Lietuvos studentų savivaldos idėjinė tuštuma

Lietuvos studentų sąjungos 30-asis gimtadienis netapo proga rimtai reflektuoti studentų savivaldos iššūkių. Proginė LSS konferencija dar kartą parodė jos idėjinės tuštumos priežastis.

Konferencija „Vakar, šiandien, rytoj“. Lietuvos studentų sąjungos Facebook nuotrauka

Šie­met rug­pjū­čio 27–29 die­no­mis vy­ko 22-oji Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos (LSS) asamb­lė­ja „Va­kar, šian­dien, ry­toj“, skir­ta pa­mi­nė­ti 30-ąjį są­jun­gos gim­ta­die­nį. Asamb­lė­ja kė­lė tiks­lą pri­si­min­ti stu­den­tiš­ko ju­dė­ji­mo is­to­ri­ją, dis­ku­tuo­ti apie šian­die­nos iš­šū­kius ir aukš­to­jo moks­lo at­ei­tį. Po­li­ti­kų ir rek­to­rių svei­ki­ni­mo kal­bo­se skam­bė­jo fra­zės: „jūs ak­ty­viau­sia Lie­tu­vos stu­den­ti­ja“, „esa­te vi­suo­me­nės prie­ky­je“, „asamb­lė­ja yra at­ei­ties ly­de­rių kal­vė“. Gal bū­tent jos už­liū­lia­vo su­si­rin­ku­sius LSS na­rius nuo di­des­nių sa­vi­ref­lek­si­jos pa­stan­gų. Pa­žvel­gus į vis ne­ge­rėjan­čią stu­den­tų pa­dė­tį, svars­ty­ti są­jun­gos sėk­mes ir ne­sėk­mes bu­vo būtina.

Ma­no ma­ny­mu, asamb­lė­ja ge­rai at­spin­dė­jo ke­le­tą simp­to­miš­kų LSS bruo­žų. Ti­tu­li­nis asamb­lė­jos ren­gi­nys – trys dis­ku­si­jos „Va­kar. Šian­dien. Ry­toj.“ – tu­rė­jo bū­ti pro­ga stu­den­tų at­sto­vams ref­lek­tuo­ti opiau­sius šian­die­nos stu­den­ti­jos klau­si­mus ir jų spren­di­mo būdus.

Ta­čiau jau čia pa­si­ma­to vie­na di­des­nių LSS silp­ny­bių. Kal­bant apie są­jun­gos is­to­ri­ją na­tū­ra­lu, kad pre­le­gen­tai, se­niai at­pra­tę nuo au­di­to­ri­jos suo­lo, da­li­na­si sa­vo pa­tir­ti­mi. Vis­gi dis­ku­si­jo­se apie šian­die­ną ir at­ei­tį akį rė­žia ne­pro­por­cin­gas kal­ban­čių švie­ti­mo funk­cio­nie­rių skai­čius: švie­ti­mo mi­nist­rė, Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas, Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės pa­ta­rė­ja, Aka­de­mi­nės eti­kos ir pro­ce­dū­rų kont­ro­lie­rė… Ne­bū­ti­nai jų kal­bos ne­ati­ti­ko stu­den­tų in­te­re­sų, bet ši si­tu­aci­ja tik at­spin­di fak­tą, jog LSS, kaip ir uni­ver­si­te­tų at­sto­vy­bės, sa­ve su­vo­kia kaip švie­ti­mo biu­ro­kra­ti­jos tąsą.

„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:

Ka­dan­gi LSS nė­ra su­da­ry­ta iš pa­sau­lė­žiū­ri­nių gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų, jo­je stin­ga pa­jė­gų for­mu­luo­ti idė­jas ir sa­vo veik­los tu­ri­nį. To­kia­me va­ku­u­me į asamb­lė­ja at­ei­na mi­nistrai ir pa­pa­sa­ko­ja, kas ga­lė­tų rū­pė­ti studentams.

Nors for­ma­liai LSS na­riais yra uni­ver­si­te­tų ir ko­le­gi­jų at­sto­vy­bės, o tiks­liau – jų de­le­guo­ti stu­den­tai, daž­nai jau ap­si­try­nę vie­nos aukš­to­sios at­sto­vy­bės vir­tu­vė­je. Tai ka­rje­ros biu­ro­kra­to ke­lias, nes dėl men­ko su­si­do­mė­ji­mo at­sto­vy­bių rin­ki­mais ar­ba jų ne­de­mo­kra­tiš­ku­mo, LSS val­dy­mo or­ga­nų na­rių le­gi­ti­mu­mas tarp stu­den­tų yra abe­jo­ti­nas. Apie LSS na­rių idė­ji­nį pag­rin­dą daž­niau­siai spręs­ti sun­ku, nes vi­sos at­ei­ties vi­zi­jos už­dangs­to­mos CV įra­šais ir at­sto­va­vi­mo stu­den­tams lozungais.

Atstovauti interesus, bet būti nepolitiškais

Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­sto­vy­bės ir LSS sa­ve pri­sta­to kaip ne­po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Tai vie­nas iš idė­jų va­ku­u­mo šal­ti­nių. Štai dis­ku­si­jos „Va­kar“ me­tu mo­de­ra­to­rius Min­dau­gas Ri­ne­i­kis šį ap­o­li­tiš­ku­mo as­pek­tą iš­kė­lė kaip są­mo­nin­gą pa­si­rin­ki­mą pra­ei­ty­je, kar­tu pri­dur­da­mas, jog, pa­vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jos ša­lių stu­den­tų sa­vi­val­do­je ak­ty­viai vei­kia ir po­li­ti­nių par­ti­jų jau­nie­ji spar­nai. De­ja, rim­tes­nės ref­lek­si­jos šis klau­si­mas ne­su­si­lau­kė – ne­bu­vo net ban­dy­mo svars­ty­ti, ko­kių re­zul­ta­tų per tris de­šimt­me­čius ap­o­li­tiš­ku­mas są­jun­gai at­ne­šė. Ar tik­rai lei­do pa­siek­ti no­ri­mų tikslų?

Ką dis­ku­si­ja lei­do su­pras­ti, tai kaip siau­rai po­li­tiš­ku­mą stu­den­tų są­jun­ga su­pran­ta. 2005–2009 me­tais LSS pre­zi­den­tu bu­vęs ir vis dar ge­rai da­bar­ti­nės są­jun­gos pa­sau­lė­vo­ką per­tei­kian­tis Jo­nas Oku­nis kal­bė­da­mas apie po­li­tiš­ku­mo prob­le­mą jį sie­jo tik su ku­rios nors po­li­ti­nės par­ti­jos ar po­li­ti­ko pa­lai­ky­mu rin­ki­muo­se. Jo ma­ny­mu, šis at­si­ri­bo­ji­mas bu­vo pozityvus.

Dis­ku­si­ja „Va­kar“. Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos Fa­ce­bo­ok nuotrauka

Tar­si ne­eg­zis­tuo­tų su­pra­t­i­mas, jog bet koks vie­šų­jų rei­ka­lų svars­ty­mas jau yra po­li­ti­ka. Ji ga­li už­gim­ti stu­den­tų sa­vi­val­dos vi­du­je, ga­li įtrauk­ti į są­jun­gos veik­lą skir­tin­gas idė­ji­nes gru­pes, ku­rios ki­taip su­pras­tų stu­den­ti­jos in­te­re­sus. Ga­liau­siai ga­lė­tu­me bent jau dis­ku­tuo­ti apie po­li­ti­nių par­ti­jų jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų vie­tą stu­den­tų savivaldoje.

Pats Oku­nis pra­si­ta­rė, jog LSS jo pre­zi­den­ta­vi­mo me­tu lai­kė­si de­ši­nio­sios po­li­ti­kos kryp­ties. Tai tik pa­tvir­ti­na, jog nai­vi ap­o­li­tiš­ku­mo dekla­ra­ci­ja yra ne tik ža­lin­ga, bet ir daž­nai – to­li nuo tiesos.

Ko­kios nau­dos ap­o­li­tiš­ka LSS lai­ky­se­na at­ne­šė stu­den­tams įro­do pas­ku­ti­niu me­tu įvy­kęs są­jun­gos po­sū­kis prie so­cia­li­nių stu­den­ti­jos klau­si­mų spren­di­mo: stu­di­jų ir pra­gy­ve­ni­mo pas­ko­lų, stu­den­tų dar­bo ir sti­pen­di­jų. Ma­to­me, kiek svar­bių stu­den­ti­jai prob­le­mų bu­vo už­leis­ta. Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si pa­si­džiaug­ti, jog LSS ir at­sto­vy­bių dis­kur­se są­vo­ka „so­cia­li­nė di­men­si­ja“ pa­ga­liau ima do­mi­nuo­ti. Kon­fe­ren­ci­jo­je mi­nė­tos so­cia­li­nės stu­den­tų prob­le­mos ga­li tap­ti pro­ga LSS įgy­ti leng­vai su­pran­ta­mą idė­ji­nį tu­ri­nį ir di­des­nį au­to­ri­te­tą stu­den­tų bendruomenėje.

Mažėjančios studentų ambicijos

Pa­si­džiau­gus, kad LSS pa­ga­liau ima kel­ti stu­den­tams opius klau­si­mus, ten­ka su­abe­jo­ti dėl jos veik­los me­to­dų. Po ti­tu­li­nės dis­ku­si­jos LSS na­riai dar­ba­vo­si dar­bo gru­pė­se vys­ty­da­mi są­jun­gos stra­te­gi­ją. Tos gru­pės apė­mė ko­mu­ni­ka­ci­jos, žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, at­sto­va­vi­mo ir tarp­tau­ti­nę sri­tis. Idė­ji­nį va­ku­u­mą nuo­lat ten­ka kam­šy­ti po kaf­kiš­ko­mis at­sto­va­vi­mo ge­ri­ni­mo, bend­ruo­me­niš­ku­mo ar or­ga­ni­za­ci­jos stip­ri­ni­mo ini­cia­ty­vo­mis. LSS, tu­rė­da­ma pui­kų veik­los lau­ką – so­cia­li­nę di­men­si­ją, ga­lė­tų vi­sas jė­gas nu­kreip­ti ten. De­ja, di­džio­ji da­lis žmo­giš­kų­jų pa­stan­gų iš­nau­do­ja­ma spręs­ti vi­di­nes or­ga­ni­za­ci­jos prob­le­mas. Lie­ka ne­at­sa­ky­ta, kaip ak­ty­viai ji pa­si­ry­žu­si gin­ti stu­den­ti­jos in­te­re­sus? Ypač tarp po­li­ti­kų bū­da­ma nepolitiška…

„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:

Dis­ku­si­ja „Va­kar“ pa­tei­kė dar vie­ną pa­ra­dok­są – stu­den­tų vi­suo­me­ni­nę ga­lią ir ga­li­mus veik­los me­to­dus jiems tu­ri pri­min­ti rek­to­rius ir bu­vęs po­li­ti­kas. Vie­nas VU SA at­kū­rė­jų Vy­gau­das Uš­ac­kas pri­si­mi­nė, kaip Są­jū­džio me­tais stu­den­tų at­sto­vai sten­gė­si net ir ne­kal­tus pro­fe­si­nius klau­si­mus po­li­ti­zuo­ti. O tik­ro po­li­tiš­ku­mo pa­vyz­dys bu­vo stu­den­tų de­le­ga­tų siun­ti­mas į ki­tus SSRS mies­tus aiš­kin­ti vie­tos stu­den­ti­jai, ko­dėl Lie­tu­va no­ri at­si­skir­ti nuo So­vie­tų Sąjungos.

KTU rek­to­rius Euge­ni­jus Va­lat­ka pri­si­mi­nė sa­vo pa­tir­tis, ta­pu­sias de­mo­kra­ti­jos pa­mo­ka, vie­na­me iš Pran­cū­zi­jos uni­ver­si­te­tų 1994-ai­siais. Stu­den­tai pa­gal vie­tos pa­pro­tį dviem sa­vai­tėms uni­ver­si­te­te su­sta­tė ba­ri­ka­das. Stu­den­tai ir dės­ty­to­jai pro­tes­ta­vo dėl ge­res­nių stu­di­jų są­ly­gų, ta­čiau drau­ge reiš­kė so­li­da­ru­mą ko­le­gi­jų bend­ruo­me­nei, ku­rias vy­riau­sy­bė no­rė­jo re­for­muo­ti. Rek­to­riais žo­džiai, jog stu­den­tai yra di­džiu­lė vi­suo­me­ni­nė jė­ga, skam­ba sa­vo­tiš­kai, kai yra itin sun­ku įti­kin­ti LSS iš­reikš­ti so­li­da­ru­mą ki­toms vi­suo­me­nės gru­pėms bent raš­tu, ne­kal­bant apie protestus.

Generacijos identiteto ieškojimas

Prieš be­veik še­šis de­šimt­me­čius lie­tu­vių so­cio­lo­gas Vy­tau­tas Ka­vo­lis apie Lie­tu­vių stu­den­tų są­jun­gą rašė:

Ge­ne­ra­ci­jos iden­ti­te­to ieš­ko­ji­mas ir yra stu­den­tiš­kų­jų or­ga­ni­za­ci­jų veik­los kul­tū­ri­nis tu­ri­nys. Pri­ėmęs ši­to­kį kri­te­ri­jų, tu­riu pa­da­ry­ti iš­va­dą: Stu­den­tų Są­jun­gos veik­la sa­vi­to kul­tū­ri­nio tu­ri­nio be­veik vi­siš­kai ne­tu­ri. <…> Ku­ri dva­sia pri­pil­do veik­lą ir jo­je reiš­kia­si? Ko­kios idė­jos skrie­ja Stu­den­tų Są­jun­gos veik­los or­bi­to­se? Apie kul­tū­ri­nį Stu­den­tų Są­jun­gos veik­los tu­ri­nį dar nie­ko ne­ga­li­ma pasakyti.

Vy­tau­tas Ka­vo­lis „Ge­ne­ra­ci­jos iden­ti­te­to ieš­ko­ji­mas“, 1962. 

Lie­tu­vių stu­den­tų są­jun­ga bu­vo 1951-ai­siais įsteig­ta sa­va­no­riš­ka or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­ju­si ir at­sto­va­vu­si lie­tu­vių stu­den­tus JAV. Vy­tau­tas Ka­vo­lis, bu­vęs są­jun­gos pre­zi­den­tu 1952–53 me­tais, ver­ti­no jos or­ga­ni­za­ci­nius pa­sie­ki­mus: įsteig­tą Šal­pos fon­dą, lei­džia­mą so­li­dų aka­de­mi­nį lei­di­nį „Li­tu­anus“ ar in­dė­lį  į Lie­tu­vos lais­vės rei­ka­lą – 1956 me­tais JAV vi­ce­pre­zi­den­tui Ri­char­dui Nixo­nui įteik­tą pe­ti­ci­ją su 40 tūks­tan­čių pa­ra­šų. Są­jun­gos or­ga­ni­za­ci­nė veik­la, rin­ki­mi­nės ko­vos tarp skir­tin­gų idė­ji­nių gru­pių, prog­ra­mi­niai idė­jų pri­sta­ty­mai bei dis­ku­si­jų ku­pi­ni ren­gi­niai mums at­ro­do kaip ne­blo­ga siekiamybė. 

Bet Ka­vo­lis bu­vo idea­lis­tas. Jam at­ro­dė, jog net toks for­ma­lus for­ma­tas kaip Lie­tu­vių stu­den­tų są­jun­ga yra pro­ga su­si­tik­ti įvai­rių pa­sau­lė­žiū­rų at­sto­vams, skir­tin­gų gru­pių na­riams bei ne­aiš­kiems pa­si­me­tu­siems. Šis su­si­ti­ki­mas rei­ka­lin­gas žmo­giš­ka pras­me, rei­ka­lin­gas jau­na­jam in­te­lek­tu­alui, ideo­lo­gi­nių gru­pių na­riams, idant jie ne­apaug­tų sa­ma­no­mis sa­vų­jų gru­pių izo­lia­ci­jo­je, taip pat tiems, ku­rie iki šiol ne­bu­vo drį­sę an­ga­žuo­tis ko­kiam nors bend­ram rei­ka­lui. To­kia­me su­si­ti­ki­me ti­kie­si aud­rin­gų min­čių, re­vo­liu­ci­nių šū­kių, poe­ti­nių įvaiz­džių są­jū­džiams ir prog­ra­moms. Ka­vo­lis pa­si­ge­do ypač pas­ku­ti­nių­jų elementų.

Stu­den­tų su­va­žia­vi­me Niu­jor­ke kal­ba Lie­tu­vių stu­den­tų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Ka­vo­lis, 1953 m. G. Pe­ni­ko nuotrauka

Lie­tu­vių stu­den­tų są­jun­gai Ka­vo­lis kė­lė iš pa­žiū­ros sun­kiai pa­sie­kia­mą tiks­lą „ieš­ko­ti ir su­ras­ti tas ver­ty­bes, ku­rios įpra­smin­tų mū­sų rea­lų, kas­die­ni­nį gy­ve­ni­mą… at­nau­jin­ti mū­sų kul­tū­ri­nį, po­li­ti­nį, vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą; įkvėp­ti dau­giau tu­ri­nio ir gy­vy­bės mū­sų spau­dai“.1Vy­tau­tas Ka­vo­lis „Stu­den­tas vi­suo­me­nė­je“, 1953. Gal­būt tai bu­vo sun­kiai pa­sie­kia­ma, ta­čiau gy­ve­na­me lai­kais, kai mū­siš­kės LSS svars­ty­mas šia­me kon­teks­te re­gi­si kaip iš vi­siš­kos fan­ta­s­ti­kos srities.

Ne­si­im­siu spręs­ti, kiek to­kia or­ga­ni­za­ci­ja kaip LSS ga­lė­tų im­tis to­kio skam­baus tiks­lo kaip su­ras­ti mū­sų kar­tą įpra­smi­nan­čias ver­ty­bes. Ta­čiau su­pras­da­ma sa­vo mi­si­jos pla­tu­mą, ne­abe­jo­ti­nai ga­lė­tų tap­ti bent jau erd­ve, kur tos ver­ty­bės su­si­du­ria vie­na prieš ki­tą, ar dė­ti pa­stan­gas iš es­mės rem­ti skir­tin­gas jau­ni­mo bei stu­den­ti­jos kul­tū­ri­nes ir vi­suo­me­ni­nes ambicijas.

Ne­ma­ža da­lis mū­sų net ne­no­rė­tu­me biu­ro­kra­ti­nėms at­sto­vy­bėms pri­skir­ti pa­na­šių tiks­lų – pri­pa­žin­ki­me, kad dau­ge­lis esa­me lin­kę jas tie­siog ig­no­ruo­ti. De­ja, ak­ty­viai vei­kian­čių stu­den­tiš­kų or­ga­ni­za­ci­jų tu­ri­me ne­daug, o iš­skir­ti­nės aka­de­mi­nio jau­ni­mo min­tys ir pa­sie­ki­mai daž­niau pa­vie­niui įsi­lie­ja į mū­sų kul­tū­ri­nę erd­vę ne­si­jung­da­mos į jau­ni­mą jun­gian­čius lei­di­nius ar judėjimus.

Dėl to at­sto­vy­bės ir LSS tam­pa vie­no­mis iš la­biau­siai ma­to­mų stu­den­tiš­kų or­ga­ni­za­ci­jų. De­ja, bet da­bar­ti­nia­me sto­vy­je jos ne­ga­li pa­čios sa­vęs iš­gel­bė­ti. Šian­dien at­sa­ko­my­bė yra kri­tu­si stu­den­tams – jung­tis į idė­ji­nes gru­pes ir į LSS neš­ti sau rū­pi­mus klau­si­mus. Tik to­kio­je idė­jų ko­vo­je ga­li­ma ti­kė­tis vai­sin­gų rezultatų.

Martynas Butkus

Martynas Butkus yra VDU istorijos doktorantas, tiriantis Lietuvos pilietinės visuomenės istoriją, „Šauksmo“ draugijos vadovas ir vienas iš jos žurnalo redaktorių.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar