Valstybės pinigai, kurie paprastiems studentams neprieinami?

Menka politinė konkurencija studentų savivaldose mažina jų rengiamų projektų įvairovę ir tikslingumą.

2022 metų Pavasario festivalis, Pavasario festivalio Facebook paskyros nuotrauka.

No­rė­tum su­reng­ti pir­ma­kur­sių sto­vyk­lą, bet ne­ži­nai, iš kur gau­ti pi­ni­gų? O gal no­rė­tum pa­si­klau­sy­ti „jau­ti“ ar „Bal­to­jo Ki­ro“ kon­cer­to sa­vo uni­ver­si­te­te? De­ja, bi­lie­tai var­giai pa­dengs pa­tir­tas iš­lai­das, o su­ras­ti rė­mė­jų yra sun­ku ir ne vi­sa­da pa­si­se­ka. Per anks­ti ne­nu­si­min­ki, nė­ra nie­ko, ko ne­iš­spręs­tų projektai. 

Lėšos studentų atstovybių projektams

Dau­ge­lis yra gir­dė­ję, kad mis­ti­niais eu­ro­pi­niais pro­jek­tais ga­li­ma fi­nan­suo­ti be­veik vis­ką, bet kaip tai pa­da­ry­ti iš tik­ro – ži­no tik ke­le­tas. Vie­nas iš bū­dų, kaip Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­sto­vy­bės ga­li fi­nan­suo­ti di­džiuo­sius sa­vo ren­gi­nius, yra Vals­ty­bi­nio stu­di­jų fon­do (VSF) kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mas kon­kur­sas. Už stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mą at­sa­kin­ga ins­ti­tu­ci­ja pa­pil­do­mai tei­kia pro­jek­ti­nį fi­nan­sa­vi­mą pi­lie­ti­nėms, moks­li­nėms, vers­lu­mo, kū­ry­bi­nėms ir spor­ti­nėms stu­den­tų veik­loms. Štai 2022 me­tams to­kiems pro­jek­tams bus iš­da­lin­ta net 228 tūks­tan­čiai eu­rų, o vie­nam pro­jek­tui ski­ria­ma su­ma svy­ruo­ja tarp 5 ir 20 tūks­tan­čių eurų. 

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Pa­ra­ma stu­den­tiš­koms ini­cia­ty­voms džiu­gi­na, bet yra vie­nas di­de­lis bet – į šiuos sul­tin­gus pi­ni­gus pre­ten­duo­ti ga­li ne vi­si: tik stu­den­tų at­sto­vy­bės, aukš­to­sios mo­kyk­los ir, aiš­ku, Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga (LSS). Nors šis pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo kon­kur­sas tu­ri pri­o­ri­te­ti­nes te­mas, pa­vyz­džiui, šie­met tai aukš­to­jo moks­lo so­cia­li­nė di­men­si­ja, pra­ei­tais me­tais – te­mos, su­si­ju­sios su pa­n­de­mi­ja, iš es­mės, tin­ka vis­kas, kas kaž­kaip įtrau­kia stu­den­tus. Ki­taip ta­riant, sun­ku su­gal­vo­ti stu­den­tus įtrau­kian­tį pro­jek­tą, ku­ris ne­bū­tų su­si­jęs su pi­lie­ti­ne, spor­to ar kū­ry­bos sri­ti­mi. To­kiu bū­du at­sto­vy­bės ga­li fi­nan­suo­ti to­kius tra­di­ci­nius sa­vo ren­gi­nius kaip pir­ma­kur­sių stovyklos. 

Ko ge­ro, es­mi­nė to­kio pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio prob­le­ma – dau­gu­mo­je Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­sto­vy­bių yra per ma­žai po­li­ti­nės kon­ku­ren­ci­jos, stu­den­tai men­kai do­mi­si jų veik­la, o pa­čios at­sto­vy­bės ima per daug rū­pin­tis sa­vo iš­gy­ve­ni­mo klau­si­mais. Taip pa­si­pi­la vi­sa ei­lė abe­jo­ti­nos ver­tės mo­ky­mų at­sto­vy­bių na­riams, o stu­den­tų par­la­men­tai, jei­gu to­kie eg­zis­tuo­ja, daž­nu at­ve­ju nė­ra pa­jė­gūs pa­tik­rin­ti, ku­rie pro­jek­tai stu­den­tams ver­tin­giau­si, ar pra­smin­gai iš­lei­džia­mi vals­ty­bės pinigai.

Kokie projektai vykdomi?

2021 me­tais Vals­ty­bi­nis stu­di­jų fon­das per šį kon­kur­są fi­nan­sa­vo 20 pro­jek­tų, iš jų 12 bu­vo ini­ci­juo­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų, o 8 stu­den­tų at­sto­vy­bių. Pro­jek­tams skir­tos lė­šos pa­si­skirs­tė pa­na­šio­mis proporcijomis.

Pa­žiū­rė­jus į pro­jek­tus ati­džiau, ma­to­mos ke­lios pag­rin­di­nės ka­te­go­ri­jos. Dau­giau­sia pro­jek­tų bu­vo skir­ti pro­fe­si­niams ir pra­mo­gi­niams ren­gi­niams, taip pat su­reng­ta po­ra ty­ri­mų ir mo­ky­mų at­sto­vy­bių nariams.

Dau­gu­ma ins­ti­tu­ci­jų – tiek stu­den­tų at­sto­vy­bės, tiek aukš­to­sios mo­kyk­los – vyk­dė po vie­ną pro­jek­tą. Iš­im­ti­mis ta­po Klai­pė­dos ko­le­gi­ja su dviem pro­jek­tais ir KTU SA su tri­mis pro­jek­tais, drau­ge ver­tais virš 19 tūks­tan­čių eu­rų. Stu­den­tų at­sto­vy­bės dvi­ra­čio ne­iš­ra­di­nė­jo ir su pro­jek­ti­niais pi­ni­gais ren­gė įpras­tus ren­gi­nius. Tarp jų ke­le­tas ren­gi­nių, ku­riuo­se stu­den­tai ga­lė­jo pa­nau­do­ti sa­vo tech­ni­nes kom­pe­ten­ci­jas, įmo­nių mu­gė, o ki­ti – dau­giau pra­mo­gi­nio pobūdžio.

LSS sa­vo pro­jek­ti­nėms veik­los iš vi­so ga­vo 14 tūks­tan­čių eu­rų. Da­lis lė­šų bu­vo skir­tos LSS asamb­lė­jai, taip pat šiais pro­jek­ti­niais pi­ni­gais LSS fi­nan­sa­vo dau­ge­lį iš­va­žiuo­ja­mų­jų mo­ky­mų, pa­vyz­džiui, at­sto­vy­bių pre­zi­den­tų pa­si­plau­kio­ji­mą bai­da­rė­mis. Tuo tar­pu nau­ji at­sto­vy­bių na­riai bu­vo mo­ko­mi pa­slap­tin­go­jo at­sto­va­vi­mo me­no, apie įvaiz­džio svar­bą ir to, ko­kią nau­dą jiems ga­li at­neš­ti sa­va­no­ria­vi­mas stu­den­tų at­sto­vy­bė­je. At­sto­vy­bių ve­te­ra­nai, sri­čių ko­or­di­na­to­riai, mo­kė­si la­biau tech­ni­nių įgū­džių: pro­jek­tų ra­šy­mo, ko­mer­ci­nių pa­siū­ly­mų ren­gi­mo, o aka­de­mi­nės sri­ties ko­or­di­na­to­riai skai­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įstatymus.

Sa­vo ruož­tu VU SA de­vy­nio­li­kai stu­den­tų su­or­ga­ni­za­vo tri­jų die­nų aka­de­mi­nės eti­kos mo­ky­mus Kiš­kių so­dy­bo­je. Po to pri­sta­tė aka­de­mi­nę eti­ką pir­ma­kur­siams, su­kū­rė kur­są Mo­od­le ap­lin­ko­je ir vyk­dė at­si­skai­ty­mų ste­bė­ji­mą. Vi­sa tai at­si­ėjo są­ly­gi­nai pi­giai – 2.5 tūks­tan­čio eurų.

Dė­me­sio ver­ti ga­li pa­si­ro­dy­ti My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to bei Klai­pė­dos ko­le­gi­jos or­ga­ni­zuo­ti ty­ri­mai. Vie­na­me tir­ta pa­n­de­mi­jos įta­ką stu­den­tams, ki­ta­me – aka­de­mi­nis są­ži­nin­gu­mas, bet abu re­mia­si pa­na­šiu or­ga­ni­za­vi­mo mo­de­liu. Iš pra­džių, 30 ar dau­giau stu­den­tų da­ly­vau­ja mo­ky­muo­se, kur yra ap­mo­ko­mi da­ry­ti ap­klau­sas, ta­da jas at­lie­ka vie­nu at­ve­ju su 300, ki­tu su 120 stu­den­tų. Nors no­ras iš­mo­ky­ti stu­den­tus ko­rek­tiš­kai vyk­dy­ti ty­ri­mus yra pa­gir­ti­nas, ta­čiau to­kio ne­di­de­lio mas­to ty­ri­mas su tiek daug ty­rė­jų at­ro­do absurdiškai. 

Šiuo VSF kon­kur­su fi­nan­suo­ja­ma ir dau­giau pro­jek­tų: ko­le­gi­jų stu­den­tų spor­to var­žy­bos, VDU SA ren­gi­nių ci­klas su „jau­ti“ ir „Bal­to­jo Ki­ro“ kon­cer­tais, LSU SA pir­ma­kur­sių sto­vyk­la, LMTA or­ga­ni­zuo­tas stu­den­tų iš­ve­ži­mas prie jū­ros kur­ti fil­mų, įvai­rūs bai­gia­mų­jų dar­bų kon­kur­sai, hakatonai.

Ar tikrai finansuojamos geriausios studentų iniciatyvos?

Į vi­sus pro­jek­tus vie­nu ar ki­tu bū­du yra įtrau­kia­mi stu­den­tai. Ta­čiau fak­tas, kad aukš­to­sios mo­kyk­los var­žo­si ta­me pa­čia­me kon­kur­se kaip ir stu­den­tų at­sto­vy­bės, at­ro­do ma­žų ma­žiau­siai keis­tas. To­kiu bū­du stu­den­tų ini­cia­ty­voms pri­ly­gi­na­mi aukš­tų­jų mo­kyk­lų dės­ty­to­jų ir ad­mi­nist­ra­ci­jos pro­jek­tai, ku­riuo­se stu­den­tas yra tik pa­sy­vus da­ly­vis. Pui­kus to­kio pro­jek­to pa­vyz­dys yra Vil­niaus ko­le­gi­jos fes­ti­va­lis „Vil­nius Fas­hion & Texti­le Ave­nue“. Tarp įvai­rių jo veik­lų ne­pas­ku­ti­nę vie­tą už­ima mar­ke­tin­gas – sie­kia­ma pri­sta­ty­ti stu­di­jų prog­ra­mas ir pri­trauk­ti bū­si­mus studentus.

Prisijunk prie vienintelės pažangios studentų organizacijos Lietuvoje:

Abe­jo­nių kon­kur­su ke­lia ir są­ly­ga, kad ja­me ga­li da­ly­vau­ti tik stu­den­tų at­sto­vy­bės ar jų są­jun­gos, tai­gi pro­jek­tų ne­ga­li siū­ly­ti ki­tos jau­ni­mo ar stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos. Dėl šios prie­žas­ties dau­gu­ma pro­jek­tų, ku­rie tu­rė­tų ska­tin­ti stu­den­tų kū­ry­bi­nes, moks­lo ar spor­to veik­las, se­ka jau se­niai nu­si­sto­vė­ju­siais stu­den­tų at­sto­vy­bių ša­blo­nais: tai pra­mo­gi­niai ren­gi­niai ir iš­va­žiuo­ja­mie­ji mo­ky­mai. Gal­būt dau­giau stu­den­tų moks­li­nių veik­lų pa­siek­tų die­nos švie­są, jei šia­me kon­kur­se ga­lė­tų da­ly­vau­ti ir stu­den­tų moks­li­nės draugijos? 

Trum­pai su­grįž­ki­me prie iš­sva­jo­t­ų­jų eu­ro­pi­nių pi­ni­gų. Mū­sų vi­suo­me­nė­je vis dar daž­na trokš­ti juos įsi­sa­vin­ti bet ko­kia kai­na ir men­kai do­mė­tis jų pa­nau­do­ji­mo tiks­lin­gu­mu. Jei duo­da, tai imk. Tar­si pa­tys ne­bū­tu­me eu­ro­pie­čiai ir ne­mo­kė­tu­me mo­kes­čių į bend­rą iž­dą. Daž­nai pa­na­šiai nu­tin­ka ir su to­kiais stu­den­tiš­kų ini­cia­ty­vų fi­nan­sa­vi­mais. Ta­čiau rea­ly­bė to­kia, kad ga­li­mų stu­den­tų pro­jek­tų ir pa­čių stu­den­tų at­sto­vy­bių ini­cia­ty­vų skai­čius yra ri­bo­tas. O spren­di­mas, ko­kius pro­jek­tus or­ga­ni­zuo­ti, įpras­tai kren­ta ant at­sto­vy­bių pre­zi­den­tų ko­man­dų pe­čių be di­des­nės at­skai­to­my­bės par­la­men­tams ar tuo la­biau ei­li­niams studentams.Tai ne­reiš­kia, kad vi­si pro­jek­tai ne­tu­ri ver­tės ar yra ne­tin­ka­mi, ta­čiau jų įvai­ro­vė ne­abe­jo­ti­nai ga­lė­tų bū­ti didesnė. 

Dominykas Venclovas

Dominykas Venclovas yra Duomenų mokslo bakalaurantas Vilniaus universitete. Antrą kadenciją iš eilės jis eina studentų atstovo pareigas studijų programos komitete.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.