/

Restoranas universitete – ofisiukų poreikiams tenkinti

Privatininkai neretai pasitelkiami patenkinti universiteto bendruomenės poreikius. Visgi pelno siekiančios įmonės neretai nesugeba suteikti jai reikalingų paslaugų.

Kul­tū­rin­gai pa­si­va­di­nęs restoranas–kavinė „Pro­fe­so­rius“, įsi­kū­ręs VDU So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te, at­sklei­džia simp­to­miš­kai pras­tą mai­ti­ni­mo būk­lę uni­ver­si­te­te. Dar kar­tą da­ro­si aki­vaiz­du, kad pri­va­čios įstai­gos vei­ki­mo prin­ci­pai ne­si­de­ri­na su stu­den­tų ir uni­ver­si­te­to dar­buo­to­jų in­te­re­sais. Pri­va­ti įmo­nė nuo­sek­liai di­di­na kai­nas ir, ko ge­ro, pel­nus, tuo tar­pu tap­da­ma vis ne­pri­ei­na­mes­ne vie­ti­niams uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nės nariams.

Pie­tų me­tu ap­si­lan­kius „Pro­fe­so­riu­je“ nu­stem­bi – veik sau­sa­kim­šo­je erd­vė­je ma­ty­ti daug ne­pa­žįs­ta­mų vei­dų, ne­su­tin­ka­mų pa­čia­me fa­kul­te­te. Tai apy­lin­kė­se pri­dy­gu­sių ofi­s­iu­kų dar­buo­to­jai, plūs­tan­tys čia dėl są­ly­gi­nai že­mes­nių kai­nų praš­mat­niems pie­tų pa­siū­ly­mams. Pa­tie­ka­lų asor­ti­men­te ra­si­te ne­ma­žai bran­gių įmant­ry­bių: ba­ra­mun­džio fi­lė (3,90 eurai), jau­tie­nos troš­ki­nys (3,90), viš­tie­nos fi­lė su šo­ni­nės marš­ki­nė­liais (kad ir kas tai be­bū­tų – 3,60), sa­lo­tos su kre­ve­tė­mis ar pa­r­mos kum­piu (3,50), la­ši­šos keps­nys (4,40), mė­sai­nis su viš­tie­na (3,40). Trum­pai ta­riant, kavinė–restoranas, ro­dos, vis la­biau sie­kia pa­sta­ro­jo sta­tu­so, pa­teik­da­mas es­te­tiš­kai su­kom­po­nuo­tus bran­gaus mais­to pa­siū­ly­mus. Pi­giau­si va­rian­tai: sriu­bos (1,5–2 eurai) ir sa­lo­tos (3–3,5), ku­riais daž­niau­siai be­lie­ka ten­kin­tis stu­den­tams, no­rin­tiems nu­ra­min­ti al­kio kir­mi­ną, ta­čiau pri­vers­tiems tau­py­ti sa­vo fi­nan­si­nius re­sur­sus. Tai­gi, „Pro­fe­so­riu­je“ sriu­bos ir karš­to pa­tie­ka­lo pi­giau 4,5 eu­rų nie­kaip ne­gau­si, o pie­tums daž­niau­siai ten­ka pa­klo­ti bent penkis.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Skai­čiuo­da­mi, kiek pa­slau­gos „Pro­fe­so­riu­je“ kai­nuo­tų re­gu­lia­riai ja­me mai­ti­nan­tis, gau­na­me, kad pen­kis kar­tus per sa­vai­tę tik pie­tus (sriu­bą ir karš­tą pa­tie­ka­lą) val­gan­tis as­muo per mė­ne­sį iš­leis­tų apie 100 eu­rų. Tra­gi­ko­miš­ka, kad to­kiai su­mai pa­deng­ti ne­pa­kak­tų ir įpras­tos ska­ti­na­mo­sios VDU sti­pen­di­jos. Be­je, to­kie kaš­tai – tik vie­nam val­giui per die­ną – ba­zi­niam po­rei­kiui pa­ten­kin­ti. O ką da­ry­ti to­kiu at­ve­ju, kai stu­den­tas no­ri pa­si­lik­ti uni­ver­si­te­te il­giau ir pa­dir­bė­ti skai­tyk­lo­je? Ar­gi ne įpras­ta in­ten­sy­viai be­si­mo­kant už­si­no­rė­ti ka­vos ar ki­to už­kan­džio? Šiuo me­tu ka­va res­to­ra­ne kai­nuo­ja tarp 1,5–2 eurus. O ne­mo­ka­mai at­si­ger­ti van­dens, de­ja, taip pat nė­ra kaip. Tad ten­ka mo­kė­ti pa­pil­do­mą eurą sa­vo hidra­ta­vi­mo­si po­rei­kiams pa­ten­kin­ti. To­kių pa­pras­tų reik­mių ten­ki­ni­mas dar la­biau di­di­na ir taip ne­ma­žą iš­lai­dų šūsnį. 

Ky­la įta­ri­mas, ar tik ne dėl „Pro­fe­so­riaus“ fi­nan­si­nės ge­ro­vės So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tas ne­ga­li ap­rū­pin­ti stu­den­tų ka­vos apa­ra­tais, ku­riuo­se ka­vos bū­tų ga­li­ma nu­si­pirk­ti žy­miai pi­giau? Ko­dėl ne­tu­ri­me ge­ria­mo van­dens kra­ne­lių ir van­de­nį vis dar ten­ka pirk­ti ka­vi­nė­je ar­ba ba­re? Be­lie­ka tik gūž­čio­ti pečiais.

Ži­no­ma, ly­gi­nant su Kau­no cent­re įsi­kū­ru­sio­mis ka­vi­nė­mis bei res­to­ra­nais, kai­nos pas „Pro­fe­so­rių“ gal­būt ir ne­blo­gos. Tei­gia­mai ver­tin­čiau to­kią ka­vi­nę, įsi­kū­ru­sią bet kur ki­tur, bet ne uni­ver­si­te­te. Tie­są sa­kant, net ir Kau­no cent­re ga­li­ma ras­ti pi­ni­gi­nei pa­lan­kes­nių vie­tų pa­val­gy­ti. Pa­vyz­džiui, „Ka­vi­nė 9“ siū­lo die­nos pie­tus už 2,8 eurus. Re­gis, kad net ir pri­va­čių įmo­nių tei­kia­mos mai­ti­ni­mo pa­slau­gos ga­li bū­ti pi­ges­nės. Sun­ku su­vok­ti, ko­dėl uni­ver­si­te­tui rei­ka­lin­gas res­to­ra­nas, kai mai­ti­ni­mo­si po­rei­kius pi­giau bei na­šiau pa­ten­kin­tų val­gyk­los mo­de­liu vei­kian­ti mai­ti­ni­mo įstai­ga. Tu­rė­ki­me ome­ny, kad uni­ver­si­te­to dar­buo­to­jai – dės­ty­to­jai, ką jau kal­bė­ti apie bu­dė­to­jus, bi­b­lio­te­ki­nin­kes ir va­ly­to­jas – už­dir­ba men­kai, tad at­ro­do ma­žų ma­žiau­siai ne­adekva­tu mais­to kai­nas de­rin­ti pa­gal iš už uni­ver­si­te­to ri­bų plūs­tan­čius kli­en­tus. Juk pa­ste­bi­ma, kad pa­sta­rie­ji klien­tai, dirb­da­mi įpras­tai daug pel­nin­ges­nia­me pri­va­čia­me sek­to­riu­je, fi­nan­siš­kai ga­li sau leis­ti daugiau. 

Neo­li­be­ra­laus in­di­vi­dua­liz­mo ša­li­nin­kai mums pri­kiš, kad tai, ar as­muo val­go ir ką jis val­go, yra jo pa­ties pa­si­rin­ki­mas. At­seit, ne­įp­er­ki – pats kal­tas (tiks­liau, pats pa­si­rin­kai taip, kad at­si­dur­tu­mei to­kio­je si­tu­aci­jo­je, ga­lė­jai pa­plu­šė­ti va­sa­rą ko­kioj tai šiau­ri­nėj ša­ly), tad su­kis, kaip iš­ma­nai. Ga­li kas­dien iš va­ka­ro pa­si­ga­min­ti mais­to į dė­žu­tę iš­si­neš­ti ir vi­sur, užuot pir­kęs, var­to­ti sa­vo ter­mo­se at­si­neš­tus karš­tuo­sius gė­ri­mus. Pri­pa­žin­ki­me, to­kia prak­ti­ka at­ima daug lai­ko ir la­bai ap­sun­ki­na. Vei­kiau no­ri­si pa­klaus­ti: ar nor­ma­lu, kad mai­ti­ni­ma­sis uni­ver­si­te­te tam­pa pres­ti­žo reikalu?

Dar įdo­mes­nis fe­no­me­nas – ga­li­my­bė re­zer­vuo­ti ka­vi­nę „Pro­fe­so­rius“ su vie­nin­te­lė­mis(!) vi­sa­me Kau­ne akus­ti­nė­mis lu­bo­mis „vi­soms jū­sų pro­goms“: ves­tu­vėms, gim­ta­die­niams, ge­du­lin­giems pie­tums ar krikš­ty­noms, o gal ir fur­še­tui. Ne­svar­bu – nors ir pie­tų me­tu! Pra­ei­tą­met bū­tent taip ir nu­ti­ko: pie­tų me­tu, vi­du­ry dar­bo sa­vai­tės, „Pro­fe­so­rius“ bu­vo re­zer­vuo­tas sma­giam ren­gi­nu­kui. Tuo tar­pu uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nei pa­siū­ly­ta pie­tų at­ei­ti po va­lan­dos ar­ba ten­kin­tis pir­mo aukš­to ba­re par­duo­da­mais pa­ni­niais. Vis­gi no­rė­tų­si, kad bend­ra val­gio erd­vė, užuot bet ko­kia pro­ga nuo­mo­ja­ma su uni­ver­si­te­tu ne­su­si­ju­siems lan­ky­to­jams, ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti kaip so­cia­li­nė bei kul­tū­ri­nė erd­vė stu­den­tams. Bend­ro­je erd­vė­je stu­den­tai ga­lė­tų kar­tu leis­ti lai­ką, po paskai­tų ruoš­ti dar­bus ar or­ga­ni­zuo­ti įvai­rius ren­gi­nius. To­kia prak­ti­ka eg­zis­tuo­ja dau­ge­ly­je uni­ver­si­te­ti­nių val­gyk­lų vi­sa­me pasaulyje.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

De­ja, „Pro­fe­so­riaus“ siū­lo­mas mais­tas, nors ska­nus bei pa­trauk­lus akiai, stu­den­tams ir uni­ver­si­te­to dar­buo­to­jams yra sun­kiai įper­ka­mas. To­kia si­tu­aci­ja to­liau gi­li­na stu­den­tų tar­pe ir taip ryš­kiai ma­to­mą so­cia­li­nę at­skir­tį. Liūd­na ir pik­ta, kad uni­ver­si­te­te di­de­lę lai­ko da­lį pra­lei­džian­čios bi­b­lio­te­ki­nin­kės dėl aukš­tų kai­nų yra pri­vers­tos neš­tis sa­vo mais­tą iš na­mų ir jį šil­dy­tis mik­ro­ban­gė­se. Tuo tar­pu kos­tiu­muo­ti sve­čiai sma­gu­riau­ja sa­lo­to­mis su Pa­r­mos kum­piu bei gar­džiais keps­niais uni­ver­si­te­to patalpose.

Ap­žvel­gus „Pro­fe­so­riaus“ at­ve­jį da­ro­si aki­vaiz­du, kad pri­va­tus mai­ti­ni­mas uni­ver­si­te­te ne­iš­ven­gia­mai ke­lia in­te­re­sų konf­lik­tą ir ne­pa­ten­ki­na bend­ruo­me­nės po­rei­kių. Ne pir­mą sy­kį per­ša­si min­tis, kad tin­ka­miau­sias spren­di­mas to­kiu at­ve­ju bū­tų vie­šo­ji val­gyk­la. Ga­liau­siai tu­rė­tų bū­ti įsi­są­mo­nin­ta, kad ko­ky­biš­koms stu­di­joms bū­ti­nos ko­ky­biš­kos ma­te­ria­li­nės są­ly­gos – erd­vė mo­ky­mui­si, ga­li­my­bė įper­ka­mai mai­tin­tis ir gau­ti būs­tą. Tai­gi, tu­ri bū­ti ple­čia­ma stu­di­jų są­vo­ka. Na, o trum­puo­ju lai­ko­tar­piu, uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­rė­tų de­rė­tis su ja­me vei­kian­čio­mis pri­va­čio­mis mai­ti­ni­mo įstai­go­mis dėl že­mes­nių kai­nų ir/​ar nuo­lai­dų stu­den­tams bei uni­ver­si­te­to dar­buo­to­jams. Be ki­ta ko, skel­biant vie­šą­jį kon­kur­są mai­ti­ni­mo įmo­nėms, bū­ti­na įtrauk­ti rei­ka­la­vi­mus, ku­rie nu­ro­dy­tų į pa­lan­kes­nes mai­ti­ni­mo kai­nas uni­ver­si­te­to bendruomenei. 

Monika Višnevska

Monika Višnevska studijuoja tarpkultūrinės psichologijos magistrą Osnabriuko universitete. Viena iš Šauksmo steigėjų, 2018–2020 metais buvo VDU studentų parlamento narė.

Taip pat skaityk

Tolimas ir artimas

Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.