/

Dirbk, studente, dirbk!

Nė viena studentų organizacija Lietuvoje neturi vieningos pozicijos dėl dirbančių studentų. Kol kas neaišku, ar nacionaliniu mastu darbo ir studijų derinimas yra palaikomas, ar ne, ar ši problema tiesiog ignoruojama.

Ge­gu­žės 22 d. VU Se­na­to sa­lė­je vy­ko pir­ma­sis nau­jo­jo stu­den­tų Par­la­men­to po­sė­dis. Jo me­tu bu­vo iš­rink­ta Par­la­men­to pir­mi­nin­kė Vy­gai­lė Vil­čiauskai­tė. Per 3 va­lan­dų su­si­ti­ki­mą 40 stu­den­tų at­sto­vų tu­rė­jo ap­svars­ty­ti 5 klau­si­mus. Jei­gu vi­sas lai­kas bū­tų skir­tas tik dis­ku­si­jai, vie­nam klau­si­mui kiek­vie­nas Par­la­men­to na­rys bū­tų tu­rė­jęs 54 sekundes.

Dėl tech­no­kra­ti­niais klau­si­mais – prog­ra­mos „Be eti­ke­čių“ ata­skai­tos pa­tvir­ti­ni­mo, in­te­g­ra­ci­jos ty­ri­mų duo­me­nų pri­sta­ty­mo, kon­tak­ti­nio as­mens fa­kul­te­tuo­se pa­rei­gy­bių ap­ra­šo tvir­ti­ni­mo – už­kiš­tos die­no­tvar­kės Par­la­men­tui ne­li­ko lai­ko kal­bė­tis apie prob­le­mas, rei­ka­lau­jan­čias stu­den­tų ir jų at­sto­vų dė­me­sio. O to­kio klau­si­mo, ku­ris ak­tu­alus ne tik VU, bet ir vi­sos Lie­tu­vos stu­den­ti­jai, šia­me po­sė­dy­je būta.

Trum­pai: VU SA Pre­zi­den­tas Klau­di­jus Me­lys Par­la­men­tui pa­tei­kė svars­ty­ti po­zi­ci­ją dėl ma­gist­ran­tū­ros stu­den­tų tvar­ka­raš­čių. Do­ku­men­te nu­ro­do­mi pa­siū­ly­mai uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jai, ku­rių pag­rin­du re­ko­men­duo­ja­ma ko­re­guo­ti dės­ty­to­jų dar­bo lai­ką pa­gal dir­ban­čių ma­gist­ran­tų reikalavimus.

Rei­kia pa­brėž­ti, kad nė vie­na stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja Lie­tu­vo­je ne­tu­ri vie­nin­gos po­zi­ci­jos dėl dir­ban­čių stu­den­tų. Kol kas ne­aiš­ku, ar na­cio­na­li­niu mas­tu dar­bo ir stu­di­jų de­ri­ni­mas yra pa­lai­ko­mas, ar ne, ar ši prob­le­ma tie­siog ig­no­ruo­ja­ma. To­dėl po­zi­ci­ja dėl tvar­ka­raš­čių tu­ri bū­ti svars­to­ma iš­sa­miai (t. y., dis­ku­ta­vus il­giau nei pus­va­lan­dį), ki­taip ri­zi­kuo­ja­ma leng­vai su­kur­ti pre­ce­den­tą, kuo­met stu­den­tų at­sto­vai pa­lai­ko dir­ban­čio stu­den­to idėją.

Su kiek­vie­na po­zi­ci­ja at­ei­na ir at­sa­ko­my­bė. Tad ar Par­la­men­tas svars­ty­tų, kaip pa­dė­ti dir­ban­tiems stu­den­tams, ku­rie ne­re­tai dir­ba pras­tai ap­mo­ka­mus, ne­sta­bi­lius dar­bus, ku­riuo­se nes­tin­ga dar­bo tei­sės pa­žei­di­mų? Do­ku­men­tas tu­rė­tų įta­kos ne tik stu­den­tams – pa­tvir­ti­nus šią po­zi­ci­ją bū­tų su­teik­tas pag­rin­das ad­mi­nist­ra­ci­jai lais­vai dė­lio­ti ne vie­no už­im­to, pa­var­gu­sio ir pras­tai ap­mo­ka­mo dės­ty­to­jo dar­bo gra­fi­ką. Ne­re­tas SA na­rys svars­to, kaip bū­tų ga­li­ma pa­kel­ti švie­ti­mo ko­ky­bę; šią po­zi­ci­ją at­me­tus si­tu­aci­ja bent nepablogėtų.

Už­si­ėmi­mų ko­ky­bė pri­klau­so nuo dės­ty­to­jų, ku­rie pa­gal šį do­ku­men­tą tu­rės dės­ty­ti anks­ti ry­te ar­ba vė­lai va­ka­re, ke­lias die­nas iš ei­lės. Už ki­tą pu­sę stu­di­jų ko­ky­bės yra at­sa­kin­gi stu­den­tai. Kaip moks­lai ga­li bū­ti gal­vo­je at­ėjus į se­mi­na­rą ar paskai­tą po dar­bo? Ar tik­rai rei­ka­lin­ga Par­la­men­to po­zi­ci­ja, ku­ri ska­ti­na dės­ty­to­jų uji­mą ir pa­tei­si­na at­mes­ti­nas stu­di­jas? Ar tai są­ži­nin­ga ne­dir­ban­čių stu­den­tų atžvilgiu?

Ke­li at­sto­vai dis­ku­si­jos me­tu mi­nė­jo, jog šie pa­siū­ly­mai ga­lio­ja tik ma­gist­ran­tams, ku­riems yra svar­bi dar­bo prak­ti­ka. Nie­kas ne­kal­bė­jo apie ma­gist­ran­tų stu­di­jų prog­ra­mo­se nu­ma­ty­tus kre­di­tus prak­ti­kai ir apie tai, jog dėl da­lies dir­ban­čių bū­tų au­ko­ja­mi moks­lams at­si­dė­ju­sių stu­den­tų in­te­re­sai. Pa­gal šias re­ko­men­da­ci­jas su­tvar­ky­ti dės­ty­to­jų gra­fi­kai pa­veik­tų ne tik ma­gist­ran­tus. Dau­gu­ma dės­ty­to­jų dir­ba su stu­di­juo­jan­čiais pir­mo­jo­je stu­di­jų pa­ko­po­je, to­dėl bet ko­kie II pa­ko­pos stu­di­jų tvar­ka­raš­čių po­ky­čiai sa­vai­me pa­lies ir ki­tų stu­di­jų organizavimą.

Kaip tei­sin­gai pa­ste­bė­jo Par­la­men­to na­rys iš Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­to Man­tas Žy­gus, „dir­ban­čio stu­den­to“ idė­ja ne tik ne­ati­tin­ka rea­ly­bės, bet daž­nai yra pa­pras­čiau­sias me­las. Ne­pai­sant ape­lia­ci­jų į nu­ma­to­mas šios po­zi­ci­jos pa­sek­mes stu­den­tų ir dės­ty­to­jų dar­bo bei gy­ve­ni­mo ko­ky­bei bei šių uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nių so­li­da­ru­mui, po­zi­ci­ja ne­bu­vo vi­siš­kai at­mes­ta. Klau­si­mą nu­spręs­ta ati­dė­ti, o jo nag­ri­nė­ji­mui su­bur­ta dar­bo gru­pė iš 7 Par­la­men­to na­rių, tarp ku­rių yra ir šauks­mi­nin­kų atstovas.

Stu­den­tų dar­bas nė­ra iš­im­ti­nai VU prob­le­ma – ji ga­ji vi­so­se Lie­tu­vos aukš­to­sio­se. Šauks­mi­nin­kų po­zi­ci­ja dar­bo ir stu­di­jų klau­si­mu yra griež­ta: stu­den­tų dar­bas yra nie­kaip ne­pa­tei­si­na­mas, ši prob­le­ma il­guo­ju lai­ko­tar­piu tu­ri bū­ti spren­džia­ma ir so­li­da­rios stu­den­tų sa­vi­val­dos, ir na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos. Dar­bo de­ri­ni­mas su moks­lu nei­gia­mai at­si­lie­pia ne tik tik dir­ban­čio stu­den­to stu­di­jų ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, bet ir stu­den­ti­jai bei pro­fe­sū­rai apskritai.

MOSTA duo­me­nys ro­do, kad reikš­min­ga da­lis stu­den­tų dir­ba, ka­dan­gi tai yra jų as­me­ni­nis ar­ba šei­mos pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. Trum­puo­ju ir vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu stu­den­tų at­sto­vai tu­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už dirb­ti pri­va­lan­čius stu­den­tus. Ta­čiau ne­re­tai stu­den­tai dar­buo­ja­si sa­vo no­ru – jiems stu­di­jos tė­ra ke­lias dip­lo­mo link. Vis dėl­to stu­den­to pa­rei­ga yra stu­di­juo­ti (tai nė­ra tik mo­ra­li­nis tei­gi­nys – jį tei­siš­kai įtvir­ti­na stu­den­to pa­ra­šas ant stu­di­jų sutarties).

At­si­žvel­giant į aukš­čiau ap­ra­šy­tą si­tu­aci­ją VU Par­la­men­te, šauks­mi­nin­kai ra­gi­na stu­den­tus ati­džiai sek­ti sa­vo at­sto­vų veik­lą vie­ti­niuo­se sa­vi­val­dos or­ga­nuo­se, pa­tiems įsi­trauk­ti į dis­ku­si­jas, kreip­tis į sa­vo at­sto­vus, tei­rau­tis jų po­zi­ci­jos dėl dar­bo ir stu­di­jų klau­si­mų ir įpa­rei­go­ti juos at­si­žvelg­ti į pa­sta­bas. Į šį pa­na­šūs spren­di­mai daž­nai pri­ima­mi at­sto­vų vien­bal­siu pri­ta­ri­mu, iki ga­lo ne­su­pra­tus ir ne­ap­ta­rus jų reikš­mės studentijai.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk

Į save per svetur

Asmeninė istorija, kaip palikus savąją aplinką galima geriau pažinti save ir savo šalį.

Tolimas ir artimas

Karo padariniai studentams kelia socialinių sunkumų. Savivalda ir Vyriausybė vėl neatliko namų darbų.