Ką platesnė smurto samprata pasako apie privačius santykius ir mūsų visuomenės būklę.
Kaip internetas pagerino mūsų gyvenimą – ir susuko mums galvas.
Asmeninė istorija, kaip palikus savąją aplinką galima geriau pažinti save ir savo šalį.
Šalies komunistinis režimas jaunimui kelia neišpildomus lūkesčius. Naujo judėjimo pasipriešinimo taktika – radikaliai pasiduoti.
Sugrįžus prie kontroversiško intersekcionalumo termino ištakų paaiškėja tikroji jo paskirtis ir indėlis į kovą su nelygybe.
Akademinė bendruomenė nėra pasiruošusi dirbtinio intelekto sukeltiems pokyčiams.
Lietuvos kolonializmo patirtis kitokia nei Vakarų, bet dekolonizacijos klausimas svarbus ir jos aukštajam mokslui.
Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.
Naujosios technologijos iš mokyklos išstumia kadaise plačiai paplitusį įgūdį. Kaip naujoji karta pažins praeitį?
Kiekvieną semestrą studentai priversti pildyti nuomonės apklausas, nors jų duomenys lieka neįvertinti.
Rusijos opozicija prieš režimą – beviltiškoje padėtyje. Visgi vilties jai suteikia vienas studentų žurnalas.
Vieniems Ukrainos studentams išėjus kariauti ir savanoriauti, kitiems paskaitos yra vienintelis įprasto gyvenimo priminimas.
Ar dramatiškas visuotinis atšilimas pateisina nuosavybės gadinimą? Anot klimato aktyvisto Andreaso Malmo, baudžiamosios veiklos imtis būtina.
Šiandien Uber ir kiti laikomi inovatyvumo etalonais. Tačiau platformų ekonomika neapsimoka nei vartotojui, nei verslui, nei valstybei.
Kodėl negavę lytinio švietimo mokykloje, jo turėtume reikalauti universitete.
