Demokratais negimstama

Po ba­ta­li­jų dėl pir­mo­jo part­ne­rys­tės įsta­ty­mo svars­ty­mo 2021-ųjų pa­va­sa­rį ir po va­sa­ri­nio par­la­men­ti­nės opo­zi­ci­jos ir val­dan­čių­jų šar­ša­lo pra­ėju­sios se­si­jos pa­bai­go­je ru­de­nį Sei­mo gy­ve­ni­mas su­grį­žo į nor­ma­lias ir gan nuo­bo­džias vėžias.

Ne pats įdo­miau­sias par­la­men­ti­nės de­mo­kra­ti­jos re­gi­nys bu­vo ir rug­sė­jo 15-osios Sei­mo va­ka­ri­nis po­sė­dis. Net ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je šen bei ten šmė­ža­vu­sios Pui­do­ko ir Gra­žu­lio fi­gū­ros ne­pa­gy­vi­no įpras­tai for­ma­laus par­la­men­ta­rų susirinkimo.

Ant­ra­sis dar­bo­tvar­kės punk­tas: Sei­mas ga­na so­li­džia dau­gu­ma at­me­ta Pre­zi­den­to ve­to ir pri­ima nau­ją po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mą. Tei­sės ak­tu įve­da­ma nau­ja tvar­ka po­li­ti­nėms par­ti­joms ir rin­ki­mų ko­mi­te­tams. Sy­kiu sei­mū­nai ne­ži­no­da­mi pri­ima spren­di­mą, tu­rin­tį ne­men­ką reikš­mę ša­lies jau­ni­mo, ir tarp jų stu­den­tų, po­li­ti­niam gyvenimui.

Vis­gi apie vis­ką iš pradžių.

Kaip ži­nia, de­mo­kra­tėmis ir de­mo­kra­tais nė­ra gims­ta­ma. Tai – il­ga po­li­ti­ne prak­ti­ka ir so­cia­li­za­ci­ja pa­sie­kia­mas tiks­las. Net­gi bū­tų ga­li­ma gin­čy­tis, kad šis ug­dy­mas nė­ra baig­ti­nis ir trun­ka vi­są gy­ve­ni­mą. Kaip at­ro­do pir­mie­ji ti­pi­nio Lie­tu­vos jau­nuo­lio žings­niai šiuo il­gu keliu?

Jau­ni­mas su po­li­ti­nė­mis prak­ti­ko­mis su­si­pa­žįs­ta dar mo­kyk­lo­je. Čia ga­li­ma pa­sy­viai rink­ti ir sek­ti ar ak­ty­viai įsi­trauk­ti į mo­ki­nių ta­ry­bos ar­ba kla­sės se­niū­nų veik­lą. Vis­gi ne kiek­vie­nam pa­si­se­ka tu­rė­ti to­kias są­ly­gas. Pa­gal Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­nis, tik kas ant­ro­je ša­lies mo­kyk­lo­je vei­kia mok­s­lei­vių sa­vi­val­da, o į vei­kian­čias įsi­trau­kia tik 6 pro­cen­tai vi­sų moksleivių.

Ki­ta jau­nuo­lio sto­te­lė po­li­ti­nė­je so­cia­li­za­ci­jo­je – aukš­to­ji ar­ba aukš­tes­nio­ji mo­kyk­la. Dau­gu­mo­je jų stu­den­tai dau­giau ar ma­žiau da­ly­vau­ja rink­da­mi sa­vo at­sto­vus. Vis­gi ne­re­tai jie su­si­du­ria su la­bai už­da­ro­mis stu­den­tų at­sto­vy­bė­mis, ku­rios ne­su­in­te­re­suo­tos, kad į jas įsi­trauk­tų di­des­nė stu­den­tų da­lis. Be to, jos daž­nai ne­tu­ri pla­čių įga­lio­ji­mų pri­imant uni­ver­si­te­tui ar stu­den­tų kas­die­ny­bei ak­tu­alius spren­di­mus. Tad ei­li­niam stu­den­tui ne­leng­va at­sa­ky­ti, ko­dėl ver­ta da­ly­vau­ti ir do­mė­tis at­sto­vy­bės veikla.

Jau­ni­mo po­li­ti­niam švie­ti­mui skir­tų or­ga­ni­za­ci­jų prob­le­mas uni­ver­si­te­tuo­se liu­di­ja ne kar­tą už­fik­suo­tas že­mas stu­den­tų įsi­trau­ki­mas į sa­vo at­sto­vų rin­ki­mus ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mas at­sto­vy­bės veik­la. Štai kad ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to at­sto­vy­bės na­rius ren­ka ma­žiau kaip 2 pro­cen­tai se­niau­sio ir di­džiau­sio ša­lies uni­ver­si­te­to stu­den­tų. Ki­to­se aukš­to­sio­se rin­ki­mų ak­ty­vu­mo skai­čiai pa­na­šūs, jei jie iš vi­so vyks­ta ar yra vie­šai skel­bia­mi. Bend­rai, pa­gal 2021-ųjų Jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­to duo­me­nis, į stu­den­tų sa­vi­val­dą įsi­trau­kia tik kas de­šim­tas studentas.

Ga­liau­siai iš­ei­na, kad reikš­min­ga da­lis aš­tuo­nio­li­kos su­lau­ku­sių jau­nuo­lių, da­ly­vau­da­mi Sei­mo, sa­vi­val­dy­bių, Pre­zi­den­to ar Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­muo­se, biu­le­te­nį ran­ko­se lai­ko ir kan­di­da­tų pa­ly­gi­ni­mus da­ro be jo­kios pa­tir­ties ar­ti­mo­je so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je – mo­kyk­lo­je ir uni­ver­si­te­te. Nu­tin­ka ir dar blo­giau: kai ku­rie nuo pa­aug­lys­tės įpra­tę ne­da­ly­vau­ti sa­vo rei­ka­lų tvar­ky­me šią prak­ti­ką tę­sia ir vė­liau. Tu­rint ome­ny, kiek jau­nuo­lių įsi­trau­kia į sa­vo sa­vi­val­das mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se, ar rei­kė­tų ste­bė­tis, kad Sei­mo rin­ki­muo­se jau­ni­mo ak­ty­vu­mas yra že­miau­sias tarp vi­sų am­žiaus gru­pių ir vos per­ko­pia treč­da­lį tu­rin­čių­jų bal­so teisę.

Vie­nas mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dos tiks­lų tu­rė­tų bū­ti su­teik­ti jau­ni­mui tin­ka­mus įgū­džius vi­sa­ver­tiš­kai da­ly­vau­ti ša­lies po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me. Mo­ki­nių ta­ry­bos ir stu­den­tų at­sto­vy­bės tu­rė­tų kiek įma­no­ma tiks­liau imi­tuo­ti na­cio­na­li­nę po­li­ti­ką ir veik­ti tar­si ma­žos vals­ty­bės, ku­rio­se jau­ni­mas ga­lė­tų ma­žes­niu mas­tu sa­ve iš­ban­dy­ti. Juk to­dėl mo­ki­nių ta­ry­bų ar stu­den­tų at­sto­vy­bių sta­tu­tuo­se mi­ni­mi par­la­men­tai ir pre­zi­den­tai, ta­ry­bos ir val­dy­bos, rin­ki­mai ir ataskaitos.

„Tu­rint ome­ny, kiek jau­nuo­lių įsi­trau­kia į sa­vo sa­vi­val­das mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se, ar rei­kė­tų ste­bė­tis, kad Sei­mo rin­ki­muo­se jau­ni­mo ak­ty­vu­mas yra že­miau­sias tarp vi­sų am­žiaus gru­pių ir vos per­ko­pia treč­da­lį tu­rin­čių­jų bal­so teisę.“

Jau­ni­mo sa­vi­val­dos gran­dims Lie­tu­vo­je bend­ras dar vie­nas as­pek­tas – jo­se ne­da­ly­vau­ja po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos. Nei Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­ti­nio jau­ni­mo są­jun­ga (LSDJS), nei Lie­tu­vos li­be­ra­lus jau­ni­mas (LLS), nei Jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių ly­ga (JKL) ne­vyk­do sa­vo veik­los mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se. Tad sis­te­mo­je, ku­rio­je tu­rė­tų bū­ti mo­ko­ma­si po­li­ti­nės prak­ti­kos, trūks­ta ypač svar­baus dė­mens – pa­gal pa­sau­lė­žiū­rą vei­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų. Jau­ni­mo sa­vi­val­do­se jos tu­rė­tų vai­din­ti po­li­ti­nėms par­ti­joms na­cio­na­li­nė­je po­li­ti­ko­je ana­lo­giš­ką vaidmenį.

Kaip be šių or­ga­ni­za­ci­jų at­ro­do mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dų rea­ly­bė? Te­rei­kia pri­si­min­ti ei­li­nius mo­ki­nių ta­ry­bos pre­zi­den­to ar stu­den­tų at­sto­vy­bės rin­ki­mus. Bend­ras bruo­žas – čia ne­ra­si­me kan­di­da­tų, už ku­rių sto­vė­tų gru­pė su aiš­kia pa­sau­lė­žiū­ra. Daž­niau­siai kal­ba­me apie var­žy­tu­ves tarp as­me­ny­bių – kas tu­ri dau­giau pa­tir­ties, kas la­biau mo­ty­vuo­tas, kas cha­riz­ma­tiš­kes­nis. Trum­pai ta­riant, mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dos re­mia­si pa­vie­niais in­di­vi­dais, o ne or­ga­ni­zuo­to­mis grupėmis.

Sun­ku ne­pa­ste­bė­ti ana­lo­gi­jų su na­cio­na­li­ne po­li­ti­ka. Ša­lies po­li­ti­nės par­ti­jos per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų pa­ty­rė ženk­lų nuo­smu­kį. Ap­klau­so­se na­rių skai­čiu­mi be­si­trau­kian­čio­mis par­ti­jo­mis pa­si­ti­ki tik 8,3 pro­cen­tai gy­ven­to­jų, ne­pa­si­ti­ki 56,4. 

Pa­si­ti­kė­ji­mas vie­no­mis pag­rin­di­nių mū­sų at­sto­vau­ja­mo­sios de­mo­kra­ti­jos ins­ti­tu­ci­jų nė­ra kar­tų klau­si­mas. Štai pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ty­ri­mai at­sklei­džia ten­den­ci­ją, kad jau­ni­mas di­des­nio pa­si­ti­kė­ji­mo par­ti­jo­mis ne­ro­do – šian­dien tik še­ši pro­cen­tai įsi­trauk­tų į jų veik­lą. Ne­pai­sant mo­kyk­lo­je ir uni­ver­si­te­te pra­si­de­dan­čių po­li­ti­nio an­ga­žuo­tu­mo prob­le­mų, pa­čios jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ne­at­ro­do jo­mis su­si­rū­pi­nu­sios. Jų stra­te­gi­niai do­ku­men­tai ro­do, kad jos tie­siog ne­ke­lia sau tiks­lo da­ly­vau­ti šio­se savivaldose.

Tie­sa, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos vi­sai ne­krei­pia dė­me­sio į šią prob­le­mą ir ne­si­ima veiks­mų si­tu­aci­jai tai­sy­ti. Ba­lan­dį po dvie­jų me­tų bend­rų LSDJS, LLJ, JKL ir Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos pa­stan­gų iki 21 me­tų bu­vo nu­leis­tas kan­di­da­tū­ros į Sei­mą am­žiaus cen­zas. Tai yra ne­abe­jo­ti­na per­ga­lė Lie­tu­vos jaunimui.

Ta­čiau tu­rint ome­ny jau­ni­mo an­ga­žuo­tu­mą ma­tuo­jan­čius ro­dik­lius ir jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą, ky­la klau­si­mas, iš kur at­si­ras kan­di­da­tū­ros tei­se pa­si­nau­do­ti sku­ban­tys jau­nuo­liai ir kas tu­rė­tų tap­ti jų rinkėjais.

Tur­būt ne vie­nas mi­nė­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vas ar­gu­men­tuo­tų, kad at­si­ra­dus ga­li­my­bei at­si­ras ir no­rin­čių ja pa­si­nau­do­ti. Vis­gi jau­ni­mo po­li­ti­nį po­ten­cia­lą ga­li­ma pa­ma­tuo­ti ir šian­dien. Pa­vyz­džiui, da­bar­ti­nė­je Vy­riau­sy­bė­je yra 14 na­rių, ku­rie pa­gal sa­vo am­žių per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų ga­lė­jo bū­ti Lie­tu­vo­je įsistei­gu­sių po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų na­riais. Ir tik dvi iš jų to­kio­mis bu­vo: LLJ pir­mi­nin­kės pa­rei­gas ėju­si eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rė Auš­ri­nė Ar­mo­nai­tė (LP) ir JKL na­re bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­rė Gin­ta­rė Skais­tė (TS-LKD). Tarp 141 Sei­mo na­rio tė­ra ke­tu­ri pa­ten­kan­tys į tris­de­šim­ties ar­ba jau­nes­nių am­žiaus gru­pę. Jau­niau­siam Sei­mo na­riui Ma­riui Ma­ti­jo­šai­čiui (LP) rin­ki­mų me­tu bu­vo 28-eri, t. y. tre­jais me­tais dau­giau nei tuo me­tu kan­di­da­tams į ša­lies par­la­men­tą ga­lio­jęs am­žiaus cenzas

Ma­tant jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­si­se­ki­mą iš­nau­do­jant lig­šio­lei tu­rė­tas po­li­ti­nes ga­li­my­bes, ga­li­ma su­abe­jo­ti jų pa­jė­gu­mu da­ry­ti įta­ką na­cio­na­li­nei po­li­ti­kai. Ati­tin­ka­mai ky­la klau­si­mas, ar že­mes­nis am­žiaus cen­zas bu­vo tiks­lin­giau­sias pas­ku­ti­nių ke­le­rių me­tų veik­los tiks­las ir ar at­ei­čiai ne­rei­kė­tų ap­svars­ty­ti ki­to­kių prioritetų.

Pui­ki pro­ga su­grįž­ti į nuo­bo­džią­ją Sei­mo salę.

Rug­sė­jo 15 d. par­la­men­tas ne tik at­me­tė pre­zi­den­to ve­to. Par­ti­jas ir rin­ki­mų ko­mi­te­tus re­gu­liuo­jan­tis tei­sės ak­tas tar­si tie­sio­giai ne­tu­rė­tų nie­ko bend­ra nei su jau­ni­mo po­li­ti­ka, nei su jų or­ga­ni­za­ci­jo­mis, nei su mok­s­lei­vių ar stu­den­tų sa­vi­val­da, jei ne vie­nas bet. Nau­ja­me įsta­ty­me pir­mą kar­tą per 30 me­tų tiks­liai api­brė­žia­ma, kas Lie­tu­vo­je lai­ko­ma po­li­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Pa­gal jį to­kio­mis lai­ky­ti­nos tik po­li­ti­nės par­ti­jos ir vi­suo­me­ni­niai rin­ki­mų komitetai.

Kas už­mes­tų ati­des­nį žvilgs­nį į daž­nos Lie­tu­vos bend­ro­jo ug­dy­mo ar aukš­to­sios mo­kyk­los veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čius do­ku­men­tus, ma­ty­tų, kad pa­pras­tai švie­ti­mo įstai­go­se mok­s­lei­viams ir stu­den­tams nė­ra lei­džia­ma steig­ti po­li­ti­nes organizacijas.

Pa­vyz­džiui, uni­ver­si­te­tų veik­lą re­gu­liuo­jan­tis moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mas ne­drau­džia stu­den­tams sa­vo aukš­to­sio­se bur­tis į po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Ta­čiau dau­gu­ma aukš­tų­jų mo­kyk­lų to­kį drau­di­mą įvar­di­ja sa­vo įsta­tuo­se ar­ba stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se do­ku­men­tuo­se. Taip pat ne­po­li­tiš­ku­mo prin­ci­pas įtvir­tin­tas dau­gu­mos at­sto­vy­bių įstatuose.

Ne­re­tai nu­tin­ka, kad siau­ras są­vo­kos api­brė­ži­mas tei­sės ak­te pri­da­ro dau­giau ža­los nei nau­dos. Ta­čiau nau­ja­sis po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mas kaip tik at­lais­vi­na ran­kas įvai­rioms po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms pa­ga­liau įsi­trauk­ti į įvai­rias jau­ni­mo savivaldas.

Ži­no­ma, bū­tų ne­pa­grįs­ta ap­kal­tin­ti iki šiol ne­aiš­kų ir miglo­tą po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos api­brė­ži­mą sa­va­ran­kiš­kai su­žlug­džius jau­ni­mo po­li­ti­nį an­ga­žuo­tu­mą. Vis­gi ga­li­ma už­tik­rin­tai pa­sa­ky­ti, kad jis jam nepadėjo.

Po Sei­mo spren­di­mo po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos pa­ga­liau ga­li įsi­trauk­ti į mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dą. Veik­los plėt­ra į šias sa­vi­val­das bū­tų pir­miau­sia nau­din­ga pa­čioms or­ga­ni­za­ci­joms. Ji už­tik­rin­tų, kad prie po­ten­cia­lių na­rių bū­tų pri­ei­na­ma anks­čiau, or­ga­ni­za­ci­joms at­si­rastų dau­giau plat­for­mų vyk­dy­ti sa­vo po­li­ti­ką, dau­giau pro­gų au­gin­ti bū­si­mus ka­d­rus, plės­ti sa­vo įta­ką tarp jau­ni­mo ir taip di­din­ti įta­ką ati­tin­ka­mo­se partijose.

Iš­loš­tų ir pa­čios mok­s­lei­vių bei stu­den­tų sa­vi­val­dos: į jas įžen­gus skir­tin­gų ideo­lo­gi­jų jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms pa­ga­liau ras­tų­si svei­ka de­mo­kra­ti­nė kon­ku­ren­ci­ja, at­si­rastų prie­lai­dos są­ži­nin­giems mok­s­lei­vių ir stu­den­tų at­sto­vų rinkimams.

Il­gai­niui nau­dą pa­jus­tų ir pla­tes­nė vi­suo­me­nė: jau­ni­mui iš­ėjus rim­tes­nės po­li­ti­nės prak­ti­kos kur­są mo­kyk­lo­je ir uni­ver­si­te­te il­gai­niui aug­tų de­mo­kra­ti­nės pa­tir­ties tu­rin­ti kar­ta, o į na­cio­na­li­nes po­li­ti­nes par­ti­jas nau­ja po­li­ti­kų pa­mai­na at­ei­tų jau su ap­čiuo­pia­mu po­li­ti­niu įdirbiu.

Trum­pai ta­riant, mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­do­se ak­ty­viai vei­kian­čios po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos į nau­dą iš­ei­tų ir joms, ir jau­ni­mui, ir mū­sų demokratijai.