Universitetas, studentai ir ideologija

Ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų sa­vi­val­dos or­ga­ni­za­ci­jos – stu­den­tų at­sto­vy­bės ir Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga – nuo­sek­liai lai­ko­si po­zi­ci­jos ne­si­vel­ti į po­li­ti­ką. At­sto­vy­bių ir są­jun­gos ap­o­li­tiš­ku­mas įtvir­tin­tas ir jų veik­lą nu­sta­tan­čiuo­se do­ku­men­tuo­se, ir kas­die­nė­je prak­ti­ko­je – vi­siš­kai ne­svar­bu, ar ima­ma­si pa­čių stu­den­tų, uni­ver­si­te­to ar vi­suo­me­ni­nių klausimų.

Apie šį, ro­dos, ne­kin­tan­tį stu­den­tų gy­ve­ni­mo rea­ly­bės as­pek­tą kal­ba ėjo spa­lio 6‑ąją Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­te (TSPMI) vy­ku­sio­je šauks­mi­nin­kų dis­ku­si­jo­je. Ko­kios yra pa­ma­ti­nės stu­den­tų ap­o­li­tiš­ku­mo prie­žas­tys, ką jie pra­ran­da at­si­sa­ky­da­mi po­li­ti­kos ir ko­kių veiks­mų si­tu­aci­jai pa­keis­ti ga­lė­tų im­tis pa­žan­gios min­ties stu­den­tai svars­tė 2010–2011 me­tais VU SA pre­zi­den­to pa­rei­gas ėjęs TSPMI do­cen­tas, so­cial­de­mo­kra­tas Liu­tau­ras Gu­džin­s­kas bei stu­di­jų me­tu JAV Ber­nie San­ders rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je da­ly­va­vęs Mo­men­tum ju­dė­ji­mo na­rys Ta­das Vi­no­kur. Da­ly­viams ne­pa­si­klys­ti su­dė­tin­go klau­si­mo svars­ty­muo­se mo­de­ruo­da­ma pa­dė­jo šauks­mi­nin­kė sen­bu­vė, ak­ty­vi kai­rių­jų ju­dė­ji­mų na­rė Mo­ni­ka Višnevska.

Pa­sta­ro­ji po­kal­bį pra­dė­jo pa­si­tei­rau­da­ma apie abie­jų pre­le­gen­tų stu­den­tų po­li­ti­kos pa­tir­tis Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Ne­pai­sant to, kad Vi­no­ku­ras ir Gu­džin­s­kas stu­di­ja­vo JAV, jų pa­tir­tys ana­pus At­lan­to ga­na skir­tin­gos. Anot Gu­džin­s­ko, im­tis lie­tu­viš­kos stu­den­tų sa­vi­val­dos rei­ka­lų jį pas­ka­ti­no sta­žuo­tė vie­na­me uni­ver­si­te­te, ku­rios me­tu vy­ko itin ak­ty­vi kan­di­da­tų į stu­den­tų pre­zi­den­tus kam­pa­ni­ja. Tuo me­tu Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų at­sto­vy­bes ka­ma­vo ne tik de­mo­kra­ti­jos trū­ku­mas, bet ir ne­ska­id­rių fi­nan­sų šleifas. 

Tuo tar­pu Vi­no­ku­ras, pra­lei­dęs dau­giau lai­ko JAV ir spė­jęs pastu­di­juo­ti ne vie­no­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je sa­vo stu­den­tiš­kas po­li­ti­nes pa­tir­tis pir­miau­sia sie­ja ne su uni­ver­si­te­to vi­daus klau­si­mais, bet su pla­tes­ne JAV vi­suo­me­nės mo­bi­li­za­ci­ja vyks­tant pre­zi­den­to rin­ki­mams. Štai De­mo­kra­tų par­ti­jos kan­di­da­tu pre­zi­den­to rin­ki­muo­se sie­kęs tap­ti Ber­nie San­ders su­ge­bė­jo mo­bi­li­zuo­ti stu­den­tus iš­kel­da­mas jiems itin ak­tu­alų klau­si­mą – mil­ži­niš­ką jau­ni­mo įsi­sko­li­ni­mą už aukš­tą­jį moks­lą. Vi­no­ku­rui Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se te­ko pa­tir­ti ir aiš­kų stu­den­tų po­li­ti­za­ci­jos skir­tu­mą: pri­va­čio­se aukš­to­sio­se jis yra že­mes­nis, o vals­ty­bi­nės mo­kyk­los yra nuo­la­ti­nė stu­den­tų po­li­ti­nės veik­los erdvė.

Dis­ku­si­jos da­ly­viai ly­gi­no stu­den­tų po­li­ti­ką už­sie­ny­je ir Lie­tu­vo­je. Gu­džin­s­kas ne­tru­ko konsta­tuo­ti, kad stu­den­tų po­li­ti­za­vi­ma­sis spren­džiant sa­vo ir vi­suo­me­nės klau­si­mus ra­di­ka­liai prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos stu­den­tų at­sto­vy­bių nuo­sta­toms, mat šios at­vi­rai dekla­ruo­ja ir va­do­vau­ja­si ap­o­li­tiš­ku­mo prin­ci­pu. Anot po­li­to­lo­go, šis prin­ci­pas at­spin­di bend­res­nes vi­suo­me­nės ap­o­li­tiš­ku­mo tendencijas. 

TAIP PAT SKAITYK

Gu­džin­s­kas pa­tei­kė iš­kal­bin­gų stu­den­tiš­kų ir vi­suo­me­ni­nių ap­o­li­tiš­ku­mo pa­vyz­džių. Štai, kad ir dve­jus rin­ki­mus iš ei­lės lai­mė­ju­si ir itin po­pu­lia­ri pre­zi­den­tė Da­lia Gry­bauskai­tė kri­ti­kuo­da­vo po­li­ti­ką kaip to­kią ir sa­ve va­din­da­vo „anti­po­li­ti­ke“. Taip pat, 2010-ųjų žie­mą po pro­tes­tų prieš (dar vie­nus) su­klas­to­tus pre­zi­den­to rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je iš ša­lies bu­vo iš­trem­ta ne­ma­žai juo­se da­ly­va­vu­sių stu­den­tų, ku­rie per­si­kė­lė į Lie­tu­vą. Gu­džin­skui ėmus or­ga­ni­zuo­ti pa­ra­mos ak­ci­ją nuo re­ži­mo pa­bė­gu­siems bal­ta­ru­sių stu­den­tams, jis su­si­lau­kė prie­kaiš­tų iš VU SA dėl ki­ši­mo­si į politiką.

Dis­ku­si­jos da­ly­viams vien­bal­siai su­ta­rus, kad po­li­tiš­ku­mo tarp Lie­tu­vos stu­den­tų trūks­ta, kal­ba to­liau ėjo apie tai, ko­dėl po­li­tiš­ku­mas tu­rė­tų bū­ti svar­bus ir ver­tin­gas stu­den­tams. Vi­no­ku­ras į Mo­ni­kos klau­si­mą at­sa­kė teo­riš­kai: pa­gal žy­dų kil­mės fi­lo­so­fę Han­nah Arendt, per po­li­tiš­ką konf­lik­tą ir dis­ku­si­ją ku­ria­si tai, kas kas­die­ny­bė­je su­pran­ta­ma kaip vie­šo­ji erd­vė. Be to, anot vo­kie­čių po­li­ti­kos teo­re­ti­ko Carlo Sch­mitto, po­li­tiš­ku­mas su­ku­ria są­ly­gas ap­si­brėž­ti sa­vo as­me­ni­nę ir ko­lek­ty­vi­nę ta­pa­ty­bę – at­skir­ti sa­ve nuo ki­tų in­di­vi­dų ir grupių.

Gu­džin­s­kas apie po­li­ti­kos ver­tę stu­den­tams pa­si­sa­kė prag­ma­tiš­kiau. Esą po­li­ti­ka – tai ga­lios san­ty­kiai, ku­rie nu­le­mia, „kas už kiek ir ką gau­na“. Iš­tek­liai bet ku­rio­je po­li­ti­nė­je bend­ruo­me­nė­je (įskai­tant ir uni­ver­si­te­tą) yra ma­ži, tad vie­na as­me­nų gru­pė kaž­ko dau­giau gaus tik ki­tos są­skai­ta. Pa­vyz­džiui, stu­den­tų at­sto­vy­bių ir są­jun­gos po­zi­ci­ja „ne­po­li­ti­kuo­ti“ ne­pai­sant vis­ko ir­gi yra po­li­ti­nė po­zi­ci­ja – to­kia, ku­ri pa­lai­ko joms pa­lan­kią da­bar­ti­nę rei­ka­lų būk­lę. Anot Gu­džin­s­ko, stu­den­tai ir jau­ni­mas ne­ga­li leis­ti vy­rau­ti to­kiam kon­for­mis­ti­niam po­žiū­riui, nes jie pra­ran­da įta­ką juos lie­čian­čių klau­si­mų spren­di­mui. Be ki­tų, ge­ras to­kio klau­si­mo pa­vyz­dys yra kli­ma­to kai­ta, ku­ri nu­lems da­bar­ti­nio jau­ni­mo gy­ve­ni­mą at­ei­ty­je, o uni­ver­si­te­te ati­tin­ka­mas klau­si­mas ga­lė­tų bū­ti stu­den­tų pa­ra­mos fi­nan­sa­vi­mas. Vis­gi at­sto­vy­bės sa­ve su­vo­kia kaip uni­ver­si­te­to biu­ro­kra­ti­jos da­lį ir į rek­to­rius bei mi­nist­rus žiū­ri kaip į part­ne­rius, o ne kaip į po­li­ti­nius kon­ku­ren­tus. Tad me­tai iš me­tų stag­nuo­ja ir šių klau­si­mų sprendimai.

Dis­ku­si­jos da­lį pa­bai­gė da­ly­vių pa­svars­ty­mai, kaip­gi tu­rė­tų at­ro­dy­ti po­li­tiš­kas uni­ver­si­te­tas. Gu­džin­s­kas iš­sky­rė su­si­or­ga­ni­za­vu­sias stu­den­tiš­kas kuo­pe­les ir gru­pes, ku­rios su­kur­tų po­li­ti­kai rei­ka­lin­gą in­te­re­sų ko­vą stu­den­tų sa­vi­val­dos vi­du­je. Pa­gal Vi­no­ku­rą, po­li­ti­ka ga­li vyk­ti ir kas­die­niš­kai, de­dant ma­žus žings­nius keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tvarką.

Ati­da­vus žo­dį pub­li­kai pir­ma­sis klau­si­mas iš­kart ėjo prie rei­ka­lo. „Kaip bū­tų ga­li­ma su­po­li­tin­ti VU SA? Da­bar gi at­ro­do, kad at­sto­vy­bė ap­krau­ta biu­ro­kra­ti­ja, jos na­riai dir­ba ne­ap­mo­ka­mą dar­bą vie­toj uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos ir ne­tu­ri lai­ko im­tis po­li­ti­kos. Gal­būt rei­kė­tų at­sto­vy­bei at­si­sa­ky­ti kai ku­rių funkcijų?“

Gu­džin­s­kas, ge­rai iš­ma­ny­da­mas at­sto­vy­bės vi­daus vir­tu­vę, skep­tiš­kai ver­ti­no to­kį pa­siū­ly­mą. Esą VU SA pri­si­im­tų funk­ci­jų at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na, nes tai yra iš uni­ver­si­te­to iš­ko­vo­ti da­ly­kai. Po­li­to­lo­gas ver­čiau siū­lė re­for­muo­ti at­sto­vy­bės rin­ki­mų sistemą.

Ant­ra­sis klau­si­mas taip pat bu­vo apie prak­ti­nę stra­te­gi­ją, kaip su­po­li­tin­ti at­sto­vy­bę. „Ko­kius klau­si­mus tu­rė­tų kel­ti Šauks­mas ir ki­tos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos per stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­mus? Įpras­ti so­cia­li­niai klau­si­mai kaip bend­ra­bu­čiai ar sti­pen­di­jos lie­čia tik ma­žas stu­den­tų gru­pe­les, o koks ga­lė­tų bū­ti pla­tus vi­sus stu­den­tus vie­ni­jan­tis po­li­ti­nis klausimas?“

Gu­džin­s­ko nuo­mo­ne šiuos pras­tos so­cia­li­nės rū­py­bos klau­si­mus ga­li­ma su­jung­ti į vie­ną – per ma­žo fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mą. „Sti­pen­di­jų nė­ra. Ba­ra­kų nė­ra. Ką da­ro stu­den­tai Lie­tu­vo­je? Jie ei­na dirb­ti. Kai stu­den­tai pra­de­da dirb­ti, stu­di­jos bai­gia­si – ne­be­lie­ka lai­ko at­si­vers­ti kny­gos. Ar pra­smin­gos to­kios stu­di­jos? Ko­dėl stu­den­tų rū­py­bai ski­ria­me ma­žiau­siai vi­so­je ES?“, – bend­rą stu­den­tų prob­le­mą dės­tė po­li­to­lo­gas. Vi­no­ku­ras te­pri­dū­rė, kad tie klau­si­mai ne­bū­ti­nai ga­li bū­ti  stu­den­tiš­ki, bet pla­tes­ni – visuomeniniai.

Pas­ku­ti­nis klau­si­mas taip pat bu­vo su­si­jęs su prak­ti­ne stu­den­tų sa­vi­val­dos įpo­li­ti­ni­mo veik­la. Anot dis­ku­si­jos klau­sy­to­jo, šian­die­ną uni­ver­si­te­tuo­se ne­ra­si­me ak­ty­vių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios to­je sa­vi­val­do­je no­rė­tų da­ly­vau­ti. Be to­kių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vy­bės re­for­mos to­li ne­nu­ves­tų. Gu­džin­s­kas pa­žy­mė­jo, kad nors fak­ti­nė or­ga­ni­za­ci­jų būk­lę nu­sa­ky­ta tei­sin­gai, bet vis­gi, ar pir­ma tu­ri ras­tis to­kios or­ga­ni­za­ci­jos, ar at­sto­vy­bė tu­rė­tų tam su­da­ry­ti są­ly­gas – tai yra viš­tos ir kiau­ši­nio klau­si­mas. To­dėl bai­gia­ma­ja­me dis­ku­si­jos žo­dy­je skam­bė­jo ba­na­lo­kas, bet įver­ti­nus da­bar­ti­nę stu­den­tų sa­vi­val­dos si­tu­aci­ją iš­min­tin­gas šū­kis „Or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri bū­ti organizuojamos“.

Pu­san­t­ros va­lan­dos tru­ku­si dis­ku­si­ja – pir­mo­ji vi­są spa­lį vyk­sian­čio šauks­mi­nin­kų ren­gi­nių cik­lo da­lis. Kiek­vie­ną mė­ne­sio tre­čia­die­nio va­ka­rą Šauks­mas su ki­to­mis pa­žan­gio­mis jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis TSPMI svars­tys svar­biau­sius stu­den­tų ir vi­suo­me­nės klausimus.