Smurtauja ir su aukštuoju

Kodėl negavę lytinio švietimo mokykloje, jo turėtume reikalauti universitete

#MeToo judėjimas Lietuvos universitetuose 2018-aisiais. Kauno dienos nuotrauka

Nie­ko ne­nu­ste­bin­siu pa­sa­ky­da­ma, kad aš, kaip ir dau­ge­lis šį straips­nį skai­tan­čių, ne­tu­rė­jau ko­ky­biš­ko ly­ti­nio švie­ti­mo – nei mo­kyk­lo­je, nei uni­ver­si­te­te. Mo­kyk­lo­je ge­riau­siu at­ve­ju iš­mo­kau bio­lo­gi­nės me­cha­ni­kos ir su­ži­no­jau, kaip bai­su pa­sto­ti ne­su­lau­kus pil­na­me­tys­tės. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se smur­to ly­ties pag­rin­du ir prie­ka­bia­vi­mo te­mos iš­ky­la ne­bent so­cio­lo­gi­nių kon­fe­ren­ci­jų me­tu ar­ba trum­pa­lai­kių pro­jek­tų rė­muo­se. Ki­ta ga­li­my­bė su­si­dur­ti su šia te­ma pa­čiai – nu­ėjus į fuk­sų va­ka­rė­lį už­si­baig­ti to­kio­se sky­lė­se kaip Sa­len­to ar Ta­boo klu­bai, kur slam­pi­nė­ja ga­ly­bė įkau­šu­sių, sa­vi­mi ne­pa­si­ti­kin­čių ir taip pat ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo nie­ka­da ne­pa­ty­ru­sių vyrukų.

Ne­tru­kus pa­ju­si ap­gir­tu­sio ne­pa­žįs­ta­mo­jo ran­kas ant sa­vo klu­bų (po­pu­lia­rus ma­nev­ras pra­ei­nant pro mo­te­ris tan­kiau žmo­nė­mis pri­pil­dy­to­se erd­vė­se) ar pa­ste­bė­si gaš­lius žvilgs­nius, jei tu­ri bent ko­kį ne­už­deng­tos odos lo­pi­nė­lį. Ti­kė­ti­na, kad net pa­si­rin­ku­si iš pa­žiū­ros nor­ma­les­nį ber­ne­lį, jį par­si­ve­du­si na­mo su­si­dur­si su ne­no­ri­mais pri­si­lie­ti­mais, spau­di­mu my­lė­tis be pre­zer­va­ty­vo, gru­bu­mu ar ki­to­mis ma­žų ma­žiau­siai ne­ma­lo­nio­mis staig­me­no­mis. Ge­rai, jei bū­si pa­kan­ka­mai blai­vi ir tu­rė­si drą­sos ap­gin­ti sa­vo ri­bas ir at­si­sa­ky­ti to, ko ne­no­ri, o vai­ki­nas teik­sis to pai­sy­ti. De­ja, dėl ly­čių ne­ly­gy­bės ir ly­ti­nio švie­ti­mo trū­ku­mo sek­su­a­li­nis smur­tas tarp jau­ni­mo daž­nai nor­ma­li­zuo­ja­mas, trūks­ta ži­nių smur­tą at­pa­žin­ti ir įran­kių jam pasipriešinti.

Daug mer­gi­nų, uni­ver­si­te­te pra­de­dan­čių sa­vo ro­man­ti­nį gy­ve­ni­mą, su pa­na­šiais in­ci­den­tais su­si­du­ria ne kar­tą. Re­mian­tis 2020-ųjų JAV uni­ver­si­te­tų duo­me­ni­mis, kas ket­vir­ta mer­gi­na (ir be­veik 7 proc. vai­ki­nų) ba­ka­lau­ro stu­di­jų me­tu yra pa­ty­ru­si iš­prie­var­ta­vi­mą ar ne­no­ri­mą sek­su­a­li­nį kon­tak­tą, prieš ją pa­nau­do­jus fi­zi­nę jė­gą ar­ba jai ne­ga­lint są­mo­nin­gai iš­reikš­ti (ne)sutikimo. Kas ant­ra ba­ka­lau­ro stu­den­tė su­si­dū­rė su sek­su­a­li­niu prie­ka­bia­vi­mu, per­se­kio­ji­mu ar­ba in­ty­maus part­ne­rio smur­tu. Tin­de­rio ero­je prie­ka­biau­ti ir iš­nau­do­ti be jo­kių pa­sek­mių yra pa­pras­ta – bet ka­da ga­li­ma un­mat­chin­ti ir prob­le­mos nebėra.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Pa­ti­ki­mų duo­me­nų apie tai, ko­kius sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ir smur­to san­ty­kiuo­se mas­tus pa­ti­ria Lie­tu­vos stu­den­tai, šiuo me­tu nė­ra. Vis dėl­to, ver­ta pa­mi­nė­ti Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos 2021-ųjų ty­ri­mą, ku­ris, nors ir ne­rep­re­zen­ta­ty­vus, lei­džia bent apy­tik­riai įver­tin­ti esa­mą si­tu­aci­ją uni­ver­si­te­tuo­se. Anot ty­ri­mo, psi­cho­lo­gi­nis smur­tas ir sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas aka­de­mi­nė­je ap­lin­ko­je te­bė­ra prob­le­ma: be­veik 14 proc. ap­klaus­tų stu­den­tų at­sa­kė, kad že­mi­nan­čių ir sek­sis­ti­nių juo­ke­lių sa­ky­mas uni­ver­si­te­to ap­lin­ko­je yra pa­pli­tęs. Taip pat apie 5 proc. tei­gė, kad aka­de­mi­nė­je ap­lin­ko­je yra pa­pli­tu­sios gaš­lios pa­sta­bos ir sek­su­a­li­nių ypa­ty­bių ap­ta­ri­mas as­mens aki­vaiz­do­je. La­bai men­ka stu­den­tų da­lis pra­ne­ša apie ne­tin­ka­mą el­ge­sį: ma­žiau nei 3 proc. ap­klaus­tų­jų yra pra­ne­šę apie psi­cho­lo­gi­nį smur­tą bei sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą. Be to, tik penk­ta­da­lis stu­den­tų ži­no apie ga­li­my­bę pra­neš­ti apie sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą ar­ba psi­cho­lo­gi­nį smur­tą aka­de­mi­nė­je ap­lin­ko­je. Vis dėl­to, ga­li­ma pa­ste­bė­ti ir tei­gia­mų po­ky­čių: ly­gi­nant su 2018-ai­siais, ryš­kiai pa­ge­rėjo stu­den­tų ge­bė­ji­mas at­pa­žin­ti sek­su­a­li­nį priekabiavimą.

Uni­ver­si­te­to ap­lin­ko­je prie­ka­bia­vi­mas dėl studento–dėstytojo ga­lios san­ty­kio ga­li įgau­ti spe­ci­fi­nę for­mą. Te­rei­kia pri­si­min­ti 2017–2018-aisiais Lie­tu­vą pa­sie­ku­sį #Me­Too ju­dė­ji­mą, ku­rio me­tu stu­den­tės vie­šai pra­bi­lo apie pa­tir­tą sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą aukš­to­jo moks­lo įstai­go­se. #Me­Too ju­dė­ji­mo dė­ka į vie­šu­mą iš­ki­lo VDA bei LMTA to­le­ruo­ta sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ir psi­cho­lo­gi­nio smur­to kul­tū­ra, LSMU ne­u­ro­chi­rur­gi­jos re­zi­den­tės pa­tir­tas mo­bin­gas ir sek­su­a­li­nis prie­ka­bia­vi­mas iš ki­tų gy­dy­to­jų, VGTU dės­ty­to­jo prie­ka­bia­vi­mo prie stu­den­tės is­to­ri­ja. Dėl ki­lu­sių skan­da­lų ir juos se­ku­sių ty­ri­mų da­lis šių ga­lia pi­knau­džia­vu­sių dės­ty­to­jų ne­te­ko sa­vo pa­rei­gų ir vi­suo­me­ni­nio prestižo.

Smur­tą ir prie­ka­bia­vi­mą tei­si­nan­čios sek­sis­ti­nės nuo­sta­tos vis dar pla­čiai pa­pli­tu­sios ir už uni­ver­si­te­to ri­bų. Pa­vyz­džiui, be­veik pu­sė Lie­tu­vos vy­rų ma­no, kad my­lė­tis su vy­ru yra žmo­nos pa­rei­ga, o 45 proc. ša­lies gy­ven­to­jų ber­niu­ko ka­bi­nė­ji­mą­si prie mer­gai­tės (si­jo­no kil­no­ji­mas ir t. t.) lai­ko vi­so la­bo ne­kal­tu dė­me­sio ro­dy­mu. Vi­sa tai vai­ni­kuo­ja įsi­ti­ki­ni­mas (be­veik 40 proc. ap­klaus­tų­jų), kad vy­rai iš pri­gim­ties yra ag­re­sy­vūs. Už­au­gus to­kio­je pa­švin­ku­sių ste­reo­ti­pų pri­si­sun­ku­sio­je ap­lin­ko­je, sun­ku ti­kė­tis, kad į uni­ver­si­te­tą at­ėję jau­nuo­liai ir jau­nuo­lės ne­at­kar­tos vi­suo­me­nė­je įsi­tvir­ti­nu­sių ža­lin­gų įsi­ti­ki­ni­mų, pa­tei­si­nan­čių smur­tiš­ko el­ge­sio modelius.

Iš­kreip­tą ly­čių san­ty­kį nor­ma­li­zuo­jan­čios nuo­sta­tos glau­džiai su­si­ju­sios su gąs­di­nan­čiais smur­to mas­tais san­ty­kiuo­se. 1 iš 3 mo­te­rų Lie­tu­vo­je yra pa­ty­ru­si fi­zi­nį ar sek­su­a­li­nį smur­tą, daž­niau­siai iš sa­vo in­ty­maus part­ne­rio. 2020-ai­siais Lie­tu­vos tar­ny­bų fik­suo­ti smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je mas­tai pa­sie­kė re­kor­di­nį ly­gį per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus – už­re­gist­ruo­ti 58 553 pra­ne­ši­mai, iš ku­rių 80 proc. nu­ken­tė­ju­sių­jų bu­vo moterys.


  • Restoranas universitete – ofisiukų poreikiams tenkinti

    Restoranas universitete – ofisiukų poreikiams tenkinti

    Pri­va­ti­nin­kai ne­re­tai pa­si­tel­kia­mi pa­ten­kin­ti uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nės po­rei­kius. Vis­gi pel­no sie­kian­čios įmo­nės ne­re­tai ne­su­ge­ba su­teik­ti jai rei­ka­lin­gų paslaugų. 


Ką ga­li pa­da­ry­ti uni­ver­si­te­tai, kad už­kirs­tų ke­lią smur­tui ly­ties pag­rin­du uni­ver­si­te­te ir už jo ri­bų? Sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą ty­ri­nė­jan­čios VDU Psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros moks­li­nin­kės Mo­ni­ka Alek­sė ir Kri­s­ti­na Žar­dec­kai­tė-Ma­tu­lai­tie­nė tvir­ti­na: efek­ty­viau­sia prie­mo­nė už­kirs­ti smur­tui ke­lią yra pre­ven­ci­ja – nuo­sta­tų apie sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą kei­ti­mas ir mo­ky­ma­sis jį at­pa­žin­ti. Įgy­ven­din­ti prie­ka­bia­vi­mo ir di­s­kri­mi­na­ci­jos ly­ties pag­rin­du pre­ven­ci­ją for­ma­liai įsi­pa­rei­go­ję vi­si Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai. Nuo 2017-ųjų lie­pos įsi­ga­lio­ję Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai įpa­rei­go­ja švie­ti­mo ir moks­lo įstai­gas įgy­ven­din­ti ly­gias ga­li­my­bes ir įtvir­ti­na aukš­tų­jų mo­kyk­lų prie­vo­lę už­tik­rin­ti, kad stu­den­tai bei dar­buo­to­jai ne­pa­tir­tų sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ir ki­tų di­s­kri­mi­na­vi­mo ly­ties pag­rin­du formų.

Ryž­tin­giau link aiš­kios vi­sų Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų po­li­ti­kos sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo at­žvil­giu bu­vo ženg­ta 2020-ai­siais, kai Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ja pas­kel­bė Sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­jos ir at­ve­jų nag­ri­nė­ji­mo gai­res. Do­ku­men­te prie­ka­bia­vi­mas trak­tuo­ja­mas kaip aka­de­mi­nės eti­kos pa­žei­di­mas, api­brė­žia­mos pre­ven­ci­jos prie­mo­nės ir pa­žei­di­mo nag­ri­nė­ji­mo bei spren­di­mų pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ros. Gai­rės įpa­rei­go­ja uni­ver­si­te­tui pa­skir­ti at­sa­kin­gą as­me­nį, į ku­rį ga­li­ma bū­tų kreip­tis dėl prie­ka­bia­vi­mo. Do­ku­men­te taip pat dekla­ruo­ja­ma: „Uni­ver­si­te­tas yra at­sa­kin­gas už dar­bo są­ly­gų, ku­rios už­kirs­tų ke­lią prie­ka­bia­vi­mui ir pa­ty­čių kul­tū­rai aka­de­mi­nė­je bend­ruo­me­nė­je, su­da­ry­mą“. Tai­gi, šis do­ku­men­tas uni­ver­si­te­tus įpa­rei­go­ja įgy­ven­din­ti sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo prevenciją.

Mi­nė­tuo­se do­ku­men­tuo­se api­brėž­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus įgy­ven­din­ti pir­mau­ja VU: jis pir­ma­sis aiš­kiai dekla­ra­vo sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo ne­to­le­ra­vi­mo po­li­ti­ką ir įstei­gė pa­si­ti­kė­ji­mo li­ni­ją, ku­ria ga­li­ma kon­fi­den­cia­liai pra­neš­ti apie pa­tir­tą ar pa­ste­bė­tą sek­su­a­li­nį prie­ka­bia­vi­mą. Be to, VU pa­sta­rai­siais me­tais įgy­ven­di­no pa­vie­nius pre­ven­ci­nius už­si­ėmi­mus, o stu­den­tams re­ko­men­duo­ja prieš pra­de­dant stu­di­jas iš­klau­sy­ti nuo­to­li­nius sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo at­pa­ži­ni­mo ir pre­ven­ci­jos mo­ky­mus. 2021–2025-iesiems VU pas­kel­bė Ly­čių ly­gy­bės pla­ną, ku­riuo, be ki­tų ly­čių ly­gy­bės prin­ci­pų įgy­ven­di­ni­mo as­pek­tų, įsi­pa­rei­go­ja vyk­dy­ti di­s­kri­mi­na­ci­jos, mo­bin­go ir sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­ją. VDU pra­ei­tą bir­že­lį taip pat pa­tvir­ti­no uni­ver­si­te­to Ly­čių ly­gy­bės pla­ną 2021–2025-iesiems, ku­riuo nu­ma­to­ma ir at­ski­ra pa­rei­gy­bė, at­sa­kin­ga už ly­gių ga­li­my­bių už­tik­ri­ni­mą ir sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­ją. Kol kas pa­sta­rie­ji tiks­lai VDU nė­ra įgy­ven­din­ti. Pa­na­šius ly­čių ly­gy­bei įpa­rei­go­jan­čius do­ku­men­tus pa­sta­rai­siais me­tais pas­kel­bė ir ki­tos aukš­to­sios: VDA, LMTA, VGTU. De­ja, konk­re­tes­nės in­for­ma­ci­jos apie pre­ven­ci­nių prie­mo­nių po­bū­dį, mas­tą ir pri­va­lo­mu­mą uni­ver­si­te­tų do­ku­men­tuo­se nenurodyta.

Aiš­ki uni­ver­si­te­tų po­zi­ci­ja ly­čių ly­gy­bės at­žvil­giu ir tam įgy­ven­din­ti skir­tos pa­rei­gy­bės yra tik­rai svei­kin­ti­nas da­ly­kas. Ta­čiau rea­liam po­ky­čiui dekla­ra­ci­jo­se links­niuo­ja­mų teisin­gų buzz­wor­dų ne­pa­kan­ka. Smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­ja tu­ri tap­ti nuo­sek­liu dar­bu, pa­sie­kian­čiu vi­sus stu­den­tus ir dės­ty­to­jus, o ne lik­ti for­ma­lu­mu ban­dant įsi­sa­vin­ti ES lėšas.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Ge­rų­jų prak­ti­kų spren­džiant smur­to ly­ties pag­rin­du prob­le­mą ga­li­me ap­tik­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se. Pa­vyz­džiui, dau­ge­lis JAV uni­ver­si­te­tų įgy­ven­di­na ty­ri­mais pa­grįs­tas pre­ven­ci­nes prog­ra­mas, to­kias kaip „Green Dot Prog­ram“, ku­ri pa­brė­žia ap­lin­ki­nių el­ge­sį ir smur­tiš­ko el­ge­sio at­pa­ži­ni­mą. Lon­do­no eko­no­mi­kos ir po­li­ti­kos moks­lų mo­kyk­los (LSE) stu­den­tų sa­vi­val­da ini­ci­ja­vo ir šie­met ėmė reng­ti kas­me­čiais tap­sian­čius „Con­sen­tEd“ mo­ky­mus pir­ma­kur­siams, ku­riuo­se kal­ba­ma apie žo­di­nio su­ti­ki­mo (angl. con­sent) svar­bą prieš bet ko­kį in­ty­mų kon­tak­tą ir ug­do­mas ge­bė­ji­mas at­pa­žin­ti smur­tiš­ką el­ge­sį. Šie mo­ky­mai pri­va­lo­mi, no­rint da­ly­vau­ti kai ku­rio­se stu­den­tų klu­bų veik­lo­se. Šiuo me­tu pen­ki uni­ver­si­te­tai Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je sa­vo stu­den­tų rei­ka­lau­ja iš­klau­sy­ti pri­va­lo­mus švie­ti­mo apie su­ti­ki­mą (angl. con­sent edu­ca­tion) mo­ky­mus: St And­rews, Li­ver­po­ol, Re­ading, Dur­ham ir Camb­ri­d­ge, o dau­ge­ly­je ki­tų uni­ver­si­te­tų mo­ky­mai yra re­ko­men­duo­ja­mi pra­de­dant studijas.

Stu­den­tų bal­sas šiuo klau­si­mu aiš­kus. Ne­se­niai pas­kelb­ta JK ba­ka­lau­ro stu­den­tų ap­klau­sa at­sklei­dė ly­ti­nio švie­ti­mo po­rei­kį uni­ver­si­te­tuo­se – dau­giau nei pu­sė ap­klaus­tų­jų pa­si­sa­kė už pri­va­lo­mus sau­gių san­ty­kių mo­ky­mus uni­ver­si­te­to nau­jo­kams. To­je pa­čio­je ap­klau­so­je 35 proc. stu­den­tų pri­pa­ži­no, kad apie sek­są dau­giau iš­mo­ko iš por­no­gra­fi­jos nei for­ma­laus švie­ti­mo. Stu­den­tų ak­ty­vis­tės ir ak­ty­vis­tai ne vie­ne­rius me­tus ko­vo­ja už adekva­tų ly­ti­nį švie­ti­mą aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ir pri­va­lo­mus pre­ven­ci­nius mo­ky­mus, ku­rie ska­tin­tų sau­gių ir pa­gar­bių san­ty­kių kul­tū­rą uni­ver­si­te­te. Anot vie­nos JK stu­den­tų kam­pa­ni­jos už pri­va­lo­mus su­ti­ki­mo mo­ky­mus uni­ver­si­te­te: „If con­sent clas­ses aren’t man­da­to­ry, then asking for con­sent se­ems optional“.

Ne­si­ryž­čiau teig­ti, kad pri­va­lo­mi su­ti­ki­mo mo­ky­mai iš­spręs vi­sas smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo prob­le­mas tarp stu­den­tų. Vis dėl­to, uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nė­je, ku­rio­je ak­ty­viai ko­vo­ja­ma su ly­čių ste­reo­ti­pais ir ska­ti­na­ma sau­gių ir pa­gar­bių san­ty­kių kul­tū­ra, jaus­čiau­si ne­abe­jo­ti­nai sau­giau. Pa­leng­vė­ja, kai ne­pri­va­lai skai­ty­ti kito(s) min­čių ir ne­ri­zi­kuo­ji ri­bų per­žen­gi­mu ir prie­var­ta. Prie­šin­gai pa­pli­tu­siam įsi­vaiz­da­vi­mui, at­si­žvel­gi­mas į part­ne­rio ri­bas ir žo­di­nis pa­klau­si­mas anaip­tol ne­pa­nai­ki­na aist­ros ir ma­lo­nu­mo, at­virkš­čiai – tai už­tik­ri­na, kad in­ty­mu­mu mė­gau­sis abi pu­sės. Ki­taip ta­riant, con­sent is sexy. Tikiu(osi), kad at­ei­ty­je ly­ti­nis švie­ti­mas taps įpras­ta uni­ver­si­te­to ug­dy­mo prog­ra­mų da­li­mi, o su­pra­t­i­mas apie pa­gar­bius ly­gia­ver­čius san­ty­kius bei žo­di­nio su­ti­ki­mo svar­bą įsi­tvir­tins tarp Lie­tu­vos stu­den­tų. Nuo to vi­soms ir vi­siems bus tik maloniau.

Mo­ni­ka Vi­šnevs­ka, „Smur­tau­ja ir su aukš­tuo­ju“, Šauks­mas, nr. 1 (2022 pa­va­sa­ris), p. 24–26.

Monika Višnevska

Monika Višnevska studijuoja tarpkultūrinės psichologijos magistrą Osnabriuko universitete. Viena iš Šauksmo steigėjų, 2018–2020 metais buvo VDU studentų parlamento narė.

Taip pat skaityk

Uberis netiki ašaromis

Šiandien Uber ir kiti laikomi inovatyvumo etalonais. Tačiau platformų ekonomika neapsimoka nei vartotojui, nei verslui, nei