Kaip keisis studentų socialinė padėtis

Lap­kri­čio 28 die­ną vy­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Stu­den­tų at­sto­vy­bės (VU SA) bei Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos (ŠMSM) or­ga­ni­zuo­ta kon­fe­ren­ci­ja „So­cia­li­nė di­men­si­ja Lie­tu­vos aukš­ta­ja­me mok­s­le“. Jo­je pa­teik­ti duo­me­nys apie Eu­ro­pos ir Lie­tu­vos stu­den­tų so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę pa­dė­tį bei pa­ti­ria­mus sunkumus. 

Kon­fe­ren­ci­jo­je taip pat pri­sta­ty­tas Aust­ri­jo­je įgy­ven­di­na­mas Aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos pla­nas bei pir­ma­sis ren­gia­mo Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos pla­no projektas. 

Kaip pa­žy­mi VU SA, stu­di­jų pri­ei­na­mu­mas, pa­ra­ma be­si­mo­kan­tie­siems, ka­rje­ra po stu­di­jų – svar­būs so­cia­li­nės di­men­si­jos aukš­ta­ja­me mok­s­le ele­men­tai. Apie juos kal­ba­ma jau be­veik de­šimt­me­tį, bet vis dar trūks­ta konk­re­čių žings­nių, kad įgy­ti aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ga­lė­tų vi­si pa­gal ge­bė­ji­mus, ne­su­si­dur­da­mi su pa­pil­do­mais ba­rje­rais dėl že­mos so­cio­e­ko­no­mi­nės pa­dė­ties, ne­ga­lios ar vy­res­nio amžiaus.

Lietuvos ir Europos studentų socialinė padėtis

Kon­fe­ren­ci­jo­je duo­me­nis pri­sta­tęs Vo­kie­ti­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų ir moks­lo stu­di­jų cent­ro (DZHW) ty­rė­jas Hend­ri­kas Schir­me­ris nu­ro­dė, kad Lie­tu­vo­je stu­den­tai yra vi­du­ti­niš­kai me­tais jau­nes­ni nei Eu­ro­pos vi­dur­kis – Eu­ro­pos ša­ly­se 64 % stu­den­tų yra jau­nes­ni nei 25 metų. 

Lie­tu­vo­je ne­ga­lią tu­rin­čių stu­den­tų pro­cen­tas yra žy­miai ma­žes­nis (11 %) nei ki­to­se ty­ri­me da­ly­va­vu­sio­se ša­ly­se (15). Stu­den­tų su ne­ga­lia pro­cen­tas Lie­tu­vos aukš­ta­ja­me mok­s­le yra apy­ly­gis pro­cen­tui žmo­nių su ne­ga­lia bend­ro­je Lie­tu­vos po­pu­lia­ci­jo­je (ati­tin­ka­mai 11 ir 10 %).

Schir­me­rio pa­teik­tais duo­me­ni­mis, mū­sų ša­ly­je vi­du­ti­niš­kai 15 % stu­den­tų tu­ri imig­ran­tiš­ką kil­mę. Tarp jų – 10 % stu­den­tų iš už­sie­nio ir 5 % Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių imig­ran­tų at­ža­lų. Šis pro­cen­tas yra že­mes­nis nei ki­tų ty­ri­me da­ly­va­vu­sių ša­lių vidurkis.

Kal­bant apie iš­si­la­vi­ni­mą Lie­tu­vos stu­den­tų šei­mo­se, šiek tiek dau­giau nei pu­sės stu­den­tų bent vie­nas iš tė­vų tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, ir tai ar­ti­ma ki­tų Eu­ro­pos ša­lių vi­dur­kiui. Pro­cen­tas stu­den­tų, ku­rie sa­ko esan­tys iš „ge­rai gy­ve­nan­čių“ šei­mų, yra dvi­gu­bai di­des­nis tarp be­si­mo­kan­čių­jų, ku­rių tė­vai tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, nei stu­den­tų, ku­rių tė­vai tu­ri že­mes­nį nei vi­du­ri­nį išsilavinimą. 

Stu­den­tų tė­vų fi­nan­si­nė pa­dė­tis tarp šei­mų su ir be aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo Lie­tu­vo­je ski­ria­si ma­žiau nei ki­tų ty­ri­me da­ly­va­vu­sių ša­lių šei­mų vi­dur­kis, ta­čiau skir­tu­mas tarp sa­ve įvar­di­ju­sių „pras­tai gy­ve­nan­čių“ ir „ge­rai gy­ve­nan­čių“ stu­den­tų šei­mų be ir su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu Lie­tu­vo­je vis tiek yra žymus. 

Įvar­di­ja­mų „pras­tai gy­ve­nan­čių“ šei­mų be aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo yra dvi­gu­bai dau­giau (20 %) nei „pras­tai gy­ve­nan­čių“ šei­mų su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu (10). „Ge­rai gy­ve­nan­čių“ šei­mų be aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo yra dvi­gu­bai ma­žiau (13) nei to­kių pa­čių šei­mų su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu (27 %). Tuo me­tu pro­cen­tas stu­den­tų, ku­rie įvar­di­ja esan­tys iš „vi­du­ti­niš­kai gy­ve­nan­čių“ šei­mų be ir su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu yra daug­maž pa­na­šus (67 ir 64 %).

Pa­brėž­ta, kad stu­den­tų šei­mos fi­nan­si­nė pa­dė­tis daž­nai le­mia pa­čių stu­den­tų fi­nan­si­nę pa­dė­tį. Lie­tu­vo­je 23 % stu­den­tų ver­ti­na sa­vo fi­nan­si­nę pa­dė­tį kaip „pras­tą“ ar­ba „la­bai prastą“.

Mažiau reprezentuojamų studentų situacija

Pa­na­šios ten­den­ci­jos ryš­kė­jo ir po šio ty­ri­mo pri­sta­ty­mo vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je „Ma­žiau rep­re­zen­tuo­ja­mos gru­pės Lie­tu­vos aukš­ta­ja­me mok­s­le: su kuo jos su­si­du­ria?“. Jo­je da­ly­va­vo Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nės ana­li­zės cent­ro vy­riau­sio­ji po­li­ti­kos ana­li­ti­kė In­drė Pu­se­vai­tė, Lie­tu­vos ne­ga­lios or­ga­ni­za­ci­jų fo­ru­mo pro­jek­tų va­do­vė Li­na Gar­ben­čiū­tė ir Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų aso­cia­ci­jos bend­ra­jam pri­ėmi­mui or­ga­ni­zuo­ti pre­zi­den­tas Pra­nas Žiliukas. 

Jie pri­sta­tė duo­me­nis apie tris pa­žei­džia­mas stu­den­tų gru­pes: stu­den­tus iš že­mo so­cio­e­ko­no­mi­nio sta­tu­so šei­mų, stu­den­tus su ne­ga­lia ir vy­res­nio am­žiaus stu­den­tus, taip pat šių gru­pių pa­ti­ria­mus iš­šū­kius aukš­ta­ja­me mok­s­le ir sto­ji­mo metu.

Pu­se­vai­tė iš­sky­rė tris pag­rin­di­nes kliū­tis mok­s­lei­viams ir stu­den­tams iš že­mų pa­ja­mų šei­mų sto­jant ir stu­di­juo­jant: aka­de­mi­nes (že­mų pa­ja­mų mok­s­lei­viai re­čiau lai­ko ir re­čiau iš­lai­ko bran­dos eg­za­mi­nus, skir­tin­go eko­no­mi­nio sta­tu­so mok­s­lei­viai lan­ko skir­tin­gos ko­ky­bės mo­kyk­las ir tu­ri ne­vie­no­dą pri­ei­gą prie ko­rep­e­ti­to­rių), fi­nan­si­nes (ga­li­my­bė gau­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą yra ar­ti­mai su­si­ju­si su aka­de­mi­niais pa­sie­ki­mais, ku­rie pa­tys yra su­si­ję su mok­s­lei­vio so­cio­e­ko­no­mi­ne kil­me), in­for­ma­ci­jos ir po­žiū­rio (ma­žų pa­ja­mų šei­mų mok­s­lei­vių po­žiū­ris į aukš­tą­jį moks­lą są­ly­gi­nai anks­ti tam­pa ma­žiau pa­lan­kus nei ki­tų moksleivių).

Že­mų pa­ja­mų mok­s­lei­viai 2017–2021 me­tais įsto­jo į aukš­tą­sias mo­kyk­las vi­du­ti­niš­kai dvi­gu­bai re­čiau nei ki­ti mok­s­lei­viai, ir ty­ri­mo me­tu šis ato­trū­kis au­go. Šis ato­trū­kis dar ryš­kes­nis tarp sto­jan­čių­jų į universitetus.

„Že­mų pa­ja­mų mok­s­lei­viai 2017–2021 me­tais įsto­jo į aukš­tą­sias mo­kyk­las vi­du­ti­niš­kai dvi­gu­bai re­čiau nei ki­ti mok­s­lei­viai, ir ty­ri­mo me­tu šis ato­trū­kis au­go. Šis ato­trū­kis dar ryš­kes­nis tarp sto­jan­čių­jų į universitetus.“

Įsto­ję į aukš­tą­jį moks­lą stu­den­tai iš že­mų pa­ja­mų šei­mų, stu­di­ja­vę 12 ir dau­giau mė­ne­sių, yra lin­kę mes­ti moks­lus ne daž­niau nei ki­ti stu­den­tai. Kal­bant apie stu­den­tų dar­bą, ato­trū­kis tarp dir­ban­čių stu­den­tų iš že­mų pa­ja­mų šei­mų ir ki­tų dir­ban­čių stu­den­tų yra 6 %.

Kal­bė­da­ma apie ne­ga­lią tu­rin­čių stu­den­tų si­tu­aci­ją, Gar­ben­čiū­tė iš­kė­lė prob­le­mą, kad stu­den­tų su ne­ga­lia skai­čius vis ma­žė­ja (2011 m. uni­ver­si­te­tuo­se jų bu­vo 517, 2014 m. – 367, 2019 m. – 244). Šią ten­den­ci­ją kal­bė­to­ja pag­rin­dė da­bar­ti­nės pa­ra­mos stu­den­tams su ne­ga­lia prob­le­ma. Gar­ben­čiū­tė tei­gė, kad pa­gal da­bar­ti­nę sis­te­mą pre­ten­duo­ti į pa­ra­mą ga­li tik 45 % ar ma­žes­nį dar­bin­gu­mo ly­gį, sun­kų ar vi­du­ti­nį ne­įga­lu­mo ly­gį tu­rin­tys stu­den­tai, ir tai ne­at­spin­di vi­sos ne­ga­lios įvai­ro­vės, su ku­ria šian­dien yra su­si­du­ria­ma. To­kia tvar­ka lin­ku­si nei­gia­mai pa­veik­ti žmo­nes su „ne­ma­to­ma“ ne­ga­lia, t. y. su psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mais, psi­cho­so­cia­li­ne ne­ga­lia, mo­ky­mo­si su­tri­ki­mais ir pan.

Ži­liu­ko pa­teik­tais duo­me­ni­mis, 85,7 % šįmet į aukš­tą­sias mo­kyk­las įsto­ju­sių stu­den­tų yra iki 25 me­tų am­žiaus. Vy­res­nio am­žiaus sto­jan­tie­ji daž­niau pa­si­ren­ka sto­ti į kolegijas.

Kal­bė­da­ma apie ga­li­mus spren­di­mus Gar­ben­čiū­tė ak­cen­ta­vo, kad svar­bu skir­ti dė­me­sio tam tik­rų ne­ga­lios for­mų „ne­ma­to­mu­mo“ prob­le­mai. Pu­se­vai­tė iš­sky­rė po­rei­kį siek­ti bend­ro ug­dy­mo ko­ky­bės to­ly­gu­mo, at­skir­ti ga­li­my­bes gau­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą stu­di­jų vie­tą nuo aka­de­mi­nių pa­sie­ki­mų ir su­sie­ti jas su po­rei­kiais, stip­rin­ti pro­fe­si­nį kon­sul­ta­vi­mą mo­kyk­lo­se. Ži­liu­kas pa­brė­žė ge­res­nio pro­fe­si­nio orien­ta­vi­mo, in­di­vi­dualaus ug­dy­mo, veik­lu­mo di­di­ni­mo po­rei­kį bend­ra­ja­me ug­dy­me, taip pat mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą sis­te­mos stip­ri­ni­mą, orien­ta­vi­mą­si į vy­res­nio am­žiaus stu­den­tų įgū­džių ugdymą .

Aukštojo mokslo socialinės dimensijos principai

ŠMSM pa­ta­rė­jas aukš­to­jo moks­lo klau­si­mais And­rius Za­li­tis kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius su­pa­žin­di­no su Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo erd­vės (EHEA) so­cia­li­nės di­men­si­jos prin­ci­pais ir gai­rė­mis. Su­si­rin­ku­sie­siems pri­sta­ty­ta tiek so­cia­li­nės di­men­si­jos klau­si­mo kė­li­mo Eu­ro­pos aukš­ta­ja­me mok­s­le is­to­ri­ja, tiek da­bar­ti­niai 10 prin­ci­pų, ku­riuos yra sie­kia­ma pri­tai­ky­ti į EHEA pa­ten­kan­čio­se ša­ly­se. Pra­ne­ši­mo me­tu įvar­din­ti es­mi­niai so­cia­li­nės di­men­si­jos prin­ci­pai: so­cia­li­nių gru­pių pro­por­ci­jos aukš­ta­ja­me mok­s­le tu­rė­tų bū­ti to­kios pat kaip ir vi­suo­me­nė­je, stu­di­jų vi­su­mos prin­ci­pas (į aukš­tą­jį moks­lą ne tik ga­li pa­tek­ti vi­si, bet ga­li sėk­min­gai stu­di­juo­ti ir pa­baig­ti vi­si) ir dė­me­sys ma­žiau rep­re­zen­tuo­ja­mų gru­pių po­rei­kiams.

Kaip pa­sa­ko­jo Za­li­tis, da­bar­ti­niai so­cia­li­nės di­men­si­jos prin­ci­pai bu­vo su­for­mu­luo­ti 2018 me­tų Pa­ry­žiaus ko­mu­ni­ka­te. Juo­se yra pa­brėž­tas so­cia­li­nės di­men­si­jos klau­si­mo pri­tai­ky­mas vi­suo­se aukš­to­jo moks­lo lyg­me­ny­se ir vi­sa­me švie­ti­mo pro­ce­se ir pa­čių aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jų (uni­ver­si­te­tų ir ko­le­gi­jų) at­sa­ko­my­bė įgy­ven­di­nant so­cia­li­nės di­men­si­jos planus. 

Api­bend­ri­nant pra­ne­ši­mą, bu­vo pri­sta­ty­ti duo­me­nys, kaip Lie­tu­va at­ro­do ki­tų ša­lių kon­teks­te. Za­li­čio žo­džiais, „mes at­ro­do­me vi­du­ti­niš­kai“. La­biau­siai re­ko­men­da­ci­jas ati­tin­ka Lie­tu­vos so­cia­li­nės di­men­si­jos pla­nų įgy­ven­di­ni­mas vi­suo­se aukš­to­jo moks­lo lyg­me­ny­se. Tuo tar­pu so­cia­li­nės di­men­si­jos pla­nų įgy­ven­di­ni­mas aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jų, ad­mi­nist­ra­ci­jų ir pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės lyg­me­niu bei nuo­la­ti­nis so­cia­li­nės di­men­si­jos stra­te­gi­jų at­nau­ji­ni­mas kol kas at­ro­do prastai.

Austrijos pamokos ir planas Lietuvai

Kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo pri­sta­ty­tas Aust­ri­jo­je tai­ko­mas aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos pla­nas, su ku­riuo su­pa­žin­di­no Aust­ri­jos fe­de­ra­li­nės švie­ti­mo, moks­lo ir ty­ri­mų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Hel­ga Pos­set. Aust­ri­jos pla­no tiks­las – aukš­to­jo moks­lo pri­ei­na­mu­mas skir­tin­goms ir ma­žiau rep­re­zen­tuo­ja­moms stu­den­tų grupėms.

Pa­sak Pos­set, at­si­žvel­giant į spe­ci­fi­nes Aust­ri­jos ap­lin­ky­bes, pvz., di­des­nį skir­tin­gų ti­pų aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jų skai­čių ir di­des­nę so­cia­li­nę at­skir­tį tarp skir­tin­gų so­cia­li­nių stu­den­tų gru­pių, bu­vo ypač svar­bu ar­ti­mai bend­ra­dar­biau­ti su pa­čio­mis aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­mis, jų va­do­vy­bė­mis ir stu­den­tų at­sto­vy­bė­mis. Tai su­tei­kė mi­nis­te­ri­jai ga­li­my­bę su­rink­ti žy­miai di­des­nį kie­kį duo­me­nų apie ypač skir­tin­gą įvai­rių aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jų ir skir­tin­gų stu­den­tų gru­pių realybę.

Api­bend­rin­da­mas ren­gi­nį, Za­li­tis pri­sta­tė pir­mą ren­gia­mo Lie­tu­vos aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nės di­men­si­jos pla­no va­rian­tą. Pa­žy­mė­ta, kad ja­me pri­tai­ky­ti EHEA įvar­din­ti so­cia­li­nės di­men­si­jos prin­ci­pai ir gai­rės, ki­tų ša­lių ge­ro­ji prak­ti­ka, taip pat at­si­žvel­gia­ma į Lie­tu­vos stu­den­tų ir konk­re­čių pa­žei­džia­mų stu­den­tų gru­pių poreikius. 

Pa­gal Za­li­tį šio pla­no es­mė – su­kur­ti tei­sin­ges­nę ir la­biau pri­ei­na­mą aukš­to­jo moks­lo sis­te­mą, komp­lek­si­nėms prob­le­moms tai­kant komp­lek­si­nius spren­di­mus. Šia­me pla­ne di­džiau­sias dė­me­sys bus ski­ria­mas trum­pų­jų stu­di­jų mo­de­lio plėt­rai, taip pat aukš­tų­jų mo­kyk­lų fi­nan­si­niam ska­ti­ni­mui už veik­los ko­ky­bę. Kal­ba­ma apie at­ski­rą sto­ji­mo ei­lę sto­jan­tie­siems iš pa­žei­džia­mų vi­suo­me­nės gru­pių, švel­nes­nę so­cia­li­nės sti­pen­di­jos iš­da­vi­mo tvar­ką, in­di­vi­dua­lią pa­ra­mą stu­den­tams su in­di­vi­dua­liais po­rei­kiais, vė­les­nį stu­di­joms skir­tų pas­ko­lų grą­ži­ni­mo ter­mi­ną ir stu­den­tams pa­lan­kes­nę pas­ko­lų grą­ži­ni­mo kartelę.