Sunku nupjauti gulinčius javus

Šalies komunistinis režimas jaunimui kelia neišpildomus lūkesčius. Naujo judėjimo pasipriešinimo taktika – radikaliai pasiduoti.

Tǎng ​píng. BBC nuotrauka

Ki­ni­jos jau­ni­mas su­ki­lo prieš vals­ty­bės spau­di­mą at­si­gul­da­mi. Jų ne­ten­ki­na vals­ty­bės rei­ka­la­vi­mai kur­ti di­de­les šei­mas, au­gin­ti ša­lies eko­no­mi­ką įsi­gy­jant na­mus, au­to­mo­bi­lius ir dir­bant viršvalandžius.

Tǎng ​píng yra so­cia­li­nis pro­tes­tas, pa­si­sa­kan­tis prieš Ki­ni­jos kul­tū­rai įpras­tus vir­š­va­lan­džius, eko­no­mi­nį ma­te­ria­liz­mą ir so­cia­li­nes pa­rei­gas. Jo se­kė­jai tei­kia pri­o­ri­te­tą psi­cho­lo­gi­nei svei­ka­tai: jie ma­ži­na sa­vo po­rei­kius, į gy­ve­ni­mą žiū­ri abe­jin­gai, siek­ti­nu lai­ko lė­tą gy­ve­ni­mo būdą.

Vie­nas ki­nų žur­na­lis­tas vė­liau pa­nai­kin­ta­me so­cia­li­nio tink­lo Si­na Wei­bo įra­še pas­kel­bė, kad Tǎng ​píng yra tai­kus, prieš ko­la­bo­ra­vi­mą nu­kreip­tas ju­dė­ji­mas, ty­lus pa­si­prie­ši­ni­mas pa­dė­ty­je be išeities.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Ju­dė­ji­mo se­kė­jai pa­si­ren­ka su­ma­žin­ti pro­fe­si­nius ir eko­no­mi­nius troš­ki­mus, ta­čiau dar vis pro­duk­ty­viai siek­ti sa­vo as­me­ni­nių tiks­lų. Jie kvie­čia at­mes­ti el­ge­sį ir po­žiū­rius, ku­riuos ska­ti­na eko­no­mi­kos au­gi­mą iš­lai­ky­ti be­si­sten­gian­ti Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė. Ju­dė­ji­mo na­riai pa­si­duo­da prieš ky­lan­čias pra­gy­ve­ni­mo iš­lai­das ir ne­kil­no­ja­mo tur­to kai­nas. Taip pat at­me­ta­ma tri­jų vai­kų po­li­ti­ka, ku­rią Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja pas­kel­bė 2021-ųjų ge­gu­žę. „Kol jie rei­ka­lau­ja dau­gin­tis, mes gu­li­me“, – pa­ste­bi ju­dė­ji­mo da­ly­vis. Ju­dė­ji­mas ska­ti­na veik­ti kuo ga­li­ma la­biau iš­lai­kant mi­ni­ma­lis­ti­nį gy­ve­ni­mo sti­lių. Gre­ta šių tiks­lų ju­dė­ji­mo da­ly­viai pro­pa­guo­ja ko­mik­sų skai­ty­mą, kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus ir ani­ma­ci­nio tu­ri­nio vartojimą.

Ju­dė­ji­mą 2021-ai­siais ba­lan­džio mė­ne­sį įkvė­pė ano­ni­mi­nis įra­šas Bai­du Tie­ba – Fa­ce­bo­o­ką Ki­ni­jo­je at­sto­jan­čia­me so­cia­li­nia­me tink­le. Ano­ni­mo Kind-He­ar­ted Tra­ve­ler, ar­ba Ge­ra­šir­džio ke­liau­to­jo, įra­šas apie sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą ta­po Tǎng​ píng ju­dė­ji­mo pa­vyz­džiu. Au­to­rius pa­sa­ko­jo, kad taip gy­ven­ti pra­dė­jo 2019-ai­siais bū­da­mas 26-ių. Jis me­tė tuš­tu­mos po­jū­tį jam kė­lu­sį dar­bą ga­myk­lo­je ir be­veik 3 000 ki­lo­met­rų dvi­ra­čiu nu­my­nė nuo Ti­be­to iki Si­chu­an ir grį­žo į gim­tą­jį mies­tą Ki­ni­jos ry­ti­nė­je pakrantėje.

Au­to­rius no­rė­jo įro­dy­ti, kad lai­min­gą gy­ve­ni­mą ga­li­ma gy­ven­ti ir ne­už­dir­bant sta­bi­laus ba­ka­lau­rą bai­gu­siems dar­buo­to­jams įpras­to 5 400 ju­anių, ar­ba 748 eu­rų, at­ly­gi­ni­mo. „Rei­kia tik gu­lė­ti. Gu­lė­ti na­muo­se, lau­ke, gu­lė­ti kaip gu­li šu­nys ir ka­tės… Pa­si­rin­kau gu­lė­ti ir dėl nie­ko ne­be­si­jau­di­nu“ – anot Ge­ra­šir­džio ke­liau­to­jo, jo gy­ve­ni­mo bū­das yra pi­gus ir rei­ka­lau­ja ma­žai pastangų.

Ta­čiau to­kį gy­ve­ni­mo sti­lių au­to­rius ga­li sau leis­ti tik dėl to, kad gy­ve­na su tė­vais – kaip di­de­lė da­lis ne­ve­du­sio Ki­ni­jos jau­ni­mo. Sa­vo reik­mėms iš­leis­da­mas tik 60 eu­rų jis per die­ną su­val­go du pa­tie­ka­lus. Pra­gy­ve­ni­mui rei­ka­lin­gus pi­ni­gus ano­ni­mas už­si­dir­ba ke­lis mė­ne­sius per me­tus im­da­ma­sis at­si­tik­ti­nių nekva­li­fi­kuo­tų dar­bų. Kai ne­dir­ba, jis skai­to fi­lo­so­fi­ją ir lai­ko sa­ve ci­ni­ku – pa­gal se­no­vės graikų fi­lo­so­fą Dio­ge­ną Sinopietį. 

Ki­ti ju­dė­ji­mo da­ly­viai, kaip, pa­vyz­džiui, vie­nas dvi­de­šimt aš­tuo­ne­rių vai­ki­nas, prieš dvi sa­vai­tes me­tęs dar­bą fil­mų in­dust­ri­jo­je, lais­vu lai­ku mie­ga, skai­to kny­gas, vaikš­ti­nė­ja, mąs­to, žiū­ri te­le­vi­zi­jos serialus.


  • Svyruojanti demokratija

    Svyruojanti demokratija

    In­di­ja – di­džiau­sia pa­sau­lio de­mo­kra­ti­ja. Ta­čiau jos už­sie­nio po­li­ti­ka brė­žia kiek ki­to­kį ša­lies portretą. 


Po­li­ti­kos moks­lų dak­ta­ras Bos­to­no uni­ver­si­te­te Yi­cheng Wang tei­gia, kad šis ju­dė­ji­mas at­spin­di Ki­ni­jos vi­du­ri­nio­sios kla­sės po­žiū­rį į ne­ky­lan­čias al­gas brangs­tan­čiuo­se ir vis dau­giau kon­ku­ren­ci­jos pa­ti­rian­čiuo­se miestuose.

Stag­nuo­jant al­goms ky­la ne­už­tik­rin­tu­mas dėl dar­bo. Be to, Ki­ni­jo­je to­liau pu­čia­si būs­to kai­nų bur­bu­las. Bran­giau­sias būs­tas yra Pe­ki­ne, Šan­cha­ju­je, Šen­dže­ne. Pa­vyz­džiui, įpras­tas dar­buo­to­jas tu­rė­tų dirb­ti 27 me­tus ne­val­gy­da­mas ir ne­ger­da­mas, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti būs­tą Šendžene.

Dar­buo­to­jai pra­de­da su­vok­ti, kad ne­ga­lės pa­si­nau­do­ti mo­bi­lu­mu tarp skir­tin­gų so­cia­li­nių kla­sių. Jų gy­ve­ni­mas vi­sa­da liks koks yra, o jų pa­stan­gos iš­trūk­ti yra bevertės.

Ta­čiau daž­nas jau­nas dar­buo­to­jas dėl so­cio­e­ko­no­mi­nių prie­žas­čių ne­ga­li at­si­gul­ti ir pri­si­jung­ti prie šio ju­dė­ji­mo. Pra­ras­ti dar­bo ne­lei­džia iš­lai­ky­mo rei­ka­lau­jan­tys tė­vai ir seneliai.

Jau­ni­mo ne­pa­si­ten­ki­ni­mą da­bar­ti­nė­mis dar­bo są­ly­go­mis ga­li­ma pa­aiš­kin­ti pa­žvel­gus į dar­buo­to­jų pa­dė­ties po­ky­čius Ki­ni­jo­je. Aš­tuo­nias­de­šim­tai­siais ir de­vy­nias­de­šim­tai­siais į dar­bo rin­ką žen­gę dar­buo­to­jai pa­ju­to žy­mų po­ky­tį tarp gy­ve­ni­mo skur­de ir mo­der­nios vi­suo­me­nės pa­to­gu­mų. Ta­čiau šiuo­lai­ki­nis jau­ni­mas jau ne­ma­tė anks­tes­nio gy­ve­ni­mo sun­ku­mų. Už­au­gę Ki­ni­jai lai­kan­tis pa­gar­sė­ju­sios vie­no vai­ko po­li­ti­kos, jie gau­da­vo dau­gu­mą no­ri­mų pa­to­gu­mų, dvie­jų tė­vų ir ke­tu­rių se­ne­lių dė­me­sį. Tad pro­tes­tą pa­lai­kan­tis jau­ni­mas ne­be­si­ti­ki ge­res­nės at­ei­ties ir nė­ra pa­si­ry­žęs dėl jos pa­au­ko­ti sa­vo dabartį.

Yi­cheng Wang. Twitter nuotrauka

Bū­tent to iš jų rei­ka­lau­ja da­bar­ti­nė Ki­ni­jos dar­bo rin­ka. Pa­vyz­džiui, tech­no­lo­gi­jų sek­to­riu­je įpras­ta 996 dar­bo kul­tū­ra, kai dir­ba­ma nuo de­vin­tos va­lan­dos ry­to iki de­vin­tos va­lan­dos va­ka­ro še­šias die­nas per sa­vai­tę. Taip per sa­vai­tę iš­dir­ba­mos 72 va­lan­dos. Dėl itin ma­žo dar­buo­to­jų tu­ri­mo lais­vo lai­ko 996 dar­bo kul­tū­ra dar va­di­na­ma na­tū­ra­lia kontracepcija.

Ki­tos pa­na­šios dar­bo for­mos yra 8106 (nuo aš­tun­tos ry­to iki de­šim­tos va­lan­dos va­ka­ro še­šias die­nas per sa­vai­tę), 997 (nuo de­vin­tos ry­to iki de­vin­tos va­ka­ro sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę) ir la­biau­siai ste­bi­nan­tis 007 (dar­bas vi­są pa­rą sep­ty­nias die­nas per sa­vai­tę). Pa­sta­ra­ja­me dar­buo­to­jas vi­sa­da tu­ri bū­ti pa­sie­kia­mas sa­vo vadovo.

Dar­bo vir­š­va­lan­džiais kul­tū­ra įsi­tvir­ti­no aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, kai Ki­ni­jos rin­ka ta­po at­vi­ra Va­ka­rams ir tik dir­bant vir­š­va­lan­džius bu­vo įma­no­ma pri­kel­ti vals­ty­bę iš skur­do ir kon­ku­ruo­ti su Va­ka­rų įmo­nė­mis. Pa­gal pas­ku­ti­nį Ki­ni­jos so­cia­li­nių moks­lų aka­de­mi­jos ty­ri­mą, jau­nes­ni kaip tris­de­šimt še­še­rių dar­buo­to­jai dir­ba ne­pa­sto­vio­se dar­bo vie­to­se ir gau­na san­ty­ki­nai ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Taip pat ty­ri­mas pa­ro­dė, kad reikš­min­gas skai­čius stu­den­tų bai­gę uni­ver­si­te­tą pa­ti­ria sun­ku­mų ieš­kant darbo. 

996 dar­bo kul­tū­ra yra už­draus­ta įsta­ty­mais, ta­čiau dau­gy­bė įmo­nių vis dar jos lai­ko­si. Pa­gal Ki­ni­jos dar­bo ko­dek­są per pa­rą lei­džia­ma dirb­ti iki aš­tuo­nių va­lan­dų, ne dau­giau kaip 48 va­lan­das per sa­vai­tę, įskai­čius 4 va­lan­das vir­š­va­lan­džių. Kad iš­veng­tų ne­ma­lo­nu­mų, dar­buo­to­jai daž­nai ne­pra­ne­ša sa­vo dir­ba­mų viš­va­lan­džių žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių sky­riams, tai­gi daž­nai už juos ne­gau­na ir algos.

Api­bū­din­ti šias žiur­kių lenk­ty­nes 2019-ai­siais me­tais ki­niš­ka­me in­ter­ne­te pra­dė­tas var­to­ti žo­dis nèi​juǎn​, ar­ba in­vo­liu­ci­ja, reiš­kian­tis per­dė­tą kon­ku­ren­ci­ją dar­bo rin­ko­je. Jo­je ma­žiau am­bi­cin­gi dar­buo­to­jai dir­ba il­giau, kad ne­at­ro­dy­tų be­si­ša­li­nan­tys dar­bo ša­lia ki­tų vir­š­va­lan­džius dir­ban­čių bend­ra­dar­bių. Vi­siems dir­bant vir­š­va­lan­džius, am­bi­cin­giau­si dar­buo­to­jai pa­si­ren­ka dirb­ti dar il­giau, kad išsiskirtų.

„Dar­bo vir­š­va­lan­džiais kul­tū­ra įsi­tvir­ti­no aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, kai Ki­ni­jos rin­ka ta­po at­vi­ra Va­ka­rams ir tik dir­bant vir­š­va­lan­džius bu­vo įma­no­ma pri­kel­ti vals­ty­bę iš skur­do ir kon­ku­ruo­ti su Va­ka­rų įmonėmis.“

Tad da­bar­ti­nė­je Ki­ni­jos dar­bo ap­lin­ko­je yra nor­ma­lu ti­kė­tis, kad dar­buo­to­jas dirbs vir­š­va­lan­džius. Dirb­ti dvy­li­ką va­lan­dų per pa­rą yra įpras­ta. 35-ių me­tų ban­ko dar­buo­to­ja pa­si­guo­dė, kad va­do­vy­bė ne­pra­ne­šu­si at­vyks­ta de­šim­tą va­ka­ro no­rė­da­mi pa­tik­rin­ti, kas vis dar dir­ba. Tik dar­be esan­tys dar­buo­to­jai tu­ri ga­li­my­bę gau­ti pa­aukš­ti­ni­mą. Vie­nas Ali­ba­ba dar­buo­to­jas tei­gė, kad be­ku­riant nau­ją pro­duk­tą ar at­ėjus la­biau už­im­tam se­zo­nui, jis dir­ba nuo de­vy­nių iki tri­jų ry­to tik trum­pam grįž­da­mas na­mo pa­gul­dy­ti vai­ką į lo­vą. Pats dar­bas jam pa­tin­ka, ta­čiau jis ne­ap­ken­čia dar­bo valandų.

Anot Ali­ba­ba įkū­rė­jo Jac­ko Ma, ga­li­my­bė dirb­ti 996 yra pa­lai­mi­ni­mas. Tik jau­nas dar­buo­to­jas ga­li taip įnir­tin­gai dirb­ti, tei­gė Ma. Jo įra­šas bu­vo pla­čiai kri­ti­kuo­tas ir iš­trin­tas. JD​.com, dar vie­nos elekt­ro­ni­nės Ki­ni­jos par­duo­tu­vės, įkū­rė­jas Ri­char­das Liu pa­lai­kė Ma sa­ky­da­mas, kad „tin­gi­niai nė­ra jo bro­liai“. Sun­ku ne­pa­ste­bė­ti ta­ria­mai so­cia­lis­ti­nės vals­ty­bės įmo­nių va­do­vų pa­na­šu­mo į ko­le­gas iš ka­pi­ta­lis­ti­nio pa­sau­lio. Ne per se­niau­siai Te­s­la va­do­vas Elo­nas Mu­s­kas tei­gė, kad nie­kas ne­pa­kei­tė pa­sau­lio dirb­da­mas 40 va­lan­dų per sa­vai­tę. Esą dirb­ti rei­kė­tų bent dvi­gu­bai ilgiau. 

Ki­ni­jos vi­suo­me­nės dė­me­sys į ža­lin­gą dar­bo kul­tū­rą bu­vo nu­kreip­tas 2019-ųjų gruo­džio 29-ąją, kai dar­buo­to­ja ei­da­ma iš dar­bo in­ter­ne­ti­nės pre­ky­bos plat­for­mos įmo­nė­je „Pin­duo­duo“ pu­sė dvie­jų nak­ties su­smu­ko gat­vė­je ir mi­rė. Po ma­žiau nei dvie­jų sa­vai­čių tos pa­čios įmo­nės dar­buo­to­jas nu­šo­ko nuo sto­go po trum­po su­si­ti­ki­mo su sa­vo tė­vais. Ki­tą die­ną iš dar­bo bu­vo at­leis­tas įmo­nės dar­buo­to­jas, ku­ris so­cia­li­niuo­se tink­luo­se su­kri­ti­ka­vo Pin­duo­duo dar­bo kul­tū­rą ir įkė­lė grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lio ša­lia įmo­nės pa­sta­to nuo­trau­ką. Po pir­mo­sios dar­buo­to­jo mir­ties ofi­cia­lio­je Pin­duo­duo so­cia­li­nė­je pa­sky­ro­je pa­si­ro­dė įra­šas, ku­ria­me re­to­riš­kai klau­sia­ma, „o kas nė­ra iš­kei­tęs sa­vo gy­ve­ni­mo į pi­ni­gus?“. Šis įra­šas bu­vo grei­tai iš­trin­tas ir var­to­to­jų iš­sau­go­tos pra­ne­ši­mo nuo­trau­kos pas­kelb­tos netikromis.

Kai ku­rios įmo­nės Ki­ni­jo­je ne­si­lai­ko tra­di­ci­nės dar­bo kul­tū­ros ir ska­ti­na dar­buo­to­jus pa­lik­ti dar­bo vie­tas anks­ti va­ka­re ir ato­sto­gau­ti. Šios te­mos gro­ta­žy­mės Wei­bo so­cia­li­nia­me tink­le su­si­lau­kė daug dė­me­sio ir ki­tos įmo­nės ima sek­ti jų pa­vyz­džiu, bet ne­pa­na­šu, kad tai pa­keis ki­nų dar­bo įpročius.

Val­džia jau­ni­mo ju­dė­ji­mui per di­de­lio vaid­mens ne­su­tei­kė. Štai Xie Fei, vie­nos He­na­no trans­lia­ci­jos ve­dė­ja ir nau­jie­nų ap­žval­gi­nin­kė Ki­ni­jos Dže­dzian­go te­le­vi­zi­jo­je tei­gia, kad ši kar­ta ne­be­tu­ri to­kių pa­čių ga­li­my­bių kil­ti mo­bi­lu­mo laip­tais, ko­kias tu­rė­jo jų tė­vai. Tė­vų kar­ta pa­si­nau­do­jo iš­skir­ti­nė­mis sep­tin­to ir aš­tun­to de­šimt­me­čio eko­no­mi­nė­mis są­ly­go­mis, kai tuo­me­ti­nio Ki­ni­jos va­do­vo Deng Xiao­ping po­li­ti­ka at­vė­rė Ki­ni­ją tarp­tau­ti­nėms įmo­nėms ir už­sie­nio investicijoms.

Jack Ma. Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo, Ci­a­ran McC­ric­kard nuotrauka

Vals­ty­bi­nis Ki­ni­jos dien­raš­tis „Chi­na Dai­ly“ tei­gia, kad prob­le­mos nė­ra ir kad uni­ver­si­te­tą bai­gęs stu­den­tas ga­li leng­vai įsi­dar­bin­ti ir džiaug­tis už­tik­rin­to­mis pa­rei­go­mis. Ta­čiau Hon­kon­go dien­raš­tis „Sou­th Chi­na Mor­ning Post“ pra­ne­ša, kad dėl ki­lu­sios pa­n­de­mi­jos 2021-ųjų lai­dos uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai dėl dar­bo vie­tų tu­ri var­žy­tis su 2020-ųjų laida. 

Anot Tai­va­no Si­ni­kos aka­de­mi­jos So­cio­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­ko Lin Thung-Hong, sto­ja Ki­ni­jos eko­no­mi­nė rai­da ir jau­ni dar­buo­to­jai vis­gi sun­kiai ran­da dar­bo. Ju­dė­ji­mas at­si­gul­ti at­spin­di šiuos bend­rus eko­no­mi­nius Ki­ni­jos sunkumus.

Ki­ni­jos vy­riau­sy­bės re­ak­ci­ja į Tǎng​ píng ju­dė­ji­mą bu­vo grei­ta ir ne­bū­din­ga ki­tiems iki šiol in­ter­ne­te ki­lu­siems ju­dė­ji­mams. Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jai pri­klau­san­ti na­cio­na­li­nė te­le­vi­zi­ja pa­smer­kė ju­dė­ji­mo na­rius. Esą jau­no­ji kar­ta ne gu­la­si, o sun­kiai dir­ba, pa­vyz­džiui, prieš co­vid-19 ko­vo­jan­tys me­di­ci­nos darbuotojai. 

So­cia­li­nėms plat­for­moms bu­vo liep­ta iš­trin­ti vi­sus įra­šus apie Tǎng ​píng ir pa­ša­lin­ti ju­dė­ji­mo ša­li­nin­kų gru­pes. Taip pat už­draus­ta par­da­vi­nė­ti su Tǎng ​píng su­si­ju­sią at­ri­bu­ti­ką. Li­te­ra­tū­ros pro­fe­so­rė Hu­ang Ping tei­gia, kad nau­jie­nų šal­ti­niai bi­jo, jog šis ju­dė­ji­mas su­ma­žins jau­ni­mo produktyvumą.

Kai ku­rios Ki­ni­jos me­di­jos skel­bia sėk­mės is­to­ri­jas ir sie­kia pa­ro­dy­ti Ki­ni­jo­je eg­zis­tuo­jan­čias ga­li­my­bes, ta­čiau jos re­tai ka­da kal­ba apie Ki­ni­jos ša­lies jau­ni­mą. Jų he­ro­jai – vy­res­ni, pa­kan­ka­mai san­tau­pų tu­rin­tys žmonės. 

Prisijunk prie mūsų komandos:

Tie­sa, kai ku­rios ži­nias­klai­dos prie­mo­nės į ju­dė­ji­mą žiū­ri švel­niau, lai­ko jį kvie­ti­mu ref­lek­si­jai, įro­dy­mu, kad no­rint sun­kiai dir­ban­čios jau­nuo­me­nės rei­kia su­kur­ti ge­res­nes dar­bo sąlygas. 

Man­ha­te­no ins­ti­tu­to eko­no­mis­tė Ali­son Sch­ra­ger tei­gia, kad aukš­tes­nės vi­du­ri­nio­sios kla­sės iš­si­la­vi­nę Z kar­tos ir tūks­tant­me­čio kar­tų at­sto­vai Ame­ri­ko­je el­gia­si pa­na­šiai. Jie re­kor­diš­kais skai­čiais pa­lie­ka dar­bo rinką.

Vis­gi eks­per­tai tei­gia, kad ne­pa­na­šu, jog ju­dė­ji­mas pa­keis da­bar­ti­nę Ki­ni­jos vi­suo­me­nę. Dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos me­cha­niz­mų trū­ku­mų Ki­ni­jo­je iš­gy­ven­ti at­si­gu­lus yra be­veik ne­įma­no­ma. Pa­sta­rie­ji pa­lie­ka dar­bus ne dėl to, kad jie gu­la­si, bet to­dėl, kad yra fi­nan­siš­kai nepriklausomi.

Ra­min­ta Ur­bo­na­vi­čiū­tė, „Sun­ku nu­pjau­ti gu­lin­čius ja­vus“, Šauks­mas, 2022, nr. 2 (ru­duo), p. 11–13.

Raminta Urbonavičiūtė

Raminta Urbonavičiūtė yra VU programų sistemų bakalaurė, šiuo metu toliau studijuojanti filosofijos bakalaurą. Šauksmo podcasto „Univermagas“ komandos ir ugnies šou studijos „Liepsnose“ narė.

Taip pat skaityk

Studentiška, bet rimta

Freya Jones – ilgiau kaip šimtmetį einančio studentų laikraščio redaktorė. Vieno Oksfordo leidinio ir jo studentės