Apgaulingai efektyvi VGTU studentų savivalda

Iš pirmo žvilgsnio VGTU SA rodosi pažangesnė už kitas atstovybes. Bet jos seniūnų sistema iš esmės pakerta savivaldos demokratiškumą.

Vilnius Tech. VGTU nuotrauka

Šauks­mas daž­nai ra­šo apie Vil­niaus ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tų stu­den­tų at­sto­vy­bes ar mums vis dar siek­ti­nas Va­ka­rų uni­ver­si­te­tų stu­den­tų rin­ki­mų prak­ti­kas. Bet kar­tais ver­ta pa­žiū­rė­ti, kas vyks­ta ne­to­li­mo­je kai­my­nys­tė­je – pa­vyz­džiui, Vil­nius Tech stu­den­tų at­sto­vų rinkimuose.

Šios sis­te­mos cent­re fi­gū­ruo­ja se­niū­nai, dar ži­no­mi kaip kon­tak­ti­niai as­me­nys ar aka­de­mi­nės gru­pės at­sto­vai. To­kie as­me­nys eg­zis­tuo­ja dau­gu­mo­je Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo įstai­gų – vie­naip ar ki­taip jie vei­kia Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te, dau­ge­ly­je ko­le­gi­jų – ir net gim­na­zi­jų. VGTU Stu­den­tų at­sto­vy­bės se­niū­nams, be įpras­tų ba­lių or­ga­ni­za­vi­mo, at­si­skai­ty­mų da­tų de­ri­ni­mo ir gru­pio­kų in­for­ma­vi­mo pa­rei­gų, ati­ten­ka dar vie­na – fa­kul­te­to SA pir­mi­nin­kų ir SA pre­zi­den­to rinkimas.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Iš pir­mo žvilgs­nio to­kios sis­te­mos pri­va­lu­mai aki­vaiz­dūs. Ki­taip nei ki­to­se aukš­to­sio­se, kur stu­den­tų at­sto­vai ren­ka­mi tie­sio­giai, VGTU vyks­ta kon­ku­ren­cin­ges­nė ko­va dėl pa­rei­gų at­sto­vy­bė­je. Be to, se­niū­nų sis­te­ma lei­džia už­tik­rin­ti, kad vi­si uni­ver­si­te­to stu­den­tai dau­giau ar ma­žiau yra įtrauk­ti į at­sto­va­vi­mo sistemą.

Ta­čiau ati­des­nis žvilgs­nis į se­niū­nų sis­te­mos prin­ci­pus ro­do, kad ji sto­ko­ja es­mi­nių de­mo­kra­tiš­ku­mo elementų.

Apgaulingas pranašumas

Ne pa­gal po­li­ti­nes pa­žiū­ras ar taik­liai įvar­din­tas uni­ver­si­te­to prob­le­mas iš­rink­tas se­niū­nas at­sto­vau­ja sa­vo gru­pę VGTU SA ir ki­to­se uni­ver­si­te­to sa­vi­val­dos or­ga­nuo­se. Ši rin­ki­mų sis­te­ma pa­tei­si­na­ma gan pa­pras­tai: kaip Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų fe­de­ra­li­nė val­džia at­sto­vau­ja vals­ti­jas, o ne gy­ven­to­jus, taip ir VGTU SA at­sto­vau­ja aka­de­mi­nes gru­pes, o ne tie­sio­giai stu­den­tus – ne­svar­bu, ar ta­vo gru­pė tu­ri 25 ar 15 stu­den­tų, ji bal­są gaus vieną.

VGTU SA pre­zi­den­tą (su jo ko­man­da) pu­san­t­rų me­tų ka­den­ci­jai ren­ka bū­tent se­niū­nai, tie­sio­giai bal­suo­da­mi kiek­vie­no fa­kul­te­to kon­fe­ren­ci­jo­je. To­kiu bū­du fa­kul­te­tas įgau­na vie­ną bal­są pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. De fac­to aukš­čiau­sias VGTU SA or­ga­nas yra val­dy­ba. Ji su­da­ry­ta iš jau mi­nė­to SA pre­zi­den­to ir vi­sų fa­kul­te­tų SA pir­mi­nin­kų, taip pat iš­rink­tų se­niū­nų. Rin­ki­mai vyks­ta fa­kul­te­tų se­niū­nų kon­fe­ren­ci­jo­se, o pre­zi­den­to rin­ki­mo at­ve­ju, į šias kon­fe­ren­ci­jas at­vyks­ta kan­di­da­tai, vyks­ta jų debatai.

Kaip to­kia sis­te­ma vei­kia rea­ly­bė­je? Kai 2021 me­tais VU SA kon­fe­ren­ci­jos de­le­ga­tai rin­ko­si pre­zi­den­tę iš vie­nos kan­di­da­tės, Vil­nius Tech se­niū­nai sa­vo pre­zi­den­tę rin­ko iš tri­jų. Kan­di­da­tų pa­teik­tos veik­los gai­rės, nors ga­na trum­pos ir ku­pi­nos ša­blo­nų, tu­rė­jo reikš­min­gų skir­tu­mų. Pa­vyz­džiui, du kan­di­da­tai siū­lė pa­ša­lin­ti Vil­nius Tech ga­lio­jan­čią ap­klau­sų prie­vo­lę: ne­už­pil­džius il­gų kas se­mest­rą vyk­do­mų ap­klau­sų apie kiek­vie­ną stu­di­jų da­ly­ką, ne­ga­li­ma pri­ei­ti prie uni­ver­si­te­to in­for­ma­ci­nės sis­te­mos, o dėl to jos pil­do­mos itin at­mes­ti­nai. Bū­ta ir ašt­res­nių pa­si­sa­ky­mų dėl na­cio­na­li­nės švie­ti­mo po­li­ti­kos: vie­nas kan­di­da­tas iš­sa­kė pa­lai­ky­mą fi­nan­sa­vi­mo pa­gal stu­di­jų krep­še­lius sis­te­mos po­ky­čiams, du kan­di­da­tai ža­dė­jo ko­vo­ti už di­des­nes sti­pen­di­jas ir ge­res­nes stu­di­jų pas­ko­lų sąlygas. 

Ko­dėl se­niū­nais grįs­tas mo­de­lis at­ne­ša są­ly­giš­kai di­des­nę kan­di­da­tų įvai­ro­vę? Bal­so tei­sę tu­rin­tys VGTU SA se­niū­nai ne­bū­ti­nai yra SA na­riai, kas įpras­ta VU sis­te­mo­je, kur ga­li bal­suo­ti vi­si, bet su­si­ren­ka tik ne­di­de­lė gru­pė. Kai vi­si ga­li­mi kan­di­da­tai pri­klau­so tam pa­čiam ne­di­de­liam bal­suo­jan­čių­jų ra­tui, pa­rei­gos pa­skirs­to­mos iš anks­to, o rin­ki­mai skir­ti tik for­ma­liam pa­rei­gų įtei­si­ni­mui. Tuo me­tu, kai ren­ka se­niū­nai, net se­niems at­sto­vy­bės vil­kams sun­ku at­spė­ti, ką jie pa­si­rinks. To­dėl kiek­vie­nas no­rin­tis ga­li pre­ten­duo­ti ir tu­rė­ti šan­są bū­ti iš­rink­tas net be at­sto­vy­bės drau­gų palaikymo. 

Kuo­met yra tik­ras pa­si­rin­ki­mas tarp kan­di­da­tų, rin­ki­mai tam­pa ne tik for­ma­lu­mu ir su­si­do­mė­ji­mas di­dė­ja na­tū­ra­liai. Taip pat, kai ši pri­vi­le­gi­ja pri­klau­so tik se­niū­nams, žmo­nėms, ku­rie dėl gru­pės jau ir taip ap­si­ima daug nu­dirb­ti, lo­giš­ka, kad bal­sa­vi­mą kon­fe­ren­ci­jo­se jie su­pras kaip dar vie­ną sa­vo pa­rei­gą ir jo­se pa­si­ro­dys. Be to, VGTU SA se­niū­no sta­tu­sas yra ofi­cia­liai api­brėž­tas – bū­si­mą se­niū­ną ne tik tu­rė­jo iš­rink­ti dau­gu­ma gru­pės na­rių, bet jis tu­rė­jo ir pa­si­ra­šy­ti su­si­pa­ži­nęs su sa­vo pa­rei­go­mis, tarp jų ir da­ly­va­vi­mo rin­ki­mi­nė­se konferencijose.

TAIP PAT SKAITYK


  • Europos atstovybės: VU SA rinkimuose nebalsuotų ir mūsų studentai

    Europos atstovybės: VU SA rinkimuose nebalsuotų ir mūsų studentai

    De­mo­kra­ti­jos šven­tė – tik Va­ka­rų Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tuo­se, ku­riuo­se stu­den­tų rin­ki­mai leng­vai pri­ei­na­mi ir bal­suo­ja­ma už po­li­ti­nius sąrašus. 


Di­des­nė kon­ku­ren­ci­ja ma­to­ma ir Vil­nius Tech fa­kul­te­tų rin­ki­muo­se. Štai pra­ei­tais moks­lo me­tais VU SA Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­te 26 kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai rin­ko­si pir­mi­nin­kę iš vie­nos kan­di­da­tės. O kiek to­liau Nau­gar­duko gat­vė­je esan­čia­me pen­kis kar­tus ma­žes­nia­me Vil­nius Tech Elekt­ro­ni­kos fa­kul­te­te 22 se­niū­nai rin­ko­si iš tri­jų skir­tin­gų kandidatų.

Vis­gi aukš­tas fa­kul­te­tų pir­mi­nin­kų rin­ki­mų ak­ty­vu­mas Vil­nius Tech nė­ra tai­syk­lė. Vers­lo ir va­dy­bos fa­kul­te­te su­si­ren­ka vos dau­giau nei pu­sė se­niū­nų, tuo tar­pu Kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų fa­kul­te­to at­sto­vy­bei į rin­ki­mus pa­vyks­ta pri­trauk­ti vi­sus seniūnus. 

Ta­čiau se­niū­nais grįs­tas stu­den­tų sa­vi­val­dos mo­de­lis, de­ja, tu­ri žy­miai di­des­nių es­mi­nių trūkumų.

Pir­ma, tai gry­nai ma­žo­ri­ta­ri­nė rin­ki­mų sis­te­ma, ku­rio­je rin­ki­mus lai­mi tik vie­nas kan­di­da­tas, su­rin­kęs dau­giau­siai bal­sų. To­kia sis­te­ma ne­už­tik­ri­na dau­gu­mos at­sto­va­vi­mo, net ne­kal­bant apie ma­žu­mos. Pa­vyz­džiui, rin­ki­muo­se į po­zi­ci­ją da­ly­vau­ja trys kan­di­da­tai: vie­nas gau­na 40 pro­cen­tų bal­sų, o li­kę du po 30 pro­cen­tų. To­kiu at­ve­ju lai­mė­tų pir­ma­sis, net jei 60 pro­cen­tų bal­sa­vu­sių­jų tam ne­pri­ta­rė. Di­di­nant kan­di­da­tų skai­čių šį pa­vyz­dį ga­li­ma tęs­ti iki ab­sur­do, kur be­veik vi­si bal­sai yra iššvaistomi.

Ši pri­mi­ty­vi de­mo­kra­ti­jos sis­te­ma ne­su­tei­kia ga­li­my­bės po­li­ti­nėms ma­žu­moms bū­ti pri­leis­toms prie de­ry­bų sta­lo, nai­ki­na ma­žas par­ti­jas bei stip­ri­na di­de­les, to­dėl įpras­tai vals­ty­bių po­li­ti­ko­je for­muo­ja dvie­jų par­ti­jų sis­te­mą (pa­vyz­džiui, JAV ar­ba JK). Stu­den­tų po­li­ti­ko­je, tai reiš­kia, kad or­ga­ni­zuo­tis ties bet ko­kia idė­ja yra la­bai sun­ku, nes vien tam, kad ga­lė­tum ofi­cia­liai pa­teik­ti pa­siū­ly­mą ar bū­ti iš­girs­tas pri­va­lai su­rink­ti dau­gu­mą stu­den­tų. Se­niū­nų mo­de­lis tą dar la­biau ap­sun­ki­na. Jei­gu ta­vo idė­jos pa­lai­ky­to­jai yra iš­si­mė­tę per aka­de­mi­nes gru­pes ir nors yra gau­sūs, bet nė vie­no­je gru­pė­je ne­su­da­ro dau­gu­mos – ne­gau­si nė vie­no bal­so. Tai­gi to­kio­je rin­ki­mų sis­te­mo­je kan­di­da­tams ne­bus rei­ka­lo at­si­žvelg­ti į ta­vą­ją idėją. 

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Ant­ra, VGTU SA rin­ki­muo­se eg­zis­tuo­ja ir pro­por­cin­gu­mo prob­le­ma – žy­miai svy­ruo­ja se­niū­nų at­sto­vau­ja­mas stu­den­tų skai­čius kaip ir fa­kul­te­tuo­se esan­čių gru­pių skai­čius. Ren­kant pre­zi­den­tą kiek­vie­nas fa­kul­te­tas gau­na po vie­ną bal­są, to­dėl at­si­ran­da ga­li­my­bė bū­ti iš­rink­tam ga­vus ma­žiau se­niū­nų ar jų at­sto­vau­ja­mų stu­den­tų bal­sų, nes pa­vy­ko gau­ti dau­giau ma­žes­nių fa­kul­te­tų bal­sų. To­kiu bū­du vie­nų aka­de­mi­nių gru­pių ir fa­kul­te­tų bal­sai pa­si­da­ro ver­tin­ges­ni už kitų. 

Tre­čia, se­niū­nai ne­tu­ri jo­kio ka­den­ci­jos li­mi­to. Vie­ną kar­tą rug­sė­jį iš­rink­tas se­niū­nu ba­ka­lau­ro stu­den­tas pos­te lie­ka ket­ve­rius me­tus. Aiš­ku, eg­zis­tuo­ja ga­li­my­bė pa­keis­ti se­niū­ną, bet ji dau­giau teo­ri­nė – tam rei­kia su­rink­ti ⅔ gru­pės bal­sų, o ne kiek­vie­na gru­pė ap­skri­tai tu­ri to­kią da­lį ak­ty­vių studentų.

Demokratiškesnio studentų atstovavimo link

Ar se­niū­nais grįs­tas sa­vi­val­dos mo­de­lis pra­na­šes­nis už VDU bei VU stu­den­tų at­sto­vy­bės? Var­gu – to­kia sis­te­ma tie­sio­giai į rin­ki­mus lei­džia įsi­trauk­ti tik iš­rink­tiems se­niū­nams, o ne di­džia­jai da­liai stu­den­tų. Juk bū­tų sun­ku ras­ti žmo­nių, ku­rie pri­tar­tų, kad už juos rin­ki­muo­se į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą ga­lė­tų bal­suo­ti tik jų dau­gia­bu­čio bend­ri­jos pirmininkas. 

Juo la­biau abe­jo­ti­na, ar ra­cio­na­lu pa­ti­kė­ti sa­vo at­sto­va­vi­mą vie­nai gru­pio­kei ar gru­pio­kui, ku­ris pir­mais ta­vo stu­di­jų me­tais, rug­sė­jį, kai dar nie­ko ge­rai ne­pa­ži­no­jai, pa­si­siū­lė už­si­krau­ti sau vi­są ad­mi­nist­ra­ci­nę bu­vi­mo se­niū­nu naš­tą. Tur­būt ne­la­bai. Juk grei­čiau­siai to­kie rin­ki­mai įvy­ko ren­kan­tis iš vie­no kan­di­da­to, nes dau­giau no­rin­čių neatsirado. 

Ne­ga­li­ma nu­neig­ti, kad da­bar VGTU stu­den­tų at­sto­vy­bė­je kon­ku­ren­ci­ja į tam tik­ras pa­rei­gy­bes yra ge­ro­kai di­des­nė nei VU ar VDU at­sto­vy­bė­se. Ta­čiau ga­li­mų spren­di­mų no­rė­tų­si ieš­ko­ti par­la­men­ti­nia­me stu­den­tų at­sto­vy­bių sis­te­mos mo­de­ly­je. Ne­pai­sant sa­vo trū­ku­mų, jis lei­džia stu­den­tams opias prob­le­mas iš­kel­ti į vie­šą erd­vę ir dėl jų ma­žu­mai dis­ku­tuo­ti su dau­gu­ma. Jis bent su­da­ro ga­li­my­bes stu­den­tams rin­ki­muo­se or­ga­ni­zuo­tis pa­sau­lė­žiū­ri­niu pag­rin­du. Ga­liau­siai, juk stu­den­tų at­sto­vy­bių par­la­men­tai yra bū­tent ta vie­ta, kur ga­li­ma įgy­ti pir­mų­jų smul­kios, bet au­ten­tiš­kos bend­ruo­me­ni­nės po­li­ti­kos ir de­mo­kra­ti­jos įgūdžių.

Dominykas Venclovas

Dominykas Venclovas yra Duomenų mokslo bakalaurantas Vilniaus universitete. Antrą kadenciją iš eilės jis eina studentų atstovo pareigas studijų programos komitete.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.