Iš pirmo žvilgsnio VGTU SA rodosi pažangesnė už kitas atstovybes. Bet jos seniūnų sistema iš esmės pakerta savivaldos demokratiškumą.
Be vieno įgūdžio studentų sąjunga ir atstovybės negali pasiekti studentams svarbių permainų.
30-asis LSS gimtadienis turėjo būti proga reflektuoti studentų savivaldos iššūkius. Bet konferencija tik darkart parodė sąjungos idėjinę tuštumą.
Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.
Parlamento rinkimų apžvalga rodo, jog studentai yra atriboti nuo savivaldos. Tačiau kodėl VU SA bijo rinkimų reformos?
Demokratijos šventė – tik Vakarų Europos universitetuose, kuriuose studentų rinkimai lengvai prieinami ir balsuojama už politinius sąrašus.
Anot universiteto rektorės, jei norime, kad studentai taptų politiškai mąstančiais piliečiais, jie turi mokytis politinio diskurso.
VU studentų rinkimų aktyvumas ženkliai atsilieka nuo Lietuvos ir Europos aukštųjų. Tačiau VU SA problemos net nepripažįsta.
Kadaise studentai buvo laikomi revoliucionieriais, bet šiandien jų gretose – tyla. Šįkart kalta ne korona.
Kaip dabartiniai Lietuvos studentai ir jų atstovybės skiriasi nuo savo pirmtakų ir ko galėtų iš jų pasimokyti?
Už ką balsuoti studentams? Kad galėtume atsakyti į šį klausimą, rinkimuose į Seimą dalyvaujančioms didžiosioms partijoms pateikėme studentų politikos anketą ir įvertinome jų programas iš studentiškos perspektyvos.
LSP įsigyja beveik kiekvienas studentas. Tačiau Lietuvos studentų sąjungos ir atstovybių finansai rodo, kad šie pinigai nebūtinai panaudojami visųstudentų labui.
Pirmosios naujų kandidatų patirtys VU SA rinkimuose atskleidžia didelę atstovybės atvirumo ir demokratiškumo problemą.
Demokratiškų visuotinių rinkimų mandato neturintys studentų atstovai sprendimus priima piktnaudžiaudami apklausomis. Karantinas parodė, kad jos taip pat suteikia pasiteisinimą nesiimti ryžtingų veiksmų studentų interesams apginti.
Studentai negali apsiribot vien universiteto sienomis, negali neiti į visuomenės gyvenimą, kur po metų antrų jie turės savo įgytas žinias pritaikinti bendriesiems valstybės reikalams.
