Ar studentai pajėgūs savivaldai?

Du studentų savivaldos ateities scenarijai rodo, kas gali nutikti su nieko studentams pasiūlyti negalinčiomis atstovybėmis.

VDU mažoji salė – studentų parlamento posėdžių vieta. Čia turėtų plakti studentų savivaldos širdis. VDU nuotrauka

Bran­gus stu­den­te, esu įsi­ti­ki­nęs, kad nak­ti­mis ra­my­bės tau ne­duo­da klau­si­mas – ko­kia yra Lie­tu­vos stu­den­tų sa­vi­val­dos at­ei­tis? Gel­bė­da­mas nuo kan­ki­nan­čios ne­ži­no­my­bės pa­teik­siu du sce­na­ri­jus 2028-iesiems.

Sce­na­ri­jus A: 95 pro­cen­tai uni­ver­si­te­tų stu­den­tų jau gi­mę po įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Tai at­ei­ties ir lais­vos Lie­tu­vos kar­ta. Me­ti­nia­me Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos su­va­žia­vi­me skam­ba svei­ki­ni­mo šūks­niai pa­žan­giai ir į kiek­vie­no stu­den­to po­rei­kius ori­en­tuo­tai sa­vi­val­dos sis­te­mai. Vi­so­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se tai­ko­mas tas pats sa­vi­val­dos mo­de­lis – stu­den­tų par­la­men­tus pa­kei­tė vi­suo­ti­niai se­niū­nų su­si­rin­ki­mai. Stu­den­tų at­sto­vai tu­ri bent pu­sę vie­tų vi­suo­se uni­ver­si­te­to sa­vi­val­dos or­ga­nuo­se: Se­na­te, Ta­ry­bo­je, fa­kul­te­tų ta­ry­bo­se ir stu­di­jų ko­mi­te­tuo­se. Sa­vo ty­la jie pa­si­ruo­šę nu­so­din­ti prie­šiš­kas dės­ty­to­jų iniciatyvas.

Vi­si stu­den­tų at­sto­vai pri­va­lo iš­klau­sy­ti at­sto­va­vi­mo mo­ky­mus kai­mo so­dy­bo­je. Po jų tu­ale­tuo­se ir ko­ri­do­riuo­se jie ty­ko ei­li­nio stu­den­to pa­si­ruo­šę iš­gau­ti at­si­lie­pi­mą apie stu­di­jas. Gal­būt no­ri pa­keis­ti de­šimt­ba­lę sis­te­mą šyp­se­nė­lių rei­tin­gu? Gal­būt no­rė­tu­mei ket­vir­tos eg­za­mi­no per­lai­ky­mo ga­li­my­bės? Stu­den­tų at­sto­vy­bės vi­sus spren­di­mus pri­ima tik stu­den­tų ap­klau­so­mis, tad ne­si­jau­din­ki – uni­ver­si­te­tus puo­šian­čių sėd­mai­šių spal­va bus iš­rink­ta tik iš­gir­dus vi­sų stu­den­tų nuomonę.

„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:

Švie­ti­mo mi­nist­ras šyp­so­da­ma­sis spau­džia ran­ką LSS pre­zi­den­tei ir gi­ria ne­prie­kaiš­tin­gą stu­den­tų sa­vi­val­dos me­cha­niz­mą. Mi­nis­te­ri­jai ir jai pa­val­džioms ins­ti­tu­ci­joms ne­be­rei­kia suk­ti gal­vos dėl kad­rų klau­si­mo – at­sto­vy­bės jai ruo­šią kom­pe­ten­tin­gą ir iš­ti­ki­mą pamainą.

Sce­na­ri­jus B: Vie­no uni­ver­si­te­to stu­den­tų par­la­men­te bai­sus su­si­skal­dy­mas. Gin­či­ja­si ta pa­ti at­ei­ties ir lais­vos Lie­tu­vos kar­ta. Kiš­kių frak­ci­ja par­la­men­te pri­sta­to ap­lin­kai neut­ra­laus ir eko­lo­gi­nį są­mo­nin­gu­mą die­gian­čio ža­lio­jo uni­ver­si­te­to vi­zi­ją. Meš­kų frak­ci­jos at­sto­vai pa­šie­pia nai­vias kiš­kių idė­jas ir gal­vo­ja, kad vi­si kiš­kiai yra kvai­liai. Meš­kos svar­biau­siu šios par­la­men­to ka­den­ci­jos už­da­vi­niu lai­ko pogu­lio vie­tų stu­den­tams įren­gi­mą. Prob­le­ma ypač pa­aštrė­ja tam­sio­mis ir niū­rio­mis žie­mos po­pie­tė­mis. Ne­se­niai įsi­kū­ru­sio ju­dė­ji­mo „Ge­rin­ki­me at­sto­va­vi­mą“ frak­ci­jos at­sto­vai skel­bia, kad su­si­skal­dy­mas par­la­men­te truk­do pro­duk­ty­viam dar­bui. Jie siū­lo grįž­ti prie se­niau ga­lio­ju­sios tvar­kos: su­teik­ti dau­giau ga­lių at­sto­vy­bės pre­zi­den­tei ir vie­toj par­la­men­to na­rių rink­ti seniūnus.

Ki­tos par­la­men­ti­nės frak­ci­jos ju­dė­ji­mą lin­ku­sios ig­no­ruo­ti. Jos bo­i­ko­tuo­ja jų ren­gi­nius ir ar­šiai kri­ti­kuo­ja jų se­niū­nų par­la­men­to idė­ją. Ne­pai­sant pa­si­tai­kan­čių konf­lik­tų, tar­pu jų lai­ko­ma­si su­ta­ri­mo, kad sa­vi­val­da yra grįs­ta par­la­men­ti­ne sis­te­ma, ku­rio­je ak­ty­viai da­ly­vau­ja stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos ir rin­ki­mi­niai su­si­vie­ni­ji­mai. Par­la­men­te pri­ima­mi es­mi­niai stu­den­tų gy­ve­ni­mo spren­di­mai, o at­sto­vai į ki­tus uni­ver­si­te­to or­ga­nus de­le­guo­ja­mi šią po­zi­ci­ją ap­gin­ti. Ret­kar­čiais su­si­prie­ši­nu­sių frak­ci­jų dau­gu­ma ge­ba su­si­tar­ti ir kar­tu de­ri­na pro­jek­tus dėl stu­den­tų pas­ko­lų, bend­ra­bu­čių, sti­pen­di­jų ar dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mo ge­ri­ni­mo. Par­la­men­to dau­gu­ma itin su­in­te­re­suo­ta spaus­ti LSS, kad ji ne­nu­si­leis­tų Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jai ir jos pa­siū­ly­mai su­lauk­tų Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo pritarimo.

Kon­ku­ren­cin­ga par­la­men­ti­nė sis­te­ma VDU stu­den­tų at­sto­vy­bė­je vei­kė ir pra­ei­ty­je. Iš­kar­pa iš laik­raš­čio „Lie­tu­vos stu­den­tas“ (1932 11 16, nr. 15) su pas­ku­ti­nių ir ke­lių pra­ėju­sių stu­den­tų rin­ki­mų rezultatus.

Į mie­gus nu­grimz­du­siam stu­den­tui vie­nas sce­na­ri­jus yra ma­lo­nus sap­nas, o ki­tas – koš­ma­ras. Vie­nas yra la­bai ti­kė­ti­nas, o ki­tas – tik la­bai geis­ti­nas. Kad ir ką jis su­sap­na­vo, jį pri­ža­di­na ar­tė­jan­tys 2022-ųjų VDU stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­mai. Šį­kart ti­kė­ti­na be ak­ty­vaus Šauks­mo da­ly­va­vi­mo. Sa­vai­me aiš­ku, jog ir be miš­ko žvė­re­lių frakcijų.

Net ir be su­si­reikš­mi­ni­mo kil­tų klau­si­mas, ar vis­kas grįš į se­nas vė­žes? Vos po­ra pro­cen­tų bal­suo­jan­čių­jų ir par­la­men­to po­sė­džiai, esan­tys tik for­ma­lu­mas pa­tvir­tin­ti pre­zi­den­to ir val­dy­bos iš anks­to pa­ruoš­tus sprendimus?

Gal­būt pra­lei­džiu dar svar­bes­nį klau­si­mą – ar ap­skri­tai stu­den­tams rei­kia par­la­men­to? VDU stu­den­tų sa­vi­val­dos at­ve­jis tė­ra iliust­ra­ty­vus pa­vyz­dys, nu­sa­kan­tis niū­ro­ką lie­tu­viš­ką uni­ver­si­te­tų kon­teks­tą. Juk VDU stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­mai be­ne pa­tys de­mo­kra­tiš­kiau­si, bet net ir jie ne­gelbs­ti nuo gre­sian­čios apatijos.

Stu­di­joms at­si­dė­jęs stu­den­tas ar stu­den­tė ga­lė­tų pa­klaus­ti, ar tik­rai ver­ta do­mė­tis at­sto­vy­bių veik­la. Ar jo­mis ne­si­do­mint kaž­ko ne­ten­ka­ma? Klau­si­mas ne taip leng­vai atsakomas.

VDU SA 2022-ųjų įva­di­nės sa­vai­tės ren­gi­nys. At­sto­vy­bės Fa­ce­bo­ok pa­sky­ros nuotrauka

At­sto­vy­bės, ypač anks­čiau tar­si sto­vė­jo sar­gy­bo­je nuo ne­tei­sin­gų ar ne­tei­sė­tų uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos veiks­mų stu­den­tų at­žvil­giu. Ta­čiau da­bar­ti­nė­je aukš­to­jo moks­lo rea­ly­bė­je at­ro­do, kad uni­ver­si­te­tai yra taip su­in­te­re­suo­ti stu­den­tų at­ne­ša­mais pi­ni­gais, kad pa­tys iš­lai­ko sa­vo­tiš­kus stu­den­tų ap­tar­na­vi­mo cen­t­rus kas­die­nėms stu­den­tų prob­le­moms spręs­ti. Su struk­tū­ri­nė­mis stu­den­ti­jos prob­le­mo­mis at­sto­vy­bėms bet ko­kiu at­ve­ju do­ro­tis se­kė­si sunkiai.

Čia iš­ky­la ša­lu­ti­nė at­sto­vy­bių ir jų par­la­men­tų funk­ci­ja – po­li­ti­nis švie­ti­mas ir pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mas. Gal­būt kai kam tai pri­me­na vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę, ta­čiau jei at­sto­vy­bės ne­ge­ba su­teik­ti net to, tuo­met jų pra­smin­gu­mas tik­rai tam­pa abejotinu.

Uni­ver­si­te­tuo­se ga­na pa­sy­vūs ne tik stu­den­tai. Dės­ty­to­jai, ku­rių al­gų dy­dis sun­kiai lei­džia kal­bė­ti apie aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bę, taip pat var­giai ge­ba su­si­bur­ti į pro­fe­si­nes są­jun­gas ar sa­vo kryp­ties or­ga­ni­za­ci­jas, idant gin­tų sau rū­pi­mus klau­si­mus uni­ver­si­te­to sa­vi­val­do­je ar vie­šo­jo­je erdvėje.

Si­tu­aci­ja pa­ra­dok­sa­li – vie­to­je, kur daug kal­ba­ma apie pi­lie­tiš­ku­mą, sun­kiai ge­ba­ma organizuotis.

Yra ob­jek­ty­vių šio reiš­ki­nio prie­žas­čių: bū­ti­ny­bė dirb­ti pa­pil­do­mus dar­bus, lai­ko trū­ku­mas, tra­di­ci­jos or­ga­ni­zuo­tis sty­gius, uni­ver­si­te­tų nu­po­li­ti­ni­mas. Vis dėl­to, ma­tant me­tai iš me­tų be­si­tę­sian­čias stu­den­tų par­la­men­to prob­le­mas, no­ri­si pa­siū­ly­ti, kaip stu­den­tų par­la­men­tas ir rin­ki­mai ga­lė­tų kis­ti. Tai ne­bū­ti­nai iš­kart iš­spręs­tų da­bar esan­čias prob­le­mas, bet bent jau dė­tų pag­rin­dus tam, kad par­la­men­tas iš­lik­tų gy­vas ateityje.

Šauks­mo frak­ci­ja dar šių me­tų sau­sį siū­lė VDU stu­den­tų par­la­men­to re­for­mą. Ver­ta pri­pa­žin­ti, kad dis­ku­si­jos ne­bu­vo itin pro­duk­ty­vios, net ir be to­kio ka­li­bro vei­kė­jų kaip Val­kiū­nas ir Gra­žu­lis. Kai ku­riems par­la­men­ta­rams tai ro­dė­si kaip „šou“, „žai­di­mas dėl žai­di­mo“. Dau­giau de­mo­kra­ti­jos pa­si­ro­dė kaip dau­giau chao­so ir ma­žiau dar­bo. Ki­ti tei­gė, kad „ma­to­me Sei­me klou­nų pa­ra­dą, ma­ty­si­me jį ir čia“.

Ap­skri­tai ba­zi­niai de­mo­kra­ti­jos prin­ci­pai pa­si­ro­dė juo­kin­gi ir ne­įgy­ven­di­na­mi. Tiek jau to, švel­naus au­to­ri­ta­riz­mo mė­gė­jų bu­vo vi­sais lai­kais. Sun­ku su­griau­ti įsi­se­nė­ju­sius vaiz­di­nius, jog eg­zis­tuo­jan­čiai tvar­kai nė­ra jo­kios alternatyvos.

„Ap­skri­tai ba­zi­niai de­mo­kra­ti­jos prin­ci­pai pa­si­ro­dė juo­kin­gi ir ne­įgy­ven­di­na­mi. Tiek jau to, švel­naus au­to­ri­ta­riz­mo mė­gė­jų bu­vo vi­sais laikais.“

Ki­ta ver­tus, lie­ka tik gūž­čio­ti pe­čiais, kai pra­ėjus vos pus­me­čiui po re­for­mos at­me­ti­mo par­la­men­ta­rų bu­vo pa­klaus­ta, kas ga­lė­tų pa­di­din­ti men­ką par­la­men­to ak­ty­vu­mą ir jo dar­bo kokybę.

Pag­rin­di­niai siū­lo­mos stu­den­tų par­la­men­to re­for­mos prin­ci­pai bu­vo pen­ki. Pir­ma­sis – rin­ki­muo­se be pa­vie­nių kan­di­da­tų da­ly­vau­tų ir stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos bei rin­ki­mų są­ra­šai. Tai ga­lė­tų bent jau ska­tin­ti stu­den­tus or­ga­ni­zuo­tis idė­ji­niais pag­rin­dais, ra­šy­ti rin­ki­mi­nes prog­ra­mas, ieš­ko­ti sis­te­mi­nių spren­di­mų stu­den­ti­jos prob­le­moms. Sa­vo ruož­tu, or­ga­ni­za­ci­jos bent jau tu­ri smul­kius ir prak­ti­nius klau­si­mus, ku­riuos ga­lė­tų spręs­ti ka­den­ci­jos me­tu. Šian­dien bal­suo­ja­ma ar­ba už bend­ra­kur­sius, ar­ba už daug ne­ži­no­mų kan­di­da­tų, ku­rių am­bi­ci­jos ir ryž­tas stu­den­tams esą tu­rė­tų at­neš­ti gerovę.

Ant­ra­sis prin­ci­pas – pa­nai­kin­tas at­sto­vų rin­ki­mas fa­kul­te­tuo­se ir ren­gia­mi vi­suo­ti­niai rin­ki­mai. Dau­gu­ma par­la­men­te svars­to­mų prob­le­mų yra bend­ros vi­siems stu­den­tams, tad skir­ti net ir la­bai ne­ak­ty­viems fa­kul­te­tams (ku­riuo­se ga­li­ma pa­tek­ti į par­la­men­tą ga­vus bal­są iš sa­vęs ir vie­no drau­go) kvo­tas nė­ra tikslinga.

Tre­čia­sis – ma­ži­na­mas par­la­men­to na­rių skai­čius. Var­gu, ar VDU stu­den­tų par­la­men­tui rei­kia dau­giau at­sto­vų nei jų yra Kau­no mies­to ta­ry­bo­je. Di­de­lis par­la­men­to na­rių skai­čius nu­leis­da­vo kar­te­lę kan­di­da­tams, ku­rie pa­te­kę į par­la­men­tą su­kel­da­vo sun­ku­mų su­rink­ti net­gi kvorumą.

Ket­vir­ta­sis prin­ci­pas – rin­ki­mai vyk­do­mi pa­gal pro­por­ci­nę bal­sų skai­čia­vi­mo sis­te­mą. To­kiu bū­du ren­kant at­sto­vus stu­den­tai iš­š­vais­ty­tų ma­žiau bal­sų, o par­la­men­to san­da­ra tiks­liau at­spin­dė­tų bal­suo­jan­čių stu­den­tų pasirinkimą.

Penk­ta­sis – rin­ki­mus tu­rė­tų or­ga­ni­zuo­ti neut­ra­li ar­ba iš vi­sų su­in­te­re­suo­tų pu­sių su­da­ry­ta rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Ki­taip ta­riant, rin­ki­mų ne­tu­rė­tų or­ga­ni­zuo­ti jų da­ly­viai ar­ba da­ly­vių kolegos.

To­kia stu­den­tų par­la­men­to re­for­ma ga­lė­tų bū­ti pri­tai­ko­ma prak­tiš­kai vi­soms Lie­tu­vos aukš­to­sios mo­kyk­loms. Idea­liu at­ve­ju re­for­muo­ti par­la­men­tai il­gai­niui ves­tų į sce­na­ri­jų B. Rea­ly­bė įpras­tai bū­na kiek pil­kes­nė. Bet ko­kiu at­ve­ju tai ska­tin­tų į par­la­men­tą pa­ga­liau įsi­trauk­ti stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jas. Bū­tų ga­li­ma ei­ti ir to­liau – ko­dėl stu­den­tų sa­vi­val­do­je ne­ga­lė­tų da­ly­vau­ti ir par­ti­jų jau­ni­mo organizacijos?

„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:

Šie pa­kei­ti­mai bū­ti­ni, jog stu­den­tų par­la­men­tai bent jau at­ei­ty­je ga­lė­tų kur­ti ak­ty­vią ir pa­sau­lė­žiū­ri­nę kon­ku­ren­ci­ją už­tik­ri­nan­čią sa­vi­val­dą. Tik to­kio­je sa­vi­val­do­je ga­li subręs­ti idė­jos, siū­lan­čius spren­di­mus sis­te­mi­nėms stu­den­ti­jos bė­doms, tik čia ga­lė­tų bū­ti mo­ka­ma­si ge­rų or­ga­ni­za­vi­mo­si ir sa­vi­val­dos įgū­džių. Tik tai pa­dė­tų iš­veng­ti pse­udo­sa­vi­val­dos ir biu­ro­kra­ti­zuo­tos at­sto­vy­bės kūrimo.

Ti­kė­ti­na, kad sce­na­ri­jus A daug rea­les­nis. Daug kam jis net pa­trauk­lus. Net ir VDU ku­rian­tis se­niū­nų sis­te­mai ne­truks pra­ei­ti ke­le­tas me­tų ir pa­si­girs siū­ly­mų, kad ge­riau re­for­muo­ti par­la­men­tą į se­niū­nų su­si­rin­ki­mą. Juk se­niū­nai bus la­biau įpa­rei­go­ti at­ei­ti į po­sė­džius, juk jie bus ar­ti stu­den­tų ir su­neš kiek­vie­no uni­ver­si­te­to kur­so skaudulius.

Bet taip pa­ti ši sis­te­ma bus la­bai sta­tiš­ka. Ji prak­tiš­kai už­kirs ke­lią bet ko­kiai tarp skir­tin­gų kur­sų, prog­ra­mų ar fa­kul­te­tų or­ga­ni­zuo­tai stu­den­tų gru­pei, tu­rin­čiai sa­vi­tą uni­ver­si­te­to ir stu­den­ti­jos at­ei­ties vi­zi­ją, da­ly­vau­ti sa­vi­val­do­je. Kad taip ne­nu­tik­tų, kaž­kam rei­kės da­ly­vau­ti to­je žai­di­mų aikš­te­lė­je ir ko­vo­ti sa­vo ma­žą­sias ko­vas. Tik taip priau­ga­ma iki didesniųjų.

Martynas Butkus

Martynas Butkus yra VDU istorijos doktorantas, tiriantis Lietuvos pilietinės visuomenės istoriją, „Šauksmo“ draugijos vadovas ir vienas iš jos žurnalo redaktorių.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar