Vilniaus universiteto fakultetuose vykstančios studentų rinkimų konferencijos yra pirmoji studentų savivaldos ir politikos grandis. Panašiose konferencijose daugumoje šalies aukštųjų mokyklų renkami studentų atstovai ir į mokyklos, ir į atstovybės valdymo organus. Teoriškai šios konferencijos yra atviri renginiai, tačiau praktikoje dalyvių sąrašas apsiriboja uždaru atstovybės narių ratu. VU Studentų atstovybei metams iš metų per rinkimus ieškant biurokratiškų atsakymų į klausimą, kaip sudominti studentus atstovybės veikla, vis dėlto lieka nepastebėta, kad pats pirmasis uždaram ratui nepriklausančių ir kitaip mąstančių studentų susidūrimas su jos veikla palieka gana kartų įspūdį.
Justina iš TSPMI
Dalyvauti studentų parlamento rinkimuose tada, kai nesi atstovybės narys, yra gana sunku. Tik įsijungus rinkimų pokalbį (šiemet rinkimai vyko nuotuoliniu būdu), buvo nesunku pastebėti, kad konferencijoje dalyvauja nemažas draugų ratelis. Kandidatai yra žinomi iš anksto ir pačios konferencijos metu realiai nevyksta joks rinkimo procesas.
„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:
Tik rinkimuose į studentų parlamentą išsikėlė daugiau kandidatų negu gali būti išrinkta: du atstovybės kandidatai, kuriems pozicija parlamente jau iš anksto numatyta, ir dvi Šauksmo kandidatės, drumsčiusios sklandžių rinkimų eigą. Konferencijos dalyvių šališkumas pasirodė, kai pusė kandidatams užduotų klausimų buvo skiriami tik šauksmininkams. Kita pusė klausimų buvo skirta visiems, o klausimų, kurie būtų skirti tik atstovybės kandidatams, iš viso nebuvo.
Taip pat reikėtų pastebėti, kad studentų savivaldos rinkimai nėra reklamuojami. Kol studentų judėjimas Šauksmas nepasiūlė kandidatuoti rinkimuose, aš nežinojau nei kada, nei kaip jie vyks, juo labiau, kad turiu galimybę juose dalyvauti. Panašu, kad atstovybė vengia viešinti informaciją, kad metai iš metų savo uždarame ratelyje galėtų rinkti savivaldos narius ir tęsti savo valdymą be opozicijos.
Kalbant apie techninius dalykus, tai laimi ne tie, kurie turi geriausias idėjas ir pristato, kaip jas įgyvendinti, bet tie, kurie turi daugiausiai draugų ir paprašo jų prabalsuoti. Per kelias dienas ar savaites įmanoma mobilizuoti visus savo pažįstamus, tačiau žinojimas, kad niekam atstovybėje nėra įdomios kitokios idėjos, labai demotyvuoja.
Vytautas iš Filosofijos fakulteto
Nors studentų atstovų rinkimų konferenciją stebėti ir joje balsuoti gali visi fakulteto studentai, renginyje šmėžavo tik pareigomis pasikeičiančių atstovybininkų veidai. Renginys tęsėsi apie keturias su puse valandos, o kandidatų į studentų parlamentą prisistatymai ir klausimai buvo nukišti į darbotvarkės pabaigą. Nerimastingai išlaukus, kol praeis atsiskaitymo ir kitų rinkimų procedūros, atėjo metas išsikelti į studentų parlamentą.
Tik išsikėlus man ir kitai Šauksmo kandidatei apie savo dalyvavimą rinkimuose paskelbė atstovybininkės. Keltis po mūsų buvo dėl ko. Konferenciją moderavo atstovybės narys ir beveik visus klausimus uždavė išsikėlimo tvarka, todėl vėliau išsikėlę turėjo daugiau laiko pasiruošti atsakymams. Vėlesnės rinkimų konferencijos kituose fakultetuose, kuriose dalyvavo šauksmininkai, parodė, kad atstovybininkai gan agresyviai taikė šią delsimo taktiką.
Kandidatams prisistačius sekė klausimų ir atsakymų sesija. Iki tol konferencijoje mainėsi tik fakulteto atstovybininkai, tačiau atėjus metui užduoti klausimus kandidatams į studentų parlamentą lyg iš niekur į pokalbį sušoko parlamento senbuviai ir aukštesnio rango atstovybės funkcionieriai.
Klausimais apie parlamento struktūrą ir funkcijas jie mėgino sukompromituoti mus dėl techninių žinių stokos. Klausimų sesijoje atstovybininkams dėmesį nukreipus į parlamento veiklos optimizavimą, produktyvumą ir per apklausas išgautą studentų nuomonę neliko laiko kalbėti apie mažiau techninius ir šauksmininkų programos politinius-idėjinius tikslus.
Džiugino tik tai, kad atstovybės kandidatės savo kalbose užsiminė apie studentiškų klausimų kėlimą nacionaliniu lygmeniu. Iki šauksmininkų atėjimo į rinkimus apie tokius klausimus nebūdavo kalbama iš viso.
Vilius iš Istorijos fakulteto
Palyginus su kitais VU padaliniais Istorijos fakultetas yra mažas – jame didžiuojamasi bendruomeniškumu. Tačiau kai kalba pasisuka apie studentų atstovybės rinkimus, glaudi fakulteto bendruomenė pakiša koją studentų savivaldos demokratijai. Ne išimtis ir atstovybės ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Į šių metų renginį susirinko ne studentai, norintys išrinkti savo atstovus, bet atstovus sau renkantys iš savų tarpo.
Nemanau, kad taip daroma iš blogos valios. Greičiau tai yra kaimyno efektas, būdingas mažoms bendruomenėms, kai renkami pažįstami žmonės. Istorijos fakulteto Studentų atstovybė tarpusavyje glaudi, tačiau ji daug mažiau linkusi bendrauti su kitais studentų politika susidomėjusiais studentais. Glaudus ryšys tarp tam tikrų studentų ir atstovybės nėra blogai, tačiau šiuo atveju reikia daug sąmoningumo, jei norima skelbti demokratiškus rinkimus.
Per konferenciją iš atstovybei nepriklausančių kandidatų buvo pasiūlyti konkretūs darbai ir idėjos. Tačiau atrodo, kad jų siūlymus atstovybės nariai praleido pro ausis tik tam, kad išgirstų savus pažįstamus sakančius, kad atstovaus studentus naudojantis apklausomis.
Jei norime realių pokyčių studentų savivaldoje, rinkimų metu reikia atmesti asmeniškumus. Verčiau įsiklausyti į idėjas ir vizijas, kaip mes norėtume matyti savo fakultetą arba studentų poziciją apskritai. Kitaip į rinkimų konferencijas toliau rinksis tik maža dalis fakulteto studentų, o dėl tokios rinkimų būklės studentų savivaldai nepavyks pasiekti jokių tikslų.
Fausta iš TSPMI
Studentų atstovybės, užsiimdamos tik renginių organizavimo būrelio darbais, neįgyvendina studentams svarbios politinės programos. Vis dėlto, pokyčiai jose yra neišvengiami. Būtent rinkimuose į studentų parlamentą dalyvaujantys ne atstovybės nariai rodo, kad studentų politika gali suktis ne tik aplink atstovybininkus.
Dėl to šauksmininkams pasiūlius kandidatuoti iškart sutikau. Perskaičiau šauksmininkų programą, daugumą punktų palaikiau, papildžiau saviškiais ir nespėjau susivokti, kai išaušo rinkimų diena.
Su kita šauksmininkų kandidate Justina sutarėme, apie kuriuos programos punktus kalbėsime, pakvietėme savo kursiokus dalyvauti ir leidomės į tiesioginį eterį, kuriame buvome labai populiarios. Gavome daugybę klausimų ir apie Šauksmo judėjimą, ir apie išsikeltus tikslus.
„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:
Konferencijos metu su Justina mobilizavome TSPMI atstovybę ir išprovokavome politines diskusijas. Vis dėlto, pasirodė, kad jei nesi atstovybės narys, tai tampi „kitu“ – kažkuo, kas ne su atstovybe. Galbūt net prieš ją.
Iki pergalės rinkimuose pritrūko kelių balsų, bet savo tikslą pasiekiau: ne atstovybės nariai dalyvavo konferencijoje, jiems pasidarė įdomi jos ir studentų parlamento veikla. Tai yra pirmas žingsnis demokratiškos studentų savivaldos link.
Nepaisant pralaimėjimo, vėliau sulaukiau studentų palaikymo žinučių ir nusprendžiau, kad šioje istorijoje negaliu dėti taško. Rinkimai suteikė pasitikėjimo siekti geresnių socialinių ir materialinių sąlygų Lietuvos studentams. Įsitraukiau į šauksmininkų veiklą ir mano iniciatyva kreipėmės į miestų ir rajonų savivaldybes dėl apmokamų praktikų studentams. Panašu, kad dalis savivaldybių palaiko šią idėją.