Lietuvos studentai dirba žymiai daugiau nei kiti Europoje. Aukštasis mokslas taikosi su perdegimu ir mažu įsitraukimu į universiteto gyvenimą.
Asmeninė istorija, kaip palikus savąją aplinką galima geriau pažinti save ir savo šalį.
Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.
Kiekvieną semestrą studentai priversti pildyti nuomonės apklausas, nors jų duomenys lieka neįvertinti.
Rusijos opozicija prieš režimą – beviltiškoje padėtyje. Visgi vilties jai suteikia vienas studentų žurnalas.
Vieniems Ukrainos studentams išėjus kariauti ir savanoriauti, kitiems paskaitos yra vienintelis įprasto gyvenimo priminimas.
Apie studentų spaudą ir jos uždavinius.
Laiko planavimas iš pažiūros atrodo elementarus ir nuobodus užsiėmimas, tačiau studijų metu jis gali tapti nepamainomu.
Dabartiniai studentai turės išgyventi klimato krizės padarinius. Jų bendri veiksmai galėtų užtikrinti, jog universitetai taptų pavyzdžiu, kaip reaguoti į besikeičiantį klimatą.
Baltarusijos studentų asociacija paspruko į užsienį, įkalinta 12 jos narių.
Nepaisant pirmo įspūdžio, abiejų grupių keliamos problemos turi bendrą sisteminę priežastį.
Iš arti stebėjęs didžiausius studentų neramumus istorijoje A. J. Greimas 1969-ųjų pranešime aiškinasi pamatines jaunimo bruzdėjimų priežastis.
Nepaisant stiprėjusios viešojo gyvenimo kontrolės, tarpukario studentai toliau puoselėjo demokratijos idėjas.
Skvero Kauno centre rekonstrukcija yra gera proga KTU ir VDU išpildyti kalbas apie studentų su negalia integraciją.
Nepaisant sisteminių skirtumų, ir Lietuvos akademijoje atpažįstamos suprekinto amerikiečių aukštojo mokslo problemos.
