­duo­tes apie fi­lo­lo­ges ir į vis daž­niau nuo psi­chi­kos svei­ka­tos prob­le­mų ken­čian­čius stu­den­tus. Tik gar­siai įvar­di­nus šias prob­le­mas bus ga­li­ma pra­dė­ti kel­ti klau­si­mus apie tai, ko­dėl vis dar tiek ne­daug šioms te­moms ski­ria­ma dė­me­sio, ir pra­dė­ti ieš­ko­ti sprendimų.

Už min­tis ir pa­siū­ly­mus au­to­rius dė­ko­ja Gab­rie­lei Juo­dy­tei ir Šauks­mo redakcijai.