Karingi kovotojai už klimatą siekia eskalacijos

Ar dramatiškas visuotinis atšilimas pateisina nuosavybės gadinimą? Anot klimato aktyvisto Andreaso Malmo, baudžiamosios veiklos imtis būtina.

Ende Gelände akcija. David Klammer, laif nuotrauka

Ar kli­ma­to ju­dė­ji­mas tu­rė­tų eska­luo­ti sa­vo ko­vą? Ar tu­rė­tu­me da­ry­ti dau­giau nei tai­kiai de­monst­ruo­ti, ra­šy­ti man­da­gias pe­ti­ci­jas ir da­ly­vau­ti pi­lie­tiš­kuo­se pro­tes­tuo­se? Ir vie­toj to grieb­tis to­kių prie­mo­nių kaip sa­bo­ta­žas ir tur­to ga­di­ni­mas? Kli­ma­to ju­dė­ji­mo dis­ku­si­jo­se dėl at­ei­ties stra­te­gi­jų kai ku­rie iš mū­sų pa­si­sa­ko už to­kią eska­la­ci­ją. Ge­riau­sias ar­gu­men­tas už – ob­jek­ty­vi pla­ne­tos būk­lė, ku­ri per pa­sta­ruo­sius me­tus ir to­liau už­tik­rin­tai prastėjo.

Ko­vo mė­ne­sį Tarp­tau­ti­nė ener­ge­ti­kos agen­tū­ra pas­kel­bė 2021 m. ener­gi­jos ga­my­bos įver­čius, pa­gal ku­riuos pa­sau­li­nis iš­me­ta­mo CO2 kie­kis pa­di­dė­jo dau­giau kaip dviem gi­ga­to­no­mis. Ne­pai­sant 1,2 laips­nio vi­suo­ti­nio at­ši­li­mo, ne­pai­sant še­šių IPCC (Tarp­vy­riau­sy­bi­nės kli­ma­to kai­tos ko­mi­si­jos) ata­skai­tų, ne­pai­sant 26 Jung­ti­nių Tau­tų kon­fe­ren­ci­jų, ne­pai­sant ne­iš­ma­tuo­ja­mų la­biau­siai nu­ken­tė­ju­sių žmo­nių ir re­gio­nų kan­čių, 2021 m. pa­sau­lio eko­no­mi­ko­je bu­vo už­fik­suo­tas di­džiau­sias žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je iš­me­ta­mo CO2 kie­kio pa­di­dė­ji­mas. Prie­šin­gai gan­dams apie ne­iš­ven­gia­mą jos žlu­gi­mą, pag­rin­di­nė kal­ti­nin­kė bu­vo ang­lis. Iš ka­mi­nų Ki­ni­jo­je jos dū­mai ver­žė­si vis di­des­niais kie­kiais, o Eu­ro­pa ir JAV taip pat jos su­de­gi­no ge­ro­kai dau­giau. Ir vi­si ži­no, kas Eu­ro­po­je de­gi­na dau­giau­siai ang­lies – Vo­kie­ti­ja. Ro­dos, kad iš­me­ta­mo dvi­de­gi­nio au­gi­mas yra beribis.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Kal­bant apie naf­tą ir du­jas, pa­sta­rą­jį pus­me­tį ste­bė­jo­me ki­to­kius po­ky­čius: dėl aukš­tų kai­nų dar prieš ka­rą Uk­rai­no­je to­kios bend­ro­vės kaip Exxon, To­tal, Shell ir BP už­dir­bo stul­bi­na­mą pel­ną. Nė­ra abe­jo­nių, prie ko tai pri­ves. Iš­kas­ti­nis ka­pi­ta­las ruo­šia­si nau­jiems re­in­ves­ti­ci­jų eta­pams: dau­giau grę­ži­nių, plat­for­mų, ter­mi­na­lų, vamz­dy­nų. Ži­no­ma, jie tai da­ro siek­da­mi su­kaup­ti dau­giau ka­pi­ta­lo – kam gi dau­giau skir­tos įmo­nės? Vis dėl­to ka­ro pra­džia, kaip ir pa­n­de­mi­jos pra­džia prieš dve­jus me­tus, at­ro­dė ge­ra pro­ga at­si­sa­ky­ti iš­kas­ti­nio ku­ro. Vie­toj to, val­dan­čio­sios kla­sės pa­si­nau­do­jo pro­ga su­tvir­tin­ti sa­vo ma­te­ria­li­nę ba­zę. Bri­tų vy­riau­sy­bė no­ri pa­keis­ti ru­siš­ką naf­tą ir du­jas di­din­da­ma grę­ži­nių skai­čių Šiau­rės jū­ro­je, o Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė pla­nuo­ja sta­ty­ti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lus. Spi­ra­lė su­ka­si toliau.

Ko­vo 20 d. dien­raš­čio The Gu­ar­dian in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­si­ro­dė dvi vie­na ša­lia ki­tos esan­čios ant­raš­tės, iliust­ruo­jan­čios šią be­pro­tys­tę. Vie­no­je iš jų ra­šo­ma: „Sau­di Aram­co di­di­na naf­tos ga­vy­bą, kad pa­ten­kin­tų pa­sau­li­nę pa­klau­są“. 2021 m. bend­ro­vė už­dir­bo 124 proc. dau­giau pel­no nei 2020 m. ir da­bar ruo­šia­si „di­de­lėms nau­joms in­ves­ti­ci­joms“. Ant­ra: „Karš­čio ban­gos abie­juo­se Že­mės po­liuo­se ke­lia ne­ri­mą kli­ma­to moks­li­nin­kams“. Tem­pe­ra­tū­ra Ark­ty­je pa­sie­kė 30 laips­nių, o kai ku­rio­se An­tark­ti­dos da­ly­se – 40 laips­nių Cel­si­jaus aukš­tes­nę už vi­du­ti­nę se­zo­no tem­pe­ra­tū­rą. Tai ne­įti­kė­ti­ni skai­čiai. Po­liai tirps­ta taip spar­čiai, kad moks­li­nin­kai var­giai ti­kė­jo­si, jog tai įma­no­ma, bet iš­kas­ti­nis ka­pi­ta­las dir­ba vi­su pa­jė­gu­mu. Šios pla­ne­tos val­dan­čio­sios kla­sės pa­si­ry­žu­sios kuo grei­čiau su­de­gin­ti tai, kas iš jos li­ko, ir iki šiol jų ne­su­stab­dė nie­kas – ab­so­liu­čiai nie­kas. Jie tar­si de­mo­nas ar pats ne­la­ba­sis yra vi­siš­kai nekontroliuojami.

En­de Ge­län­de ak­ty­vis­tai 2019-ai­siais už­ėmė at­vi­rą rus­vų­jų ang­lių ka­syk­lą Vo­kie­ti­jo­je. 350​.org, Tim Wag­ner, DPA nuotrauka

Iš to ga­li­ma da­ry­ti tik vie­ną iš­va­dą. Pa­da­rė­me ne­pa­kan­ka­mai. Tu­ri­me mė­gin­ti dau­giau. Mums ne­rei­kia di­din­gų kon­cep­ci­jų, kad su­pras­tu­me, jog da­bar pa­dės tik sa­bo­ta­žas ir tur­to ga­di­ni­mas. Tai da­ry­ti ver­čia pats iš­kas­ti­nis ka­pi­ta­las ir jo su­kur­ta tikro­vė. Vi­sa ki­ta reikš­tų, kad at­si­sa­ko­me gy­ve­ni­mo šio­je planetoje.

To­dėl kai ku­rie iš mū­sų pra­dė­jo ban­dy­ti įvai­rius da­ly­kus. Vo­kie­ti­jo­je, ku­ri il­gą lai­ką bu­vo ga­lin­giau­sio kli­ma­to ju­dė­ji­mo Eu­ro­po­je ša­lis, 2019 m. gat­ves už­plū­do mi­li­jo­nai strei­kuo­jan­čių mok­s­lei­vių ir jiems pri­jau­čian­čių su­au­gu­sių­jų, o tai yra di­de­lis po­ten­cia­laus ra­di­ka­liz­mo re­zer­vas. Ką to­liau veiks 2019 m. kar­ta? Ka­dan­gi nei de­monst­ra­ci­jos, nei pa­n­de­mi­ja ne­pa­da­rė įspū­džio įpras­tam vers­lui, kai ku­rie ak­ty­vis­tai su­si­bū­rė į gru­pę Letz­te Ge­ne­ra­tion; pir­mo­ji jų ak­ci­ja bu­vo ba­do strei­kas prie Bun­des­ta­go Ber­ly­ne. Tą­kart jie vie­šu­mos dė­me­sį pa­trau­kė blo­kuo­da­mi ke­lius ir gra­sin­da­mi pa­leis­ti ba­lio­nus prie oro uos­tų, kad šie su­trik­dy­tų oro eismą.

Vo­kie­ti­jos ju­dė­ji­mo pag­rin­das ir įkvė­pi­mo šal­ti­nis mums vi­siems Eu­ro­po­je yra En­de Ge­län­de. 2021 m. va­sa­rą gru­pė Fri­da­ys for Sa­bo­ta­ge pri­si­pa­ži­no su­ga­di­nu­si du­jų inf­rastruk­tū­rą ir re­ko­men­da­vo per­im­ti to­kią prak­ti­ką: „Yra daug [kli­ma­to] nai­ki­ni­mo vie­tų, bet tiek pat ir ga­li­mo pa­si­prie­ši­ni­mo vie­tų.“ Ta­dzio Mül­le­ris, pui­kus stra­te­gas ir En­de Ge­län­de su­ma­ny­to­jas, SPIEGEL in­ter­viu prog­no­za­vo, kad jei vy­riau­sy­bė ir to­liau nie­ko ne­si­ims, da­lis ra­di­ka­li­zuo­to jau­ni­mo su­kurs „ža­lią­ją RAF“ (Rau­do­no­sios ar­mi­jos frak­ci­ja, 1968–1998 m. vei­ku­si Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos kai­rių­jų ra­di­ka­lų te­ro­ris­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Tiks­las – te­ro­ro ak­tais iš­pro­vo­kuo­ti vals­ty­bę ir pa­ro­dy­ti, or­ga­ni­za­ci­jos ma­ny­mu, faš­is­ti­nį jos po­bū­dį ir su­griau­ti mi­tą apie jos ne­pa­žei­džia­mu­mą – red. pa­st.) – po to, ma­tyt, dėl skau­džios užuo­mi­nos ki­lo na­cio­na­li­nė dis­ku­si­ja. Ta­čiau kaip ir vi­si ki­ti vie­ši už eska­la­vi­mą pa­si­sa­kan­tys ak­ty­vis­tai Mül­le­ris ne­pra­lei­džia nė vie­nos pro­gos at­mes­ti smur­tą prieš žmones.

„(…) ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti tik vie­ną da­ly­ką: ne­si­liau­jan­tį veiks­mų intensyvėjimą.“

Vie­nas iš itin tai­kių sa­bo­ta­žo bū­dų – vi­su­rei­gių pa­dan­gų nu­lei­di­mas. Ber­ly­ne, Miun­che­ne, Leip­ci­ge ir Dort­mun­de ne­se­niai bu­vo lai­ki­nai su­stab­dy­ta de­šim­tys šių trans­por­to prie­mo­nių-žu­di­kių. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ko­vo 8 d. nak­tį ak­ty­vis­tai nu­lei­do vi­su­rei­gių pa­dan­gas pa­si­tu­rin­čiuo­se Lon­do­no, Bri­s­to­lio, Kemb­ri­džo, Še­fil­do, Li­ver­pu­lio ir Edin­bur­go ra­jo­nuo­se (jie tai pa­va­di­no nu­gink­la­vi­mu), o po de­vy­nių die­nų smo­gė dar kar­tą: ma­žiau nei per dvi sa­vai­tes su­skai­čiuo­ta 1 000 nu­leis­tų vi­su­rei­gių. Sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je Ty­re Ex­tin­guis­hers pas­kel­bė inst­ruk­ci­jų ir pri­va­lo­mo la­pe­lio ša­blo­ną, su inst­ruk­ci­jo­mis kaip elg­tis ne­sėk­mę pa­ty­ru­siam sa­vi­nin­kui. Tiks­las – „pa­da­ry­ti taip, kad mies­tuo­se bū­tų ne­įma­no­ma tu­rė­ti ap­lin­kai kenks­min­go vi­su­rei­gio“. To­kie veiks­mai ga­li bū­ti at­kar­to­ja­mi be ga­lo – sa­bo­ta­žas kaip memas.

Daug ka­rin­ges­nis bu­vo 2022 m. va­sa­rio 17 d. ano­ni­mi­nių ak­ty­vis­tų iš­puo­lis prieš du­jo­t­ie­kio sta­ty­bos aikš­te­lę Bri­tų Ko­lum­bi­jo­je. Apie 20 žmo­nių gru­pė, gink­luo­ta kir­viais, sig­na­li­niais pis­to­le­tais ir purš­kia­mai­siais da­žais, įsi­ver­žė į sta­tyb­vie­tę, ku­rio­je po We­dzin Kwa upe tu­rė­jo bū­ti nu­ties­tas du­jo­t­ie­kis Co­astal Ga­s­Link. Jie su­dau­žė bul­do­ze­rius, sunk­ve­ži­mius ir ki­tą tech­ni­ką, ge­ne­ra­to­rius, sun­kią­ją įran­gą ir prie­ka­bas. Ke­lio­se ne­ryš­kio­se nuo­trau­ko­se, ku­rias sar­gy­bi­niai pa­da­rė mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, ma­ty­ti kau­kė­ti žmo­nės bal­tais kom­bi­ne­zo­nais – tai ra­di­ka­lių kli­ma­to ak­ty­vis­tų fir­mi­nis ženklas.

Co­astal Ga­s­Link tie­sia Kal­ga­ry­je įsi­kū­ru­si iš­kas­ti­nio ku­ro bend­ro­vė TC Ener­gy, pa­si­slė­pu­si už tur­kio spal­vos stik­lo fa­sa­do, pri­me­nan­čio van­de­nį iš tirps­tan­čio snie­go. Kai du­jo­t­ie­kis bus baig­tas, juo į Bri­tų Ko­lum­bi­jos pa­kran­tę ir to­liau į Azi­jos rin­ką bus tie­kia­mi du mi­li­jar­dai ku­bi­nių pė­dų per die­ną iš­gau­na­mų du­jų, ku­rios taip pat eis per vie­ti­nės Wet’suwet’en tau­tos že­mę. Dėl sta­ty­bų gin­či­ja­ma­si jau dau­ge­lį me­tų, bet dar nie­ka­da anks­čiau jos ne­bu­vo ta­pu­sios to­kio iš­puo­lio taikiniu.

Co­astal Ga­s­Link sta­ty­bų aikš­te­lę po ak­ty­vis­tų už­puo­li­mo. CGL, Reid Small nuotrauka

TC Ener­gy pra­ne­šė apie ke­lių mi­li­jo­nų do­le­rių ža­lą. Sta­ty­bos dar­bai bu­vo su­stab­dy­ti. Nė vie­nas dar­bi­nin­kas ir nė vie­nas ap­sau­gos dar­buo­to­jas ne­bu­vo su­žeis­tas. Kol kas su­im­tų­jų nė­ra. At­ro­do, kad vie­tos lyg­me­niu en­tu­ziaz­mas ties­ti du­jo­t­ie­kius šiek tiek atslū­go. Tai­gi, kaip su­kur­ti du, tris, dau­gy­bę to­kių atvejų?

Ta­čiau vi­si šie veiks­mai tė­ra tik ne­di­de­li smū­giai. Ar iš jų ga­li­ma pa­da­ry­ti mo­de­lį? Kaip 2020 m. pa­n­de­mi­ja su­stab­dė ma­si­nius pro­tes­tus, taip da­bar ka­ro Eu­ro­po­je pra­džia ga­li tap­ti kiek ne­drą­sios eska­la­ci­jos prie­žas­ti­mi. Ki­ta ver­tus, dėl Ru­si­jos in­va­zi­jos į Uk­rai­ną eska­la­ci­ja ne­tam­pa ma­žiau rei­ka­lin­ga. At­si­žvel­giant į bū­si­mas in­ves­ti­ci­jas ir na­cio­na­li­nių vals­ty­bių po­li­ti­ką, ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti tik vie­ną da­ly­ką: ne­si­liau­jan­tį veiks­mų in­ten­sy­vė­ji­mą. Ki­taip ta­riant, ka­dan­gi val­dan­čio­ji kla­sė at­si­sa­ko at­si­sa­ky­ti iš­kas­ti­nio ku­ro, tie, ku­riems rū­pi gy­vy­bin­ga pla­ne­ta, yra pri­vers­ti im­tis dau­giau. Kas lie­ka at­sa­kin­gas – tu­rė­tų bū­ti aišku.

Tai ne­reiš­kia, kad aš ar ki­ti eska­la­ci­jos ša­li­nin­kai tvir­tai ži­no, ko­kios prie­mo­nės duos no­ri­mą re­zul­ta­tą – tai ga­li­ma su­ži­no­ti tik prak­tiš­kai. Ta­čiau jei to­kių ak­ci­jų kaip We­dzin Kwa bū­tų de­šim­tys ar­ba jei Eu­ro­pos mies­tuo­se bū­tų nu­leis­tos tūks­tan­čių vi­su­rei­gių pa­dan­gos, ga­li­ma ma­ny­ti, kad iš­kas­ti­nio ku­ro inf­rastruk­tū­ros plėt­ra ir ne­pa­tei­si­na­mos pra­ban­gos emi­si­jos tik­rai su­lė­tė­tų. Klau­si­mas, ar kli­ma­to ju­dė­ji­mas pa­jė­gus tai pa­da­ry­ti, lie­ka at­vi­ras. Ta­čiau kuo la­biau pa­žen­gia vi­suo­ti­nis at­ši­li­mas, tuo dau­giau žmo­nių ma­no, kad rei­kia da­ry­ti dau­giau. O sa­bo­ta­žas kaip ma­si­nis ju­dė­ji­mas pra­si­de­da nuo ke­lių žmo­nių, ku­rie žen­gia pir­mą­jį žingsnį.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Svar­biau­sia są­ly­ga yra griež­tai lai­ky­tis ri­bos tarp daik­tų ir žmo­nių: pir­mie­siems ga­li­ma da­ryt ža­lą, ant­rie­siems – ne. Ka­dan­gi iš­kas­ti­nio ku­ro tu­rė­ji­mas ir nau­do­ji­mas ke­lia grės­mę dau­ge­lio žmo­nių (jau ne­kal­bant apie ki­tas rū­šis) eg­zisten­ci­jai, jis tu­ri bū­ti iš­brauk­tas iš rin­kos, kaip pri­myg­ti­nai siū­lo­ma kli­ma­to moks­lų pra­džia­moks­ly­je ir kiek­vie­no­je IPCC ata­skai­to­je. Ta­čiau prob­le­ma yra ne pa­tys žmo­nės. Jei­gu ak­ty­vis­tai per­ženg­tų šią ri­bą, pa­vyz­džiui, už­pul­tų ang­lia­ka­sius, nu­žu­dy­tų naf­tos ga­vy­bos įmo­nių va­do­vus ar net ne­leis­tų grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liams pra­va­žiuo­ti pro blo­ka­dą, tai la­bai pa­kenk­tų ko­vai su kli­ma­to kai­ta. Pir­mie­ji du veiks­mų ti­pai, lai­mei, eg­zis­tuo­ja tik ke­le­to iš­pro­tė­ju­sių žmo­nių vaiz­duo­tė­je, ir mes ti­ki­mės, kad jie ten liks am­ži­nai, ta­čiau grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lių blo­ka­vi­mas yra tak­ti­nė klai­da, ku­ri bu­vo pa­da­ry­ta pa­sta­rai­siais mė­ne­siais. Rei­kia veng­ti vis­ko, kas ke­lia pa­vo­jų gy­vy­bei. Nes bū­tent tai ir yra ko­vos su kli­ma­to kai­ta ir eko­lo­gi­nio sa­bo­ta­žo stra­te­gi­jos es­mė: sau­go­ti gy­vy­bę, o ne kel­ti jai pavojų.

Kol vy­riau­sy­bės re­mia iš­kas­ti­nio ku­ro ga­min­to­jus, žmo­nės, ne­pri­klau­san­tys vals­ty­bės apa­ra­tui, tu­ri pa­tys im­tis veiks­mų. Kal­ba ne apie tai, ko­dėl kas nors tu­rė­tų tai da­ry­ti. Kal­ba apie tai, ko­dėl to ne­da­ro dau­giau žmo­nių ir ko­dėl taip il­gai delsėme.

And­re­as Mal­mo, „Mi­li­tan­te Kli­ma­kämp­fer ver­lan­gen die Eska­la­tion“, Der Spie­gel, 2022 05 22. Iš vo­kie­čių kal­bos ver­tė Do­mas Lavrukaitis 

Taip pat skaityk

Uberis netiki ašaromis

Šiandien Uber ir kiti laikomi inovatyvumo etalonais. Tačiau platformų ekonomika neapsimoka nei vartotojui, nei verslui, nei