Svyruojanti demokratija

Indija – didžiausia pasaulio demokratija. Tačiau jos užsienio politika brėžia kiek kitokį šalies portretą.

Moteris su Indijos premjero Modi kauke. REUTERS nuotrauka

In­di­ja – di­džiau­sia pa­sau­lio de­mo­kra­ti­ja. Na, bent jau pa­gal bal­suo­ti ga­lin­čių gy­ven­to­jų skai­čių, sie­kian­tį 900 mi­li­jo­nų rin­kė­jų. Ta­čiau In­di­jos de­mo­kra­ti­jos ko­ky­bė, pa­pras­tai ta­riant, ke­lia įvai­rių min­čių. Pa­sta­ruo­ju me­tu de­mo­kra­ti­jos in­dek­se In­di­jos po­zi­ci­jos kren­ta: ge­riau­sią re­zul­ta­tą vals­ty­bė pa­ro­dė 2014 me­tais už­im­da­ma 27 vie­tą, o šie­met – kri­to į 53. Tai le­mia žo­džio, spau­dos lais­vės ir pi­lie­čių tei­sių ri­bo­ji­mai, ku­rie ypač iš­ryš­kė­jo co­vid-19 pa­n­de­mi­jos laikotarpiu.

In­di­jos po­li­ti­nę kryp­tį taip pat iš­duo­da jos spren­di­mas „pa­lai­ky­ti tai­ką“ Ru­si­jos ka­re prieš Uk­rai­ną ir vi­suo­se Jung­ti­nių Tau­tų bal­sa­vi­muo­se su­si­lai­ky­ti nuo ag­re­so­rės veiks­mų pa­smer­ki­mo. Toks In­di­jos pa­si­rin­ki­mas nu­ste­bi­no Va­ka­rų pa­sau­lį – bu­vo ti­ki­ma­si, kad „di­džiau­sia pa­sau­lio de­mo­kra­ti­ja“ pa­lai­kys de­mo­kra­ti­nius režimus.

To­kią po­zi­ci­ją, ne­pai­sant mū­sų, va­ka­rie­čių, nuo­sta­bos, ga­li­ma pa­aiš­kin­ti (ne­ver­ti­nant tei­sin­ga tai, ar ne) ana­li­zuo­jant In­di­jos pra­ei­tį. Vals­ty­bė bu­vo ko­lo­ni­zuo­ta Bri­tų im­pe­ri­jos ir iki šių die­nų jau­čia nuo­skau­dą. Vie­na yra dip­lo­ma­ti­niai san­ty­kiai ir vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas, ki­ta – is­to­ri­nė tau­tos dra­ma, dėl ku­rios po bu­vu­sio Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pre­mje­ro Bo­riso John­so­no su­si­ti­ki­mo su In­di­jos pre­mje­ru Na­rend­ra Mo­di pa­si­py­lė ko­men­ta­rų ban­ga, vis dar ra­gi­nan­ti grą­žin­ti In­di­jos deimantus.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Be to, In­di­jos geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis yra įtemp­ta. Vyks­ta ka­ri­nis konf­lik­tas Kaš­my­re, au­ga įtam­pa su už dau­ge­lį te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių In­di­jo­je at­sa­kin­gu Pa­kis­ta­nu, gink­luo­ja­si ir grės­mę ke­lia kai­my­ni­nė Ki­ni­ja, taip pat tu­rin­ti pre­ten­zi­jų In­di­jos te­ri­to­ri­jo­je. Svar­bu ir tai, kad Ki­ni­ja, vyk­dy­da­ma „Belt and Ro­ad“ ini­cia­ty­vą, su­tei­kia mil­ži­niš­kas in­ves­ti­ci­jas Pa­kis­ta­nui ir ver­čia jį sa­te­li­ti­ne vals­ty­be. La­bai trum­pai ir aiš­kiai In­di­jos po­zi­ci­ją iliust­ruo­ja šie In­di­jos po­li­to­lo­go Hap­py­mo­no Ja­co­bo žo­džiai: „Ag­re­sy­vi Ru­si­ja yra JAV ir Va­ka­rų prob­le­ma – ne In­di­jos. NATO eks­pan­si­ja yra Ru­si­jos prob­le­ma – ne In­di­jos. In­di­jos prob­le­ma yra Ki­ni­ja, ku­rią no­rint iš­spręs­ti rei­kia tiek Va­ka­rų, tiek Ru­si­jos pa­lai­ky­mo.“ Min­tis ci­niš­ka, bet lei­džia su­pras­ti In­di­jos po­zi­ci­ją. Vals­ty­bė pri­ima prag­ma­tiš­kus spren­di­mus, el­gia­si taip, kaip geo­po­li­tiš­kai ir eko­no­miš­kai yra nau­din­giau­sia. Tik klau­si­mas, kiek il­gai pa­vyks tai išlaikyti?

Kaip ir mi­nė­ta, In­di­ja yra ap­sup­ta ag­re­sy­vių bran­duo­li­nių vals­ty­bių, to­dėl jai bū­ti­na iš­lai­ky­ti są­jun­gi­nin­kus (šiuo at­ve­ju la­biau part­ne­rius), ku­rie pa­dė­tų iš­sau­go­ti ga­lios ba­lan­są Azi­jo­je. Ir Va­ka­rai, ir Ru­si­ja, In­di­jai yra svar­būs. Įdo­mu tai, kad In­di­jos gink­luo­tę, ne­pai­sant sie­kio ją di­fe­ren­ci­juo­ti ir nau­jų su­si­ta­ri­mų su JAV, 70–80 pro­cen­tų su­da­ro iš Ru­si­jos pirk­ti gink­lai ir tech­ni­ka. Svar­bu pa­mi­nė­ti ir švel­nio­sios ga­lios įran­kį Bo­li­vu­dą, ku­riuo ku­ria­mas su­vo­ki­mas apie tarp­tau­ti­nę pa­dė­tį – taip, Bo­li­vu­das nė­ra tik fil­mai apie mei­lę. Ki­no mil­ži­nės fil­mai vis dar po­pu­lia­rūs Ru­si­jo­je ir ne­ša pel­ną In­di­jai. Kaip ir pi­gus iš­kas­ti­nis ku­ras, ku­rio pir­ki­mui Ru­si­ja In­di­jai tai­ko nuo­lai­das. Per­ka­mų du­jų kie­kis iš Ru­si­jos In­di­jo­je nuo ba­lan­džio iki lie­pos mė­ne­sio iš­au­go de­šim­čia procentų.

Ru­si­jai tik už­puo­lus Uk­rai­ną kon­ser­va­ty­vią po­li­ti­ką ir Mo­di re­ži­mą pa­lai­kan­čio nau­jie­nų por­ta­lo ir vie­no po­pu­lia­riau­sių In­di­jos ka­na­lų „In­dia To­day“ nau­jie­no­se ga­li­ma ma­ty­ti pa­kan­ka­mai aiš­kią In­di­jos po­zi­ci­ją ka­ro Eu­ro­po­je at­žvil­giu (at­me­tant mie­lus šu­niu­kų ir ka­čiu­kų, pri­klau­so­mai nuo šio straips­nio skai­ty­to­jų pre­fe­ren­ci­jų, vaiz­do įra­šus). Pra­ėjus 2 sa­vai­tėms nuo Ru­si­jos in­ter­ven­ci­jos į su­ve­re­nią Uk­rai­ną, In­dia To­day iš­pla­ti­na nau­jie­ną: „Rusijos–Ukrainos ka­ras: pus­ry­čiai, spor­to sa­lė, plau­ki­mas – štai ko­kia Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no die­nos ru­ti­na“. Nė­ra nei vie­nos ži­nu­tės apie Va­ka­rų ly­de­rius, nei pre­zi­den­to Vo­lo­dy­my­ro Ze­len­skio die­nos ru­ti­nos ap­ta­ri­mo. Pro­pa­gan­da – sub­ti­lus rei­ka­las. Iš pir­mo žvilgs­nio, įdo­mus su­ta­p­i­mas: Pu­ti­nas žu­do ci­vi­lius, o In­di­jos ži­nias­klai­da pa­sa­ko­ja, ko­kią kiau­ši­nie­nę jis mėgs­ta. Ko­men­ta­rai įvai­rūs, vie­ni da­li­na­si sa­vo pus­ry­čiu me­niu, džiau­gia­si, kad ke­lia­si tuo pa­čiu me­tu kaip Pu­ti­nas, o ki­ti pik­ti­na­si to­kios in­for­ma­ci­jos sklei­di­mu pra­si­dė­jus karui.

Dar vie­nas In­dia To­day at­ski­rai po­li­ti­niam puo­li­mui skir­tas ka­na­las iro­niš­ku pa­va­di­ni­mu – „So sor­ry“. Pa­va­di­ni­mas ro­do, kad in­dai ta­ry­tum ap­gai­les­tau­ja dėl ro­do­mų įvy­kių, ta­čiau rea­ly­bė­je ty­čio­ja­si. Ka­na­lo skil­ty­je yra pa­tei­kia­mas tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos ver­ti­ni­mas, pa­si­tel­kiant sar­kas­tiš­kus bei iro­niš­kus pa­sau­lio ly­de­rių įvaiz­džius. Svar­bu pa­mi­nė­ti, kad vals­ty­bių ver­ti­ni­mas ir jų įvaiz­dis yra per­tei­kia­mi re­mian­tis In­di­jos ir ki­tų vals­ty­bių san­ty­kiais. Kuo pras­tes­ni san­ty­kiai, tuo pa­šai­pes­nis ati­tin­ka­mų vals­ty­bių vaizdavimas.

„Įdo­mu tai, kad In­di­jos gink­luo­tę, ne­pai­sant sie­kio ją di­fe­ren­ci­juo­ti ir nau­jų su­si­ta­ri­mų su JAV, 70–80 pro­cen­tų su­da­ro iš Ru­si­jos pirk­ti gink­lai ir technika.“

Ru­si­jai pra­dė­jus ka­rą, pa­si­ro­dė pir­mie­ji sa­vi­tai ka­rą ver­ti­nan­tys So sor­ry įra­šai. Pa­vyz­džiui, ro­do­mas mil­ži­niš­ku grei­čiu į Uk­rai­ną va­žiuo­jan­tis Pu­ti­no val­do­mas trau­ki­nys (sim­bo­lis per­tei­kia­mas trau­ki­niui per­va­žiuo­jant ir su­lau­žant Uk­rai­nos vė­lia­vos spal­vo­mis nu­da­žy­tą len­tą). Mil­ži­niš­kam Pu­ti­no trau­ki­niui kir­tus sie­ną, į siu­že­tą pa­ten­ka žmogus–voras, t. y. trau­ki­nį ban­dan­tis su­stab­dy­ti JAV pre­zi­den­tas Joe Bi­de­nas. Iš pra­džių stab­dy­mas vyks­ta per­va­žiuo­jant sank­ci­jas, vė­liau – griež­tes­nes sank­ci­jas, kol ga­liau­siai JAV pre­zi­den­tas yra nu­me­ta­mas nuo trau­ki­nio. Čia pa­si­ro­do Pran­cū­zi­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Uk­rai­nos ly­de­riai, ku­rie sta­to me­di­nę už­tva­rą ant trau­ki­nio bė­gių, iš­ke­lia pla­ka­tus skel­bian­čius Nord Stre­am 2 pro­jek­to stab­dy­mą ir sim­bo­li­zuo­jan­čius NATO. Pu­ti­no trau­ki­nys be kliū­čių įvei­kia už­tva­rą. Dar vie­na­me vaiz­do įra­še kar­to­ja­si ta pa­ti ži­nu­tė, ski­ria­si tik siu­že­tas: Pu­ti­nas vai­ruo­ja tan­ką ir įvei­kia vi­sas sank­ci­jas, o su­sto­ja tik prie gink­lą lai­kan­čio Ze­len­skio. Fil­mu­kas ne­tu­ri aiš­kios pa­bai­gos, pa­si­bai­gia Uk­rai­nos pre­zi­den­to šypsena.

Šie pa­vyz­džiai pa­ro­do, kaip In­di­jo­je in­ter­pre­tuo­ja­ma ka­ro Uk­rai­no­je pra­džia ir ne­tvir­ta ga­lios pu­siau­svy­ra. Pa­sau­lio po­li­ci­nin­ke lai­ko­ma JAV pa­šie­pia­ma pa­si­tel­kiant po­pu­lia­rų Ho­li­vu­do per­so­na­žą – žmo­gų-vo­rą. JAV pre­zi­den­tas vaiz­duo­ja­mas kaip ne­vy­kęs su­per­he­ro­jus, ma­žas, silp­nas, rea­lios ga­lios ne­tu­rin­tis vei­kė­jas, tuo tar­pu aiš­kiai iš­reiš­kia­mas Ru­si­jos pre­zi­den­to kaip ga­lin­go, bet ne­nu­spė­ja­mo ly­de­rio įvaiz­dis. Nors JAV ir In­di­ja re­mia vie­na ki­tą, ypač In­di­jos-Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne, for­muo­ja­mas dis­kur­sas at­sklei­džia vi­sai ki­to­kią tie­są – JAV tė­ra rea­lios ga­lios pa­dė­ti ka­ro nio­ko­ja­mai Uk­rai­nai ne­tu­rin­tis vo­ras. Pa­na­šiai ver­ti­na­mi ir Eu­ro­pos ly­de­riai – John­so­nas toks pat silp­nas kaip ir JAV pre­zi­den­tas, ir ga­li tik mo­juo­ti NATO vė­lia­va bei sta­ty­ti leng­vai nu­ver­čia­mas užtvaras.

At­ski­ro pa­mi­nė­ji­mo ver­tas Ze­len­skio įvaiz­džio for­ma­vi­mas. In­di­ja ne­drįs­ta pa­šiep­ti Uk­rai­nos ly­de­rio, vaiz­duo­ja jį kaip vie­nin­te­lę rea­lią, ta­čiau žy­miai silp­nes­nę at­sva­rą Pu­ti­nui. Vie­nin­te­lė Uk­rai­nos pre­zi­den­to blo­gy­bė – pa­si­ti­kė­ji­mas Va­ka­rais. Pa­na­šu, kad Uk­rai­na nė­ra ver­ti­na­ma kaip Va­ka­rų pa­sau­lio da­lis, for­muo­ja­mas jos kaip at­ski­ros vals­ty­bės, ku­ri tik pa­ti ga­li lai­mė­ti ka­rą, įvaizdis.

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu dis­kur­sas In­di­jo­je pa­si­kei­tė. Šiuo me­tu ne­bė­ra Pu­ti­no nuo­trau­kų su šu­niu­kais, ne­bė­ra is­to­ri­jų apie Ru­si­jos pa­gal­bą In­di­jai. Jas pa­kei­tė in­for­ma­ci­ja apie Mo­di ir Ze­len­skio skam­bu­tį, ku­rio me­tu In­di­jos ly­de­ris ža­dė­jo pa­gal­bą ir tar­pi­nin­ka­vi­mą ieš­kant ge­riau­sio spren­di­mo. Da­bar ga­li­ma ma­ty­ti JAV pre­zi­den­to vaiz­do įra­šus ir nuo­trau­kas su jo šu­ni­mi, jo at­si­pra­šy­mą prieš vi­sus dėl ma­ri­hu­a­nos var­to­ji­mo nu­teis­tus JAV pi­lie­čius, taip pat Bi­de­no pa­reiš­ki­mą, kad Pa­kis­ta­nas yra vie­na pa­vo­jin­giau­sių vals­ty­bių pa­sau­ly­je ir, svar­biau­sia, jo du­rų už­tren­ki­mą Ru­si­jai bei pa­ža­dą pa­dė­ti Ukrainai.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Ver­ti­nant ga­li­mas to­kio po­ky­čio prie­žas­tis, svar­bu dė­me­sį su­telk­ti į pras­tė­jan­čią Ru­si­jos pa­dė­tį ne tik Uk­rai­no­je, bet ir vals­ty­bės vi­du­je. Ga­lią de­monst­ra­vu­sią ir bai­mę kė­lu­sią vals­ty­bę su­stab­dė jos pa­čios pra­dė­tas ka­ras. Eko­no­mi­nė ga­lia menks­ta, pa­sau­lis pa­ma­tė pa­se­nu­sią ir su­rū­di­ju­sią tre­čios pa­gal dy­dį pa­sau­lio ka­riuo­me­nės tech­ni­ką, vals­ty­bės vi­du­je įsi­šak­ni­jo ne­pa­si­ti­kė­ji­mas, bai­mė ir po ma­žu at­si­ran­da pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės pa­si­prie­ši­ni­mo ap­raiš­kų. In­di­ja ma­to, kad san­ty­kių su Ru­si­ja kaš­tai vir­ši­ja nau­dą. Ru­si­ja ne­bė­ra pa­jė­gi tiek­ti In­di­jai ka­ri­nės tech­ni­kos ir pa­lai­ky­ti ją konf­lik­te su Ki­ni­ja. Iro­niš­ka, bet spa­lio mė­ne­sį pa­si­ro­dė nuo­trau­kos, ku­rio­se Ru­si­ja be Nau­jo­jo De­lio lei­di­mo Uk­rai­no­je nau­do­jo In­di­jai pri­klau­san­tį T‑90S Bhish­ma tan­ką, ku­ris bu­vo iš­siųs­tas į Ru­si­ją at­lik­ti at­nau­ji­ni­mo darbų.

Dar dau­giau – spa­lio 28 die­ną Pu­ti­nas pas­kel­bė, kad In­di­ja ir Ru­si­ja tu­ri spe­cia­lius san­ty­kius, ku­riems ne­bai­sios jo­kios kliū­tys. Jis gy­rė In­di­jos ne­pri­klau­so­mą už­sie­nio po­li­ti­ką, džiau­gė­si vals­ty­bės sėk­min­gu pa­vyz­džiu ir pro­g­re­su, ku­rį pa­vy­ko pa­siek­ti iš­si­va­da­vus iš Bri­tų im­pe­ri­jos gniauž­tų. Ži­no­ma, ne­ap­si­ei­ta ir be pa­gy­rų Mo­di. Ši Pu­ti­no kal­ba ne­su­lau­kė nei vie­šo In­di­jos at­sa­ky­mo, nei ryš­kaus In­di­jos vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mo – da­lis jį va­di­na žu­di­ku, da­lis kal­ti­na nau­dos sie­kiu ir ban­dy­mu at­kur­ti iki ka­ro Uk­rai­no­je bu­vu­sius drau­giš­kus santykius.

Ma­to­ma, kad In­di­jos me­di­jų dis­kur­sas kei­čia­si. Jei ka­ro pra­džio­je bu­vo da­li­na­ma­si te­ro­ris­ti­nės vals­ty­bės va­do­vo ru­ti­na ir mie­lo­mis nuo­trau­ko­mis su gy­vū­nais, jei jis bu­vo vaiz­duo­ja­mas kaip ne­su­val­do­mas ir ga­lin­gas ly­de­ris, tai šian­dien jį pa­kei­tė JAV pre­zi­den­to nuo­trau­kos ir vaiz­do įra­šai. Net ir to­kie, kai jis per­ka ta­ko, o ar­bat­pi­ni­gius pa­lie­ka ki­tų kli­en­tų iš­lai­doms pa­deng­ti (kaip rū­pes­tin­ga, tie­sa?). In­for­ma­ci­ja ir jos pa­tei­ki­mas – stip­rus įran­kis, to­dėl nei jos, nei jos pa­tei­ki­mo for­mos ne­ver­tė­tų nu­ver­tin­ti. Ją ga­li­ma ma­ty­ti kaip, pa­vyz­džiui, tie­siog nuo­trau­ką ar­ba ga­li­ma ver­tin­ti kaip nuo­trau­ką, pa­są­mo­nin­gai trans­liuo­jan­čią po­li­ti­nę ži­nu­tę. Prog­no­zuo­ti su­dė­tin­ga ir trūks­ta duo­me­nų, ta­čiau In­di­jo­je ryš­kė­ja nau­ja ten­den­ci­ja – pra­de­da­ma stip­riau gręž­tis į Vakarus.

Fausta Roznytė

Fausa Roznytė yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantė. Šauksmo narė, Jaunųjų demokratų sąjungos pirmininkė, Seimo narių Domo Griškevičiaus ir Tomo Tomilino patarėja.

Taip pat skaityk

Demokratais negimstama

Politinės jaunimo organizacijos neina į jaunimo savivaldas. Dėl naujo įstatymo jos pagaliau gali prisiimti atsakomybę už