Rugsėjo pabaigoje Vokietijoje vykusiuose parlamento rinkimuose pergalę šventė socialdemokratų partija (SPD). Suskaičiavus balsus paaiškėjo daugiau nei kas po 16 metų Angelos Merkel valdymo perims didžiausios ES valstybės vairą. Pasirodo, kad naujai išrinktas Bundestagas yra pats jauniausias parlamentas nuo Vokietijos susivienijimo. Septyni procentai atstovų yra jaunesni nei 30-ies, o jauniausiai iš jų – vos 23-eji.
Apie tai, kokį vaidmenį studentai suvaidino SPD pergalėje ir apie augančią jaunimo įtaką Vokietijos partinėje politikoje išskirtiniame interviu Šauksmui pasakojo studentų socialistų organizacijos valdybos narė Laura Loew.
Studentai socialistai (Jusos-Hochschulgruppen) – Vokietijos socialdemokratų partijos jaunimo organizacijos studentų sparnas, vienijantis per 80 skirtinguose šalies universitetuose veikiančias pažangios minties studentų grupes.
ŠAUKSMAS: Paskutiniuose Vokietijos parlamento rinkimuose į Bundestagą pateko 49 jaunųjų socialistų organizacijos kandidatai. Ar tarp jų yra esamų ar buvusių jūsų studentų sparno narių?
Laura Loew: Jų yra ne tik tarp šių 49 dabartinių jaunųjų socialistų, bet ir tarp kitų parlamentarų, kurie anksčiau buvo mūsų nariai ir šiandien jau yra perkopę mūsų narystės amžiaus apribojimą. Šiandien Bundestage sėdi bent du buvę mūsų nacionalinės valdybos ir daug kitų vietinių skyrių narių. Šiuos buvusius ir esamus studentų socialistų narius mes palaikėme rinkimų kampanijos metu savo socialinėse medijose.
ŠAUKSMAS: Ar prieš parlamento rinkimus studentai socialistai kėlė savo kandidatus, kurie Bundestage turėtų atstovauti pažangią studentiškos politikos perspektyvą?
Loew: Kai kalbame apie kandidatus, tai mes patys nesprendėme, kokius asmenis norėtume matyti Bundestage. Visa tai nusprendė atskiri partijos organai ir skyriai. Kita vertus, šie žmonės nebūtų atsidūrę parlamente, jei per paskutinius kelerius metus jaunieji ir studentai socialistai nebūtų dėję milžiniškų pastangų atjauninti partiją.
Taip pat šiais metais su jaunaisiais socialistais varėme jaunimo kampaniją. Viena vertus, daug dėmesio skyrėme socialinėms medijoms ir gyviems renginiams, kita vertus, sukūrėme jaunimo rinkimų programą ir aktyviai palaikėme jaunuosius kandidatus prieš ir po jų išsikėlimo. Trumpai tariant, mes kaip organizacija kandidatų patys nenominavome ir neiškėlėme, bet per rinkimų kampaniją susitelkėme, kad galėtume koordinuoto proceso pagalba sėkmingai įšokti į šalies parlamentą.
ŠAUKSMAS: Paskutinius kelerius metus jaunųjų socialistų įtaka socialdemokratų partijoje ir apskritai Vokietijos politikoje yra ženkliai išaugusi. Ar ši įtaka partijoje yra nusistovėjusi taisyklė, ar tai yra iškovotas dalykas?
Loew: Pataikei tiesiai į dešimtuką – dėl šios įtakos turi būt nuolat kovojama. Jaunųjų socialistų ir juolab mūsų studentų socialistų organizacijoje vyksta didelė kaita. Kiek laiko praleidžiama studijose? Ilgiausiai šešerius metus. Ar ilgai būnama jaunesniu kaip 35-erių? Kažkada peržengiame ir šitą slenkstį.
Tai reiškia, kad ateina vis naujos kartos, ir savaime suprantama, kad buvę jaunųjų ir studentų socialistų organizacijų nariai toliau į parlamentinius procesus įsitraukia ne visada atsižvelgę į mūsų organizacijų vertybes. Taigi reikia nuolat užtikrinti spaudimą iš apačios – iš jaunųjų, iš kairės.
Ir taip, esi teisus, paskutinius ketverius metus tai mums sekėsi visai neblogai – iškovojome tikrai daug įtakos. Dabar mūsų uždavinys yra šią įtaką ir išlaikyti. Siekiame įtvirtinti jaunųjų ir studentų socialistų galią, neleisti jai išsisklaidyti ir palaikyti ją tarp kairiojo jaunimo.
Patiko straipsnis? Paremk mus:
ŠAUKSMAS: Neseniai Vokietijoje prasidėjo formalios derybos dėl trijų partijų koalicinės vyriausybės. Kokia yra studentų socialistų pozicija dėl galimos socialdemokratų-žaliųjų-liberalų koalicijos? Ar jūsų organizacija pateikė socialdemokratų ir kitoms partijoms pasiūlymus, kaip turėtų atrodyti koalicijos sutarties dalis, susijusi su aukštuoju mokslu?
Loew: Prieš rinkimus mes aktyviai formavome socialdemokratų partijos rinkimų programą ir po rinkimų svarstėme, kurie iš programoje nugulusių mūsų reikalavimų yra mums patys svarbiausi. Ką norėtume pasiekti toliau – apie tai kalbame ir už partijos ribų, ir su socialdemokratais Bundestage. Taip pat palaikome nuolatinį kontaktą su atstovais, kurie atsakingi už derybas dėl švietimo tikslų koalicijos sutartyje. Be to, derybų metu konsultuojamės su jaunaisiais socialistais. Dėl būsimų rezultatų jaučiamės tikrai užtikrinti.
Aišku, socialiai-liberali koalicija nėra mūsų svajonių variantas. Galėtume įsivaizduoti ir kažką geresnio, bet visgi yra projektų, kurių galima imtis. Pavyzdžiui, studijų finansavimas – mat visos trys partijos mažų mažiausiai turi panašią poziciją dėl pamatinių dalykų. Taip pat iš socialdemokratų partijos mes tikimės, kad studentų ir aukštojo mokslo politikos temos nebus numestos kaip antraeilės, bet dėl jų bus deramasi iš esmės.
ŠAUKSMAS: Ir kokie tiksliai yra jūsų reikalavimai?
Loew: Pirmasis esminis reikalavimas yra suteikti dabar mokamas studentų socialines išmokas platesniam studijuojančiųjų ratui. Antrasis reikalavimas yra žemių ir federalinės vyriausybės susitarimas dėl skaitmenizacijos. Vokietijoje viskas yra gan sudėtinga, nes švietimas daugeliu atvejų yra žemių kompetencija. Todėl reikia nustatyti, kad federalinė vyriausybė ir žemės gali bendradarbiauti dėliojant bendrą skaitmenizacijos finansavimo programą. Trečiasis reikalavimas yra susijęs su aukštųjų mokyklų socialiniu susitarimu, kuriuo būtų siekiama finansuoti jų infrastruktūros plėtrą. Žinoma, paskutinius tris semestrus praleidome nuotolyje, bet juk nenorėčiau grįžti į universitetą su užsikimšusiais klozetais, neveikiančiais projektoriais ir byrančiomis sienomis. Gi aukštosios mokyklos yra ne tik studijų, bet ir socializavimosi vieta, kurioje visi turi jaustis gerai.
ŠAUKSMAS: Pakalbėkime apie bendresnius klausimus. Kokį vaidmenį turėtų vaidinti studentai universitete?
Loew: Man atrodo, kad vien pažvelgus į studentų skaičių ir kiek jų įtraukiama į sprendimų priėmimą, galima pamatyti milžinišką disbalansą, kaip aukštosiose yra padalinta valdžia. Studentai sudaro didžiausią aukštųjų bendruomenės dalį. Tačiau kas liečia valdžios padalijimą – ar tai senate, ar tai rektorate, ar tai visuose kituose organuose ar vietose, kuriose priimami sprendimai – vaizdas yra visai kitoks.
Todėl vienas pagrindinių mūsų reikalavimų yra ketvirčių paritetas visuose organuose. Tai reiškia, kad keturios aukštųjų bendruomenės grupės – mokslininkai, administracijos darbuotojai, studentai ir dėstytojai – turėtų būtų atstovaujamos lygiomis dalimis.
ŠAUKSMAS: O kokį vaidmenį turėtų vaidinti studentai nacionalinėje politikoje ir visuomenėje apskritai?
Loew: Per koronakrizę nemažai grupių užsiėmė lobizmu, pavyzdžiui, maitinimo ir pramogų įstaigų valdytojai. Mes studentai laikomi nei moksleiviais, nei darbuotojais. Kai kurie iš mūsų gyvena pas tėvus, kai kurie – savarankiškai. Taigi, svarbu studentus pristatyti kaip vieningą interesų grupę ir aiškiai skelbti, kad apstu labai konkrečių šią grupę liečiančių problemų.
Todėl būtina dalyvauti politikoje ir įvairiuose sprendimų organuose, pavyzdžiui, skirtinguose parlamentinio atstovavimo lygmenyse. Jeigu kalbėtume apie Vokietijos parlamentą, dabar turime nemažai žmonių, kurie vis dar studijuoja arba neseniai baigė studijas ir kurie ką tik buvo išrinkti į Bundestagą. Mūsų kaip studentų interesus vargiai geriau ir bepatenkinsi, kai žmonės iš auditorijos patenka tiesiai į parlamento posėdžių salę.
Prisijunk prie mūsų komandos:
ŠAUKSMAS: Ar jaunimas Vokietijoje yra labai apolitiškas?
Loew: Viskas priklauso nuo to, apie kokius skaičius kalbame. Jeigu žiūrime tik į aktyvumą studentų parlamentų arba senatų rinkimuose, tuomet atvirai pasakius skaičiai nedžiugina. Daugelyje aukštųjų jis siekia apie dešimt procentų, jei padėtis geresnė – daugiausiai 25 procentus. Natūralu, kad taip kyla legitimumo krizė.
Iš kitos pusės, pažiūrėkime į dalyvių skaičius judėjimuose kaip Fridays for Future ir Black Lives Matter arba migrantų palaikymo akcijose. Čia mobilizacijos potencialas yra nesuvokiamai didelis. Reikalą turime ne su apolitizuoto ar apolitiško jaunimo krize, bet nepakankamu politiškumo nukreiptumu.
Šiandien politikos moksluose aršiai diskutuojama dėl griežtose struktūrose angažuotis nenorinčių jaunų žmonių baimės įsipareigoti. Kaip studentų socialistų organizacija paprasčiausiai norime pamėginti pritraukti šiuos jaunus žmones ir įtikinti, kad jie savo interesus geriausiai gali realizuoti partijose ir jų jaunimo organizacijose.
ŠAUKSMAS: Ar studentija Vokietijoje apskritai yra pokyčius nešanti, organizuota ir įtakinga jėga?
Loew: Jei kalbame apie žemių lygmenį, tai studentų atstovybės turi savo regionines studentų sąjungas, kurios nevaidina jokio oficialaus parlamentinio vaidmens, nors ir gali būti pakviestos pasisakyti žemių parlamentų posėdžiuose ir klausymuose.
Partinės studentų organizacijos turi galimybę būti pakviestos patarti savo partijoms žemių ir federaliniame lygmenyje. Be to, federaliniu lygmeniu yra skėtinė studentų atstovybių organizacija, bet jai visgi nėra suteiktas joks teisinis statusas atstovauti visus šalies studentus.
Žinoma, mums to per maža. Studentų socialistų reikalavimas yra įsteigti nacionalinę studentų atstovybę, kuriai būtų suteiktos atitinkamos teisės.
Mūsų kaip studentų interesus vargiai geriau ir bepatenkinsi, kai žmonės iš auditorijos patenka tiesiai į parlamento posėdžių salę.
ŠAUKSMAS: Įsivaizduok, kad esi tokioje aukštojo mokslo sistemoje, kurioje studentų savivalda aiškiai skelbia ir didžiuojasi savo nepolitiškumu. Kokias argumentais apgintum poziciją, kad studentų savivaldai reikalingas politinis mandatas?
Loew: Pažvelgčiau į praeitį ir pasakyčiau, kad studentų savivaldos teisės, pavyzdžiui, teisė dalyvauti priimant sprendimus ir teisė tvarkyti savo finansus, nėra nukritusios iš dangaus. Jos buvo iškovotos pažangių kairiųjų jėgų kovoje prieš konservatyvų pasipriešinimą. Žinoma, galime sėdėti sudėję rankas ir sakyti, kad studentų atstovybes laikome paslaugų teikėjomis arba nepolitinėmis organizacijomis. Kai tik tai įvyks, konservatyvios politinės jėgos apribos jų teises. Tada mes liksime ir be finansavimo, ir be įtakos.
Dėl pažangos palaikymo ir dėl studentų įtakos reikia nuolat kovoti iš naujo. Matoma, kad su kiekviena įstatymo pataisa bandoma šias teises apriboti ir kaskart turime dėl jų kovoti. Ir kai studentų atstovybė sako, kad „mes esame paslaugų teikėja“, tada ir nereikalingas joks politinis studentų atstovavimas – jį galime pakeisti privačia paslaugas teikiančia įmone.
ŠAUKSMAS: Greičiausiai yra tokių klausimų, kurie yra svarbūs kiekvienai studentei ir studentui, nepriklausomai nuo jų pasaulėžiūros ar ideologijos. Ar nekyla iššūkis studentų savivaldoje varžantis su kitomis partinėmis studentų organizacijomis iš akių pamesti šias visiems bendras studentų problemas?
Loew: Mes laikomės dvejopos strategijos: iš vienos pusės, aktyviai imamės konkrečių politinių klausimų vietinėse studentų atstovybėse ir nacionaliniame lygmenyje, bet taip pat vykdome teorinį švietimą. Ir man atrodo, kad šiuos du dalykus galima gan gerai atskirti.
Tačiau minėti universalūs visų studentų interesai negali būti svarstomi atskirai nuo pamatinių ideologinių prielaidų. Pavyzdžiui, universalus kiekvieno studento interesas yra galimybė finansuoti savo studijas. Kaip studentų socialistų organizacija sakome: okay, mes norėtume kiekvienam studijuojančiam skirti maksimalias studentų socialinės išmokas, nepaisant jų tėvų pajamų dydžio. Liberalų ir konservatorių studentų organizacijos mato tą pačią problemą, tik šiuo atveju sakytų „Kaip tai?“ Juk pinigų galima prisidurti dirbant, o socialinė parama turėtų būti mokama tik pagal poreikius.
Žinoma, mes sprendžiame tas pačias politines problemas, bet siūlome iš pagrindų skirtingus sprendimus.
ŠAUKSMAS: Vokietijos aukštųjų mokyklų studentų parlamentų rinkimuose dažnai dalyvauja ir retkarčiais juos laimi ne tik partinės studentų organizacijos, bet ir nepartiniai sąrašai. Visgi kokie yra privalumai studentų savivaldoje organizuotis su partine studentų organizacija?
Loew: Mes kaip socialdemokratų partijos studentų organizacija laikomės dvigubos strategijos koncepto. Iš vienos pusės, laikome save partijos studentų organizacija, iš kitos – esame glaudžiai susiję su socialiniais judėjimais. Visgi iš esmės esame partinė jaunimo organizacija ir tai reiškia, kad turime imtis atstovavimo studentų parlamentuose ir studentų sąjungose.
Šiuo metu į socialinius judėjimus prisijungia daug jaunų žmonių ir partijos darosi vis nepopuliaresnės. Tačiau turime viešai kalbėti apie tai, kad vis dar gyvename parlamentinėje demokratijoje, kurioje interesų atstovavimas didžiąją dalimi vyksta per partijas. Aukštosios mokyklos ir jų vidaus politika gali tapti sumažintu mūsų visuomenės modeliu tam, kad galėtume suprasti, kaip veikia interesų atstovavimas. Pavyzdžiui, kaip veikia darbas frakcijose ir opozicijoje, kaip galima daryti įtaką sprendimų priėmimui. Todėl yra labai aktualu, kad aukštosiose aktyviai veiktų partinės jaunimo organizacijos.
ŠAUKSMAS: Laura, ačiū už pokalbį.
Pokalbį vedė Domas Lavrukaitis.