Lietuvos jaunimo baimė įsipareigoti

Komplikuotas ne tik jauno žmogaus romantinis gyvenimas, bet ir santykis su nevyriausybinėms organizacijomis.

54-oji Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos asamblėja. LiJOT Facebooko paskyros nuotrauka

Dau­gu­ma Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ne­pa­liau­ja­mai spren­džia gy­ve­ni­mo ir mir­ties klau­si­mą – kaip ne­at­si­dur­ti ar­chy­vo stal­čiuo­se ir pri­trauk­ti nau­jų na­rių. Vy­res­nie­ji jų na­riai gal­būt jau ga­lė­tų im­tis se­no ge­ro post­rin­ga­vi­mo apie ne­at­sa­kin­gą ir abe­jin­gą, vie­nu žo­džiu, ne­be to­kį šau­nų kaip jau­nys­tės lai­kais, jau­ni­mą. Tik var­gu, ar kaž­ka­da bu­vo la­bai ge­riau. Ne­bent kreip­tu­mė­mės į sa­vo pro­se­ne­lius apie jų tar­pu­ka­ri­nes pa­tir­tis skau­tuo­se, at­ei­ti­nin­kuo­se ar auš­ri­nin­kuo­se. Re­tas da­bar gir­tų­si apie šau­nų jau­ni­mą, sto­ju­sį į ko­mjau­ni­mo gre­tas, o ir po Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo pra­di­nio en­tu­ziaz­mo or­ga­ni­za­ci­nis ak­ty­vu­mas ėmė blėsti.

Ne­se­niai Jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­tas pas­kel­bė jau­ni­mo pi­lie­tiš­ku­mui skir­to ty­ri­mo re­zul­ta­tus. 2021-ųjų ru­de­nį bu­vo ap­klaus­ta per tūks­tan­tis 14–29 me­tų am­žiaus re­s­pon­den­tų iš vi­sos Lie­tu­vos. Per­žvel­gus so­cio­lo­gi­nės ap­klau­sos re­zul­ta­tus, per­ša­si vie­na pag­rin­di­nė iš­va­da – Lie­tu­vos jau­ni­mas ga­na van­giai įsi­trau­kia į pi­lie­ti­nes veik­las ir or­ga­ni­za­ci­jas, ypač to­kias, ku­rioms rei­kia skir­ti dau­giau lai­ko ir stip­riau įsi­pa­rei­go­ti. Pats ty­ri­mas tik la­bai ne­žy­miai lei­džia nu­spė­ti jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­nio van­gu­mo šak­nis, ta­čiau tai ge­ra pro­ga pa­svars­ty­ti ga­li­mas kai ku­rių ten­den­ci­jų priežastis.

Teorija ir praktika

Ty­ri­mo me­tu bu­vo klaus­ta, ko­kiais bū­dais jau­ni­mas ga­li da­ly­vau­ti pi­lie­ti­nė­se veik­lo­se. Dau­giau­sia, 79 % ap­klaus­tų­jų, su­ti­ko ar­ba vi­siš­kai su­ti­ko, kad pi­lie­tiš­ka da­ly­vau­ti ir sa­va­no­riau­ti jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų veik­lo­je. Tai vi­siš­kai ati­tin­ka pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ka­no­ną, kaip ir tri­jų ket­vir­ta­da­lių jau­ni­mo po­žiū­ris, jog da­ly­vau­ti mo­kyk­los bei uni­ver­si­te­to sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jo­se ar dar­bo­vie­tės prof­są­jun­go­je yra pi­lie­tiš­ka. Vis dėl­to ki­tos pa­lan­kiau­siai pi­lie­tiš­ku­mo pras­me ver­ti­na­mos veik­los – da­ly­va­vi­mas vien­kar­ti­nė­se pi­lie­ti­nė­se ak­ci­jo­se ir rin­ki­muo­se – liu­di­ja vie­ną ryš­kią ten­den­ci­ją – joms daž­niau­siai ne­rei­kia nuo­la­ti­nio ir di­de­lio įsitraukimo.

Kaip ma­žiau pi­lie­tiš­ką jau­ni­mas ver­ti­na įsi­trau­ki­mą į po­li­ti­nių par­ti­jų (53 % ap­klaus­tų­jų) ir re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių veik­las (48). Po­li­ti­nių par­ti­jų bei re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ver­ti­ni­mą, ma­tyt, le­mia bend­ras nei­gia­mas nu­si­sta­ty­mas par­ti­jų ir re­li­gi­jos at­žvil­giu. Prie ma­žiau pi­lie­tiš­kų veik­lų jau­ni­mas pri­ski­ria ir sa­vo nuo­mo­nės reiš­ki­mą bei in­for­ma­ci­jos sklai­dą so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Ga­li­ma teig­ti eg­zis­tuo­jant su­vo­ki­mą, kad pi­lie­tiš­ka veik­la tu­rė­tų bū­ti at­lie­ka­ma gy­vai. Ta­čiau jau­ni­mo po­žiū­ris, kas yra pi­lie­tiš­ka, ir veik­los, ku­riuo­se jis da­ly­vau­ja, ne­bū­ti­nai sutampa.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Kuo­met kal­ba pa­si­su­ka apie tai, kur jau­ni­mas iš tie­sų da­ly­vau­ja, ima do­mi­nuo­ti rin­ki­mai, re­fe­ren­du­mai ir pi­lie­ti­nės ak­ci­jos. Šios ten­den­ci­jos ne­tu­rė­tų per daug ste­bin­ti – jau XX am­žiaus pa­bai­go­je Va­ka­rų de­mo­kra­ti­jo­se bu­vo pa­ste­bi­mi žen­klūs pi­lie­tiš­ku­mo po­ky­čiai. Skir­tin­gas vi­suo­me­nės gru­pes įtrau­kian­čia na­rys­te, na­rio mo­kes­čiu ir per vi­są ša­lį nu­si­drie­ku­siu sky­rių tink­lu pa­rem­tos or­ga­ni­za­ci­jos ta­po ma­žiau po­pu­lia­rios. Jų at­lais­vin­tą vie­tą už­ėmė so­cia­li­niai ju­dė­ji­mai, nu­kreip­ti į tam tik­ras vi­suo­me­ni­nes prob­le­mas, pa­vyz­džiui, ap­lin­ko­sau­go­je ar žmo­gaus tei­sių sri­ty­je. Dau­giau ra­do­si su­si­bū­ri­mų siau­res­nių as­me­ni­nių in­te­re­sų pag­rin­du – tai įvai­rios sa­vi­pa­gal­bos gru­pės, spor­ti­niai ir lais­va­lai­kio sam­bū­riai. Ta­po įpras­ta to­kius su­si­bū­ri­mus keis­ti kiek daž­niau, taip pat iš­ban­dy­ti di­des­nę jų įvairovę.

Šie po­ky­čiai pir­miau­sia ta­po iš­šū­kiu po­li­ti­nėms par­ti­joms ir pro­fe­si­nėms są­jun­goms. Tarp Lie­tu­vos jau­ni­mo tik 6 % ak­ty­viai įsi­trau­kia į par­ti­jų veik­lą ir tik 4 % į pro­fe­si­nių są­jun­gų. Jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos lai­ko­si kiek ge­riau ir jo­se da­ly­vau­ja 16 % jau­ni­mo. Ži­no­ma, tam tik­ras ak­ty­vu­mo ly­gis par­ti­jų ir pro­fe­si­nių są­jun­gų veik­lo­je yra ne­at­sie­ja­mas nuo de­mo­kra­ti­jos ko­ky­bės ir vi­suo­me­nės ge­ro­vės. Kaip ir tra­di­ci­nės for­mos drau­gi­jo­se įgau­na­mi or­ga­ni­za­ci­niai įgū­džiai siek­ti bend­rų tiks­lų. Ta­čiau ne­bū­tų tra­ge­di­jos, jei so­cia­li­nio ka­pi­ta­lo ly­gis bū­tų iš­lai­ko­mas ki­tų pi­lie­ti­nių veik­los for­mų dėka.


  • Demokratija autoritarinėje Lietuvoje: studentų draugijos tarpukariu

    Demokratija autoritarinėje Lietuvoje: studentų draugijos tarpukariu

    Ne­pai­sant stip­rė­ju­sios vie­šo­jo gy­ve­ni­mo kont­ro­lės, tar­pu­ka­rio stu­den­tai to­liau puo­se­lė­jo de­mo­kra­ti­jos idėjas. 


Jau­ni­mo pi­lie­tiš­ku­mo ty­ri­mas pa­ro­dė, kad iš vis nie­kur ne­da­ly­va­vo 51 % jau­ni­mo. Pa­na­šias ten­den­ci­jas bu­vo pa­tvir­ti­nęs ir 2020-ųjų Pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­sas. Jo ty­ri­mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad net 55 % 16–29 me­tų jau­ni­mo ne­da­ly­vau­ja nė vie­no­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, o jau­ni­mo am­žiaus gru­pė yra ma­žiau­siai iš vi­sų įsi­trau­ku­si į or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą. Šio­je vie­to­je jau­ni­mo pi­lie­tiš­ku­mo taip pat ne­ver­tė­tų dra­ma­ti­zuo­ti. Ma­žes­nis jau­ni­mo įsi­trau­ki­mas į pi­lie­ti­nes veik­las įpras­tai sie­ja­mas su gy­ve­ni­mo cik­lu. Taip pat daž­niau­siai prie pi­lie­tiš­kai ak­ty­ves­nių pri­ski­ria­mos aukš­tes­nį iš­sla­vi­ni­mą ir pa­ja­mas tu­rin­čios gru­pės, tad jau­ni­mui to­kia tap­ti trun­ka laiko.

La­biau ne­ra­mi­na ki­ta ten­den­ci­ja – Lie­tu­vos jau­ni­mo ap­o­li­tiš­ku­mas. Ir Va­ka­rų de­mo­kra­ti­joms įpras­ta, kad dau­giau­sia jau­ni­mo įsi­trau­kia į spor­to klu­bus, kul­tū­ri­nes or­ga­ni­za­ci­jas bei jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas. Ta­čiau itin pa­sy­viai da­ly­vau­ja­ma, re­gis, ak­tu­alias prob­le­mas jau­ni­mui ke­lian­čio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se: žmo­gaus tei­ses re­mian­čio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se da­ly­va­vo 4 % jau­ni­mo, o vei­kian­čio­se kli­ma­to kai­tos ar ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­se tik 3 %. Ki­taip ta­riant, mū­sų jau­ni­mas at­si­ri­bo­ja nuo po­li­ti­nių par­ti­jų ir pro­fe­si­nių są­jun­gų, ta­čiau prie ki­tų po­li­tiš­kai an­ga­žuo­tų pi­lie­ti­nių veik­los for­mų taip pat van­giai prisideda.

Kas skatina ir kas atgraso nuo dalyvavimo

Ty­ri­mo me­tu jau­ni­mo taip pat klaus­ta, kas jiems kliu­do da­ly­vau­ti pi­lie­ti­nė­se veik­lo­se. Iš ke­tu­rių pag­rin­di­nių da­ly­vau­ti kliu­dan­čių prie­žas­čių trys yra la­bai nu­spė­ja­mos ir vi­sos sie­ja­si su lai­ko trū­ku­mu: įsi­pa­rei­go­ji­mai dar­be, įsi­pa­rei­go­ji­mai mo­ky­mo­si įstai­go­je, in­for­ma­ci­jos trū­ku­mas ir įsi­pa­rei­go­ji­mas šei­mai. Ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip tai pa­si­reiš­kia rea­ly­bė­je: me­di­kams, dir­ban­tiems per ke­lis dar­bus, ar stu­den­tams, vie­nu me­tu ir be­si­mo­kan­tiems, ir dir­ban­tiems, at­ras­ti lais­vo lai­ko pi­lie­ti­nei veik­lai ar įsi­trauk­ti į sa­vo bend­ruo­me­nės sa­vi­val­dą yra iš­šū­kis. Ki­ta ver­tus, į to­kią prie­žas­čių gru­pę pa­ten­ka ir tra­di­ci­niai mū­sų pa­sa­ky­mai, kai ko nors pa­pras­čiau­siai ne­no­ri­me daryti.

Kai ku­riuos gy­ve­ni­mo pri­o­ri­te­tus įma­no­ma per­s­tum­dy­ti ir jau­ni­mo bu­vo klaus­ta, kas juos ska­tin­tų da­ly­vau­ti pi­lie­ti­nė­je veik­lo­je. Dau­gu­ma tei­gė, kad da­ly­vau­ti juos pas­ka­tin­tų, jei bū­tų spren­džia­mi jiems ak­tu­alūs klau­si­mai. Jei as­me­niš­kai ak­tu­alūs klau­si­mai bū­tų tie­sio­giai su­si­ję su pra­s­mės po­jū­čiu, ga­lė­tu­me tik pa­si­džiaug­ti. Už­tek­tų at­ras­ti veik­las ir prob­le­mas, ku­rios jau­ni­mui ne­duo­da ra­my­bės ir pi­lie­ti­nis ak­ty­vu­mas kil­tų lyg ant mielių.

Kaip vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja Jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ta­men­tas pa­na­šius ty­ri­mus at­lie­ka no­rė­da­mas ge­riau su­vok­ti, kaip for­muo­ti na­cio­na­li­nę jau­ni­mo po­li­ti­ką. Ta­čiau kai kal­ba pa­si­su­ka apie pra­s­mes, ti­kė­tis, jog jas ga­li su­teik­ti ins­ti­tu­ci­jos – bergž­džias rei­ka­las. Į pir­mą vie­tą čia iš­ky­la pa­čių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ir jau­ni­mo sam­bū­rių vaid­muo. Jos tu­ri ak­ty­viau ieš­ko­ti jau­ni­mą jun­gian­čių ir jų gy­ve­ni­mus įpra­smi­nan­čių idė­jų. Ki­taip sa­kant, gy­ven­ti ne vien su­sta­ba­rė­ju­sio­mis formomis.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

De­ja, da­lis tų as­me­niš­kai ak­tu­alių klau­si­mų yra la­bai miglo­ti. Ga­li­ma net teig­ti, kad su­ka­mės už­da­ra­me ra­te. Mus pi­lie­tiš­kai an­ga­žuo­ti tu­rė­tų mums pa­tiems ak­tu­alūs klau­si­mai, bet da­ly­va­vi­mas prof­są­jun­go­se ir sa­vo­sios bend­ruo­me­nės sa­vi­val­do­je yra ga­na men­kas, o jun­gi­ma­sis prie kli­ma­to kri­ze be­si­rū­pi­nan­čių or­ga­ni­za­ci­jų (de­gant že­mei) yra dar men­kes­nis. Ki­tas klau­si­mas, o kas jau­ni­mui iš tie­sų rū­pi ir ko­kias pra­s­mes jis sa­vy­je ne­šio­ja­si? Ką jis per­ima mo­kyk­lo­se ir iš tė­vų ir kuo da­li­na­si tarp bend­ra­am­žių? Ar­ba prieš ką jis lin­kęs maiš­tau­ti? Ne­at­sa­kant į šiuos klau­si­mus, var­gu, ar ga­lė­si­me su­pras­ti šį pi­lie­ti­nį vangumą.

Iš da­lies tai viš­tos ir kiau­ši­nio di­le­ma, kuo­met ne­ži­nia, kas kal­tas: pats jau­ni­mas ar jį bur­ti tu­rin­čios or­ga­ni­za­ci­jos. Re­gis, ak­tu­a­lios prob­le­mos nė­ra pa­na­cė­ja, nes to­kie da­ly­kai kaip kli­ma­to kai­ta, žmo­gaus tei­sės ir sa­vi­val­da, kol kas ne­ge­ba ap­jung­ti jau­ni­mo per or­ga­ni­za­ci­nes for­mas. Kaip jau bu­vo nu­skam­bė­ję per vie­ną Šauks­mo dis­ku­si­ją pra­ėju­sį ru­de­nį, spren­di­mo bū­das be ga­lo ba­na­lus – or­ga­ni­za­ci­jas rei­kia or­ga­ni­zuo­ti. Ap­klau­sa pa­ro­dė, kad jau­ni­mas la­biau­siai pa­si­ti­ki bū­tent jau­ni­mo organizacijomis.

Ke­lioms iš jų pa­si­se­kus, kai ku­rie ga­lės pa­ge­rin­ti sa­vo bend­ruo­me­nės pa­dė­tį ir tu­rės dau­giau lai­ko įsi­trauk­ti į or­ga­ni­za­ci­jas pa­tys, kai ku­rie jo­se at­ras sa­vo gy­ve­ni­mo pras­mę, kai ku­rių drau­gai į jas pa­trauks ir taip pri­trauks ir juos pačius.

Martynas Butkus

Martynas Butkus yra VDU istorijos doktorantas. Trečią kadenciją iš eilės eina VDU studentų parlamento nario pareigas, yra Šauksmo draugijos VDU iždininkas ir vienas iš jos žurnalo redaktorių.

Taip pat skaityk

Uberis netiki ašaromis

Šiandien Uber ir kiti laikomi inovatyvumo etalonais. Tačiau platformų ekonomika neapsimoka nei vartotojui, nei verslui, nei