Studentų korporacijos – pavargę herojai

Studentų korporacijoms reikia aiškios vizijos, kaip turėtų atrodyti studento ir universiteto gyvenimas. Kitaip jos taps pamirštu studentų judėjimų istorijos blizgučiu.

Ke­liuo­se Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se pir­mą ru­dens sa­vai­tę ką tik iš­kep­ti pir­ma­kur­siai iš­vys­ta keis­tą re­gi­nį. Stu­den­tams pri­si­sta­to iš pir­mo žvilgs­nio spal­vin­ga drau­gi­ja – mar­gai ke­pu­rė­mis pa­si­da­bi­nu­si, var­to­jan­ti įmant­rius lo­ty­niš­kai-vo­kiš­kus ter­mi­nus ir sun­kiai pa­aiš­ki­nan­ti sa­vo eg­zis­ta­vi­mo prie­žas­tis. Tarp jų mi­ni­mos drau­gys­tė, as­mens to­bu­lė­ji­mas, at­sa­ko­my­bė ir kt. – są­vo­kos, ku­rios ma­ža ką pa­sa­ko apie jų veik­los tu­ri­nį ir ku­rios ran­da­mos bet ku­ria­me or­ga­ni­zuo­tų žmo­nių būryje.

Sa­vo ruož­tu kor­po­ran­tai nu­ž­vel­gia fuk­sus kaip ga­li­my­bę pra­tęs­ti sa­vo nyks­tan­čią ins­ti­tu­ci­ją. Kai ku­rioms kor­po­ra­ci­joms taip striu­ka, kad jos tu­ri su­gal­vo­ti vis iš­ra­din­ges­nių bū­dų įtrauk­ti nau­jų na­rių, pvz., pa­kvie­ti­mais į už­sie­nio ke­lio­nes. Kaip kor­po­ra­ci­jos per­ėjo į šį sąs­tin­gį? Ko­kia yra lie­tu­viš­kų kor­po­ra­ci­jų pra­ei­tis, da­bar­tis ir ateitis?

Kilni pradžia

Stu­den­tų kor­po­ra­ci­jos (vok. Corps) at­si­ra­do XVIII a. pa­bai­go­je Vo­kie­ti­jo­je. Jų at­si­ra­di­mą įkvė­pė ap­švie­tos ir vo­kiš­ko­jo idea­liz­mo idė­jos, o jų pag­rin­di­nis tiks­las bu­vo as­me­ny­bės la­vi­ni­mas. Dėl idea­liz­mo dva­sios kor­po­ra­ci­joms ne­rei­kė­jo po­li­ti­nės prog­ra­mos, ka­dan­gi kor­po­ran­tai ti­kė­jo, kad iš­la­vin­ta as­me­ny­bė sa­vai­me tar­nau­ja visuomenei. 

Kor­po­ra­ci­jos iš pat pra­džių sten­gė­si bū­ti stu­den­ti­jos eli­tu. 1811 m. Prū­si­jo­je vi­siš­kai pa­nai­ki­nus bau­džia­vą ir pa­lei­dus luo­mus kil­min­gų­jų stu­den­tų sta­tu­sas ra­di­ka­liai pa­si­kei­tė, ka­dan­gi jie uni­ver­si­te­te ne­be­bu­vo vie­nin­te­lė so­cia­li­nė gru­pė. To­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis kor­po­ra­ci­jos mė­gi­no tarp stu­den­tų iš­lai­ky­ti ir stip­rin­ti bu­vu­sio aris­to­kra­ti­jos luo­mo idėjas. 

Patiko straipsnis? Paremk mus:

Pra­ėjus me­tams po bau­džia­vos pa­nai­ki­ni­mo su­si­bū­rė nau­jo ti­po stu­den­tų drau­gi­jų pirm­ta­kė – Ur­bur­schenschaft. Ji, pa­ly­gi­nus su kor­po­ra­ci­jo­mis, bu­vo de­mo­kra­tiš­kes­nė. Šio ti­po drau­gi­jos rei­ka­la­vo iš­for­muo­ti su­si­skal­džiu­sios Vo­kie­ti­jos uni­ver­si­te­tų stu­den­tų drau­gi­jas ir su­jung­ti jas į vie­ną or­ga­ni­za­ci­ją. Iš pat pra­džių Bur­schenschaft drau­gi­jos bu­vo po­li­ti­nės, pag­rin­di­nis jų po­li­ti­nis tiks­las – vie­nin­ga ir de­mo­kra­tiš­ka Vo­kie­ti­jos vals­ty­bė. Iki 1815 m. di­džio­ji da­lis vo­kiš­kuo­se uni­ver­si­te­tuo­se vei­kian­čių stu­den­tų drau­gi­jų or­ga­ni­zuo­da­vo­si pa­gal stu­den­tų kil­mės re­gio­ną. Bur­schenschaft drau­gi­joms tai bu­vo su­skal­dy­tos feo­da­li­nės Vo­kie­ti­jos simbolis.

Bur­schenschaf­ten pa­pli­ti­mas vo­kiš­ko­se že­mė­se iš­kė­lė di­de­lį iš­šū­kį kor­po­ra­ci­joms, ka­dan­gi anų­jų ega­li­ta­riz­mas tie­sio­giai prieš­ta­ra­vo kor­po­ran­tų siū­lo­mai so­cia­li­nei di­fe­ren­cia­ci­jai. Iš Bur­schenschaft drau­gi­jų 1840 m. iš­si­vys­tė ra­di­ka­les­nis stu­den­tų ju­dė­ji­mas Pro­g­ress. Ja­me pan­ger­ma­niz­mas tu­rė­jo ma­žes­nę reikš­mę ir šis ju­dė­ji­mas bu­vo pro­g­re­sy­ves­nis, ka­dan­gi rei­ka­la­vo eli­ti­nių stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų už­da­ry­mo, pri­ei­na­mo moks­lo be­si­for­muo­jan­čiai vi­du­ri­nia­jai kla­sei ir Men­sur (kor­po­ran­tų prak­ti­kuo­to fech­ta­vi­mo­si, skir­to stu­den­tų gin­čams spręs­ti) pa­nai­ki­ni­mo. Kor­po­ran­tų aky­se šie nau­ji ju­dė­ji­mai at­mie­šė se­ną­sias stu­den­ti­jos tra­di­ci­jas. Ypač prie­šiš­ki jie bu­vo Pro­g­ress ju­dė­ji­mui, nes jis ga­lu­ti­nai pa­kir­to bet ko­kias kor­po­ran­tų pre­ten­zi­jas į ly­de­rys­tę tarp stu­den­tų. Ne­pai­sant be­si­kei­čian­čių po­li­ti­nių ir so­cia­li­nių ap­lin­ky­bių, kor­po­ra­ci­jos ne­si­sten­gė pri­si­tai­ky­ti ir ti­kė­jo, kad jų siū­lo­mos idė­jos stu­den­tui bu­vo idealios.

To­dėl kor­po­ran­tai to me­to pro­ce­suo­se da­ly­va­vo tar­si iš ma­si­nės iner­ci­jos. Pa­vyz­džiui, 1848 m. Frank­fur­to – pir­ma­ja­me de­mo­kra­tiš­kai rink­ta­me vi­sos Vo­kie­ti­jos – par­la­men­te iš 809 na­rių 120 bu­vo kor­po­ran­tai, ta­čiau jie be­veik ne­da­ly­va­vo su­ki­li­muo­se, ku­rie lei­do su­šauk­ti šį par­la­men­tą. Pa­ra­dok­sa­lu, kad kor­po­ran­tų veik­la at­si­nau­ji­no, kai 1871 m. bu­vo su­kur­ta vie­nin­ga Vo­kie­ti­jos Im­pe­ri­ja. Pa­sta­ro­ji bu­vo teo­riš­kai de­mo­kra­tiš­ka, ta­čiau di­džiau­sią įta­ka jo­je tu­rė­jo mo­nar­chis­ti­nių, kon­ser­va­ty­vių, re­ak­cio­nie­riš­kų ir an­ti­de­mo­kra­tiš­kų pa­žiū­rų ir ka­ri­nio eli­to jė­gos. Im­pe­ri­jos lai­ko­tar­piu kor­po­ra­ci­jos tar­na­vo kaip šių gru­pių bū­si­mų kul­tū­ros ir po­li­ti­kos kad­rų ugdytojos.

Lietuviški kontekstai

Kor­po­ra­ci­jų tra­di­ci­jas į Lie­tu­vą at­ve­žė vo­kiš­kuo­se uni­ver­si­te­tuo­se stu­di­ja­vu­si in­te­li­gen­ti­ja. Tar­pu­ka­rį kor­po­ra­ci­jos es­min­gai sky­rė­si nuo sa­vo pirm­ta­kių Vo­kie­ti­jo­je – jos tu­rė­jo aiš­kias ideo­lo­gi­nes ir mo­ra­li­nes nuo­sta­tas, ku­rioms ak­ty­viai an­ga­ža­vo­si. Dėl įta­kos stu­den­tų kul­tū­ri­niam ir po­li­ti­niam gy­ve­ni­mui įtam­pa tarp skir­tin­gų pa­žiū­rų kor­po­ra­ci­jų kar­tais per­ei­da­vo iki fi­zi­nių su­si­dū­ri­mų. 1925 m. ru­de­nį Lie­tu­vos uni­ver­si­te­te vy­ko pir­mo­sios kor­po­ran­tų peš­ty­nės, kai vie­šą stu­den­tų so­cia­lis­tų paskai­tą ban­dė su­truk­dy­ti de­ši­nių­jų or­ga­ni­za­ci­jų stu­den­tai. Gy­vas stu­den­ti­jos or­ga­ni­za­ci­jų gy­ve­ni­mas liu­di­ja, kad kaž­ka­da lie­tu­viš­kos kor­po­ra­ci­jos kė­lė stu­den­tams svar­bius klau­si­mus ir tu­rė­jo ką jais pa­sa­ky­ti.

TAIP PAT SKAITYK

Iš es­mės kor­po­ra­ci­jos tar­pu­ka­rio uni­ver­si­te­te at­li­ko par­ti­jų stu­den­tų spar­no vaid­me­nį. Tuo­me­ti­nė Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Stu­den­tų at­sto­vy­bė – uni­ver­si­te­to val­dy­mo or­ga­nas, ku­ris vei­kė kaip stu­den­tų par­la­men­tas – dėl nuo­la­ti­nių ideo­lo­gi­nių gin­čų bu­vo ta­pu­si stu­den­tų po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo cen­t­ru. Per slap­tus vi­suo­ti­nius rin­ki­mus į at­sto­vy­bę so­cia­lis­ti­nių, ka­ta­li­kiš­kų, tau­ti­nin­kiš­kų ir li­be­ra­lių pa­krai­pų stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jos su­sirung­da­vo dėl stu­den­tų bal­sų. Ta­čiau po 1926 m. per­vers­mo pa­ma­žu bu­vo ap­kar­py­ta ir uni­ver­si­te­to au­to­no­mi­ja, ir už­kar­dy­tos prie­lai­dos reikš­tis ne­tau­tiš­kų pa­žiū­rų jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms. Vy­riau­sy­bei pa­lan­kios drau­gi­jos gau­da­vo pa­ra­mą iš šios ideo­lo­gi­jos ša­li­nin­kų, už­ėmu­sių su švie­ti­mu ir kul­tū­ra su­si­ju­sius vals­ty­bės postus. 

Mums svar­bios ne tar­pu­ka­rio kor­po­ra­ci­jų ideo­lo­gi­nės li­ni­jos (dėl ku­rių ga­li­ma gin­čy­tis), bet jų vyk­dy­mo ir bu­vi­mo fak­tas. Šian­die­nos kor­po­ran­tams At­ei­ti­nin­kų Drau­go­vės Abs­ti­nen­tų Kor­po­ra­ci­jos veik­los tiks­las tur­būt su­kel­tų tik men­ką šyp­se­nė­lę, ta­čiau jos tar­pu­ka­rio an­ga­žuo­tu­mas ir or­ga­ni­za­ci­nė veik­la pa­gal aiš­kią prog­ra­mą pra­len­kia bet ko­kius šian­die­nos ne­re­gu­lia­rius su­sė­di­mus prie alaus in der Kne­i­pe.

Muziejinis korporatyvizmas

Kor­po­ra­ci­joms Va­ka­ruo­se pas­ku­ti­nį di­de­lį smū­gį su­da­vė sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio stu­den­tų ju­dė­ji­mai (1968 m. ge­gu­žės re­vo­liu­ci­ja). Vo­kie­ti­jo­je, kor­po­ra­ci­jų tė­vy­nė­je, 1928–1929 moks­lo me­tais dau­giau nei pu­sė stu­den­tų bu­vo kor­po­ran­tai, 1970 m. – tik ket­vir­ta­da­lis, o šian­dien jų skai­čius ne­sie­kia nė vie­no pro­cen­to. Lie­tu­vo­je an­ga­žuo­tų kor­po­ra­ci­jų tra­di­ci­ja nu­trū­ko dėl so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos, ku­ri su­klasto­jo ta­ria­mą stu­den­ti­jos po­li­ti­nių pa­žiū­rų vie­ny­bę ir už­kir­to ke­lią jai or­ga­ni­zuo­tis iš apačios.

Šian­dien Lie­tu­vo­je tik ka­ta­li­kiš­kos pa­krai­pos kor­po­ra­ci­jos vis dar vei­kia pa­gal aiš­kią ideo­lo­gi­nę li­ni­ją. Ta­čiau kaip ir ki­tos kor­po­ra­ci­jos jos ne­tu­ri jo­kios įta­kos stu­den­tų po­li­ti­kos lau­kui. Ži­no­ma, nai­vu ti­kė­tis iš kor­po­ran­tų to­kio ak­ty­vu­mo kaip XIX a. Vo­kie­ti­jo­je ar XX a. Lie­tu­vo­je. Dar dau­giau: bū­tent nostal­gi­ja yra pag­rin­di­nis veiks­nys, ku­ris pa­ker­ta ir kon­ser­vuo­ja iš­li­ku­sias korporacijas.

Prisijunk prie mūsų komandos:

Vis tvir­tes­nis se­nų tra­di­ci­jų tei­gi­mas tik­rai ne­iš­gel­bės mer­din­čių kor­po­ra­ci­jų. Jos iš sa­vo auk­so am­žiaus ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti ge­bė­ji­mo kel­ti stu­den­tams ak­tu­alius klau­si­mus ir pa­siū­ly­ti jų spren­di­mus. Jos tu­ri nu­si­brėž­ti aiš­kų vaiz­di­nį, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti stu­den­to ir uni­ver­si­te­to pa­sau­lis ir kaip šį vaiz­di­nį įgy­ven­din­ti. Nuo kor­po­ran­tų ly­de­rių su­ge­bė­ji­mų at­lik­ti šiuos dar­bus pri­klau­sys or­ga­ni­za­ci­jų li­ki­mas. Ki­tu at­ve­ju jos taps pa­kas­tu ir pa­mirš­tu stu­den­tų ju­dė­ji­mų is­to­ri­jos blizgučiu.

Ko­kie klau­si­mai, ku­rie da­bar nė­ra ap­ta­ria­mi prie alu­čio bo­ka­lų, ga­lė­tų su­grą­žin­ti kor­po­ra­ci­joms or­ga­ni­za­ci­nę sėk­mę ir įta­ką tarp stu­den­tų? Sa­višvie­ta ir dė­me­sys ga­biau­siems stu­den­tams nu­ver­tė­jan­čio vi­suo­ti­nio aukš­to­jo moks­lo aki­vaiz­do­je, pro­fe­si­nio kor­po­ra­ty­viz­mo – na­rių dar­bo tei­sių gy­ny­bos, sa­vi­šal­pos ir so­li­da­ru­mo – tra­di­ci­jų at­gai­vi­ni­mas stu­den­tams ma­siš­kai dir­bant ir įsi­jun­gi­mas į stu­den­tų sa­vi­val­dą ir ideo­lo­gi­nių-mo­ra­li­nių po­zi­ci­jų už­ėmi­mas – tai tik ke­li pa­siū­ly­mai, kaip kor­po­ra­ci­jos ga­lė­tų su­kur­ti pras­mę sa­vo veik­lai, vie­to­je nu­ma­no­mo ap­gai­les­ta­vi­mo dėl kor­po­ra­ty­viz­mo su­ny­ki­mo ir ban­dy­mų už­kon­ser­vuo­ti pa­se­nu­sį so­cia­li­nį preparatą.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete. VDU Šauksmo draugijos sekretorius ir jos leidžiamo žurnalo atsakingasis redaktorius. 2019–2020 metais ėjo VU SA parlamento nario pareigas.

Taip pat skaityk

Partijų planas D

Prievolės rinkimų komitetams ir idėjų kalvės politinėms partijoms – naujas įstatymas turėjo sustiprinti demokratiją Lietuvoje. Praėjus