/

Universitetas, studentai ir ideologija

Diskusija apie politikos ir ideologijos vaidmenį universitete bei studentų įsitraukimą į viešuosius reikalus.

Liutauras Gudžinskas, Monika Višnevska, Tadas Vinokur. Asmeninių archyvų nuotraukos

Ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų sa­vi­val­dos or­ga­ni­za­ci­jos – stu­den­tų at­sto­vy­bės ir Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga – nuo­sek­liai lai­ko­si po­zi­ci­jos ne­si­vel­ti į po­li­ti­ką. At­sto­vy­bių ir są­jun­gos ap­o­li­tiš­ku­mas įtvir­tin­tas ir jų veik­lą nu­sta­tan­čiuo­se do­ku­men­tuo­se, ir kas­die­nė­je prak­ti­ko­je – vi­siš­kai ne­svar­bu, ar ima­ma­si pa­čių stu­den­tų, uni­ver­si­te­to ar vi­suo­me­ni­nių klausimų.

Apie šį, ro­dos, ne­kin­tan­tį stu­den­tų gy­ve­ni­mo rea­ly­bės as­pek­tą kal­ba ėjo spa­lio 6‑ąją Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­te (TSPMI) vy­ku­sio­je šauks­mi­nin­kų dis­ku­si­jo­je. Ko­kios yra pa­ma­ti­nės stu­den­tų ap­o­li­tiš­ku­mo prie­žas­tys, ką jie pra­ran­da at­si­sa­ky­da­mi po­li­ti­kos ir ko­kių veiks­mų si­tu­aci­jai pa­keis­ti ga­lė­tų im­tis pa­žan­gios min­ties stu­den­tai svars­tė 2010–2011 me­tais VU SA pre­zi­den­to pa­rei­gas ėjęs TSPMI do­cen­tas, so­cial­de­mo­kra­tas Liu­tau­ras Gu­džin­s­kas bei stu­di­jų me­tu JAV Ber­nie San­ders rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je da­ly­va­vęs Mo­men­tum ju­dė­ji­mo na­rys Ta­das Vi­no­kur. Da­ly­viams ne­pa­si­klys­ti su­dė­tin­go klau­si­mo svars­ty­muo­se mo­de­ruo­da­ma pa­dė­jo šauks­mi­nin­kė sen­bu­vė, ak­ty­vi kai­rių­jų ju­dė­ji­mų na­rė Mo­ni­ka Višnevska.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Pa­sta­ro­ji po­kal­bį pra­dė­jo pa­si­tei­rau­da­ma apie abie­jų pre­le­gen­tų stu­den­tų po­li­ti­kos pa­tir­tis Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Ne­pai­sant to, kad Vi­no­ku­ras ir Gu­džin­s­kas stu­di­ja­vo JAV, jų pa­tir­tys ana­pus At­lan­to ga­na skir­tin­gos. Anot Gu­džin­s­ko, im­tis lie­tu­viš­kos stu­den­tų sa­vi­val­dos rei­ka­lų jį pas­ka­ti­no sta­žuo­tė vie­na­me uni­ver­si­te­te, ku­rios me­tu vy­ko itin ak­ty­vi kan­di­da­tų į stu­den­tų pre­zi­den­tus kam­pa­ni­ja. Tuo me­tu Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų at­sto­vy­bes ka­ma­vo ne tik de­mo­kra­ti­jos trū­ku­mas, bet ir ne­ska­id­rių fi­nan­sų šleifas. 

Tuo tar­pu Vi­no­ku­ras, pra­lei­dęs dau­giau lai­ko JAV ir spė­jęs pastu­di­juo­ti ne vie­no­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je sa­vo stu­den­tiš­kas po­li­ti­nes pa­tir­tis pir­miau­sia sie­ja ne su uni­ver­si­te­to vi­daus klau­si­mais, bet su pla­tes­ne JAV vi­suo­me­nės mo­bi­li­za­ci­ja vyks­tant pre­zi­den­to rin­ki­mams. Štai De­mo­kra­tų par­ti­jos kan­di­da­tu pre­zi­den­to rin­ki­muo­se sie­kęs tap­ti Ber­nie San­ders su­ge­bė­jo mo­bi­li­zuo­ti stu­den­tus iš­kel­da­mas jiems itin ak­tu­alų klau­si­mą – mil­ži­niš­ką jau­ni­mo įsi­sko­li­ni­mą už aukš­tą­jį moks­lą. Vi­no­ku­rui Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se te­ko pa­tir­ti ir aiš­kų stu­den­tų po­li­ti­za­ci­jos skir­tu­mą: pri­va­čio­se aukš­to­sio­se jis yra že­mes­nis, o vals­ty­bi­nės mo­kyk­los yra nuo­la­ti­nė stu­den­tų po­li­ti­nės veik­los erdvė.

Dis­ku­si­jos da­ly­viai ly­gi­no stu­den­tų po­li­ti­ką už­sie­ny­je ir Lie­tu­vo­je. Gu­džin­s­kas ne­tru­ko konsta­tuo­ti, kad stu­den­tų po­li­ti­za­vi­ma­sis spren­džiant sa­vo ir vi­suo­me­nės klau­si­mus ra­di­ka­liai prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos stu­den­tų at­sto­vy­bių nuo­sta­toms, mat šios at­vi­rai dekla­ruo­ja ir va­do­vau­ja­si ap­o­li­tiš­ku­mo prin­ci­pu. Anot po­li­to­lo­go, šis prin­ci­pas at­spin­di bend­res­nes vi­suo­me­nės ap­o­li­tiš­ku­mo tendencijas. 

TAIP PAT SKAITYK

  • Politikos vieta – universitetuose

    Politikos vieta – universitetuose

    Anot uni­ver­si­te­to rek­to­rės, jei no­ri­me, kad stu­den­tai tap­tų po­li­tiš­kai mąs­tan­čiais pi­lie­čiais, jie tu­ri mo­ky­tis po­li­ti­nio diskurso. 

Gu­džin­s­kas pa­tei­kė iš­kal­bin­gų stu­den­tiš­kų ir vi­suo­me­ni­nių ap­o­li­tiš­ku­mo pa­vyz­džių. Štai, kad ir dve­jus rin­ki­mus iš ei­lės lai­mė­ju­si ir itin po­pu­lia­ri pre­zi­den­tė Da­lia Gry­bauskai­tė kri­ti­kuo­da­vo po­li­ti­ką kaip to­kią ir sa­ve va­din­da­vo „anti­po­li­ti­ke“. Taip pat, 2010-ųjų žie­mą po pro­tes­tų prieš (dar vie­nus) su­klas­to­tus pre­zi­den­to rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je iš ša­lies bu­vo iš­trem­ta ne­ma­žai juo­se da­ly­va­vu­sių stu­den­tų, ku­rie per­si­kė­lė į Lie­tu­vą. Gu­džin­skui ėmus or­ga­ni­zuo­ti pa­ra­mos ak­ci­ją nuo re­ži­mo pa­bė­gu­siems bal­ta­ru­sių stu­den­tams, jis su­si­lau­kė prie­kaiš­tų iš VU SA dėl ki­ši­mo­si į politiką.

Dis­ku­si­jos da­ly­viams vien­bal­siai su­ta­rus, kad po­li­tiš­ku­mo tarp Lie­tu­vos stu­den­tų trūks­ta, kal­ba to­liau ėjo apie tai, ko­dėl po­li­tiš­ku­mas tu­rė­tų bū­ti svar­bus ir ver­tin­gas stu­den­tams. Vi­no­ku­ras į Mo­ni­kos klau­si­mą at­sa­kė teo­riš­kai: pa­gal žy­dų kil­mės fi­lo­so­fę Han­nah Arendt, per po­li­tiš­ką konf­lik­tą ir dis­ku­si­ją ku­ria­si tai, kas kas­die­ny­bė­je su­pran­ta­ma kaip vie­šo­ji erd­vė. Be to, anot vo­kie­čių po­li­ti­kos teo­re­ti­ko Carlo Sch­mitto, po­li­tiš­ku­mas su­ku­ria są­ly­gas ap­si­brėž­ti sa­vo as­me­ni­nę ir ko­lek­ty­vi­nę ta­pa­ty­bę – at­skir­ti sa­ve nuo ki­tų in­di­vi­dų ir grupių.

Gu­džin­s­kas apie po­li­ti­kos ver­tę stu­den­tams pa­si­sa­kė prag­ma­tiš­kiau. Esą po­li­ti­ka – tai ga­lios san­ty­kiai, ku­rie nu­le­mia, „kas už kiek ir ką gau­na“. Iš­tek­liai bet ku­rio­je po­li­ti­nė­je bend­ruo­me­nė­je (įskai­tant ir uni­ver­si­te­tą) yra ma­ži, tad vie­na as­me­nų gru­pė kaž­ko dau­giau gaus tik ki­tos są­skai­ta. Pa­vyz­džiui, stu­den­tų at­sto­vy­bių ir są­jun­gos po­zi­ci­ja „ne­po­li­ti­kuo­ti“ ne­pai­sant vis­ko ir­gi yra po­li­ti­nė po­zi­ci­ja – to­kia, ku­ri pa­lai­ko joms pa­lan­kią da­bar­ti­nę rei­ka­lų būk­lę. Anot Gu­džin­s­ko, stu­den­tai ir jau­ni­mas ne­ga­li leis­ti vy­rau­ti to­kiam kon­for­mis­ti­niam po­žiū­riui, nes jie pra­ran­da įta­ką juos lie­čian­čių klau­si­mų spren­di­mui. Be ki­tų, ge­ras to­kio klau­si­mo pa­vyz­dys yra kli­ma­to kai­ta, ku­ri nu­lems da­bar­ti­nio jau­ni­mo gy­ve­ni­mą at­ei­ty­je, o uni­ver­si­te­te ati­tin­ka­mas klau­si­mas ga­lė­tų bū­ti stu­den­tų pa­ra­mos fi­nan­sa­vi­mas. Vis­gi at­sto­vy­bės sa­ve su­vo­kia kaip uni­ver­si­te­to biu­ro­kra­ti­jos da­lį ir į rek­to­rius bei mi­nist­rus žiū­ri kaip į part­ne­rius, o ne kaip į po­li­ti­nius kon­ku­ren­tus. Tad me­tai iš me­tų stag­nuo­ja ir šių klau­si­mų sprendimai.

Pir­mo­jo­je cik­lo „Stu­den­tai. Vi­suo­me­nė. Po­li­ti­ka.“ dis­ku­si­jo­je. Do­mo Lavru­kai­čio nuotrauka

Dis­ku­si­jos da­lį pa­bai­gė da­ly­vių pa­svars­ty­mai, kaip­gi tu­rė­tų at­ro­dy­ti po­li­tiš­kas uni­ver­si­te­tas. Gu­džin­s­kas iš­sky­rė su­si­or­ga­ni­za­vu­sias stu­den­tiš­kas kuo­pe­les ir gru­pes, ku­rios su­kur­tų po­li­ti­kai rei­ka­lin­gą in­te­re­sų ko­vą stu­den­tų sa­vi­val­dos vi­du­je. Pa­gal Vi­no­ku­rą, po­li­ti­ka ga­li vyk­ti ir kas­die­niš­kai, de­dant ma­žus žings­nius keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tvarką.

Ati­da­vus žo­dį pub­li­kai pir­ma­sis klau­si­mas iš­kart ėjo prie rei­ka­lo. „Kaip bū­tų ga­li­ma su­po­li­tin­ti VU SA? Da­bar gi at­ro­do, kad at­sto­vy­bė ap­krau­ta biu­ro­kra­ti­ja, jos na­riai dir­ba ne­ap­mo­ka­mą dar­bą vie­toj uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos ir ne­tu­ri lai­ko im­tis po­li­ti­kos. Gal­būt rei­kė­tų at­sto­vy­bei at­si­sa­ky­ti kai ku­rių funkcijų?“

Gu­džin­s­kas, ge­rai iš­ma­ny­da­mas at­sto­vy­bės vi­daus vir­tu­vę, skep­tiš­kai ver­ti­no to­kį pa­siū­ly­mą. Esą VU SA pri­si­im­tų funk­ci­jų at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na, nes tai yra iš uni­ver­si­te­to iš­ko­vo­ti da­ly­kai. Po­li­to­lo­gas ver­čiau siū­lė re­for­muo­ti at­sto­vy­bės rin­ki­mų sistemą.

Ant­ra­sis klau­si­mas taip pat bu­vo apie prak­ti­nę stra­te­gi­ją, kaip su­po­li­tin­ti at­sto­vy­bę. „Ko­kius klau­si­mus tu­rė­tų kel­ti Šauks­mas ir ki­tos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos per stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­mus? Įpras­ti so­cia­li­niai klau­si­mai kaip bend­ra­bu­čiai ar sti­pen­di­jos lie­čia tik ma­žas stu­den­tų gru­pe­les, o koks ga­lė­tų bū­ti pla­tus vi­sus stu­den­tus vie­ni­jan­tis po­li­ti­nis klausimas?“

Prisijunk prie mūsų komandos:

Gu­džin­s­ko nuo­mo­ne šiuos pras­tos so­cia­li­nės rū­py­bos klau­si­mus ga­li­ma su­jung­ti į vie­ną – per ma­žo fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mą. „Sti­pen­di­jų nė­ra. Ba­ra­kų nė­ra. Ką da­ro stu­den­tai Lie­tu­vo­je? Jie ei­na dirb­ti. Kai stu­den­tai pra­de­da dirb­ti, stu­di­jos bai­gia­si – ne­be­lie­ka lai­ko at­si­vers­ti kny­gos. Ar pra­smin­gos to­kios stu­di­jos? Ko­dėl stu­den­tų rū­py­bai ski­ria­me ma­žiau­siai vi­so­je ES?“, – bend­rą stu­den­tų prob­le­mą dės­tė po­li­to­lo­gas. Vi­no­ku­ras te­pri­dū­rė, kad tie klau­si­mai ne­bū­ti­nai ga­li bū­ti  stu­den­tiš­ki, bet pla­tes­ni – visuomeniniai.

Pas­ku­ti­nis klau­si­mas taip pat bu­vo su­si­jęs su prak­ti­ne stu­den­tų sa­vi­val­dos įpo­li­ti­ni­mo veik­la. Anot dis­ku­si­jos klau­sy­to­jo, šian­die­ną uni­ver­si­te­tuo­se ne­ra­si­me ak­ty­vių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios to­je sa­vi­val­do­je no­rė­tų da­ly­vau­ti. Be to­kių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vy­bės re­for­mos to­li ne­nu­ves­tų. Gu­džin­s­kas pa­žy­mė­jo, kad nors fak­ti­nė or­ga­ni­za­ci­jų būk­lę nu­sa­ky­ta tei­sin­gai, bet vis­gi, ar pir­ma tu­ri ras­tis to­kios or­ga­ni­za­ci­jos, ar at­sto­vy­bė tu­rė­tų tam su­da­ry­ti są­ly­gas – tai yra viš­tos ir kiau­ši­nio klau­si­mas. To­dėl bai­gia­ma­ja­me dis­ku­si­jos žo­dy­je skam­bė­jo ba­na­lo­kas, bet įver­ti­nus da­bar­ti­nę stu­den­tų sa­vi­val­dos si­tu­aci­ją iš­min­tin­gas šū­kis „Or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri bū­ti organizuojamos“.

Pu­san­t­ros va­lan­dos tru­ku­si dis­ku­si­ja – pir­mo­ji vi­są spa­lį vyk­sian­čio šauks­mi­nin­kų ren­gi­nių cik­lo da­lis. Kiek­vie­ną mė­ne­sio tre­čia­die­nio va­ka­rą Šauks­mas su ki­to­mis pa­žan­gio­mis jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis TSPMI svars­tys svar­biau­sius stu­den­tų ir vi­suo­me­nės klausimus.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete. VDU Šauksmo draugijos sekretorius ir jos leidžiamo žurnalo atsakingasis redaktorius. 2019–2020 metais ėjo VU SA parlamento nario pareigas.

Taip pat skaityk