Studentų balsas Seimo rinkimuose

Už ką balsuoti studentams? Kad galėtume atsakyti į šį klausimą, rinkimuose į Seimą dalyvaujančioms didžiosioms partijoms pateikėme studentų politikos anketą ir įvertinome jų programas iš studentiškos perspektyvos.

Stu­den­tų in­te­re­sai ap­ima pla­tų klau­si­mų spekt­rą. Be aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­kos jiems taip pat svar­būs klau­si­mai apie mo­kes­čius, ža­lią­ją po­li­ti­ką ir dar­bo tei­sę. Stu­den­tų kas­die­ny­bę lie­čia ir kul­tū­ri­niai klau­si­mai: LGBT+ bend­ruo­me­nės ir mo­te­rų tei­sės bei per­tek­li­nė bau­džia­mo­ji teisė.

Jei­gu apie šiuos bend­rus in­te­re­sus ir tai, ką jų at­žvil­giu tu­ri pa­sa­ky­ti par­ti­jos, stu­den­tai ga­li ras­ti in­for­ma­ci­jos spau­do­je ir vie­šo­jo­je erd­vė­je, tai apie stu­den­tiš­kus rei­ka­lus in­for­ma­ci­jos itin trūks­ta. Ne­nuo­sta­bu – nė vie­na stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja neskel­bia, ku­rioms par­ti­joms ar kan­di­da­tams ir ko­dėl stu­den­tai tu­rė­tų pa­reikš­ti palaikymą.

Ka­dan­gi nie­kas ki­tas be stu­den­tų jų rei­ka­lų ne­ap­tars, sa­vo klau­si­mų an­ke­to­je ir prog­ra­mų ver­ti­ni­me dau­giau­siai dė­me­sio sky­rė­me bū­tent aukš­to­jo moks­lo klausimams.

Šauksmininkų anketa

An­ke­tą pa­tei­kė­me Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jai (LSDP), Tė­vy­nės sąjungai–Lietuvos krikš­čio­nims de­mo­kra­tams (TS–LKD), Lais­vės par­ti­jai (LP), Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džiui (LRLS) ir Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai (LVŽS). Ne­pai­sant pa­kar­to­ti­nių ban­dy­mų su­si­siek­ti, pa­sta­ro­ji par­ti­ja an­ke­tos neužpildė.

Rei­tin­ge pa­gal at­sa­ky­mus į an­ke­tą pir­mą­ją vie­tą už­ima so­cial­de­mo­kra­tai, nu­ro­dę pa­lan­kiau­sią po­zi­ci­ją aka­de­mi­nių ir ne­a­ka­de­mi­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų, stu­den­tų sa­vi­val­dos ir pa­ra­mos klausimais.

Ant­ro­je vie­to­je – sa­vo prog­ra­mo­je ma­žai dė­me­sio švie­ti­mui sky­rę, bet at­sa­ky­mais į an­ke­tos klau­si­mus at­si­g­rie­bę konservatoriai.

Po TS–LKD su pa­na­šiais re­zul­ta­tais ri­kiuo­ja­si abi li­be­ra­lios par­ti­jos. LP ir LRLS aukš­to­jo moks­lo at­žvil­giu re­mia­si iš es­mės pa­na­šiais įsi­ti­ki­ni­mais: ne­pai­sant pa­sta­ro­jo de­šimt­me­čio ne­sėk­mių, aukš­ta­sis moks­las vis tiek tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­mas pa­gal rin­kos lo­gi­ką. Že­mą šių par­ti­jų įver­ti­ni­mą lė­mė ir su lo­gi­ka pra­si­len­kian­tis vie­šų­jų iš­lai­dų au­gi­mas ma­ži­nant mokesčius. 

Penki studentų balso verti socialdemokratų kandidatai

Nors so­cial­de­mo­kra­tų an­ke­ta įver­tin­ta ge­riau­siai, dar vi­sai ne­se­niai šios par­ti­jos veik­lą var­giai bu­vo ga­li­ma pa­va­din­ti pro­g­re­sy­vios ir so­li­da­rios po­li­ti­kos pa­vyz­džiu. Vis dėl­to 2017 me­tų ru­de­nį so­cial­de­mo­kra­tai iš par­ti­jos pa­ša­li­no da­bar­ti­nius so­cial­dar­bie­čius, o šių me­tų par­ti­jos Sei­mo rin­ki­mų prog­ra­ma ro­do, kad yra pa­si­kei­tu­si ir so­cial­de­mo­kra­tų po­li­ti­nė linija.

Šauks­mi­nin­kai lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad par­ti­jo­je vyks­tant po­ky­čiams šie Sei­mo rin­ki­mai yra ge­ra pro­ga įga­lin­ti so­cial­de­mo­kra­tų tar­pe pro­g­re­sy­viai po­li­ti­kai at­sto­vau­jan­čias jė­gas. Ju­dė­ji­mas re­mia kan­di­da­tus, ku­rie ga­lė­tų tęs­ti nau­ją par­ti­jos liniją.

Vaida Baranovė

Ver­kių vien­man­da­tė apy­gar­da
So­cial­de­mo­kra­tų są­ra­šo nr. 99

Stu­den­ti­jai pri­klau­san­ti kan­di­da­tė – Vil­niaus uni­ver­si­te­to dok­to­ran­tė. As­me­ni­nė­je prog­ra­mo­je iš­ski­ria ža­lio­sios po­li­ti­kos, kri­mi­na­li­nio tei­sin­gu­mo ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos klausimus.

Liutauras Gudžinskas

An­ta­kal­nio vien­man­da­tė apy­gar­da
So­cial­de­mo­kra­tų są­ra­šo nr. 55

Ne­si­s­te­mi­nis VU SA pre­zi­den­tas 2010–2011 m. Gu­džin­s­kas gau­do­si stu­den­tų po­li­ti­kos struk­tū­ro­se ir su­pran­ta jų re­for­mų po­rei­kį. Vie­nas iš tri­jų vie­šų LGBT+ kan­di­da­tų į Seimą.

Laurynas Šedvydis

Ši­lai­nių vien­man­da­tė apy­gar­da
So­cial­de­mo­kra­tų są­ra­šo nr. 100

Dės­to Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te. Ka­ran­ti­no kri­zės me­tu rė­mė šauks­mi­nin­kų pa­siū­ly­mus Vy­riau­sy­bei dėl stu­den­tų pa­ra­mos. Prog­ra­mo­je sie­kia re­for­muo­ti krep­še­lių sistemą.

Dovilė Šakalienė

Senamiesčio–Žvėryno vien­man­da­tė apy­gar­da
So­cial­de­mo­kra­tų są­ra­šo nr. 7

Re­mia šauks­mi­nin­kų ap­mo­ka­mų prak­ti­kų siū­ly­mą, sieks įgy­ven­din­ti jį Sei­me. Dė­me­sį ski­ria smur­to prieš vai­kus ir mo­te­ris pre­ven­ci­jai, ly­čių ly­gy­bei, rep­ro­duk­ci­nei svei­ka­tai ir gy­vū­nų teisėms. 

Vaidas Navickas

Pilaitės–Karoliniškių vien­man­da­tė apy­gar­da
So­cial­de­mo­kra­tų są­ra­šo nr. 15

Sa­vo prog­ra­mo­je re­mia mo­kes­ti­nę po­li­ti­ką, ku­ri leis­tų su­stip­rin­ti vie­šą­jį sek­to­rių, ta­me tar­pe ir aukš­to­jo moks­lo sri­tį. Ypač pa­brė­žia di­des­nius aukš­to­jo moks­lo dar­buo­to­jų atlyginimus.

Ži­no­ma, be par­ti­nės po­li­ti­kos for­ma­vi­mo, šiuo­se rin­ki­muo­se stu­den­tai tu­ri ir sa­vo in­te­re­sus, ku­rių be­ne svar­biau­sias – so­cia­li­nių ir ma­te­ria­li­nių stu­den­ti­jos są­ly­gų ge­ri­ni­mas. To­liau pa­tei­kia­mos į an­ke­tą at­sa­kiu­sių par­ti­jų prog­ra­mi­nės po­zi­ci­jos pa­gal pen­kias aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­kos sritis.

Studijų prieinamumas ir studentų socialinės sąlygos

Ne­pai­sant ma­si­nio pri­ėmi­mo į uni­ver­si­te­tus, so­cia­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad jau­nuo­liams iš so­cia­liai pa­žei­džia­mų ap­lin­kų aukš­ta­sis moks­las vis dar ne­pri­ei­na­mas, o be­veik pu­sė stu­di­juo­jan­čių stu­den­tų pri­vers­ti stu­di­jų me­tu dirb­ti dėl ma­te­ria­li­nių prie­žas­čių. Dėl dar­bo krū­vio pa­sta­rie­ji ne­tu­ri nei lai­ko, nei fi­nan­sų ko­ky­biš­kai mo­ky­tis, da­ly­vau­ti stu­den­tų po­li­ti­nė­je ar kul­tū­ri­nė­je veik­lo­je. Ne­ga­na to, per­si­dir­bi­mas ken­kia stu­den­tų psi­cho­lo­gi­nei sveikatai.

Dėl fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mos uni­ver­si­te­tų pa­jė­gu­mai už­tik­rin­ti stu­den­tams tin­ka­mą so­cia­li­nę pa­ra­mą – nuo ap­gy­ven­di­ni­mo iki mai­ti­ni­mo – yra be­veik nie­ki­niai. Ta­čiau kiek­vie­nais me­tais aukš­tų­jų mo­kyk­lų mies­te­liuo­se dygs­ta nau­ja inf­rastruk­tū­ra. Stu­den­tams rei­ka­lin­ga nau­ja na­cio­na­li­nė aukš­to­jo moks­lo po­li­ti­ka, pa­gal ku­rią aukš­to­sios in­ves­tuo­tų į stu­den­tus, kad jie ga­lė­tų ne tik stu­di­juo­ti, bet ir už­si­im­ti kul­tū­ri­ne bei po­li­ti­ne veikla.

Vi­soms par­ti­joms trūks­ta drą­sos siek­ti vals­ty­bi­nių stu­di­jų pas­ko­lų, ku­rias teik­tų Vals­ty­bi­nis stu­di­jų fon­das. Tik LSDP už­si­me­na apie to­kias stu­den­tams pa­lan­kes­nes pas­ko­las. Ki­toms par­ti­joms at­ro­do pri­im­ti­nas da­bar­ti­nis vals­ty­bės re­mia­mų pas­ko­lų mo­de­lis. Ne­ga­na to, LP pa­siū­ly­mai vals­ty­bės re­mia­mų pas­ko­lų dy­džio pa­kė­li­mui iki mi­ni­ma­laus var­to­ji­mo po­rei­kių dy­džio to­li gra­žu ne­už­tik­rin­tų stu­den­tams są­ly­gų ne­dirb­ti stu­di­jų metu.

So­cia­li­niais ir stu­di­jų pri­ei­na­mu­mo klau­si­mais iš­si­ski­ria abie­jų li­be­ra­lių par­ti­jų ir LSDP po­žiū­riai. Tuo tar­pu TS–LKD ne­tu­ri prog­ra­mi­nių nuo­sta­tų apie stu­den­tų so­cia­li­nę būklę.

LP ir LRLS lin­ku­sios uni­ver­si­te­tų stu­den­tus ma­ty­ti kaip kli­en­tus ir uni­ver­si­te­ti­nes stu­di­jas for­muo­ti pa­gal dar­bo rin­kos po­rei­kius. Toks ža­lin­gas po­žiū­ris ne­ski­ria ko­le­gi­nio ir uni­ver­si­te­ti­nio iš­si­la­vi­ni­mo. LP pa­ra­dok­sa­liai nu­ro­do, kad ge­riau­si stu­den­tai tu­rė­tų bū­ti ap­rū­pin­ti taip, kad ne­dirb­tų, nors ti­ki­na, kad bet koks iš­si­la­vi­ni­mas vi­sa­da tu­ri bū­ti su­da­ry­tas ir iš dar­bo patirties. 

LSDP aiš­kiai sa­ko, kad ba­ka­lau­ro stu­di­jo­se uni­ver­si­te­te pri­o­ri­te­tas tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mas stu­di­joms, nes šiuo eta­pu for­muo­ja­si stu­den­to kom­pe­ten­ci­jos. Vis dėl­to ir LSDP pri­trūks­ta fi­nan­si­nio tiks­lu­mo, kiek bū­tų di­di­na­mos ska­ti­na­mo­sios sti­pen­di­jos. Par­ti­jos po­zi­ci­ją be konk­re­čių skai­čių sun­ku įver­tin­ti, nes ne­aiš­ku, ar siū­lo­ma pa­ra­ma pa­kan­ka­ma ir kaip ji at­ro­dy­tų bend­ro­je par­ti­jos mo­kes­čių politikoje. 

Ski­ria­si ir LP bei LSDP tiks­lai dėl stu­di­jų pri­ei­na­mu­mo. Jei­gu LP pa­si­ruo­šu­si pri­ei­na­mu­mą au­ko­ti dėl stu­di­jų ko­ky­bės (kel­ti ne tik sto­ji­mo kar­te­lę, bet ir stu­di­jų kai­ną), tai so­cial­de­mo­kra­tų pla­nas dau­giau dė­me­sio ski­ria prie­žas­tims nei pa­sek­mėms: už­tik­rin­ti tin­ka­mą so­cia­li­nę ir fi­nan­si­nę pa­ra­mą į aukš­tą­ją mo­kyk­lą at­ėju­siems so­cia­li­nės ri­zi­kos stu­den­tams ir leis­ti jiems pir­mą se­mest­rą mo­ky­tis nemokamai.

Aukštosios mokyklos autonomija ir demokratija

Prieš de­šimt­me­tį įvyk­dy­ta aukš­to­jo moks­lo re­for­ma pa­kei­tė uni­ver­si­te­tų val­dy­mo sis­te­mą. Tuo­met vie­na iš spren­džia­mų bė­dų bu­vo per di­de­lė aka­de­mi­nių gru­pių įta­ka aukš­tų­jų mo­kyk­lų va­do­vų rin­ki­muo­se. Nors ši prob­le­ma bu­vo iš­spręs­ta pa­ve­dant aukš­tų­jų mo­kyk­lų va­do­vų rin­ki­mus ta­ry­boms, stu­den­tų įta­ka rek­to­riaus rin­ki­muo­se po re­for­mos nepadidėjo.

Ne­ga­na to, į uni­ver­si­te­to vi­daus rei­ka­lus bu­vo įtrauk­tas ne tik švie­ti­mo mi­nist­ras, tvir­ti­nan­tis ta­ry­bos su­dė­tį, bet ir kves­tio­nuo­ti­ną in­dė­lį į aukš­tų­jų mo­kyk­lų veik­lą įde­dan­tys vers­lo at­sto­vai, ku­rie stu­den­tų ir dar­buo­to­jų ne­nau­dai dar la­biau su­stip­ri­no uni­ver­si­te­tų at­si­grę­ži­mą į dar­bo rin­kos poreikius.

Nors ta­ry­bų in­dė­lis į aukš­tų­jų veik­lą yra abe­jo­ti­nas ir jas ver­čiau pa­keis­tų tie­sio­gi­niai ir vi­suo­ti­niai bend­ruo­me­nės va­do­vų rin­ki­mai, nė vie­na par­ti­ja ne­kal­ba apie šio val­dy­mo or­ga­no per­tvar­kas. LSDP už­si­me­na tik apie va­do­vų rin­ki­mų sis­te­mos re­for­mą, bet ap­si­sto­ja ties ne­aiš­kiu pa­ža­du į rin­ki­mus įtrauk­ti dau­giau aukš­to­sios ir vi­suo­me­nės at­sto­vų, nors ir iš­ski­ria, kad va­do­vai ne­tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mi iš­orės ar vers­lo atstovų. 

Sa­ve li­be­ra­lio­mis lai­kan­čių par­ti­jų po­zi­ci­jos pa­ra­dok­sa­lios. Jos vie­nu me­tu pri­ta­ria LAMA BPO cent­ra­li­zuo­to pri­ėmi­mo sis­te­mai ir at­me­ta vi­suo­ti­nės stu­den­tų sa­vi­val­dos idė­ją, bet so­cia­li­nės po­li­ti­kos prog­ra­mos da­ly­se lin­ku­sios ak­cen­tuo­ti sa­vi­val­dą, uni­ver­si­te­tų au­to­no­mi­ją ir in­di­vi­dua­lią at­sa­ko­my­bę. Iš vi­sų ap­klaus­tų par­ti­jų tik LSDP pa­lai­ko šauks­mi­nin­kų pa­siū­ly­mą de­mo­kra­ti­zuo­ti stu­den­tų sa­vi­val­dą ir vi­sus, o ne tik siau­rą gru­pę stu­den­tų, įtrauk­ti į jos valdymą. 

Studijų finansavimas

Prieš de­šimt me­tų įves­ta krep­še­lių fi­nan­sa­vi­mo sis­te­ma ant po­pie­riaus at­ro­dė ne­blo­gai. Aukš­tų­jų mo­kyk­lų kon­ku­ren­ci­ja dėl stu­den­tų ir jų ga­li­my­bė rink­tis, kur nu­neš­ti sa­vo pi­ni­gus, at­ro­dė pa­grįs­tas ir efek­ty­vus bū­das ne tik pa­skirs­ty­ti vals­ty­bės re­sur­sus, bet ir ska­tin­ti moks­lo bei stu­di­jų kokybę.

Pra­ėjus de­šimt­me­čiui LRLS ir TS–LKD iš­ko­vo­ta fi­nan­sa­vi­mo sis­te­ma pa­ro­dė kar­čiuo­sius sa­vo vai­sius. Aukš­to­sios mo­kyk­los bet ko­kiais bū­dais ban­do pri­trauk­ti stu­den­tus ir iš­lai­ky­ti juos stu­di­jo­se. Ta­čiau dėl nuo­lat ma­žė­jan­čio bend­ro stu­den­tų skai­čiaus šlu­buo­ja aukš­tų­jų pa­jė­gu­mai pa­ten­kin­ti vi­sų aka­de­mi­kų ir stu­den­tų ma­te­ria­li­nius po­rei­kius. Stu­den­tai ir li­ku­si aukš­to­jo moks­lo bend­ruo­me­nės da­lis nu­si­pel­nė ne pa­gal rin­kos, o pa­gal vie­šo­sios pa­slau­gos dės­nius tvar­ko­mos sistemos.

LSDP vie­nin­te­liai aiš­kiai konsta­tuo­ja, kad stu­den­to krep­še­lio prin­ci­pu grįs­tas aukš­to­jo moks­lo fi­nan­sa­vi­mas ne­pa­sie­kė aukš­tes­nės ko­ky­bės ir tink­lo op­ti­mi­za­ci­jos tiks­lų. Vie­to­je jos LSDP siū­lo il­ga­lai­kė­mis su­tar­ti­mis su aukš­to­sio­mis grįs­to fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį, ku­ris taip pat nu­ma­tys įsi­pa­rei­go­ji­mus aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tams su­teik­ti ati­tin­ka­mą aka­de­mi­nę ir so­cia­li­nę pa­ra­mą. Ta­čiau LSDP ven­gia ne­po­pu­lia­rios re­to­ri­kos ir nu­ty­li, kad aukš­to­jo moks­lo tink­las yra per di­de­lis ir rei­ka­lau­ja stam­bi­ni­mo, jei no­rima di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo stu­den­tams ir darbuotojams.

TS–LKD, ku­rios prog­ra­mo­je vie­tos at­ski­rai skil­čiai aukš­ta­jam moks­lui ne­at­si­ra­do, taip pat siū­lo pa­na­šią al­ter­na­ty­vą krep­še­liams (tik be so­cia­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų). Vis dėl­to nie­kur par­ti­jos prog­ra­mo­je ne­pri­pa­žįs­ta­ma, kad prieš de­šimt me­tų bū­tent jos pa­stan­go­mis bu­vo įves­ta da­bar ne­veik­li sis­te­ma. Tai­gi, nors par­ti­ja ir ma­to po­rei­kį re­for­mai, ne­ma­to pra­s­mės pri­pa­žin­ti sa­vo klaidų. 

Sa­vo ruož­tu LP ir LRLS ne­pri­pa­žįs­ta, kad krep­še­liai Lie­tu­vo­je yra ne­veiks­min­gi spręs­ti stu­di­jų ko­ky­bės ir tink­lo iš­lai­ky­mo prob­le­mas, ir to­liau links­niuo­ja op­ti­mi­za­ci­ją kaip šios sri­ties pri­o­ri­te­tą. LP at­me­ta su­tar­čių fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį ir siū­lo kel­ti sto­ji­mų į uni­ver­si­te­tų kar­te­lę bei di­din­ti stu­di­jų kai­ną. Ta­čiau par­ti­jai ne­mi­nint konk­re­čių skai­čių sun­ku pa­sa­ky­ti, ar dėl aukš­tes­nės kar­te­lės su­ma­žė­jus stu­den­tų skai­čiui (ir pa­di­dė­jus vie­no stu­den­tų at­ne­ša­mam pi­ni­gų kie­kiui) bend­ras aukš­to­jo moks­lo fi­nan­sa­vi­mas pa­di­dė­tų, ar lik­tų tas pats, ar gal­būt net ir sumažėtų.

Aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai

Aukš­to­sioms mo­kyk­lo­se ne­ma­ža da­lis aka­de­mi­nių dar­buo­to­jų dir­ba ypač pre­ka­riš­ko­mis są­ly­go­mis. Jas le­mia ir ne­de­mo­kra­tiš­ki aukš­tų­jų val­dy­mo mo­de­liai, ir fi­nan­si­nis spau­di­mas dėl ma­žė­jan­čio stu­den­tų skai­čius. Dėl že­mo at­ly­gio nu­ken­čia ne tik dar­buo­to­jai, bet ir pa­tys stu­den­tai, už ku­rių stu­di­jas at­sa­kin­gi nuo ke­lių dar­bų per­var­gę dės­ty­to­jai. To­dėl iš­lie­ka svar­bus ne­a­ka­de­mi­nių ir ypač aka­de­mi­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų klausimas.

Pa­lan­kios dar­bo są­ly­gos vi­siems aukš­tų­jų dar­buo­to­jams – vi­sų pir­ma, dar­bo vie­tos sta­bi­lu­mas ir žy­miai di­des­nis at­ly­gis – yra pri­o­ri­te­tas vi­siems stu­di­jų ko­ky­be su­si­rū­pi­nu­siems studentams.

LSDP aiš­kiai nu­ro­do, kad dės­ty­to­jų ir moks­li­nin­kų at­ly­gi­ni­mams ski­ria­ma per ma­žai lė­šų. Vis dėl­to LSDP iš­ei­tys iš keb­lios si­tu­aci­jos ne pa­čios am­bi­cin­giau­sios. Par­ti­jos prog­ra­mo­je pir­ma nu­ro­do­ma, kad aka­de­mi­nių ir ne­a­ka­de­mi­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai tu­rė­tų bū­ti kon­ku­ren­cin­gi vi­daus rin­ko­je. To­liau prog­ra­mo­je tei­gia­ma, kad 150 proc. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio už­tek­tų ne tik su­lai­ky­ti pro­tų nu­te­kė­ji­mą, bet ir pri­trauk­ti kva­li­fi­kuo­tus moks­li­nin­kus iš už­sie­nio. Vis­gi kva­li­fi­kuo­tiems už­sie­nio ty­rė­jams pri­trauk­ti var­giai už­tek­tų pu­san­t­ro lie­tu­viš­ko vi­du­ti­nio dar­bo užmokesčio.

Pa­na­šius at­ly­gi­ni­mų ly­gius nu­ro­do LP, ku­ri taip pat ža­da vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį dok­to­ran­tams. Par­ti­ja be tiks­lių skai­čių mi­ni ir di­dė­sian­čius ne­a­ka­de­mi­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus. Vis dėl­to, di­džiau­sias abe­jo­nes dėl vi­sų fi­nan­si­nių pa­ža­dų LP iš­ke­lia jos mo­kes­čių po­li­ti­ka, ku­ri reikš­min­gai su­ma­žin­tų vals­ty­bės biu­dže­to įplau­kas. To­dėl ky­la klau­si­mas, iš kur ras­tų­si lė­šų vi­siems šiems at­ly­gi­ni­mams su dar ma­žes­niu biu­dže­tu nei dabar.

Mokslo tyrimų finansavimas

Moks­lo ty­ri­mams Lie­tu­vo­je yra ski­ria­ma per ma­žai fi­nan­sų. Dėl to ken­čia ty­ri­mų tęs­ti­nu­mas, tai le­mia ir jau­nų­jų ty­rė­jų pre­ka­ri­za­ci­ją, kuo­met no­rė­da­mi at­lik­ti ty­ri­mą jie pri­vers­ti už­si­im­ti ša­lu­ti­ne veik­la, dirb­ti ne­su­si­ju­sį dar­bą ir taip fi­nan­suo­ti sa­vo ty­ri­mų dar­bą. Ga­lų ga­le, smar­kiai ken­čia ir stu­di­jų ko­ky­bė – stu­den­tus ne­re­tai mo­ko dės­ty­to­jai, ku­rie me­tai iš me­tų nė­ra už­si­ėmę bent mi­ni­ma­lia moks­li­ne veikla.

Vi­sos par­ti­jos su­ta­ria, kad fi­nan­sa­vi­mas moks­li­niams ty­ri­mams tu­ri di­dė­ti, bet ne­su­ta­ria dėl skai­čių. TS–LKD siū­lo 1,5 proc. LSDP nu­ro­do, kad vals­ty­bė tu­rė­tų skir­ti 1 proc. nuo BVP ir dar 1 proc. tu­rė­tų bū­ti pa­siek­tas per vers­lo ska­ti­ni­mą. Vis dėl­to, ar pa­grįs­ta ska­tin­ti vers­lą biu­dže­to iš­lai­do­mis ir vie­to­je to tie­siog ne­skir­ti 2 proc. moks­li­niams ty­ri­mams? Ati­tin­ka­mas klau­si­mas iš­ky­la ir dėl abie­jų li­be­ra­lių par­ti­jų: LRLS siū­lo 1,5 proc., LP – 3 proc, bet, anot šių par­ti­jų, moks­lui pi­ni­gus tu­rė­tų su­neš­ti pri­va­tus verslas, at­leis­tas nuo re­in­ves­tuo­ja­mo pel­no mokesčių. 


Šauks­mi­nin­kai pri­me­na, kad rin­ki­mai vyks spa­lio 11 die­ną. Rin­ki­mų die­ną bal­sa­vi­mas rin­ki­mų apy­lin­kė­se vyks nuo 7 iki 20 va­lan­dos. Taip pat vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se spa­lio 5–8 die­no­mis vyks­ta iš­anks­ti­nis bal­sa­vi­mas. Bal­sa­vi­mas iš anks­to or­ga­ni­zuo­ja­mas vi­sų sa­vi­val­dy­bių pa­sta­tuo­se nuo 7 iki 20 va­lan­dos. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ki­tus bal­sa­vi­mo bū­dus ir rin­ki­mus ga­li­ma ras­ti Vy­riau­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pus­la­py­je.

Ki­ta­me pus­la­py­je – par­ti­joms pa­teik­tas šauks­mi­nin­kų klau­si­my­nas ir dau­giau in­for­ma­ci­jos apie rei­tin­go ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, me­to­dus ir šaltinius.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.