Gegužę pasibaigė VU SA rinkimai, kuriuose parlamentą išrinko rekordiškai mažai – 1,54 procento – visų VU studentų. Nepaisant kasmet mažėjančio rinkėjų aktyvumo, SA nedarė nieko, kad balsuoti galėtų daugiau studentų.
Europoje sunku rasti universitetą, kuriame balsuoja tiek mažai studentų. Susisiekus su daugiau nei trisdešimt Europos universitetų studentų atstovybių – nuo Helsinkio iki Reikjaviko – paaiškėjo, kad vidutiniškai jų studentai balsuoja daugiau nei dešimt kartų aktyviau. Be to, pandemijos sukeltas psichologinis nerimas, kuris galėtų atstumti studentus nuo politikos, kituose universitetuose neturėjo neigiamo poveikio – studentų balsų skaičius auga, o ne mažėja.
Išskirtinai žemą VU SA parlamento rinkimų aktyvumą Europos ir Lietuvos kontekste lemia ne tariamas studentų apolitiškumas ar viešųjų ryšių trūkumas, o nevykusi rinkimų forma. Tyrimas atskleidžia, kad kituose universitetuose galima balsuoti be registracijos, ilgiau nei penkias minutes, be poreikio iškęsti valandas trunkančią konferenciją. Išgirdę VU situaciją tai tvirtina ir užsienio atstovybių nariai.
Patiko straipsnis? Paremk mus:
Kam kažką keisti?
Nė dviejų procentų mandato neturintis parlamentas negali atstovauti visų universiteto studentų. Tačiau tai netrukdo teigti, kad rinkimuose esą gali dalyvauti visi ir čia problemos nėra. O studentų gyvenimas, regis, klojasi pakankamai gerai. Kodėl jiems išvis turėtų rūpėti, ar jie atstovaujami?
20 procentų studentų mandatą rinkimuose gaunančio Oslo universiteto studentų parlamento vicepirmininkė Linnea Barberini dažnai girdi panašius teiginius „neva studentams nerūpi politika“. „Tačiau visa tai yra tik spekuliacija“, – sako ji. Prieš dvejus metus Barberini apgynė bakalauro darbą apie studentų politinį aktyvumą. Jame atskleistos kelios priežastys, kodėl studentai nedalyvauja rinkimuose.
Pirma, studentai nežino apie parlamento egzistavimą. Ir tai ne viešųjų ryšių problema – jie tiesiog nemato parlamentarų sprendžiant jų problemas. Antra, studentai dirba. Norvegijoje tai atstumia juos nuo studentų politikos, o Lietuvos atveju riboja galimybę balsuoti. LSS duomenimis beveik kas antras studentas dirba, tuo tarpu balsavimas į VU parlamentą vyksta darbo dienomis ir tik kelias minutes. Po ilgos dienos, jeigu studentas ir turi laisvo laiko, jis tikrai nelauks porą valandų, kad jam būtų suteikta galimybė balsuoti.
Trečia, studentai yra jauni. Dažniausiai su demokratija jie susipažįsta universitetuose, tad jie nėra įpratę balsuoti ir čia gali kilti papildomų sunkumų. Moksliniai duomenys leidžia teigti, kad įprastai asmuo politiškai suaktyvėja savo trečiojo dešimtmečio viduryje, kuomet pradeda dirbti.
TAIP PAT SKAITYK
Žinoma, negalima pamiršti, kad visada dalis studentų bus neaktyvūs kaip ir rinkėjai Seimo ar Prezidento rinkimuose. „Tačiau vis tiek teigčiau, kad du procentai [VU SA], ar net 12 procentų [VDU SA] yra gerokai per mažai“, – apibendrina Oslo universiteto SA atstovė.
Dabartinis Stokholmo universiteto SA prezidentas ir buvęs parlamentaras Elis Wibacke nurodo, kad mažą aktyvumą nulemia ir nežinia dėl kandidatų. Kiekvienas studentas turi galėti lengvai sužinoti kandidatus ir kaip jie išties daro įtaką svarbiems universiteto sprendimams. VU balsuoti pasiryžęs ir SA nepriklausantis studentas apie kandidatus pirmą kartą sužino įpusėjęs kelių valandų trukmės konferenciją, o jų prisistatymas apsiriboja trumpu CV, neturinčiu nieko bendro su idėjomis ar realiu bandymu pagerinti studentų gyvenimą. Šis kone aklas kandidatų rinkimas yra viena priežasčių, kodėl pačiame parlamente kalbama apie jo „neefektyvumą“.
„Jeigu ir atrodo, kad kai kurie dalykai einasi gerai, iš tiesų taip nėra“, – tęsia Wibacke. Studentų dalyvavimas demokratiniame procese ir jų įtaka yra svarbūs studijų sąlygų gerinimo veiksniai. Tačiau ne visus studentus atstovaujantis parlamentas negali imtis visų klausimų, pavyzdžiui, „tvaraus vystymosi, studentų sveikatos, vadovėlių ir bendrabučių kainos, žinoma, švietimo kokybės.“ Jeigu trisdešimt procentų rinkėjų aktyvumą parlamento rinkimuose turinčios atstovybės prezidentas pripažįsta, kad nesugeba apimti daugelio problemų, kieno ir kokias problemas sprendžia neturintis nė dviejų?
„Dviejų procentų aktyvumas rodo arba tai, kad studentams nerūpi, kas juos atstovauja, arba tai, kad sudėtingoje, problematiškoje sistemoje išreikštas balsas neturi reikiamo poveikio“, – teigia Tolonen Topias iš Helsinkio universiteto studentų atstovybės. Anot jo, kiekvienas kandidatas turėtų turėti skirtingas pažiūras, kokios problemos jam svarbios. Didesnio mandato parlamentas turi didesnį svorį diskusijose su universitetu ir kitomis organizacijomis, o skirtingi kandidatai skatina sveiką ir aktyvią demokratiją.
Atstumiantis biurokratijos triatlonas
Reikšmingiausias žemą aktyvumą lemiantis skirtumas tarp VU ir kitų Europos universitetų – nevykusi rinkimų sistema.
„Apibūdinta sistema atrodo perdėm sudėtinga ir kelianti sunkumų, ypač tiems studentams, kurie yra ant balsavimo ribos“, – teigia Topias. „Poreikis būti konkrečioje vietoje konkrečiu laiku, su būtina išankstine registracija atstumia didelę dalį aktyvių studentų, kurie negali dalyvauti. Šioje sistemoje, būtų galima spėti, aktyviausi suinteresuoti studentai yra per daug atstovaujami. Tai, žinoma, iškreipia rinkimų rezultatą ir sumažina aktyvumą.“
Helsinkio universitete studentai už atstovus internetu balsuoja dvi savaites, Stokholmo – dvylika dienų. Šiuo periodu platinama informacija apie kandidatus socialinėse medijose, platinami laiškai studentams, rengiami kandidatų debatai – ilgesni nei penkios minutės. Visa tai lemia, kad šiuose universitetuose balsuoja daugiau nei 20 procentų rinkėjų.
„Manau, jei mes įvestume panašią į jūsų sistemą, mūsų balsavimo aktyvumas sumažėtų“, – lygina Stokholmo universiteto SA prezidentas Wibacke. Anot jo, „patirtis rodo, kad ilgiau nei savaitę internetu trunkantis balsavimas, automatinė registracija – pokyčiai, didinantys aktyvumą.“
Save išrinkę atstovauja visus
VU SA rinkimų biurokratinis triatlonas lemia ne tik išskirtinai mažą balsuotojų, bet ir kandidatų aktyvumą. Iš penkiolikos VU fakultetų tik dviejuose išsikėlė daugiau kandidatų nei buvo vietų. Tai reiškia, kad apie 90 procentų parlamentarų išrinkti be jokios konkurencijos.
Tokioje sistemoje negali būti atstovaujami visi universiteto studentai. Kone vien iš VU SA narių sudarytas parlamentas atrodo išskirtinai neįvairus palyginus su Oslo ar Stokholmo universitetais, kurių parlamentuose dalyvauja ne viena studentų frakcija. „Mes turime septynis politinius sąrašus, nesurištus su „suaugusių“ politika: kairiųjų, darbo, žaliąjį, Henkes ir Tomo, svečių, liberalų bei centro“, – vardija Barberini iš Oslo. Stokholmo universiteto rinkimuose dalyvauja keturios savarankiškos partijos. Rinkėjai gauna ne tik informaciją apie kandidatus, bet ir apie partijas, kas leidžia studentams nepažįstamus kandidatus rinkti pagal jų idėjas ir pažiūras.
Prisijunk prie mūsų komandos:
Topias iš Helsinkio universiteto pasakoja, kad beveik kasmet iki rinkimų egzistuojančios studentų partijos buriasi į koalicijas ir sąjungas. Kadangi rinkimų sistema yra proporcinio atstovavimo, į parlamentą patenka įvairių idėjų, pažiūrų ir mišrių fakultetų sandaros studentų susibūrimai, kurie lemia didesnį studentijos įsitraukimą ir atstovavimą.
Panaši rinkimų sistema veikė ir tarpukariu Lietuvoje, pavyzdžiui, 1932-aisiais VDU studentų atstovybės rinkimuose dalyvavo apie 20 draugijų sąrašų, už kuriuos galiausiai balsavo 79 procentai visų studentų.
Aktyvumas didės, kai studentai galės balsuoti
VU SA parlamentas negali pernakt padaryti, kad universitete atsirastų daug rinkimuose dalyvaujančių grupių ar kad balsavimo aktyvumas iškart padidėtų trisdešimčia procentų. Tačiau atstovybė gali sukurti sąlygas tokiems pokyčiams padarydama rinkimus visuotiniais.
Nėra poreikio atšaukti simbolinę vertę turinčias ir tradicija tapusias konferencijas. Elektroniniai rinkimai į parlamentą gali vykti ne jos metu, be išankstinės registracijos ir bent keletą dienų, o dar geriau – savaitę. Taip pat nereikia naiviai tikėtis, kad aktyvumas pakils paskelbus kelis įrašus Facebooke ar atlikus dar kelias apklausas. Europos universitetai rodo, kad jei studentams leidžiama balsuoti jie ir balsuoja.
Lapkritį teiktas šauksmininkų pasiūlymas keisti rinkimų tvarką niekur nedingo ir niekas netrukdo naujam VU SA parlamentui imtis jo svarstymo. Tuo tarpu šių metų rinkimų duomenys patvirtina niūrią prognozę – studentų balsuoja vis mažiau.
