Universitetuose kyla dilema. Viena vertus, kaip valstybės institucijos jie turi būti politiškai neutralūs. Kita vertus, jie turėtų ne užsidaryti savo dramblio kaulo bokšte, o prisiimti atsakomybę už visuomenę – prisidėti prie socialinės demokratinės teisinės valstybės išsaugojimo ir puoselėjimo. Kaip tai suderinti?
Politinio neutralumo principas nereiškia, kad universitetuose neturi būti politikos. Juolab iš to neseka draudimas ten reikštis politikams ar kraštutinių politinių pažiūrų dėstytojams. Neutralumo principas iš universitetų ir dėstytojų reikalauja tik to, kad jie nedarytų vienašališkos įtakos studentams – jie turi imtis kontroversiškų temų kaip kontroversiškų. Jeigu savo seminare dėstytojas nori užkabinti aktualią temą ir tam pasikviesti politikų, jis turi ypač daug dėmesio skirti per seminarą besivystančiam diskursui. Jis turėtų arba pakviesti kitų partijų atstovus, arba bent jau suteikti renginiui kuo neutralesnį formatą, pateikiant kritiškų, visą politinių pažiūrų spektrą apimančių klausimų ir pareiškimų.
Prisijunk prie mūsų komandos:
Neutralumo principas taikomas ir tada, kai kokia nors universiteto bendruomenės grupė nori aukštosios patalpose suorganizuoti renginį su politiku. Ir šiuo atveju visoms politinėms partijoms turi būti taikomos vienodos sąlygos, nebent jos oficialiai pripažintos keliančiomis grėsmę konstitucinei santvarkai. Kiekviena aukštoji gali pati nuspręsti, ar jos patalpose politikai toleruojami tik per mokslinius, ar ir per grynai politinio pobūdžio renginius. Svarbu yra tik tai, kad kiekviena taisyklė vienodai galiotų visoms partijoms.
Esu įsitikinusi, kad universitete turi būti vedamos politinės diskusijos. Jeigu norime, kad studijuodami studentai taptų politiškai mąstančiais piliečiais, tuomet jie turi mokytis politinio diskurso. Ir kontroversiškomis temomis jie turi ginčytis iš skirtingų pozicijų.
Tačiau mokesčių mokėtojai finansuoja tik teisės aktų nustatytą universiteto uždavinį: įgyti mokslo žinių ir ugdyti studentus. Todėl politinei agitacijai universiteto miesteliuose vietos nėra. Kadangi konkrečiais atvejais politines diskusijas neretai gali būti sunku atskirti nuo rinkimų kampanijos (ir net dėmesingiausia universitetų administracija ne visada iš anksto žino, kas yra kas), manau, kad likus šešioms savaitėms iki rinkimų universitetuose politiniai renginiai turėtų nebevykti.
Patiko straipsnis? Paremk mus:
Kada pateisintina renginį uždrausti? Tais atvejais, kai kyla pavojus, kad jo turinys prieštarauja mūsų konstitucinėms laisvėms ir demokratijai. Tačiau šitai neturi būti nustatyta vien tik pagal universiteto bendruomenės grupės ar pakviesto politiko politines pažiūras. Veikiau reikalingi konkretūs požymiai, pavyzdžiui, iš renginio reklamos arba iš pakviestų asmenų ankstesnių pareiškimų.
Žinoma, universitetų vadovybė taip pat turi atsižvelgti, ar renginys sukels pavojų dalyvių ar nedalyvaujančių šalių saugumui, kaip antai, kai vyksta demonstracijos. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose pasirodantys grasinimai gali būti signalas, kad situacija yra rizikingesnė, gal net pavojinga, ir jos universitetas negalės sukontroliuoti. Jeigu pasitarus su policija paaiškėja, kad saugumas renginyje bus užtikrintas tik pernelyg didele kaina, universiteto vadovybė turi uždrausti renginį universiteto teritorijoje arba – jei renginys įsisiūbuoja – jį nutraukti. Tokiais atvejais saviraiškos laisvė pasiekė savo ribas. Tokiu atveju žodžio laisvei turi būti nubrėžtos ribos. Tačiau net ir tada universitetų administracija turi ypač pabrėžtinai ginti šią konstitucinę teisę.
Anja Steinbeck yra Diuseldorfo
Heinricho Heines universiteto rektorė.
Anja Steinbeck, „Politik gehört an die Unis“, Die Zeit, 2019 12 04.
Iš vokiečių kalbos vertė Domas Lavrukaitis.
