Kaip leidžiami studentų pinigai?

LSP įsigyja beveik kiekvienas studentas. Tačiau Lietuvos studentų sąjungos ir atstovybių finansai rodo, kad šie pinigai nebūtinai panaudojami visų studentų labui.

Stu­den­tų at­sto­vy­bės yra sta­bi­liai įsi­tvir­ti­nu­sios ins­ti­tu­ci­jos, ku­rioms ke­lia­mas tiks­las at­sto­vau­ti stu­den­tams. Jos tei­siš­kai pri­pa­žįs­ta­mos mies­tų sa­vi­val­dos, na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos ly­giu. At­sto­vy­bės ta­ria­mai kal­ba stu­den­tų var­du ir at­virkš­čiai – jų klau­so­ma­si kaip stu­den­tų balso.

Bū­tent stu­den­tų at­sto­vy­bė­se daž­nai iš­moks­ta­mos pir­mo­sios ins­ti­tu­ci­nės po­li­ti­kos pa­mo­kos. Dau­ge­lis šios sis­te­mos au­gin­ti­nių vė­liau už­ima aukš­čiau­sius pos­tus mi­nis­te­ri­jo­se ir ki­to­se vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įstaigose. 

Tai­gi, at­sto­vy­bės tu­rė­tų su­teik­ti stu­den­tams plat­for­mą ar­ti­ku­liuo­ti ir sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti opiau­sias sa­vo prob­le­mas ir leis­ti at­si­plėš­ti nuo mi­nis­te­ri­jų ir uni­ver­si­te­tų ad­mi­nist­ra­ci­jų inercijos.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Ta­čiau šian­dien stu­den­tų at­sto­vy­bės to­li gra­žu ne­pri­me­na au­to­no­miš­kų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų. Pa­gal sa­vo fi­nan­sus ir val­dy­mo mo­de­lį at­sto­vy­bės vei­kiau dir­ba kaip pa­vie­nės ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios daž­niau­siai spe­cia­li­zuo­ja­si pra­mo­gų va­dy­bo­je, va­ka­rė­lių or­ga­ni­za­vi­me ir ka­rje­ros konsultavime.

Teks­te kal­bė­siu apie de­šim­tį di­džiau­sių vals­ty­bi­nių uni­ver­si­te­tų ir aka­de­mi­jų stu­den­tų at­sto­vy­bių (SA), taip pat apie skė­ti­nės stu­den­tų at­sto­vy­bių or­ga­ni­za­ci­jos – Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos (LSS) – finansus.

Šių at­sto­vy­bių aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se 2019 me­tais stu­di­ja­vo 68 494 stu­den­tai. Į skai­čia­vi­mus čia ir to­liau ne­įt­rauk­tos ko­le­gi­jų ir pri­va­čių uni­ver­si­te­tų at­sto­vy­bės, pa­vyz­džiui VISKO SA ir ISM SA. Ne­pai­sant to, kad ko­le­gi­jų stu­den­tai su­da­ro apie 30 pro­cen­tų Lie­tu­vos stu­den­tų, šių aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų at­sto­vy­bės bend­rai kas­met su­ren­ka sta­tis­tiš­kai ne­reikš­min­gą kie­kį pa­ja­mų, to­dėl bend­rų ty­ri­mo iš­va­dų neiškreipia.

Studentų atstovybių išlaidos

2019 me­tais vi­sas stu­den­tų at­sto­vy­bių tink­las bend­rai iš­lei­do kiek dau­giau nei mi­li­jo­ną eu­rų. Pir­mas įspū­dis – vie­nas mi­li­jo­nas yra gan ap­va­li su­me­lė. Ta­čiau pa­ly­gi­nus su Skan­di­na­vi­jos, Vo­kie­ti­jos ar Pran­cū­zi­jos stu­den­tų sa­vi­val­do­mis, kur net ir vi­du­ti­nio dy­džio uni­ver­si­te­to at­sto­vy­bės me­ti­nės iš­lai­dos ga­li siek­ti ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų, to­kios iš­lai­dos pa­na­šes­nės į kro­ko­di­lo aša­ras. Tu­rint ome­ny­je, kad ti­ria­mo­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se 2019 me­tais mo­kė­si 68 494 stu­den­tai, vie­nam stu­den­tui vi­du­ti­niš­kai ga­li­ma pri­skir­ti vos 16 eu­rų me­ti­nių išlaidų.

Tai­gi, fi­nan­siš­kai stu­den­tų at­sto­vy­bės yra tau­pios. Eu­ro­pi­nia­me kon­teks­te ma­ty­ti, kad mū­siš­kės at­sto­vy­bės vyk­do veik­lą „mi­ni­ma­lios vals­ty­bės“ prin­ci­pu. Ro­dos, kad at­sto­vy­bės va­do­vau­ja­si li­ber­ta­ri­niu ka­no­nu – lė­šas ski­ria tik pri­o­ri­te­ti­nėms sri­tims, vi­sa ki­ta pa­lie­kant sa­vi­ei­gai ir ki­toms institucijoms.

Ma­tyt, svar­biau­sias stu­den­tų at­sto­vy­bių pri­o­ri­te­tas šian­dien yra pra­mo­gos. 2019 me­tais pra­mo­gi­niai, ka­rje­ros ir kul­tū­ros ren­gi­niai su­da­rė be­veik 200 tūks­tan­čių eu­rų bend­rų at­sto­vy­bių iš­lai­dų. Tarp šių ren­gi­nių – ka­lė­di­niai va­ka­rai, at­sto­vy­bių gim­ta­die­niai, pa­va­sa­rio fes­ti­va­liai ir su dar­buo­to­jų ieš­kan­čio vers­lo pa­ra­ma ren­gia­mos ka­rje­ros die­nos. Dau­giau STEAM stu­di­jų prog­ra­mų siū­lan­čio­se aukš­to­sio­se at­sto­vy­bės ren­gia di­des­nius ka­rje­ros kon­sul­ta­vi­mo ren­gi­nius ir džiau­gia­si gau­ses­nė­mis jų tei­kia­mo­mis pajamomis.

Apie 160 tūks­tan­čių eu­rų stu­den­tų at­sto­vy­bės iš­lei­do dar­bo už­mo­kes­čiui. Tur­būt dos­niau­sia ir so­cia­liai at­sa­kin­giau­sia šiuo at­žvil­giu yra VGTU SA, ku­ri 2019 me­tais at­sto­vy­bės pre­zi­den­tui mo­kė­jo ne tik at­ly­gi­ni­mą, bet ir iš­ei­ti­nes išmokas. 

Taip pat iš­si­ski­ria MRU SA. Su­si­sie­kęs su pa­sta­ro­sios pre­zi­den­te su­pra­tau, kad apie jų fi­nan­sus ji iš­ma­no tiek pat, kiek ir aš, t. y. – be­veik nie­ko. Re­gist­rų cent­ras įvar­di­ja MRU SA kaip at­sto­vy­bę, pik­ty­biš­kai ne­tei­kian­čią fi­nan­si­nių ata­skai­tų. Ta­čiau ši ne­ži­nia ne­truk­do pre­zi­den­tei gau­ti 555 eu­rų mė­ne­si­nį at­ly­gį už va­do­va­vi­mą organizacijai.

Tre­čias iš­lai­dų pri­o­ri­te­tas, ku­rį at­sky­riau nuo ki­tų ren­gi­nių – pir­ma­kur­sių (fuxų) sto­vyk­los. Joms or­ga­ni­zuo­ti 2019 me­tais at­sto­vy­bės iš­lei­do bent 100 tūks­tan­čių eu­rų. Įver­ti­nus šiems ren­gi­niams ski­ria­mą kiek­vie­nos at­sto­vy­bės biu­dže­to da­lį, ma­ty­ti, kad to­kioms at­sto­vy­bėms kaip LSMU SA pir­ma­kur­sių sto­vyk­lų or­ga­ni­za­vi­mas yra be­ne vie­nin­te­lė eg­zis­ta­vi­mo priežastis. 

Šis straips­nio gra­fi­kas – in­te­rak­ty­vus. Skai­ty­to­jui spus­te­lė­jus pa­tei­kia­ma pa­pil­do­ma informacija.

Be­ne di­džiau­sias liū­de­sys iš­lai­dų su­ves­ti­nė­je – ne­si­bai­gian­tys at­sto­vy­bės na­rių mo­ky­mai ir rin­ki­mi­nės-ata­skai­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos. Įpras­ta mo­ky­mų prog­ra­ma at­ro­do taip: dviem trim die­nom iš­nuo­mo­ta kai­mo tu­riz­mo so­dy­ba ar vieš­bu­tis did­mies­ty­je, ku­ria­me at­sto­vy­bės na­riai bu­ria­si mo­ky­tis „so­cia­li­nio jaut­ru­mo“ ar „stu­den­tų at­sto­va­vi­mo“ meno.

Mo­ky­mus daž­niau­siai už at­ly­gį ve­da bu­vu­sie­ji at­sto­vy­bės na­riai – da­bar jau uni­ver­si­te­tų ar­ba mi­nis­te­ri­jų ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai. Per me­tus įvai­rių mo­ky­mų įvyks­ta tiek, kad pa­na­šu, jog na­rys­tės at­sto­vy­bė­je me­tu stu­den­tų at­sto­vai su­ge­ba baig­ti at­ski­rą universitetą.

Mo­ky­mai itin ga­jūs, nes at­sto­vy­bių veik­los tęs­ti­nu­mas stip­riai pri­klau­so nuo sa­va­no­riš­ko ir ne­ap­mo­ka­mo na­rių dar­bo. Dau­ge­ly­je at­sto­vy­bių ga­lio­ja ne­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas, kad už sa­va­no­riš­ką dar­bą ap­si­do­va­no­ti yra įpras­ta. To­dėl at­sto­vy­bės ne­ven­gia ne­men­ką da­lį biu­dže­to iš­leis­ti miglo­tą nau­dą uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei tei­kian­tiems, bet daug links­my­bių at­sto­vy­bės na­riams už­tik­ri­nan­tiems mokymams.

Kon­fe­ren­ci­jų ir jų va­ka­ri­nių da­lių or­ga­ni­za­vi­mas ma­žai kuo ski­ria­si nuo mo­ky­mų iš lė­šų pa­nau­do­ji­mo pu­sės. Pa­vyz­džiui, 2019 me­tais VDU SA kon­fe­ren­ci­ją už­bai­gė pri­va­čiu va­ka­rė­liu už 1 000 eurų.

Studentų atstovybių pajamos

Stu­den­tų at­sto­vy­bių pa­ja­mos iš es­mės ati­tin­ka iš­lai­das ir 2019 me­tais sie­kė kiek dau­giau nei mi­li­jo­ną eu­rų. Pa­gal pa­ja­mas vėl pir­mau­ja Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga. LSS, VU SA ir KTU SA tarp ki­tų, ge­ro­kai smul­kes­nio mas­te­lio, iš­si­ski­ria kaip di­džiau­sias lė­šas gau­nan­čios atstovybės.

Stu­den­tų at­sto­vy­bių pa­ja­mų šal­ti­niai ga­na di­ver­si­fi­kuo­ti. 2019 me­tais dau­giau­sia pa­ja­mų at­sto­vy­bės su­rin­ko iš mo­kes­čio už Lie­tu­vos stu­den­to pa­žy­mė­ji­mą (LSP) – iš vi­so 339 592 eurų.

Šią įmo­ką už LSP va­din­si­me so­cia­li­nio kont­rak­to mo­kes­čiu, nes tai vie­nin­te­lis mo­kes­tis, ku­rį mo­ka vi­si aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tai ir ku­rio da­lis, vė­liau at­si­dū­ru­si stu­den­tų at­sto­vy­bių biu­dže­te, įpa­rei­go­ja stu­den­tų at­sto­vy­bę už fi­nan­sus at­si­skai­ty­ti sa­vo aukš­to­sios stu­den­tams. Kaip ren­ka­mas ir kaip nau­do­ja­mas šis mo­kes­tis yra tur­būt di­džiau­sia sis­te­mi­nė stu­den­tų sa­vi­val­dos prob­le­ma, bet apie tai kiek vėliau…

Šis straips­nio gra­fi­kas – in­te­rak­ty­vus. Skai­ty­to­jui spus­te­lė­jus pa­tei­kia­ma pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja.

Vie­na pag­rin­di­nių fi­nan­si­nės ne­pri­klau­so­my­bės ga­ran­ti­jų at­sto­vy­bėms yra pro­jek­tai. Iš jų at­sto­vy­bės re­mia sa­vo or­ga­ni­za­ci­nę veik­lą, ren­gia mo­ky­mus ir ki­tus ren­gi­nius. Pa­vyz­džiui, nors KTU tu­ri ma­žiau stu­den­tų nei VDU, KTU SA kas­met su­ren­ka pen­kis kar­tus di­des­nį biu­dže­tą nei VDU SA. Iš da­lies taip yra dėl to, nes KTU SA ak­ty­viau įsi­sa­vi­na pro­jek­ti­nes lėšas.

At­sto­vy­bių pa­ja­mų kil­mės iš­klo­ti­nė at­sklei­džia, ko­dėl uni­ver­si­te­tų stu­den­tai to­kie abe­jin­gi jų at­žvil­giu. Šiuo me­tu iš fi­nan­si­nės pu­sės stu­den­tams pri­klau­so tik 33 pro­cen­tai šios sis­te­mos. Ki­taip ta­riant, pa­tys stu­den­tai su­ren­ka tik 33 pro­cen­tus stu­den­tų sa­vi­val­dos biu­dže­to. Pa­ly­gi­ni­mui – Lie­tu­vo­je virš 90 pro­cen­tų vals­ty­bės bei sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tų įplau­kų su­da­ro iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų gau­tos pajamos. 

To­kia stu­den­tų at­sto­vy­bių fi­nan­si­nė ne­pri­klau­so­my­bė at­ski­ria jas nuo stu­den­tų ir jų interesų.

LSP – ne tik kortelė nuolaidoms

At­ski­rai rei­kė­tų pa­kal­bė­ti apie LSS fi­nan­sus. Ge­rai ži­no­mas nau­din­giau­sias Lie­tu­vos stu­den­to pa­žy­mė­ji­mo pri­va­lu­mas – nuo­lai­da vie­ša­jam trans­por­tui. Var­gu, ar stu­den­tai ži­no (ir ar iš vi­so nau­do­ja­si) li­ku­siu šim­tu nie­ki­nių LSP nuo­lai­dų, lei­džian­čių pi­giau ap­si­lan­ky­ti so­lia­riu­me ar įsi­gy­ti apa­ti­nio trikotažo. 

LSS la­biau­siai di­džiuo­ja­si LSP nuo­lai­da vie­ša­jam trans­por­tui. Vis­gi rei­kia pa­brėž­ti, kad ši nuo­lai­da vi­siš­kai nė­ra LSS įsi­pa­rei­go­ji­mas ir kas­met pa­čiai or­ga­ni­za­ci­jai nie­ko ne­kai­nuo­ja. Ne­ga­na to, ana­lo­giš­ką nuo­lai­dą trans­por­tui stu­den­tai ga­li gau­ti už­si­sa­kę ki­tos įmo­nės ad­mi­nist­ruo­ja­mą ISIC stu­den­to pažymėjimą.

Na­cio­na­li­nės stu­den­tų sa­vi­val­dos ly­giu LSS at­lie­ka ki­tą svar­bią funk­ci­ją – cent­ra­li­zuo­tai ad­mi­nist­ruo­ja stu­den­tų mo­ka­mą LSP rink­lia­vą, ku­rią jau anks­čiau pa­va­di­no­me so­cia­li­nio kont­rak­to mokesčiu.

2019 me­tais iš 25 285 pir­ma­kur­sių už šią veik­lą LSS ga­vo 340 tūks­tan­čių eu­rų pa­ja­mų. Ši su­ma kas­met iš­lei­džia­ma tri­mis būdais.

Di­džią­ją da­lį (149 tūks­tan­čius) 2019 me­tais LSS sky­rė pa­žy­mė­ji­mo ga­my­bai ir ad­mi­nist­ra­vi­mo dar­bo už­mo­kes­čiui LSS biu­ro na­riams. Ant­rą­ją da­lį (99 tūks­tan­čius) LSS iš­lei­do vi­di­nėms or­ga­ni­za­ci­jos iš­lai­ky­mo reik­mėms, t. y. sky­rė iš­mo­kė­ti dar­bo už­mo­kes­čiui, ne­su­si­ju­siam su LSP ad­mi­nist­ra­vi­mu. Šie du pa­ja­mų iš LSP mo­kes­čio seg­men­tai lei­do de­šim­čiai stu­den­tų są­jun­gos biu­ro dar­buo­to­jų vi­sus me­tus mo­kė­ti 600 eu­rų į ran­kas sie­kian­tį mė­ne­si­nį atlyginimą.

Ma­žiau­sią tre­čią­ją LSP pa­ja­mų da­lį (90 tūks­tan­čių) stu­den­tų są­jun­ga sky­rė iš­mo­koms į vie­ti­nes stu­den­tų at­sto­vy­bes. Šis seg­men­tas su­da­rė tik var­ga­ną ket­vir­ta­da­lį nuo vi­sų stu­den­tų su­mo­kė­tų pi­ni­gų už LSP.

LSS ad­mi­nist­ruo­ja LSP ypač ne­e­fek­ty­viai – ji dau­giau pa­ja­mų iš LSP mo­kes­čio iš­lei­džia ap­mo­kė­ti sa­vo at­ly­gi­ni­mams nei per­skirs­to studentams.

Są­jun­gos pre­zi­den­tas Ei­gir­das Sar­ka­nas at­si­sa­kė su­teik­ti de­ta­les­nius duo­me­nis, kiek lė­šų 2019 me­tais LSS iš­mo­kė­jo kiek­vie­nai stu­den­tų atstovybei.

Ap­skri­tai ši sis­te­ma la­bai pa­ran­ki LSS. Są­jun­ga džiau­gia­si LSP ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­no­po­liu, sa­vo biu­ro na­rius ap­do­va­no­ja dos­nio­mis al­go­mis, o pag­rin­di­niai fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai dėl nuo­lai­dų ten­ka tre­čio­sioms šalims. 

LSP rink­lia­va šian­dien ne­vei­kia kaip efek­ty­vus at­skai­tin­gu­mo sai­tus stu­den­tų sa­vi­val­do­je grin­džian­tis so­cia­li­nio kont­rak­to mo­kes­tis. Vei­kiau LSP sis­te­ma funk­cio­nuo­ja kaip pri­va­lo­mas LSS iš­lai­ky­mo me­cha­niz­mas. Stu­den­tams ver­tė­tų su­si­mąs­ty­ti, ar jie no­ri to­liau rem­ti to­kį jų pa­čių pi­ni­gais iš­lai­ko­mą modelį.

Kaip LSP išlaiko disfunkcinį socialinį kontraktą

Tris ket­vir­ta­da­lius LSP pa­ja­mų įsi­sa­vi­nus LSS, vie­ti­nių stu­den­tų at­sto­vy­bių biu­dže­tams 2019 me­tais ga­liau­siai at­li­ko 90 tūks­tan­čių eu­rų. Vi­du­ti­niš­kai jos su­da­rė kiek ma­žiau nei 10 pro­cen­tų at­sto­vy­bių biu­dže­to pajamų.

Tai­gi, tik 10 pro­cen­tų lė­šų vie­ti­nė­se at­sto­vy­bė­se bu­vo ren­ka­mos iš vi­sų aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tų. Tai ro­do, kad at­sto­vy­bės iš es­mės fi­nan­siš­kai ne­pri­klau­so sa­vo uni­ver­si­te­to stu­den­tams ir ga­li su sa­vo biu­dže­tais elg­tis sa­vo nuo­žiū­ra, per­ne­lyg ne­pai­sant stu­den­tų įnorių. 

Stu­den­tų at­sto­vy­bės nu­tols­ta nuo stu­den­tų in­te­re­sų ne tik dėl fi­nan­si­nės ne­pri­klau­so­my­bės, bet ir dėl po­li­ti­nio at­sto­vy­bių už­da­ru­mo. Šian­dien Lie­tu­vo­je nė­ra nė vie­nos stu­den­tų at­sto­vy­bės, ku­ri rink­tų pre­zi­den­tą tie­sio­gi­niuo­se ir vi­suo­ti­niuo­se stu­den­tų rin­ki­muo­se. At­sto­vy­bės va­do­vus įpras­tai ne­tie­sio­giai ren­ka stu­den­tų par­la­men­to na­riai ar­ba kon­fe­ren­ci­jos delegatai.

Kai ku­rio­se at­sto­vy­bė­se, pa­vyz­džiui VU SA, par­la­men­tas vai­di­na kiek svar­bes­nį vaid­me­nį, bet par­la­men­to rin­ki­mų pro­ce­dū­ra to­kia klam­pi, kad 2019 me­tais stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­muo­se VU bal­sa­vo tik 2 pro­cen­tai uni­ver­si­te­to stu­den­tų. Ki­to­se aukš­to­sio­se šis skai­čius ne­sie­kia nė 2 pro­cen­tų. Dėl at­vi­ros rin­ki­mų sis­te­mos ak­ty­viau­siai at­sto­vus ren­ka VDU stu­den­tai (4,3 pro­cen­tai). Vis­gi net ir ak­ty­viau­sia aukš­to­ji ne­per­ko­pia 5 pro­cen­tų ak­ty­vu­mo slenksčio. 

Ak­ty­vu­mas da­ly­vau­jant par­la­men­to rin­ki­muo­se smu­kęs ir dėl to, nes par­la­men­tai tu­ri la­bai men­ką spren­džia­mą­ją ga­lią val­dant at­sto­vy­bę. Ga­lia su­telk­ta at­sto­vy­bės vyk­do­mo­siuo­se or­ga­nuo­se – pre­zi­den­to (biu­ro) ir val­dy­bos rankose.

Fi­nan­si­nę ne­pri­klau­so­my­bę pa­pil­dant itin cent­ra­li­zuo­tu val­dy­mo ir rin­ki­mų mo­de­liu, šian­dien tu­ri­me ne de­mo­kra­tiš­kas ir vi­suo­ti­nes stu­den­tų sa­vi­val­das, o pa­vie­nes stu­den­tiš­kas ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios spe­cia­li­zuo­ja­si sa­vo in­te­re­sų sri­ty­je – pra­mo­gų va­dy­bo­je, va­ka­rė­lių or­ga­ni­za­vi­me ir ka­rje­ros konsultavime. 

Что делать?

Vie­nas es­mi­nių spren­di­mų mi­nė­toms prob­le­moms spręs­ti – LSP ga­my­bos ir ad­mi­nist­ra­vi­mo de­cent­ra­li­za­ci­ja. Bū­tent vie­ti­nės stu­den­tų at­sto­vy­bės, o ne LSS tu­rė­tų tar­ti pas­ku­ti­nį žo­dį nu­spren­džiant LSP mo­kes­čio dy­dį sa­vo aukš­to­sios mo­kyk­los studentams.

Nors šiuo me­tu tai prieš­ta­rau­ja LR moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mui, bū­tent at­sto­vy­bės ir aukš­to­sios mo­kyk­los tu­rė­tų už­si­im­ti LSP ad­mi­nist­ra­vi­mu ir nu­trauk­ti prak­ti­ką, pa­gal ku­rią no­rint įsi­gy­ti LSP, pri­va­lo­ma rem­ti LSS. Dėl stu­den­tų pa­ra­mos stu­den­tų są­jun­gai tu­rė­tų bū­ti sa­va­ran­kiš­kai ir lais­vai svars­to­ma stu­den­tų at­sto­vy­bių spren­džia­muo­siuo­se organuose.

Toks mo­de­lis plė­to­tų tie­sio­gi­nę stu­den­tų at­sto­vy­bių at­skai­to­my­bę prieš sa­vo aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tus. Vie­ti­niu ly­giu efek­ty­viau nau­do­ja­mos lė­šos iš LSP pa­dė­tų at­kur­ti so­cia­li­nį kont­rak­tą ir su­tvir­tin­ti vie­ti­nę stu­den­tų savivaldą.

Pa­ma­žu at­ga­vus stu­den­tų pa­si­ti­kė­ji­mą LSP mo­kes­tis ga­lė­tų bū­ti di­di­na­mas ir at­sto­vy­bės ga­lė­tų pa­da­ry­ti sa­vo biu­dže­tus so­cia­liau ori­en­tuo­tus. Stu­den­tus pa­siek­tų ap­čiuo­pia­mai pla­tes­nis so­cia­li­nių pa­slau­gų spekt­ras, pa­vyz­džiui, at­sto­vy­bės iš­lai­ko­mos val­gyk­los, ba­rai ar ki­tos erd­vės, re­mia­mi stu­den­tų klu­bai, kau­pia­mi fon­dai stu­den­tams rem­ti ir kita.

Prisijunk prie mūsų komandos:

Nuo pro­jek­tų ir uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos ne­pri­klau­so­mas sta­bi­lus biu­dže­tas leis­tų at­sto­vy­bėms su­stip­rin­ti sa­vo or­ga­ni­za­ci­ją, at­si­sa­ky­ti ne­pa­ti­ki­mos sa­va­no­rys­te pa­rem­tos dar­bo jė­gos ir įdar­bin­ti nuo­la­ti­nius kom­pe­ten­tin­gus dar­buo­to­jus, ne­si­kei­čian­čius kas­kart pa­si­kei­tus at­sto­vy­bės vadovybei.

At­sto­vy­bių val­dy­mas taip pat tu­rė­tų tap­ti de­mo­kra­tiš­kes­nis: tu­rė­tų vy­rau­ti vi­suo­ti­niai ir tie­sio­gi­niai pre­zi­den­to bei stu­den­tų par­la­men­to rin­ki­mai. Tu­rė­tų bū­ti iš­plės­ti par­la­men­to įga­lio­ji­mai for­muo­ti at­sto­vy­bių veik­los kryp­tį ir išlaidas. 

Tie­sio­gi­nis at­sto­vy­bės fi­nan­si­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas stu­den­tams ir vi­suo­ti­niai ir de­mo­kra­tiš­ki rin­ki­mai į stu­den­tų par­la­men­tą, ku­ris ir skirs­ty­tų vi­sų stu­den­tų su­neš­tą biu­dže­tą, žy­miai pa­kel­tų su­si­do­mė­ji­mą ir su­da­ry­tų są­ly­gas ak­ty­viam stu­den­tų da­ly­va­vi­mui sa­vo savivaldoje.

To­kie žings­niai rei­ka­lin­gi, kad iš sau­je­lės ne­vy­riau­sy­bi­nių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų plė­to­tų­si vi­sa­ver­tiš­ka stu­den­tų savivalda.


Anks­tes­nė­je šio straips­nio ver­si­jo­je bu­vo nu­ro­dy­ta klai­din­ga ISIC pa­žy­mė­ji­mo kaina.

Daumantas Skinkys

Daumantas yra tarpautinės politinės ekonomijos magistrantas Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (LSE). Vienas iš Šauksmo steigėjų, 2018–2020 metais ėjo VDU studentų parlamento nario pareigas.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar