Iš auditorijos – į parlamentą

Vokietijos parlamento rinkimus laimėjusios socialdemokratų partijos studentų sparno valdybos narė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.

49 jaunųjų socialistų atstovai rugsėjį išrinktame Vokietijos parlamente. Jusos nuotrauka

Rug­sė­jo pa­bai­go­je Vo­kie­ti­jo­je vy­ku­siuo­se par­la­men­to rin­ki­muo­se per­ga­lę šven­tė so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (SPD). Su­skai­čia­vus bal­sus pa­aiš­kė­jo dau­giau nei kas po 16 me­tų An­ge­los Mer­kel val­dy­mo per­ims di­džiau­sios ES vals­ty­bės vai­rą. Pa­si­ro­do, kad nau­jai iš­rink­tas Bun­des­ta­gas yra pats jau­niau­sias par­la­men­tas nuo Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­ji­mo. Sep­ty­ni pro­cen­tai at­sto­vų yra jau­nes­ni nei 30-ies, o jau­niau­siai iš jų – vos 23-eji.

Apie tai, ko­kį vaid­me­nį stu­den­tai su­vai­di­no SPD per­ga­lė­je ir apie au­gan­čią jau­ni­mo įta­ką Vo­kie­ti­jos par­ti­nė­je po­li­ti­ko­je iš­skir­ti­nia­me in­ter­viu Šauks­mui pa­sa­ko­jo stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos val­dy­bos na­rė Lau­ra Loew.

Stu­den­tai so­cia­lis­tai (Ju­sos-Ho­chs­chul­gru­p­pen) – Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos stu­den­tų spar­nas, vie­ni­jan­tis per 80 skir­tin­guo­se ša­lies uni­ver­si­te­tuo­se vei­kian­čias pa­žan­gios min­ties stu­den­tų grupes.

Vo­kie­ti­jos stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos na­cio­na­li­nės val­dy­bos na­rė Lau­ra Lo­ew. Ju­so-Ho­chs­chul­gru­p­pen Fa­ce­bo­ok pa­sky­ros nuotrauka

ŠAUKSMAS: Pas­ku­ti­niuo­se Vo­kie­ti­jos par­la­men­to rin­ki­muo­se į Bun­des­ta­gą pa­te­ko 49 jau­nų­jų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos kan­di­da­tai. Ar tarp jų yra esa­mų ar bu­vu­sių jū­sų stu­den­tų spar­no narių?

Lau­ra Lo­ew: Jų yra ne tik tarp šių 49 da­bar­ti­nių jau­nų­jų so­cia­lis­tų, bet ir tarp ki­tų par­la­men­ta­rų, ku­rie anks­čiau bu­vo mū­sų na­riai ir šian­dien jau yra per­ko­pę mū­sų na­rys­tės am­žiaus ap­ri­bo­ji­mą. Šian­dien Bun­des­ta­ge sė­di bent du bu­vę mū­sų na­cio­na­li­nės val­dy­bos ir daug ki­tų vie­ti­nių sky­rių na­rių. Šiuos bu­vu­sius ir esa­mus stu­den­tų so­cia­lis­tų na­rius mes pa­lai­kė­me rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu sa­vo so­cia­li­nė­se medijose.

ŠAUKSMAS: Ar prieš par­la­men­to rin­ki­mus stu­den­tai so­cia­lis­tai kė­lė sa­vo kan­di­da­tus, ku­rie Bun­des­ta­ge tu­rė­tų at­sto­vau­ti pa­žan­gią stu­den­tiš­kos po­li­ti­kos perspektyvą?

Lo­ew: Kai kal­ba­me apie kan­di­da­tus, tai mes pa­tys ne­spren­dė­me, ko­kius as­me­nis no­rė­tu­me ma­ty­ti Bun­des­ta­ge. Vi­sa tai nu­spren­dė at­ski­ri par­ti­jos or­ga­nai ir sky­riai. Ki­ta ver­tus, šie žmo­nės ne­bū­tų at­si­dū­rę par­la­men­te, jei per pas­ku­ti­nius ke­le­rius me­tus jau­nie­ji ir stu­den­tai so­cia­lis­tai ne­bū­tų dė­ję mil­ži­niš­kų pa­stan­gų at­jau­nin­ti partiją.

Taip pat šiais me­tais su jau­nai­siais so­cia­lis­tais va­rė­me jau­ni­mo kam­pa­ni­ją. Vie­na ver­tus, daug dė­me­sio sky­rė­me so­cia­li­nėms me­di­joms ir gy­viems ren­gi­niams, ki­ta ver­tus, su­kū­rė­me jau­ni­mo rin­ki­mų prog­ra­mą ir ak­ty­viai pa­lai­kė­me jau­nuo­sius kan­di­da­tus prieš ir po jų iš­si­kė­li­mo. Trum­pai ta­riant, mes kaip or­ga­ni­za­ci­ja kan­di­da­tų pa­tys ne­no­mi­na­vo­me ir ne­iš­kė­lė­me, bet per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją su­si­tel­kė­me, kad ga­lė­tu­me ko­or­di­nuo­to pro­ce­so pa­gal­ba sėk­min­gai įšok­ti į ša­lies parlamentą.

Bun­des­ta­gas – Vo­kie­ti­jos par­la­men­tas. Bun­des­ta­go kan­ce­lia­ri­jos nuotrauka

ŠAUKSMAS: Pas­ku­ti­nius ke­le­rius me­tus jau­nų­jų so­cia­lis­tų įta­ka so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jo­je ir ap­skri­tai Vo­kie­ti­jos po­li­ti­ko­je yra žen­kliai iš­au­gu­si. Ar ši įta­ka par­ti­jo­je yra nu­si­sto­vė­ju­si tai­syk­lė, ar tai yra iš­ko­vo­tas dalykas?

Lo­ew: Pa­tai­kei tie­siai į de­šim­tu­ką – dėl šios įta­kos tu­ri būt nuo­lat ko­vo­ja­ma. Jau­nų­jų so­cia­lis­tų ir juo­lab mū­sų stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je vyks­ta di­de­lė kai­ta. Kiek lai­ko pra­lei­džia­ma stu­di­jo­se? Il­giau­siai še­še­rius me­tus. Ar il­gai bū­na­ma jau­nes­niu kaip 35-erių? Kaž­ka­da per­žen­gia­me ir ši­tą slenkstį.

Tai reiš­kia, kad at­ei­na vis nau­jos kar­tos, ir sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad bu­vę jau­nų­jų ir stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jų na­riai to­liau į par­la­men­ti­nius pro­ce­sus įsi­trau­kia ne vi­sa­da at­si­žvel­gę į mū­sų or­ga­ni­za­ci­jų ver­ty­bes. Tai­gi rei­kia nuo­lat už­tik­rin­ti spau­di­mą iš apa­čios – iš jau­nų­jų, iš kairės.

Ir taip, esi tei­sus, pas­ku­ti­nius ket­ve­rius me­tus tai mums se­kė­si vi­sai ne­blo­gai – iš­ko­vo­jo­me tik­rai daug įta­kos. Da­bar mū­sų už­da­vi­nys yra šią įta­ką ir iš­lai­ky­ti. Sie­kia­me įtvir­tin­ti jau­nų­jų ir stu­den­tų so­cia­lis­tų ga­lią, ne­leis­ti jai iš­si­sklai­dy­ti ir pa­lai­ky­ti ją tarp kai­rio­jo jaunimo.

Patiko straipsnis? Paremk mus:

ŠAUKSMAS: Ne­se­niai Vo­kie­ti­jo­je pra­si­dė­jo for­ma­lios de­ry­bos dėl tri­jų par­ti­jų ko­a­li­ci­nės vy­riau­sy­bės. Ko­kia yra stu­den­tų so­cia­lis­tų po­zi­ci­ja dėl ga­li­mos so­cial­de­mo­kra­tų-ža­lių­jų-li­be­ra­lų ko­a­li­ci­jos? Ar jū­sų or­ga­ni­za­ci­ja pa­tei­kė so­cial­de­mo­kra­tų ir ki­toms par­ti­joms pa­siū­ly­mus, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti ko­a­li­ci­jos su­tar­ties da­lis, su­si­ju­si su aukš­tuo­ju mokslu?

Lo­ew: Prieš rin­ki­mus mes ak­ty­viai for­ma­vo­me so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos rin­ki­mų prog­ra­mą ir po rin­ki­mų svars­tė­me, ku­rie iš prog­ra­mo­je nu­gu­lu­sių mū­sų rei­ka­la­vi­mų yra mums pa­tys svar­biau­si. Ką no­rė­tu­me pa­siek­ti to­liau – apie tai kal­ba­me ir už par­ti­jos ri­bų, ir su so­cial­de­mo­kra­tais Bun­des­ta­ge. Taip pat pa­lai­ko­me nuo­la­ti­nį kon­tak­tą su at­sto­vais, ku­rie at­sa­kin­gi už de­ry­bas dėl švie­ti­mo tiks­lų ko­a­li­ci­jos su­tar­ty­je. Be to, de­ry­bų me­tu kon­sul­tuo­ja­mės su jau­nai­siais so­cia­lis­tais. Dėl bū­si­mų re­zul­ta­tų jau­čia­mės tik­rai užtikrinti.

Aiš­ku, so­cia­liai-li­be­ra­li ko­a­li­ci­ja nė­ra mū­sų sva­jo­nių va­rian­tas. Ga­lė­tu­me įsi­vaiz­duo­ti ir kaž­ką ge­res­nio, bet vis­gi yra pro­jek­tų, ku­rių ga­li­ma im­tis. Pa­vyz­džiui, stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mas – mat vi­sos trys par­ti­jos ma­žų ma­žiau­siai tu­ri pa­na­šią po­zi­ci­ją dėl pa­ma­ti­nių da­ly­kų. Taip pat iš so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos mes ti­ki­mės, kad stu­den­tų ir aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­kos te­mos ne­bus nu­mes­tos kaip ant­ra­ei­lės, bet dėl jų bus de­ra­ma­si iš esmės.

ŠAUKSMAS: Ir ko­kie tiks­liai yra jū­sų reikalavimai?

Lo­ew: Pir­ma­sis es­mi­nis rei­ka­la­vi­mas yra su­teik­ti da­bar mo­ka­mas stu­den­tų so­cia­li­nes iš­mo­kas pla­tes­niam stu­di­juo­jan­čių­jų ra­tui. Ant­ra­sis rei­ka­la­vi­mas yra že­mių ir fe­de­ra­li­nės vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mas dėl skait­me­ni­za­ci­jos. Vo­kie­ti­jo­je vis­kas yra gan su­dė­tin­ga, nes švie­ti­mas dau­ge­liu at­ve­jų yra že­mių kom­pe­ten­ci­ja. To­dėl rei­kia nu­sta­ty­ti, kad fe­de­ra­li­nė vy­riau­sy­bė ir že­mės ga­li bend­ra­dar­biau­ti dė­lio­jant bend­rą skait­me­ni­za­ci­jos fi­nan­sa­vi­mo prog­ra­mą. Tre­čia­sis rei­ka­la­vi­mas yra su­si­jęs su aukš­tų­jų mo­kyk­lų so­cia­li­niu su­si­ta­ri­mu, ku­riuo bū­tų sie­kia­ma fi­nan­suo­ti jų inf­rastruk­tū­ros plėt­rą. Ži­no­ma, pas­ku­ti­nius tris se­mest­rus pra­lei­do­me nuo­to­ly­je, bet juk ne­no­rė­čiau grįž­ti į uni­ver­si­te­tą su už­si­kim­šu­siais klo­ze­tais, ne­vei­kian­čiais pro­jek­to­riais ir by­ran­čio­mis sie­no­mis. Gi aukš­to­sios mo­kyk­los yra ne tik stu­di­jų, bet ir so­cia­li­za­vi­mo­si vie­ta, ku­rio­je vi­si tu­ri jaus­tis gerai.

Stu­den­tų so­cia­lis­tų pla­ka­tai per stu­den­tų rin­ki­mus Ge­tin­ge­no uni­ver­si­te­te. Göt­tin­ger Ta­ge­blatt nuotrauka

ŠAUKSMAS: Pa­kal­bė­ki­me apie bend­res­nius klau­si­mus. Ko­kį vaid­me­nį tu­rė­tų vai­din­ti stu­den­tai universitete?

Lo­ew: Man at­ro­do, kad vien pa­žvel­gus į stu­den­tų skai­čių ir kiek jų įtrau­kia­ma į spren­di­mų pri­ėmi­mą, ga­li­ma pa­ma­ty­ti mil­ži­niš­ką dis­ba­lan­są, kaip aukš­to­sio­se yra pa­da­lin­ta val­džia. Stu­den­tai su­da­ro di­džiau­sią aukš­tų­jų bend­ruo­me­nės da­lį. Ta­čiau kas lie­čia val­džios pa­da­li­ji­mą – ar tai se­na­te, ar tai rek­to­ra­te, ar tai vi­suo­se ki­tuo­se or­ga­nuo­se ar vie­to­se, ku­rio­se pri­ima­mi spren­di­mai – vaiz­das yra vi­sai kitoks.

To­dėl vie­nas pag­rin­di­nių mū­sų rei­ka­la­vi­mų yra ket­vir­čių pa­ri­te­tas vi­suo­se or­ga­nuo­se. Tai reiš­kia, kad ke­tu­rios aukš­tų­jų bend­ruo­me­nės gru­pės – moks­li­nin­kai, ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai, stu­den­tai ir dės­ty­to­jai – tu­rė­tų bū­tų at­sto­vau­ja­mos ly­gio­mis dalimis.

ŠAUKSMAS: O ko­kį vaid­me­nį tu­rė­tų vai­din­ti stu­den­tai na­cio­na­li­nė­je po­li­ti­ko­je ir vi­suo­me­nė­je apskritai?

Lo­ew: Per ko­ro­nakri­zę ne­ma­žai gru­pių už­si­ėmė lo­biz­mu, pa­vyz­džiui, mai­ti­ni­mo ir pra­mo­gų įstai­gų val­dy­to­jai. Mes stu­den­tai lai­ko­mi nei mok­s­lei­viais, nei dar­buo­to­jais. Kai ku­rie iš mū­sų gy­ve­na pas tė­vus, kai ku­rie – sa­va­ran­kiš­kai. Tai­gi, svar­bu stu­den­tus pri­sta­ty­ti kaip vie­nin­gą in­te­re­sų gru­pę ir aiš­kiai skelb­ti, kad ap­stu la­bai konk­re­čių šią gru­pę lie­čian­čių problemų.

To­dėl bū­ti­na da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je ir įvai­riuo­se spren­di­mų or­ga­nuo­se, pa­vyz­džiui, skir­tin­guo­se par­la­men­ti­nio at­sto­va­vi­mo lyg­me­ny­se. Jei­gu kal­bė­tu­me apie Vo­kie­ti­jos par­la­men­tą, da­bar tu­ri­me ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie vis dar stu­di­juo­ja ar­ba ne­se­niai bai­gė stu­di­jas ir ku­rie ką tik bu­vo iš­rink­ti į Bun­des­ta­gą. Mū­sų kaip stu­den­tų in­te­re­sus var­giai ge­riau ir be­pa­ten­kin­si, kai žmo­nės iš au­di­to­ri­jos pa­ten­ka tie­siai į par­la­men­to po­sė­džių salę.

Prisijunk prie mūsų komandos:

ŠAUKSMAS: Ar jau­ni­mas Vo­kie­ti­jo­je yra la­bai apolitiškas?

Lo­ew: Vis­kas pri­klau­so nuo to, apie ko­kius skai­čius kal­ba­me. Jei­gu žiū­ri­me tik į ak­ty­vu­mą stu­den­tų par­la­men­tų ar­ba se­na­tų rin­ki­muo­se, tuo­met at­vi­rai pa­sa­kius skai­čiai ne­džiu­gi­na. Dau­ge­ly­je aukš­tų­jų jis sie­kia apie de­šimt pro­cen­tų, jei pa­dė­tis ge­res­nė – dau­giau­siai 25 pro­cen­tus. Na­tū­ra­lu, kad taip ky­la le­gi­ti­mu­mo krizė.

Iš ki­tos pu­sės, pa­žiū­rė­ki­me į da­ly­vių skai­čius ju­dė­ji­muo­se kaip Fri­da­ys for Fu­tu­re ir Black Li­ves Mat­ter ar­ba mig­ran­tų pa­lai­ky­mo ak­ci­jo­se. Čia mo­bi­li­za­ci­jos po­ten­cia­las yra ne­su­vo­kia­mai di­de­lis. Rei­ka­lą tu­ri­me ne su ap­o­li­ti­zuo­to ar ap­o­li­tiš­ko jau­ni­mo kri­ze, bet ne­pa­kan­ka­mu po­li­tiš­ku­mo nukreiptumu.

Šian­dien po­li­ti­kos moks­luo­se ar­šiai dis­ku­tuo­ja­ma dėl griež­to­se struk­tū­ro­se an­ga­žuo­tis ne­no­rin­čių jau­nų žmo­nių bai­mės įsi­pa­rei­go­ti. Kaip stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­ja pa­pras­čiau­siai no­ri­me pa­mė­gin­ti pri­trauk­ti šiuos jau­nus žmo­nes ir įti­kin­ti, kad jie sa­vo in­te­re­sus ge­riau­siai ga­li rea­li­zuo­ti par­ti­jo­se ir jų jau­ni­mo organizacijose.

ŠAUKSMAS: Ar stu­den­ti­ja Vo­kie­ti­jo­je ap­skri­tai yra po­ky­čius ne­šan­ti, or­ga­ni­zuo­ta ir įta­kin­ga jėga?

Lo­ew: Jei kal­ba­me apie že­mių lyg­me­nį, tai stu­den­tų at­sto­vy­bės tu­ri sa­vo re­gio­ni­nes stu­den­tų są­jun­gas, ku­rios ne­vai­di­na jo­kio ofi­cia­laus par­la­men­ti­nio vaid­mens, nors ir ga­li bū­ti pa­kvies­tos pa­si­sa­ky­ti že­mių par­la­men­tų po­sė­džiuo­se ir klausymuose.

Par­ti­nės stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri ga­li­my­bę bū­ti pa­kvies­tos pa­tar­ti sa­vo par­ti­joms že­mių ir fe­de­ra­li­nia­me lyg­me­ny­je. Be to, fe­de­ra­li­niu lyg­me­niu yra skė­ti­nė stu­den­tų at­sto­vy­bių or­ga­ni­za­ci­ja, bet jai vis­gi nė­ra su­teik­tas joks tei­si­nis sta­tu­sas at­sto­vau­ti vi­sus ša­lies studentus.

Ži­no­ma, mums to per ma­ža. Stu­den­tų so­cia­lis­tų rei­ka­la­vi­mas yra įsteig­ti na­cio­na­li­nę stu­den­tų at­sto­vy­bę, ku­riai bū­tų su­teik­tos ati­tin­ka­mos teisės.

Mū­sų kaip stu­den­tų in­te­re­sus var­giai ge­riau ir be­pa­ten­kin­si, kai žmo­nės iš au­di­to­ri­jos pa­ten­ka tie­siai į par­la­men­to po­sė­džių salę.

ŠAUKSMAS: Įsi­vaiz­duok, kad esi to­kio­je aukš­to­jo moks­lo sis­te­mo­je, ku­rio­je stu­den­tų sa­vi­val­da aiš­kiai skel­bia ir di­džiuo­ja­si sa­vo ne­po­li­tiš­ku­mu. Ko­kias ar­gu­men­tais ap­gin­tum po­zi­ci­ją, kad stu­den­tų sa­vi­val­dai rei­ka­lin­gas po­li­ti­nis mandatas?

Lo­ew: Pa­žvelg­čiau į pra­ei­tį ir pa­sa­ky­čiau, kad stu­den­tų sa­vi­val­dos tei­sės, pa­vyz­džiui, tei­sė da­ly­vau­ti pri­imant spren­di­mus ir tei­sė tvar­ky­ti sa­vo fi­nan­sus, nė­ra nu­kri­tu­sios iš dan­gaus. Jos bu­vo iš­ko­vo­tos pa­žan­gių kai­rių­jų jė­gų ko­vo­je prieš kon­ser­va­ty­vų pa­si­prie­ši­ni­mą. Ži­no­ma, ga­li­me sė­dė­ti su­dė­ję ran­kas ir sa­ky­ti, kad stu­den­tų at­sto­vy­bes lai­ko­me pa­slau­gų tei­kė­jo­mis ar­ba ne­po­li­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Kai tik tai įvyks, kon­ser­va­ty­vios po­li­ti­nės jė­gos ap­ri­bos jų tei­ses. Ta­da mes lik­si­me ir be fi­nan­sa­vi­mo, ir be įtakos.

Dėl pa­žan­gos pa­lai­ky­mo ir dėl stu­den­tų įta­kos rei­kia nuo­lat ko­vo­ti iš nau­jo. Ma­to­ma, kad su kiek­vie­na įsta­ty­mo pa­tai­sa ban­do­ma šias tei­ses ap­ri­bo­ti ir kas­kart tu­ri­me dėl jų ko­vo­ti. Ir kai stu­den­tų at­sto­vy­bė sa­ko, kad „mes esa­me pa­slau­gų tei­kė­ja“, ta­da ir ne­rei­ka­lin­gas joks po­li­ti­nis stu­den­tų at­sto­va­vi­mas – jį ga­li­me pa­keis­ti pri­va­čia pa­slau­gas tei­kian­čia įmone.

ŠAUKSMAS: Grei­čiau­siai yra to­kių klau­si­mų, ku­rie yra svar­būs kiek­vie­nai stu­den­tei ir stu­den­tui, ne­pri­klau­so­mai nuo jų pa­sau­lė­žiū­ros ar ideo­lo­gi­jos. Ar ne­ky­la iš­šū­kis stu­den­tų sa­vi­val­do­je var­žan­tis su ki­to­mis par­ti­nė­mis stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jo­mis iš akių pa­mes­ti šias vi­siems bend­ras stu­den­tų problemas?

Lo­ew: Mes lai­ko­mės dve­jo­pos stra­te­gi­jos: iš vie­nos pu­sės, ak­ty­viai ima­mės konk­re­čių po­li­ti­nių klau­si­mų vie­ti­nė­se stu­den­tų at­sto­vy­bė­se ir na­cio­na­li­nia­me lyg­me­ny­je, bet taip pat vyk­do­me teo­ri­nį švie­ti­mą. Ir man at­ro­do, kad šiuos du da­ly­kus ga­li­ma gan ge­rai atskirti.

Ta­čiau mi­nė­ti uni­ver­sa­lūs vi­sų stu­den­tų in­te­re­sai ne­ga­li bū­ti svars­to­mi at­ski­rai nuo pa­ma­ti­nių ideo­lo­gi­nių prie­lai­dų. Pa­vyz­džiui, uni­ver­sa­lus kiek­vie­no stu­den­to in­te­re­sas yra ga­li­my­bė fi­nan­suo­ti sa­vo stu­di­jas. Kaip stu­den­tų so­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­ja sa­ko­me: okay, mes no­rė­tu­me kiek­vie­nam stu­di­juo­jan­čiam skir­ti mak­si­ma­lias stu­den­tų so­cia­li­nės iš­mo­kas, ne­pai­sant jų tė­vų pa­ja­mų dy­džio. Li­be­ra­lų ir kon­ser­va­to­rių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos ma­to tą pa­čią prob­le­mą, tik šiuo at­ve­ju sa­ky­tų „Kaip tai?“ Juk pi­ni­gų ga­li­ma pri­si­dur­ti dir­bant, o so­cia­li­nė pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti mo­ka­ma tik pa­gal poreikius.

Ži­no­ma, mes spren­džia­me tas pa­čias po­li­ti­nes prob­le­mas, bet siū­lo­me iš pag­rin­dų skir­tin­gus sprendimus.

Na­cio­na­li­nis stu­den­tų so­cia­lis­tų su­va­žia­vi­mas. Ju­sos-Ho­chs­chul­gru­p­pen nuotrauka

ŠAUKSMAS: Vo­kie­ti­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų par­la­men­tų rin­ki­muo­se daž­nai da­ly­vau­ja ir ret­kar­čiais juos lai­mi ne tik par­ti­nės stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos, bet ir ne­par­ti­niai są­ra­šai. Vis­gi ko­kie yra pri­va­lu­mai stu­den­tų sa­vi­val­do­je or­ga­ni­zuo­tis su par­ti­ne stu­den­tų organizacija?

Lo­ew: Mes kaip so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja lai­ko­mės dvi­gu­bos stra­te­gi­jos kon­cep­to. Iš vie­nos pu­sės, lai­ko­me sa­ve par­ti­jos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja, iš ki­tos – esa­me glau­džiai su­si­ję su so­cia­li­niais ju­dė­ji­mais. Vis­gi iš es­mės esa­me par­ti­nė jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja ir tai reiš­kia, kad tu­ri­me im­tis at­sto­va­vi­mo stu­den­tų par­la­men­tuo­se ir stu­den­tų sąjungose.

Šiuo me­tu į so­cia­li­nius ju­dė­ji­mus pri­si­jun­gia daug jau­nų žmo­nių ir par­ti­jos da­ro­si vis ne­po­pu­lia­res­nės. Ta­čiau tu­ri­me vie­šai kal­bė­ti apie tai, kad vis dar gy­ve­na­me par­la­men­ti­nė­je de­mo­kra­ti­jo­je, ku­rio­je in­te­re­sų at­sto­va­vi­mas di­džią­ją da­li­mi vyks­ta per par­ti­jas. Aukš­to­sios mo­kyk­los ir jų vi­daus po­li­ti­ka ga­li tap­ti su­ma­žin­tu mū­sų vi­suo­me­nės mo­de­liu tam, kad ga­lė­tu­me su­pras­ti, kaip vei­kia in­te­re­sų at­sto­va­vi­mas. Pa­vyz­džiui, kaip vei­kia dar­bas frak­ci­jo­se ir opo­zi­ci­jo­je, kaip ga­li­ma da­ry­ti įta­ką spren­di­mų pri­ėmi­mui. To­dėl yra la­bai ak­tu­alu, kad aukš­to­sio­se ak­ty­viai veik­tų par­ti­nės jau­ni­mo organizacijos.

ŠAUKSMAS: Lau­ra, ačiū už pokalbį.


Po­kal­bį ve­dė Do­mas Lavrukaitis.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar