Ar ne atstovybės nariai gali dalyvauti studentų politikoje?

Vil­niaus uni­ver­si­te­to fa­kul­te­tuo­se vyks­tan­čios stu­den­tų rin­ki­mų kon­fe­ren­ci­jos yra pir­mo­ji stu­den­tų sa­vi­val­dos ir po­li­ti­kos gran­dis. Pa­na­šio­se kon­fe­ren­ci­jo­se dau­gu­mo­je ša­lies aukš­tų­jų mo­kyk­lų ren­ka­mi stu­den­tų at­sto­vai ir į mo­kyk­los, ir į at­sto­vy­bės val­dy­mo or­ga­nus. Teo­riš­kai šios kon­fe­ren­ci­jos yra at­vi­ri ren­gi­niai, ta­čiau prak­ti­ko­je da­ly­vių są­ra­šas ap­si­ri­bo­ja už­da­ru at­sto­vy­bės na­rių ra­tu. VU Stu­den­tų at­sto­vy­bei me­tams iš me­tų per rin­ki­mus ieš­kant biu­ro­kra­tiš­kų at­sa­ky­mų į klau­si­mą, kaip su­do­min­ti stu­den­tus at­sto­vy­bės veik­la, vis dėl­to lie­ka ne­pa­ste­bė­ta, kad pats pir­ma­sis už­da­ram ra­tui ne­pri­klau­san­čių ir ki­taip mąs­tan­čių stu­den­tų su­si­dū­ri­mas su jos veik­la pa­lie­ka ga­na kar­tų įspūdį.

Justina iš TSPMI

Da­ly­vau­ti stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­muo­se ta­da, kai ne­si at­sto­vy­bės na­rys, yra ga­na sun­ku. Tik įsi­jun­gus rin­ki­mų po­kal­bį (šie­met rin­ki­mai vy­ko nuo­tuo­li­niu bū­du), bu­vo ne­sun­ku pa­ste­bė­ti, kad kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vau­ja ne­ma­žas drau­gų ra­te­lis. Kan­di­da­tai yra ži­no­mi iš anks­to ir pa­čios kon­fe­ren­ci­jos me­tu rea­liai ne­vyks­ta joks rin­ki­mo procesas.

Tik rin­ki­muo­se į stu­den­tų par­la­men­tą iš­si­kė­lė dau­giau kan­di­da­tų ne­gu ga­li bū­ti iš­rink­ta: du at­sto­vy­bės kan­di­da­tai, ku­riems po­zi­ci­ja par­la­men­te jau iš anks­to nu­ma­ty­ta, ir dvi Šauks­mo kan­di­da­tės, drums­čiu­sios sklan­džių rin­ki­mų ei­gą. Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių ša­liš­ku­mas pa­si­ro­dė, kai pu­sė kan­di­da­tams už­duo­tų klau­si­mų bu­vo ski­ria­mi tik šauks­mi­nin­kams. Ki­ta pu­sė klau­si­mų bu­vo skir­ta vi­siems, o klau­si­mų, ku­rie bū­tų skir­ti tik at­sto­vy­bės kan­di­da­tams, iš vi­so nebuvo.

Taip pat rei­kė­tų pa­ste­bė­ti, kad stu­den­tų sa­vi­val­dos rin­ki­mai nė­ra re­kla­muo­ja­mi. Kol stu­den­tų ju­dė­ji­mas Šauks­mas ne­pa­siū­lė kan­di­da­tuo­ti rin­ki­muo­se, aš ne­ži­no­jau nei ka­da, nei kaip jie vyks, juo la­biau, kad tu­riu ga­li­my­bę juo­se da­ly­vau­ti. Pa­na­šu, kad at­sto­vy­bė ven­gia vie­šin­ti in­for­ma­ci­ją, kad me­tai iš me­tų sa­vo už­da­ra­me ra­te­ly­je ga­lė­tų rink­ti sa­vi­val­dos na­rius ir tęs­ti sa­vo val­dy­mą be opozicijos.

Kal­bant apie tech­ni­nius da­ly­kus, tai lai­mi ne tie, ku­rie tu­ri ge­riau­sias idė­jas ir pri­sta­to, kaip jas įgy­ven­din­ti, bet tie, ku­rie tu­ri dau­giau­siai drau­gų ir pa­pra­šo jų pra­bal­suo­ti. Per ke­lias die­nas ar sa­vai­tes įma­no­ma mo­bi­li­zuo­ti vi­sus sa­vo pa­žįs­ta­mus, ta­čiau ži­no­ji­mas, kad nie­kam at­sto­vy­bė­je nė­ra įdo­mios ki­to­kios idė­jos, la­bai demotyvuoja.

Vytautas iš Filosofijos fakulteto

Nors stu­den­tų at­sto­vų rin­ki­mų kon­fe­ren­ci­ją ste­bė­ti ir jo­je bal­suo­ti ga­li vi­si fa­kul­te­to stu­den­tai, ren­gi­ny­je šmė­ža­vo tik pa­rei­go­mis pa­si­kei­čian­čių at­sto­vy­bi­nin­kų vei­dai. Ren­gi­nys tę­sė­si apie ke­tu­rias su pu­se va­lan­dos, o kan­di­da­tų į stu­den­tų par­la­men­tą pri­si­sta­ty­mai ir klau­si­mai bu­vo nu­kiš­ti į dar­bo­tvar­kės pa­bai­gą. Ne­ri­mas­tin­gai iš­lau­kus, kol pra­eis at­si­skai­ty­mo ir ki­tų rin­ki­mų pro­ce­dū­ros, at­ėjo me­tas iš­si­kel­ti į stu­den­tų parlamentą.

Tik iš­si­kė­lus man ir ki­tai Šauks­mo kan­di­da­tei apie sa­vo da­ly­va­vi­mą rin­ki­muo­se pas­kel­bė at­sto­vy­bi­nin­kės. Kel­tis po mū­sų bu­vo dėl ko. Kon­fe­ren­ci­ją mo­de­ra­vo at­sto­vy­bės na­rys ir be­veik vi­sus klau­si­mus už­da­vė iš­si­kė­li­mo tvar­ka, to­dėl vė­liau iš­si­kė­lę tu­rė­jo dau­giau lai­ko pa­si­ruoš­ti at­sa­ky­mams. Vė­les­nės rin­ki­mų kon­fe­ren­ci­jos ki­tuo­se fa­kul­te­tuo­se, ku­rio­se da­ly­va­vo šauks­mi­nin­kai, pa­ro­dė, kad at­sto­vy­bi­nin­kai gan ag­re­sy­viai tai­kė šią del­si­mo taktiką.

Kan­di­da­tams pri­si­sta­čius se­kė klau­si­mų ir at­sa­ky­mų se­si­ja. Iki tol kon­fe­ren­ci­jo­je mai­nė­si tik fa­kul­te­to at­sto­vy­bi­nin­kai, ta­čiau at­ėjus me­tui už­duo­ti klau­si­mus kan­di­da­tams į stu­den­tų par­la­men­tą lyg iš nie­kur į po­kal­bį su­šo­ko par­la­men­to sen­bu­viai ir aukš­tes­nio ran­go at­sto­vy­bės funkcionieriai.

Klau­si­mais apie par­la­men­to struk­tū­rą ir funk­ci­jas jie mė­gi­no su­komp­ro­mi­tuo­ti mus dėl tech­ni­nių ži­nių sto­kos. Klau­si­mų se­si­jo­je at­sto­vy­bi­nin­kams dė­me­sį nu­krei­pus į par­la­men­to veik­los op­ti­mi­za­vi­mą, pro­duk­ty­vu­mą ir per ap­klau­sas iš­gau­tą stu­den­tų nuo­mo­nę ne­li­ko lai­ko kal­bė­ti apie ma­žiau tech­ni­nius ir šauks­mi­nin­kų prog­ra­mos po­li­ti­nius-idė­ji­nius tikslus.

Džiu­gi­no tik tai, kad at­sto­vy­bės kan­di­da­tės sa­vo kal­bo­se už­si­mi­nė apie stu­den­tiš­kų klau­si­mų kė­li­mą na­cio­na­li­niu lyg­me­niu. Iki šauks­mi­nin­kų at­ėji­mo į rin­ki­mus apie to­kius klau­si­mus ne­bū­da­vo kal­ba­ma iš viso.

Vilius iš Istorijos fakulteto

Pa­ly­gi­nus su ki­tais VU pa­da­li­niais Is­to­ri­jos fa­kul­te­tas yra ma­žas – ja­me di­džiuo­ja­ma­si bend­ruo­me­niš­ku­mu. Ta­čiau kai kal­ba pa­si­su­ka apie stu­den­tų at­sto­vy­bės rin­ki­mus, glau­di fa­kul­te­to bend­ruo­me­nė pa­ki­ša ko­ją stu­den­tų sa­vi­val­dos de­mo­kra­ti­jai. Ne iš­im­tis ir at­sto­vy­bės ata­skai­ti­nė-rin­ki­mi­nė kon­fe­ren­ci­ja. Į šių me­tų ren­gi­nį su­si­rin­ko ne stu­den­tai, no­rin­tys iš­rink­ti sa­vo at­sto­vus, bet at­sto­vus sau ren­kan­tys iš sa­vų tarpo.

Ne­ma­nau, kad taip da­ro­ma iš blo­gos va­lios. Grei­čiau tai yra kai­my­no efek­tas, bū­din­gas ma­žoms bend­ruo­me­nėms, kai ren­ka­mi pa­žįs­ta­mi žmo­nės. Is­to­ri­jos fa­kul­te­to Stu­den­tų at­sto­vy­bė tar­pu­sa­vy­je glau­di, ta­čiau ji daug ma­žiau lin­ku­si bend­rau­ti su ki­tais stu­den­tų po­li­ti­ka su­si­do­mė­ju­siais stu­den­tais. Glau­dus ry­šys tarp tam tik­rų stu­den­tų ir at­sto­vy­bės nė­ra blo­gai, ta­čiau šiuo at­ve­ju rei­kia daug są­mo­nin­gu­mo, jei no­rima skelb­ti de­mo­kra­tiš­kus rinkimus.

Per kon­fe­ren­ci­ją iš at­sto­vy­bei ne­pri­klau­san­čių kan­di­da­tų bu­vo pa­siū­ly­ti konk­re­tūs dar­bai ir idė­jos. Ta­čiau at­ro­do, kad jų siū­ly­mus at­sto­vy­bės na­riai pra­lei­do pro au­sis tik tam, kad iš­girs­tų sa­vus pa­žįs­ta­mus sa­kan­čius, kad at­sto­vaus stu­den­tus nau­do­jan­tis apklausomis.

Jei no­ri­me rea­lių po­ky­čių stu­den­tų sa­vi­val­do­je, rin­ki­mų me­tu rei­kia at­mes­ti as­me­niš­ku­mus. Ver­čiau įsi­klau­sy­ti į idė­jas ir vi­zi­jas, kaip mes no­rė­tu­me ma­ty­ti sa­vo fa­kul­te­tą ar­ba stu­den­tų po­zi­ci­ją ap­skri­tai. Ki­taip į rin­ki­mų kon­fe­ren­ci­jas to­liau rink­sis tik ma­ža da­lis fa­kul­te­to stu­den­tų, o dėl to­kios rin­ki­mų būk­lės stu­den­tų sa­vi­val­dai ne­pa­vyks pa­siek­ti jo­kių tikslų.

Fausta iš TSPMI

Stu­den­tų at­sto­vy­bės, už­si­im­da­mos tik ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo bū­re­lio dar­bais, ne­įgy­ven­di­na stu­den­tams svar­bios po­li­ti­nės prog­ra­mos. Vis dėl­to, po­ky­čiai jo­se yra ne­iš­ven­gia­mi. Bū­tent rin­ki­muo­se į stu­den­tų par­la­men­tą da­ly­vau­jan­tys ne at­sto­vy­bės na­riai ro­do, kad stu­den­tų po­li­ti­ka ga­li suk­tis ne tik ap­link atstovybininkus.

Dėl to šauks­mi­nin­kams pa­siū­lius kan­di­da­tuo­ti iš­kart su­ti­kau. Per­skai­čiau šauks­mi­nin­kų prog­ra­mą, dau­gu­mą punk­tų pa­lai­kiau, pa­pil­džiau sa­viš­kiais ir ne­spė­jau su­si­vok­ti, kai iš­au­šo rin­ki­mų diena.

Su ki­ta šauks­mi­nin­kų kan­di­da­te Jus­ti­na su­ta­rė­me, apie ku­riuos prog­ra­mos punk­tus kal­bė­si­me, pa­kvie­tė­me sa­vo kur­sio­kus da­ly­vau­ti ir lei­do­mės į tie­sio­gi­nį ete­rį, ku­ria­me bu­vo­me la­bai po­pu­lia­rios. Ga­vo­me dau­gy­bę klau­si­mų ir apie Šauks­mo ju­dė­ji­mą, ir apie iš­si­kel­tus tikslus.

Kon­fe­ren­ci­jos me­tu su Jus­ti­na mo­bi­li­za­vo­me TSPMI at­sto­vy­bę ir iš­pro­vo­ka­vo­me po­li­ti­nes dis­ku­si­jas. Vis dėl­to, pa­si­ro­dė, kad jei ne­si at­sto­vy­bės na­rys, tai tam­pi „ki­tu“ – kaž­kuo, kas ne su at­sto­vy­be. Gal­būt net prieš ją.

Iki per­ga­lės rin­ki­muo­se pri­trū­ko ke­lių bal­sų, bet sa­vo tiks­lą pa­sie­kiau: ne at­sto­vy­bės na­riai da­ly­va­vo kon­fe­ren­ci­jo­je, jiems pa­si­da­rė įdo­mi jos ir stu­den­tų par­la­men­to veik­la. Tai yra pir­mas žings­nis de­mo­kra­tiš­kos stu­den­tų sa­vi­val­dos link.

Ne­pai­sant pra­lai­mė­ji­mo, vė­liau su­lau­kiau stu­den­tų pa­lai­ky­mo ži­nu­čių ir nu­spren­džiau, kad šio­je is­to­ri­jo­je ne­ga­liu dė­ti taš­ko. Rin­ki­mai su­tei­kė pa­si­ti­kė­ji­mo siek­ti ge­res­nių so­cia­li­nių ir ma­te­ria­li­nių są­ly­gų Lie­tu­vos stu­den­tams. Įsi­trau­kiau į šauks­mi­nin­kų veik­lą ir ma­no ini­cia­ty­va krei­pė­mės į mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bes dėl ap­mo­ka­mų prak­ti­kų stu­den­tams. Pa­na­šu, kad da­lis sa­vi­val­dy­bių pa­lai­ko šią idėją.