Pusantrų metų po steigimo kairės partija „KArtu“ oficialiai taip ir neegzistuoja. Jos vadovybė laiko save perteklinės biurokratijos auka. Tačiau šaltiniai iš organizacijos vidaus byloja apie visai kitas priežastis.
Po trejų metų diskusijų priimta mokesčių reforma. Papildomai surinktos lėšos leis pasiekti svarbiausius krašto gynybos tikslus. Visgi socialinės investicijos ir biudžeto tvarumas išlieka problema. Negana to, dėl nepasiektų reformos tikslų Lietuva rizikuoja prarasti ES investicijas.
Prievolės rinkimų komitetams ir idėjų kalvės politinėms partijoms turėjo sustiprinti demokratiją Lietuvoje. Praėjus metams jų poveikis išlieka neaiškus.
Socialinė nelygybė, žmogaus teisės, klimato kaita – jaunajai kartai rūpesčių netrūksta. Visgi neužtikrintumas suteikia ir savų galimybių.
Nemažai jaunų kandidatų sėkmingai pasirodė 2023 metų savivaldos rinkimuose. Bet kodėl tai dar nereiškia proveržio jaunimo politikoje?
Kaip iš pirmo žvilgsnio primityvus jaunimo humoras kalba apie tiesą, propagandą ir neužtikrintumą dėl ateities.
Minėdami Rusijos invazijos į Ukrainą metines, kalbiname Lietuvoje gyvenančią ir VU TSPMI studijuojančią ukrainietę Oleną.
Moterys Irane jau tris mėnesius veda protestus. Kas juose dalyvauja ir ar jie turi šansų laimėti? Vieno sukilimo anatomija.
Kaip internetas pagerino mūsų gyvenimą – ir susuko mums galvas.
Šalies komunistinis režimas jaunimui kelia neišpildomus lūkesčius. Naujo judėjimo pasipriešinimo taktika – radikaliai pasiduoti.
Sugrįžus prie kontroversiško intersekcionalumo termino ištakų paaiškėja tikroji jo paskirtis ir indėlis į kovą su nelygybe.
VU SA ir Švietimo ministerijos konferencijoje – studentų socialinės problemos ir jų sprendimo projektas.
Lietuvos kolonializmo patirtis kitokia nei Vakarų, bet dekolonizacijos klausimas svarbus ir jos aukštajam mokslui.
Kalbamės apie Irano protestus, doktorančių patirtis bei Vokietijos studentų reikalavimus.
Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.
