Politikos vieta – universitetuose

Anot universiteto rektorės, jei norime, kad studentai taptų politiškai mąstančiais piliečiais, jie turi mokytis politinio diskurso.

Politika universitete. Arbeitsgemeinschaft der Jungsozialistinnen und Jungsozialisten in der SPD, Edwin Andrade nuotrauka

Uni­ver­si­te­tuo­se ky­la di­le­ma. Vie­na ver­tus, kaip vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos jie tu­ri bū­ti po­li­tiš­kai neut­ra­lūs. Ki­ta ver­tus, jie tu­rė­tų ne už­si­da­ry­ti sa­vo dramb­lio kau­lo bokš­te, o pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už vi­suo­me­nę – pri­si­dė­ti prie so­cia­li­nės de­mo­kra­ti­nės tei­si­nės vals­ty­bės iš­sau­go­ji­mo ir puo­se­lė­ji­mo. Kaip tai suderinti?

Po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo prin­ci­pas ne­reiš­kia, kad uni­ver­si­te­tuo­se ne­tu­ri bū­ti po­li­ti­kos. Juo­lab iš to ne­se­ka drau­di­mas ten reikš­tis po­li­ti­kams ar kraš­tu­ti­nių po­li­ti­nių pa­žiū­rų dės­ty­to­jams. Neut­ra­lu­mo prin­ci­pas iš uni­ver­si­te­tų ir dės­ty­to­jų rei­ka­lau­ja tik to, kad jie ne­da­ry­tų vie­na­ša­liš­kos įta­kos stu­den­tams – jie tu­ri im­tis kont­ro­ver­siš­kų te­mų kaip kont­ro­ver­siš­kų. Jei­gu sa­vo se­mi­na­re dės­ty­to­jas no­ri už­ka­bin­ti ak­tu­alią te­mą ir tam pa­si­kvies­ti po­li­ti­kų, jis tu­ri ypač daug dė­me­sio skir­ti per se­mi­na­rą be­si­vys­tan­čiam dis­kur­sui. Jis tu­rė­tų ar­ba pa­kvies­ti ki­tų par­ti­jų at­sto­vus, ar­ba bent jau su­teik­ti ren­gi­niui kuo neut­ra­les­nį for­ma­tą, pa­tei­kiant kri­tiš­kų, vi­są po­li­ti­nių pa­žiū­rų spekt­rą ap­iman­čių klau­si­mų ir pareiškimų.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Neut­ra­lu­mo prin­ci­pas tai­ko­mas ir ta­da, kai ko­kia nors uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nės gru­pė no­ri aukš­to­sios pa­tal­po­se su­or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nį su po­li­ti­ku. Ir šiuo at­ve­ju vi­soms po­li­ti­nėms par­ti­joms tu­ri bū­ti tai­ko­mos vie­no­dos są­ly­gos, ne­bent jos ofi­cia­liai pri­pa­žin­tos ke­lian­čio­mis grės­mę kons­ti­tu­ci­nei san­t­var­kai. Kiek­vie­na aukš­to­ji ga­li pa­ti nu­spręs­ti, ar jos pa­tal­po­se po­li­ti­kai to­le­ruo­ja­mi tik per moks­li­nius, ar ir per gry­nai po­li­ti­nio po­bū­džio ren­gi­nius. Svar­bu yra tik tai, kad kiek­vie­na tai­syk­lė vie­no­dai ga­lio­tų vi­soms partijoms.

Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad uni­ver­si­te­te tu­ri bū­ti ve­da­mos po­li­ti­nės dis­ku­si­jos. Jei­gu no­ri­me, kad stu­di­juo­da­mi stu­den­tai tap­tų po­li­tiš­kai mąs­tan­čiais pi­lie­čiais, tuo­met jie tu­ri mo­ky­tis po­li­ti­nio dis­kur­so. Ir kont­ro­ver­siš­ko­mis te­mo­mis jie tu­ri gin­čy­tis iš skir­tin­gų pozicijų.

Ta­čiau mo­kes­čių mo­kė­to­jai fi­nan­suo­ja tik tei­sės ak­tų nu­sta­ty­tą uni­ver­si­te­to už­da­vi­nį: įgy­ti moks­lo ži­nių ir ug­dy­ti stu­den­tus. To­dėl po­li­ti­nei agi­ta­ci­jai uni­ver­si­te­to mies­te­liuo­se vie­tos nė­ra. Ka­dan­gi konk­re­čiais at­ve­jais po­li­ti­nes dis­ku­si­jas ne­re­tai ga­li bū­ti sun­ku at­skir­ti nuo rin­ki­mų kam­pa­ni­jos (ir net dė­me­sin­giau­sia uni­ver­si­te­tų ad­mi­nist­ra­ci­ja ne vi­sa­da iš anks­to ži­no, kas yra kas), ma­nau, kad li­kus še­šioms sa­vai­tėms iki rin­ki­mų uni­ver­si­te­tuo­se po­li­ti­niai ren­gi­niai tu­rė­tų nebevykti.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Ka­da pa­tei­sin­ti­na ren­gi­nį už­draus­ti? Tais at­ve­jais, kai ky­la pa­vo­jus, kad jo tu­ri­nys prieš­ta­rau­ja mū­sų kons­ti­tu­ci­nėms lais­vėms ir de­mo­kra­ti­jai. Ta­čiau ši­tai ne­tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta vien tik pa­gal uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nės gru­pės ar pa­kvies­to po­li­ti­ko po­li­ti­nes pa­žiū­ras. Vei­kiau rei­ka­lin­gi konk­re­tūs po­žy­miai, pa­vyz­džiui, iš ren­gi­nio re­kla­mos ar­ba iš pa­kvies­tų as­me­nų anks­tes­nių pareiškimų.

Ži­no­ma, uni­ver­si­te­tų va­do­vy­bė taip pat tu­ri at­si­žvelg­ti, ar ren­gi­nys su­kels pa­vo­jų da­ly­vių ar ne­da­ly­vau­jan­čių ša­lių sau­gu­mui, kaip an­tai, kai vyks­ta de­monst­ra­ci­jos. Pa­vyz­džiui, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­si­ro­dan­tys gra­si­ni­mai ga­li bū­ti sig­na­las, kad si­tu­aci­ja yra ri­zi­kin­ges­nė, gal net pa­vo­jin­ga, ir jos uni­ver­si­te­tas ne­ga­lės su­kont­ro­liuo­ti. Jei­gu pa­si­ta­rus su po­li­ci­ja pa­aiš­kė­ja, kad sau­gu­mas ren­gi­ny­je bus už­tik­rin­tas tik per­ne­lyg di­de­le kai­na, uni­ver­si­te­to va­do­vy­bė tu­ri už­draus­ti ren­gi­nį uni­ver­si­te­to te­ri­to­ri­jo­je ar­ba – jei ren­gi­nys įsi­siū­buo­ja – jį nu­trauk­ti. To­kiais at­ve­jais sa­vi­raiš­kos lais­vė pa­sie­kė sa­vo ri­bas. To­kiu at­ve­ju žo­džio laisvei tu­ri bū­ti nu­brėž­tos ri­bos. Ta­čiau net ir ta­da uni­ver­si­te­tų ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­ri ypač pa­brėž­ti­nai gin­ti šią kons­ti­tu­ci­nę teisę.

An­ja Stein­beck yra Diu­sel­dor­fo
Hein­ri­cho Hei­nes uni­ver­si­te­to rektorė.


An­ja Stein­beck, „Po­li­tik ge­hört an die Unis“, Die Zeit, 2019 12 04.

Iš vo­kie­čių kal­bos ver­tė Do­mas Lavrukaitis.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.