Tekste „VDU reikia viešosios valgyklos“ kritikavome Studentų atstovybės abejingumą studentų maitinimosi poreikiams bei iškėlėme viešosios valgyklos pasiūlymą. Norint praktiškai įgyvendinti kol kas padebesiuose kabančią idėją, reikalingas aktyvių studentų įsitraukimas ir kolektyvinis studentijos ir administracijos darbas. Toliau pateikiame mūsų viziją valgyklai K. Donelaičio g. 52 pastate kaip galimą studentų ir universiteto administracijos jungtinį projektą.
Ką? / What? / Что? / Was? / Quoi?
Valgykla yra vieta, kurioje vyksta du dažnam žmogui patrauklūs procesai: maitinimasis ir viešasis gyvenimas. Valgykla suteiktų galimybę ne tik pigiai numalšinti alkį, bet ir erdvę trūkinėjančio bendruomenės gyvenimo gaivinimui. Valgykloje su bendrakursiu ar profesoriumi kramtant sveiką ir pigų kepsnį galima svarstyti rūpimus klausimus. Argi ne pati tikriausia antikinė kalokagatija – kūno ir minties harmonija?
Būsimą valgyklą regime kaip bendruomenės poreikius tenkinančią erdvę – ji turėtų būti lengvai pritaikoma kultūrinėms reikmėms: renginiams, diskusijoms, įvairiems susitikimams ir naujų tradicijų (pavyzdžiui, Common Hour – bendruomenės susibūrimams bendrai paskaitai) kūrimui. Galimybė spontaniškai inicijuoti kultūrinį bendruomenės vyksmą padėtų išjudinti stagnuojantį universiteto socialinį gyvenimą.
Įsteigus valgyklą studentas, užuot plūkęsis ieškodamas pigesnės pietų alternatyvos mieste, galėtų valgyti kartu su bendruomenės nariais, nepatirdamas socialinės atskirties dėl skirtingų materialinių galimybių.
Svarbūs dalyviai
Siūlymas steigti viešąją valgyklą VDU turėtų nuskambėti ne tik kaip spontaniškas raginimas universiteto administracijai, tačiau ir kaip kvietimas pademonstruoti studentišką savarankiškumą. Tiesmukas reikalavimas valgyklos modeliu galutinai pasirūpinti administracijai tebūtų studentų nelaisvės ir tingumo išraiška. Universitete egzistuoja nedaug, tačiau pakankamai kūrybinės energijos nestokojančių studentų, kurių įžvalgos ir dalyvavimas galėtų valgyklos įkūrimą sutelkti studentijos rankose. Ypač svarbi šiuo klausimu bus ir Studentų atstovybės pozicija. Jeigu SA atgautų studentų pasitikėjimą, ji galėtų tapti valgyklos dalininke ir studentų interesų gynėja jos valdymo procese.
Valgyklos projekte galėtų dalyvauti ir savo studijų dalykus norintys pritaikyti studentai. Prie valgyklos administravimo galėtų prisidėti susidomėję verslo ir ekonomikos programų studentai arba „Verslumo akademijos“ nariai. Ypač praverstų idėjos apie tvarų viešojo maitinimo modelį, taip pat rizikų, veiklos išlaidų, verslo plano ar rinkos tyrimai. Ieškant praktinių būdų užtikrinti ekologiško maisto pasiūlą ir švietimą apie visavertę mitybą galimas bendradarbiavimas su Žemės ūkio akademijos mokomuoju ūkiu. Estetinį valgyklos vaizdą ir jos veiklą kaip alternatyvios kultūros erdvę galėtų organizuoti Menų fakulteto, Muzikos akademijos studentai. Valgykla kaip bendras universiteto studentijos projektas suteiktų galimybę atlikti studijų praktiką, kuri būtų naudinga visai universiteto bendruomenei.
Teisinis modelis
Kad valgykla pasistūmėtų arčiau realybės, reikia aptarti jos juridinę formą. Pastaroji turėtų užtikrinti, kad i) studentija ir universiteto administracija galėtų valdyti įmonę atviru ir demokratišku būdu, ii) maitinimas būtų vykdomas žemesnėmis nei rinkos kainomis, iii) valgyklos kaip pelno nesiekiančios įstaigos statusas nekistų. Tokiems tikslams pasiekti tinka Viešosios įstaigos (VšĮ) teisinė forma. Šią formą renkasi pelno nesiekianti organizacija, kuri vykdo veiklą, tenkinančią viešuosius interesus.
VšĮ gali steigti ir vienas, ir daug fizinių ir (ar) juridinių asmenų. Taip užtikrinama, kad įmonėje veiktų sprendimų priėmimo organas, kuriame būtų po lygiai studentų ir universiteto darbuotojų atstovų. Įmonės dalininkų teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims. Tai leidžia vykdyti studentų ir administracijos atstovų rotaciją ir vykdyti rinkimus į sprendimų priėmimo organą.
VšĮ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – įmonės dalininkai atsako tik tuo turtu, kurį įnešė į įmonę, o jų asmeninis turtas lieka apsaugotas. Valgykla kaip VšĮ galėtų gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2 % paramą iš fizinių asmenų. Ją remti galėtų kitos studentų organizacijos ir prie jos išlaikymo galėtų prisidėti studentai, universiteto darbuotojai arba tretieji asmenys. VšĮ statusas taip pat leistų dalyvauti vietiniuose ir tarptautiniuose projektuose. Finansinę veiklos pusę palengvina ir lengvatinis 5 % pelno mokestis, taikomas neviršijus atitinkamo darbuotojų skaičiaus ir metinių pajamų.
VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą, tiesiogiai susijusią su jos įstatuose nurodyta visuomenine veikla. Valgyklos įstatuose turėtų būti nurodytos tos veiklos, kurios i) leistų užtikrinti geresnį studentų ir universiteto darbuotojų socialinį aprūpinimą, ii) studentams suteiktų ūkio tvarkymo ir savivaldos patirties, iii) galimybę šviesti universiteto bendruomenę bei likusią visuomenę apie sąžiningą darbo praktiką ir sveiką mitybą.
VšĮ veiklai taikomi keli apribojimai: pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl pinigus iš įmonės galima gauti tik joje dirbant, VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB ir negali verstis jos įstatuose nenurodyta veikla. Tokie apribojimai yra palankūs valgyklos organizavimui – jie užtikrina bendruomenės interesų apsaugą.
Pabaigai
Viešosios įstaigos teisine forma veikianti valgykla leis spręsti sveiko ir pigaus maitinimo vietų trūkumą ir sutrūkinėjusio universitetinio viešojo gyvenimo problemas. Valgykla būtų ne tik bendruomenės telkimo vieta ir galimybė gerinti studentų socialinę padėtį, o ir geriausia pradžia atkurti viešąjį gyvenimą.
