Europos atstovybės: VU SA rinkimuose nebalsuotų ir mūsų studentai

Demokratijos šventė – tik Vakarų Europos universitetuose, kuriuose studentų rinkimai lengvai prieinami ir balsuojama už politinius sąrašus.

Studentų rinkimai. CORRECTIV nuotrauka

Ge­gu­žę pa­si­bai­gė VU SA rin­ki­mai, ku­riuo­se par­la­men­tą iš­rin­ko re­kor­diš­kai ma­žai – 1,54 pro­cen­to – vi­sų VU stu­den­tų. Ne­pai­sant kas­met ma­žė­jan­čio rin­kė­jų ak­ty­vu­mo, SA ne­da­rė nie­ko, kad bal­suo­ti ga­lė­tų dau­giau studentų.

Eu­ro­po­je sun­ku ras­ti uni­ver­si­te­tą, ku­ria­me bal­suo­ja tiek ma­žai stu­den­tų. Su­si­sie­kus su dau­giau nei tris­de­šimt Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tų stu­den­tų at­sto­vy­bių – nuo Hel­sin­kio iki Rei­kja­vi­ko – pa­aiš­kė­jo, kad vi­du­ti­niš­kai jų stu­den­tai bal­suo­ja dau­giau nei de­šimt kar­tų ak­ty­viau. Be to, pa­n­de­mi­jos su­kel­tas psi­cho­lo­gi­nis ne­ri­mas, ku­ris ga­lė­tų at­stum­ti stu­den­tus nuo po­li­ti­kos, ki­tuo­se uni­ver­si­te­tuo­se ne­tu­rė­jo nei­gia­mo po­vei­kio – stu­den­tų bal­sų skai­čius au­ga, o ne mažėja.

Iš­skir­ti­nai že­mą VU SA par­la­men­to rin­ki­mų ak­ty­vu­mą Eu­ro­pos ir Lie­tu­vos kon­teks­te le­mia ne ta­ria­mas stu­den­tų ap­o­li­tiš­ku­mas ar vie­šų­jų ry­šių trū­ku­mas, o ne­vy­ku­si rin­ki­mų for­ma. Ty­ri­mas  at­sklei­džia, kad ki­tuo­se uni­ver­si­te­tuo­se ga­li­ma bal­suo­ti be re­gist­ra­ci­jos, il­giau nei pen­kias mi­nu­tes, be po­rei­kio iš­kęs­ti va­lan­das trun­kan­čią kon­fe­ren­ci­ją. Iš­gir­dę VU si­tu­aci­ją tai tvir­ti­na ir už­sie­nio at­sto­vy­bių nariai.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Kam kažką keisti?

Nė dvie­jų pro­cen­tų man­da­to ne­tu­rin­tis par­la­men­tas ne­ga­li at­sto­vau­ti vi­sų uni­ver­si­te­to stu­den­tų. Ta­čiau tai ne­truk­do teig­ti, kad rin­ki­muo­se esą ga­li da­ly­vau­ti vi­si ir čia prob­le­mos nė­ra. O stu­den­tų gy­ve­ni­mas, re­gis, klo­ja­si pa­kan­ka­mai ge­rai. Ko­dėl jiems iš­vis tu­rė­tų rū­pė­ti, ar jie atstovaujami?

20 pro­cen­tų stu­den­tų man­da­tą rin­ki­muo­se gau­nan­čio Oslo uni­ver­si­te­to stu­den­tų par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kė Lin­nea Bar­be­ri­ni daž­nai gir­di pa­na­šius tei­gi­nius „ne­va stu­den­tams ne­rū­pi po­li­ti­ka“. „Ta­čiau vi­sa tai yra tik spe­ku­lia­ci­ja“, – sa­ko ji. Prieš dve­jus me­tus Bar­be­ri­ni ap­gy­nė ba­ka­lau­ro dar­bą apie stu­den­tų po­li­ti­nį ak­ty­vu­mą. Ja­me at­skleis­tos ke­lios prie­žas­tys, ko­dėl stu­den­tai ne­da­ly­vau­ja rinkimuose.

Oslo uni­ver­si­te­to stu­den­tų par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kė Lin­nea Barberini 

Pir­ma, stu­den­tai ne­ži­no apie par­la­men­to eg­zis­ta­vi­mą. Ir tai ne vie­šų­jų ry­šių prob­le­ma – jie tie­siog ne­ma­to par­la­men­ta­rų spren­džiant jų prob­le­mas. Ant­ra, stu­den­tai dir­ba. Nor­ve­gi­jo­je tai at­stu­mia juos nuo stu­den­tų po­li­ti­kos, o Lie­tu­vos at­ve­ju ri­bo­ja ga­li­my­bę bal­suo­ti. LSS duo­me­ni­mis be­veik kas ant­ras stu­den­tas dir­ba, tuo tar­pu bal­sa­vi­mas į VU par­la­men­tą vyks­ta dar­bo die­no­mis ir tik ke­lias mi­nu­tes. Po il­gos die­nos, jei­gu stu­den­tas ir tu­ri lais­vo lai­ko, jis tik­rai ne­lauks po­rą va­lan­dų, kad jam bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė balsuoti.

Tre­čia, stu­den­tai yra jau­ni. Daž­niau­siai su de­mo­kra­ti­ja jie su­si­pa­žįs­ta uni­ver­si­te­tuo­se, tad jie nė­ra įpra­tę bal­suo­ti ir čia ga­li kil­ti pa­pil­do­mų sun­ku­mų. Moks­li­niai duo­me­nys lei­džia teig­ti, kad įpras­tai as­muo po­li­tiš­kai su­ak­ty­vė­ja sa­vo tre­čio­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je, kuo­met pra­de­da dirbti.

TAIP PAT SKAITYK

Ži­no­ma, ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad vi­sa­da da­lis stu­den­tų bus ne­ak­ty­vūs kaip ir rin­kė­jai Sei­mo ar Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. „Ta­čiau vis tiek teig­čiau, kad du pro­cen­tai [VU SA], ar net 12 pro­cen­tų [VDU SA] yra ge­ro­kai per ma­žai“, – api­bend­ri­na Oslo uni­ver­si­te­to SA atstovė.

Da­bar­ti­nis Stok­hol­mo uni­ver­si­te­to SA pre­zi­den­tas ir bu­vęs par­la­men­ta­ras Elis Wi­ba­c­ke nu­ro­do, kad ma­žą ak­ty­vu­mą nu­le­mia ir ne­ži­nia dėl kan­di­da­tų. Kiek­vie­nas stu­den­tas tu­ri ga­lė­ti leng­vai su­ži­no­ti kan­di­da­tus ir kaip jie iš­ties da­ro įta­ką svar­biems uni­ver­si­te­to spren­di­mams. VU bal­suo­ti pa­si­ry­žęs ir SA ne­pri­klau­san­tis stu­den­tas apie kan­di­da­tus pir­mą kar­tą su­ži­no įpu­sė­jęs ke­lių va­lan­dų truk­mės kon­fe­ren­ci­ją, o jų pri­si­sta­ty­mas ap­si­ri­bo­ja trum­pu CV, ne­tu­rin­čiu nie­ko bend­ro su idė­jo­mis ar rea­liu ban­dy­mu pa­ge­rin­ti stu­den­tų gy­ve­ni­mą. Šis ko­ne aklas kan­di­da­tų rin­ki­mas yra vie­na prie­žas­čių, ko­dėl pa­čia­me par­la­men­te kal­ba­ma apie jo „ne­e­fek­ty­vu­mą“.

Stok­hol­mo uni­ver­si­te­to stu­den­tų at­sto­vy­bės pre­zi­den­tas Elis Wibacke 

„Jei­gu ir at­ro­do, kad kai ku­rie da­ly­kai ei­na­si ge­rai, iš tie­sų taip nė­ra“, – tę­sia Wi­ba­c­ke. Stu­den­tų da­ly­va­vi­mas de­mo­kra­ti­nia­me pro­ce­se ir jų įta­ka yra svar­būs stu­di­jų są­ly­gų ge­ri­ni­mo veiks­niai. Ta­čiau ne vi­sus stu­den­tus at­sto­vau­jan­tis par­la­men­tas ne­ga­li im­tis vi­sų klau­si­mų, pa­vyz­džiui, „tva­raus vys­ty­mo­si, stu­den­tų svei­ka­tos, va­do­vė­lių ir bend­ra­bu­čių kai­nos, ži­no­ma, švie­ti­mo ko­ky­bės.“ Jei­gu tris­de­šimt pro­cen­tų rin­kė­jų ak­ty­vu­mą par­la­men­to rin­ki­muo­se tu­rin­čios at­sto­vy­bės pre­zi­den­tas pri­pa­žįs­ta, kad ne­su­ge­ba ap­im­ti dau­ge­lio prob­le­mų, kie­no ir ko­kias prob­le­mas spren­džia ne­tu­rin­tis nė dviejų?

„Dvie­jų pro­cen­tų ak­ty­vu­mas ro­do ar­ba tai, kad stu­den­tams ne­rū­pi, kas juos at­sto­vau­ja, ar­ba tai, kad su­dė­tin­go­je, prob­le­ma­tiš­ko­je sis­te­mo­je iš­reikš­tas bal­sas ne­tu­ri rei­kia­mo po­vei­kio“, – tei­gia To­lo­nen To­pias iš Hel­sin­kio uni­ver­si­te­to stu­den­tų at­sto­vy­bės. Anot jo, kiek­vie­nas kan­di­da­tas tu­rė­tų tu­rė­ti skir­tin­gas pa­žiū­ras, ko­kios prob­le­mos jam svar­bios. Di­des­nio man­da­to par­la­men­tas tu­ri di­des­nį svo­rį dis­ku­si­jo­se su uni­ver­si­te­tu ir ki­to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, o skir­tin­gi kan­di­da­tai ska­ti­na svei­ką ir ak­ty­vią demokratiją.

Atstumiantis biurokratijos triatlonas

Reikš­min­giau­sias že­mą ak­ty­vu­mą le­mian­tis skir­tu­mas tarp VU ir ki­tų Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tų – ne­vy­ku­si rin­ki­mų sistema.

„Api­bū­din­ta sis­te­ma at­ro­do per­dėm su­dė­tin­ga ir ke­lian­ti sun­ku­mų, ypač tiems stu­den­tams, ku­rie yra ant bal­sa­vi­mo ri­bos“, – tei­gia To­pias. „Po­rei­kis bū­ti konk­re­čio­je vie­to­je konk­re­čiu lai­ku, su bū­ti­na iš­anks­ti­ne re­gist­ra­ci­ja at­stu­mia di­de­lę da­lį ak­ty­vių stu­den­tų, ku­rie ne­ga­li da­ly­vau­ti. Šio­je sis­te­mo­je, bū­tų ga­li­ma spė­ti, ak­ty­viau­si su­in­te­re­suo­ti stu­den­tai yra per daug at­sto­vau­ja­mi. Tai, ži­no­ma, iš­krei­pia rin­ki­mų re­zul­ta­tą ir su­ma­ži­na aktyvumą.“

To­lo­nen To­pias iš Hel­sin­kio uni­ver­si­te­to stu­den­tų atstovybės

Hel­sin­kio uni­ver­si­te­te stu­den­tai už at­sto­vus in­ter­ne­tu bal­suo­ja dvi sa­vai­tes, Stok­hol­mo – dvy­li­ka die­nų. Šiuo pe­rio­du pla­ti­na­ma in­for­ma­ci­ja apie kan­di­da­tus so­cia­li­nė­se me­di­jo­se, pla­ti­na­mi laiš­kai stu­den­tams, ren­gia­mi kan­di­da­tų de­ba­tai – il­ges­ni nei pen­kios mi­nu­tės. Vi­sa tai le­mia, kad šiuo­se uni­ver­si­te­tuo­se bal­suo­ja dau­giau nei 20 pro­cen­tų rinkėjų.

„Ma­nau, jei mes įves­tu­me pa­na­šią į jū­sų sis­te­mą, mū­sų bal­sa­vi­mo ak­ty­vu­mas su­ma­žė­tų“, – ly­gi­na Stok­hol­mo uni­ver­si­te­to SA pre­zi­den­tas Wi­ba­c­ke. Anot jo, „pa­tir­tis ro­do, kad il­giau nei sa­vai­tę in­ter­ne­tu trun­kan­tis bal­sa­vi­mas, au­to­ma­ti­nė re­gist­ra­ci­ja – po­ky­čiai, di­di­nan­tys aktyvumą.“

Save išrinkę atstovauja visus

VU SA rin­ki­mų biu­ro­kra­ti­nis triat­lo­nas le­mia ne tik iš­skir­ti­nai ma­žą bal­suo­to­jų, bet ir kan­di­da­tų ak­ty­vu­mą. Iš pen­kio­li­kos VU fa­kul­te­tų tik dvie­juo­se iš­si­kė­lė dau­giau kan­di­da­tų nei bu­vo vie­tų. Tai reiš­kia, kad apie 90 pro­cen­tų par­la­men­ta­rų iš­rink­ti be jo­kios konkurencijos.

To­kio­je sis­te­mo­je ne­ga­li bū­ti at­sto­vau­ja­mi vi­si uni­ver­si­te­to stu­den­tai. Ko­ne vien iš VU SA na­rių su­da­ry­tas par­la­men­tas at­ro­do iš­skir­ti­nai ne­įvai­rus pa­ly­gi­nus su Oslo ar Stok­hol­mo uni­ver­si­te­tais, ku­rių par­la­men­tuo­se da­ly­vau­ja ne vie­na stu­den­tų frak­ci­ja. „Mes tu­ri­me sep­ty­nis po­li­ti­nius są­ra­šus, ne­su­riš­tus su „su­au­gu­sių“ po­li­ti­ka: kai­rių­jų, dar­bo, ža­lią­jį, Hen­kes ir To­mo, sve­čių, li­be­ra­lų bei cent­ro“, – var­di­ja Bar­be­ri­ni iš Oslo. Stok­hol­mo uni­ver­si­te­to rin­ki­muo­se da­ly­vau­ja ke­tu­rios sa­va­ran­kiš­kos par­ti­jos. Rin­kė­jai gau­na ne tik in­for­ma­ci­ją apie kan­di­da­tus, bet ir apie par­ti­jas, kas lei­džia stu­den­tams ne­pa­žįs­ta­mus kan­di­da­tus rink­ti pa­gal jų idė­jas ir pažiūras.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

To­pias iš Hel­sin­kio uni­ver­si­te­to pa­sa­ko­ja, kad be­veik kas­met iki rin­ki­mų eg­zis­tuo­jan­čios stu­den­tų par­ti­jos bu­ria­si į ko­a­li­ci­jas ir są­jun­gas. Ka­dan­gi rin­ki­mų sis­te­ma yra pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo, į par­la­men­tą pa­ten­ka įvai­rių idė­jų, pa­žiū­rų ir miš­rių fa­kul­te­tų san­da­ros stu­den­tų su­si­bū­ri­mai, ku­rie le­mia di­des­nį stu­den­ti­jos įsi­trau­ki­mą ir atstovavimą.

Pa­na­ši rin­ki­mų sis­te­ma vei­kė ir tar­pu­ka­riu Lie­tu­vo­je, pa­vyz­džiui, 1932-ai­siais VDU stu­den­tų at­sto­vy­bės rin­ki­muo­se da­ly­va­vo apie 20 drau­gi­jų są­ra­šų, už ku­riuos ga­liau­siai bal­sa­vo 79 pro­cen­tai vi­sų stu­den­tų.

Aktyvumas didės, kai studentai galės balsuoti

VU SA par­la­men­tas ne­ga­li per­nakt pa­da­ry­ti, kad uni­ver­si­te­te at­si­rastų daug rin­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių gru­pių ar kad bal­sa­vi­mo ak­ty­vu­mas iš­kart pa­di­dė­tų tris­de­šim­čia pro­cen­tų. Ta­čiau at­sto­vy­bė ga­li su­kur­ti są­ly­gas to­kiems po­ky­čiams pa­da­ry­da­ma rin­ki­mus visuotiniais.

Nė­ra po­rei­kio at­šauk­ti sim­bo­li­nę ver­tę tu­rin­čias ir tra­di­ci­ja ta­pu­sias kon­fe­ren­ci­jas. Elekt­ro­ni­niai rin­ki­mai į par­la­men­tą ga­li vyk­ti ne jos me­tu, be iš­anks­ti­nės re­gist­ra­ci­jos ir bent ke­le­tą die­nų, o dar ge­riau – sa­vai­tę. Taip pat ne­rei­kia nai­viai ti­kė­tis, kad ak­ty­vu­mas pa­kils pas­kel­bus ke­lis įra­šus Fa­ce­bo­o­ke ar at­li­kus dar ke­lias ap­klau­sas. Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tai ro­do, kad jei stu­den­tams lei­džia­ma bal­suo­ti jie ir balsuoja.

Lap­kri­tį teik­tas šauks­mi­nin­kų pa­siū­ly­mas keis­ti rin­ki­mų tvar­ką nie­kur ne­din­go ir nie­kas ne­truk­do nau­jam VU SA par­la­men­tui im­tis jo svars­ty­mo. Tuo tar­pu šių me­tų rin­ki­mų duo­me­nys pa­tvir­ti­na niū­rią prog­no­zę – stu­den­tų bal­suo­ja vis mažiau.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.