Demokratais negimstama

Politinės jaunimo organizacijos neina į jaunimo savivaldas. Dėl naujo įstatymo jos pagaliau gali prisiimti atsakomybę už šalies demokratiją.

Jaunimas. VšĮ „Socialinės iniciatyvos“ nuotrauka

Po ba­ta­li­jų dėl pir­mo­jo part­ne­rys­tės įsta­ty­mo svars­ty­mo 2021-ųjų pa­va­sa­rį ir po va­sa­ri­nio par­la­men­ti­nės opo­zi­ci­jos ir val­dan­čių­jų šar­ša­lo pra­ėju­sios se­si­jos pa­bai­go­je ru­de­nį Sei­mo gy­ve­ni­mas su­grį­žo į nor­ma­lias ir gan nuo­bo­džias vėžias.

Ne pats įdo­miau­sias par­la­men­ti­nės de­mo­kra­ti­jos re­gi­nys bu­vo ir rug­sė­jo 15-osios Sei­mo va­ka­ri­nis po­sė­dis. Net ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je šen ten šmė­ža­vu­sios Pui­do­ko ir Gra­žu­lio fi­gū­ros ne­pa­gy­vi­no įpras­tai for­ma­laus par­la­men­ta­rų susirinkimo.

Ant­ra­sis dar­bo­tvar­kės punk­tas: Sei­mas ga­na so­li­džia dau­gu­ma at­me­ta Pre­zi­den­to ve­to ir pri­ima nau­ją po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mą. Tei­sės ak­tu įve­da­ma nau­ja tvar­ka po­li­ti­nėms par­ti­joms ir rin­ki­mų ko­mi­te­tams. Sy­kiu sei­mū­nai ne­ži­no­da­mi pri­ima spren­di­mą, tu­rin­tį ne­men­ką reikš­mę ša­lies jau­ni­mo, ir tarp jų stu­den­tų, po­li­ti­niam gyvenimui.

Vis­gi apie vis­ką iš pradžių.

Kaip ži­nia, de­mo­kra­tėmis ir de­mo­kra­tais nė­ra gims­ta­ma. Tai – il­ga po­li­ti­ne prak­ti­ka ir so­cia­li­za­ci­ja pa­sie­kia­mas tiks­las. Net­gi bū­tų ga­li­ma gin­čy­tis, kad šis ug­dy­mas nė­ra baig­ti­nis ir trun­ka vi­są gy­ve­ni­mą. Kaip at­ro­do pir­mie­ji ti­pi­nio Lie­tu­vos jau­nuo­lio žings­niai šiuo il­gu keliu?

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Jau­ni­mas su po­li­ti­nė­mis prak­ti­ko­mis su­si­pa­žįs­ta dar mo­kyk­lo­je. Čia ga­li­ma pa­sy­viai rink­ti ir sek­ti ar ak­ty­viai įsi­trauk­ti į mo­ki­nių ta­ry­bos ar­ba kla­sės se­niū­nų veik­lą. Vis­gi ne kiek­vie­nam pa­si­se­ka tu­rė­ti to­kias są­ly­gas. Pa­gal Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­nis, tik kas ant­ro­je ša­lies mo­kyk­lo­je vei­kia mok­s­lei­vių sa­vi­val­da, o į vei­kian­čias įsi­trau­kia tik 6 pro­cen­tai vi­sų moksleivių.

Ki­ta jau­nuo­lio sto­te­lė po­li­ti­nė­je so­cia­li­za­ci­jo­je – aukš­to­ji ar­ba aukš­tes­nio­ji mo­kyk­la. Dau­gu­mo­je jų stu­den­tai dau­giau ar ma­žiau da­ly­vau­ja rink­da­mi sa­vo at­sto­vus. Vis­gi ne­re­tai jie su­si­du­ria su la­bai už­da­ro­mis stu­den­tų at­sto­vy­bė­mis, ku­rios ne­su­in­te­re­suo­tos, kad į jas įsi­trauk­tų di­des­nė stu­den­tų da­lis. Be to, jos daž­nai ne­tu­ri pla­čių įga­lio­ji­mų pri­imant uni­ver­si­te­tui ar stu­den­tų kas­die­ny­bei ak­tu­alius spren­di­mus. Tad ei­li­niam stu­den­tui ne­leng­va at­sa­ky­ti, ko­dėl ver­ta da­ly­vau­ti ir do­mė­tis at­sto­vy­bės veikla.

Jau­ni­mo po­li­ti­niam švie­ti­mui skir­tų or­ga­ni­za­ci­jų prob­le­mas uni­ver­si­te­tuo­se liu­di­ja ne kar­tą už­fik­suo­tas že­mas stu­den­tų įsi­trau­ki­mas į sa­vo at­sto­vų rin­ki­mus ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mas at­sto­vy­bės veik­la. Štai kad ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to at­sto­vy­bės na­rius ren­ka ma­žiau kaip 2 pro­cen­tai se­niau­sio ir di­džiau­sio ša­lies uni­ver­si­te­to stu­den­tų. Ki­to­se aukš­to­sio­se rin­ki­mų ak­ty­vu­mo skai­čiai pa­na­šūs, jei jie iš vi­so vyks­ta ar yra vie­šai skel­bia­mi. Bend­rai, pa­gal 2021-ųjų Jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­to duo­me­nis, į stu­den­tų sa­vi­val­dą įsi­trau­kia tik kas de­šim­tas studentas.

Ga­liau­siai iš­ei­na, kad reikš­min­ga da­lis aš­tuo­nio­li­kos su­lau­ku­sių jau­nuo­lių, da­ly­vau­da­mi Sei­mo, sa­vi­val­dy­bių, Pre­zi­den­to ar Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­muo­se, biu­le­te­nį ran­ko­se lai­ko ir kan­di­da­tų pa­ly­gi­ni­mus da­ro be jo­kios pa­tir­ties ar­ti­mo­je so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je – mo­kyk­lo­je ir uni­ver­si­te­te. Nu­tin­ka ir dar blo­giau: kai ku­rie nuo pa­aug­lys­tės įpra­tę ne­da­ly­vau­ti sa­vo rei­ka­lų tvar­ky­me šią prak­ti­ką tę­sia ir vė­liau. Tu­rint ome­ny, kiek jau­nuo­lių įsi­trau­kia į sa­vo sa­vi­val­das mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se, ar rei­kė­tų ste­bė­tis, kad Sei­mo rin­ki­muo­se jau­ni­mo ak­ty­vu­mas yra že­miau­sias tarp vi­sų am­žiaus gru­pių ir vos per­ko­pia treč­da­lį tu­rin­čių­jų bal­so teisę.

Vie­nas mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dos tiks­lų tu­rė­tų bū­ti su­teik­ti jau­ni­mui tin­ka­mus įgū­džius vi­sa­ver­tiš­kai da­ly­vau­ti ša­lies po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me. Mo­ki­nių ta­ry­bos ir stu­den­tų at­sto­vy­bės tu­rė­tų kiek įma­no­ma tiks­liau imi­tuo­ti na­cio­na­li­nę po­li­ti­ką ir veik­ti tar­si ma­žos vals­ty­bės, ku­rio­se jau­ni­mas ga­lė­tų ma­žes­niu mas­tu sa­ve iš­ban­dy­ti. Juk to­dėl mo­ki­nių ta­ry­bų ar stu­den­tų at­sto­vy­bių sta­tu­tuo­se mi­ni­mi par­la­men­tai ir pre­zi­den­tai, ta­ry­bos ir val­dy­bos, rin­ki­mai ir ataskaitos.

„Tu­rint ome­ny, kiek jau­nuo­lių įsi­trau­kia į sa­vo sa­vi­val­das mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se, ar rei­kė­tų ste­bė­tis, kad Sei­mo rin­ki­muo­se jau­ni­mo ak­ty­vu­mas yra že­miau­sias tarp vi­sų am­žiaus gru­pių ir vos per­ko­pia treč­da­lį tu­rin­čių­jų bal­so teisę.“

Jau­ni­mo sa­vi­val­dos gran­dims Lie­tu­vo­je bend­ras dar vie­nas as­pek­tas – jo­se ne­da­ly­vau­ja po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos. Nei Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­ti­nio jau­ni­mo są­jun­ga (LSDJS), nei Lie­tu­vos li­be­ra­lus jau­ni­mas (LLS), nei Jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių ly­ga (JKL) ne­vyk­do sa­vo veik­los mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se. Tad sis­te­mo­je, ku­rio­je tu­rė­tų bū­ti mo­ko­ma­si po­li­ti­nės prak­ti­kos, trūks­ta ypač svar­baus dė­mens – pa­gal pa­sau­lė­žiū­rą vei­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų. Jau­ni­mo sa­vi­val­do­se jos tu­rė­tų vai­din­ti po­li­ti­nėms par­ti­joms na­cio­na­li­nė­je po­li­ti­ko­je ana­lo­giš­ką vaidmenį.

Kaip be šių or­ga­ni­za­ci­jų at­ro­do mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dų rea­ly­bė? Te­rei­kia pri­si­min­ti ei­li­nius mo­ki­nių ta­ry­bos pre­zi­den­to ar stu­den­tų at­sto­vy­bės rin­ki­mus. Bend­ras bruo­žas – čia ne­ra­si­me kan­di­da­tų, už ku­rių sto­vė­tų gru­pė su aiš­kia pa­sau­lė­žiū­ra. Daž­niau­siai kal­ba­me apie var­žy­tu­ves tarp as­me­ny­bių – kas tu­ri dau­giau pa­tir­ties, kas la­biau mo­ty­vuo­tas, kas cha­riz­ma­tiš­kes­nis. Trum­pai ta­riant, mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dos re­miai­si pa­vie­niais in­di­vi­dais, o ne or­ga­ni­zuo­to­mis grupėmis.

Sun­ku ne­pa­ste­bė­ti ana­lo­gi­jų su na­cio­na­li­ne po­li­ti­ka. Ša­lies po­li­ti­nės par­ti­jos per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų pa­ty­rė ženk­lų nuo­smu­kį. Ap­klau­so­se na­rių skai­čiu­mi be­si­trau­kian­čio­mis par­ti­jo­mis pa­si­ti­ki tik 8,3 pro­cen­tai gy­ven­to­jų, ne­pa­si­ti­ki 56,4. 

Pa­si­ti­kė­ji­mas vie­no­mis pag­rin­di­nių mū­sų at­sto­vau­ja­mo­sios de­mo­kra­ti­jos ins­ti­tu­ci­jų nė­ra kar­tų klau­si­mas. Štai pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ty­ri­mai at­sklei­džia ten­den­ci­ją, kad jau­ni­mas di­des­nio pa­si­ti­kė­ji­mo par­ti­jo­mis ne­ro­do – šian­dien tik še­ši pro­cen­tai įsi­trauk­tų į jų veik­lą. Ne­pai­sant mo­kyk­lo­je ir uni­ver­si­te­te pra­si­de­dan­čių po­li­ti­nio an­ga­žuo­tu­mo prob­le­mų, pa­čios jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ne­at­ro­do jo­mis su­si­rū­pi­nu­sios. Jų stra­te­gi­niai do­ku­men­tai ro­do, kad jos tie­siog ne­ke­lia sau tiks­lo da­ly­vau­ti šio­se savivaldose.

Tie­sa, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos vi­sai ne­krei­pia dė­me­sio į šią prob­le­mą ir ne­si­ima veiks­mų si­tu­aci­jai tai­sy­ti. Ba­lan­dį po dvie­jų me­tų bend­rų LSDJS, LLJ, JKL ir Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos pa­stan­gų iki 21 me­tų bu­vo nu­leis­tas kan­di­da­tū­ros į Sei­mą am­žiaus cen­zas. Tai yra ne­abe­jo­ti­na per­ga­lė Lie­tu­vos jaunimui.

Sei­mo po­sė­dis. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos, O. Po­saš­ko­vos nuotrauka

Ta­čiau tu­rint ome­ny jau­ni­mo an­ga­žuo­tu­mą ma­tuo­jan­čius ro­dik­lius ir jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą, ky­la klau­si­mas, iš kur at­si­ras kan­di­da­tū­ros tei­se pa­si­nau­do­ti sku­ban­tys jau­nuo­liai ir kas tu­rė­tų tap­ti jų rinkėjais.

Tur­būt ne vie­nas mi­nė­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vas ar­gu­men­tuo­tų, kad at­si­ra­dus ga­li­my­bei at­si­ras ir no­rin­čių ja pa­si­nau­do­ti. Vis­gi jau­ni­mo po­li­ti­nį po­ten­cia­lą ga­li­ma pa­ma­tuo­ti ir šian­dien. Pa­vyz­džiui, da­bar­ti­nė­je Vy­riau­sy­bė­je yra 14 na­rių, ku­rie pa­gal sa­vo am­žių per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų ga­lė­jo bū­ti Lie­tu­vo­je įsistei­gu­sių po­li­ti­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų na­riais. Ir tik dvi iš jų to­kio­mis bu­vo: LLJ pir­mi­nin­kės pa­rei­gas ėju­si eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rė Auš­ri­nė Ar­mo­nai­tė (LP) ir JKL na­re bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­rė Gin­ta­rė Skais­tė (TS-LKD). Tarp 141 Sei­mo na­rio tė­ra ke­tu­ri pa­ten­kan­tys į tris­de­šim­ties ar­ba jau­nes­nių am­žiaus gru­pę. Jau­niau­siam Sei­mo na­riui Ma­riui Ma­ti­jo­šai­čiui (LP) rin­ki­mų me­tu bu­vo 28-eri, t. y. tre­jais me­tais dau­giau nei tuo me­tu kan­di­da­tams į ša­lies par­la­men­tą ga­lio­jęs am­žiaus cenzas

Ma­tant jau­ni­mo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­si­se­ki­mą iš­nau­do­jant lig­šio­lei tu­rė­tas po­li­ti­nes ga­li­my­bes, ga­li­ma su­abe­jo­ti jų pa­jė­gu­mu da­ry­ti įta­ką na­cio­na­li­nei po­li­ti­kai. Ati­tin­ka­mai ky­la klau­si­mas, ar že­mes­nis am­žiaus cen­zas bu­vo tiks­lin­giau­sias pas­ku­ti­nių ke­le­rių me­tų veik­los tiks­las ir ar at­ei­čiai ne­rei­kė­tų ap­svars­ty­ti ki­to­kių prioritetų.

Pui­ki pro­ga su­grįž­ti į nuo­bo­džią­ją Sei­mo salę.

Rug­sė­jo 15 d. par­la­men­tas ne tik at­me­tė pre­zi­den­to ve­to. Par­ti­jas ir rin­ki­mų ko­mi­te­tus re­gu­liuo­jan­tis tei­sės ak­tas tar­si tie­sio­giai ne­tu­rė­tų nie­ko bend­ra nei su jau­ni­mo po­li­ti­ka, nei su jų or­ga­ni­za­ci­jo­mis, nei su mok­s­lei­vių ar stu­den­tų sa­vi­val­da, jei ne vie­nas bet. Nau­ja­me įsta­ty­me pir­mą kar­tą per 30 me­tų tiks­liai api­brė­žia­ma, kas Lie­tu­vo­je lai­ko­ma po­li­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Pa­gal jį to­kio­mis lai­ky­ti­nos tik po­li­ti­nės par­ti­jos ir vi­suo­me­ni­niai rin­ki­mų komitetai.

VDU ma­žo­ji sa­lė – stu­den­tų par­la­men­to po­sė­džių vie­ta. Čia tu­rė­tų plak­ti stu­den­tų sa­vi­val­dos šir­dis. VDU nuotrauka

Kas už­mes­tų ati­des­nį žvilgs­nį į daž­nos Lie­tu­vos bend­ro­jo ug­dy­mo ar aukš­to­sios mo­kyk­los veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čius do­ku­men­tus, ma­ty­tų, kad pa­pras­tai švie­ti­mo įstai­go­se mok­s­lei­viams ir stu­den­tams nė­ra lei­džia­ma steig­ti po­li­ti­nes organizacijas.

Pa­vyz­džiui, uni­ver­si­te­tų veik­lą re­gu­liuo­jan­tis moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mas ne­drau­džia stu­den­tams sa­vo aukš­to­sio­se bur­tis į po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Ta­čiau dau­gu­ma aukš­tų­jų mo­kyk­lų to­kį drau­di­mą įvar­di­ja sa­vo įsta­tuo­se ar­ba stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se do­ku­men­tuo­se. Taip pat ne­po­li­tiš­ku­mo prin­ci­pas įtvir­tin­tas dau­gu­mos at­sto­vy­bių įstatuose.

Ne­re­tai nu­tin­ka, kad siau­ras są­vo­kos api­brė­ži­mas tei­ses ak­te pri­da­ro dau­giau ža­los nei nau­dos. Ta­čiau nau­ja­sis po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mas kaip tik at­lais­vi­na ran­kas įvai­rioms po­li­ti­nėms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms pa­ga­liau įsi­trauk­ti į įvai­rias jau­ni­mo savivaldas.

Ži­no­ma, bū­tų ne­pa­grįs­ta ap­kal­tin­ti iki šiol ne­aiš­kų ir miglo­tą po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos api­brė­ži­mą sa­va­ran­kiš­kai su­žlug­džius jau­ni­mo po­li­ti­nį an­ga­žuo­tu­mą. Vis­gi ga­li­ma už­tik­rin­tai pa­sa­ky­ti, kad jis jam nepadėjo.

Po Sei­mo spren­di­mo po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos pa­ga­liau ga­li įsi­trauk­ti į mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­dą. Veik­los plėt­ra į šias sa­vi­val­das bū­tų pir­miau­sia nau­din­ga pa­čioms or­ga­ni­za­ci­joms. Ji už­tik­rin­tų, kad prie po­ten­cia­lių na­rių bū­tų pri­ei­na­ma anks­čiau, or­ga­ni­za­ci­joms at­si­rastų dau­giau plat­for­mų vyk­dy­ti sa­vo po­li­ti­ką, dau­giau pro­gų au­gin­ti bū­si­mus ka­d­rus, plės­ti sa­vo įta­ką tarp jau­ni­mo ir taip di­din­ti įta­ką ati­tin­ka­mo­se partijose.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Iš­loš­tų ir pa­čios mok­s­lei­vių bei stu­den­tų sa­vi­val­dos: į jas įžen­gus skir­tin­gų ideo­lo­gi­jų jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms pa­ga­liau ras­tų­si svei­ka de­mo­kra­ti­nė kon­ku­ren­ci­ja, at­si­rastų prie­lai­dos są­ži­nin­giems mok­s­lei­vių ir stu­den­tų at­sto­vų rinkimams.

Il­gai­niui nau­dą pa­jus­tų ir pla­tes­nė vi­suo­me­nė: jau­ni­mui iš­ėjus rim­tes­nės po­li­ti­nės prak­ti­kos kur­są mo­kyk­lo­je ir uni­ver­si­te­te il­gai­niui aug­tų de­mo­kra­ti­nės pa­tir­ties tu­rin­ti kar­ta, o į na­cio­na­li­nes po­li­ti­nes par­ti­jas nau­ja po­li­ti­kų pa­mai­na at­ei­tų jau su ap­čiuo­pia­mu po­li­ti­niu įdirbiu.

Trum­pai ta­riant, į mok­s­lei­vių ir stu­den­tų sa­vi­val­das įsi­trau­ku­sios po­li­ti­nės jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos į nau­dą iš­ei­tų ir joms, ir jau­ni­mui, ir mū­sų demokratijai.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete. VDU Šauksmo draugijos sekretorius ir jos leidžiamo žurnalo atsakingasis redaktorius. 2019–2020 metais ėjo VU SA parlamento nario pareigas.

Taip pat skaityk

Svyruojanti demokratija

Indija – didžiausia pasaulio demokratija. Tačiau jos užsienio politika brėžia kiek kitokį šalies portretą.