/

VU įvyko Aukštojo mokslo bendruomenės asamblėja

Asamblėja svarstė pasipriešinimo formas ir organizavimosi būdus, leisiančius išspręsti finansines aukštojo mokslo problemas.

© Paulius Karlonas

Asamb­lė­jo­je da­ly­va­vo per 50 aka­de­mi­nių, ne­a­ka­de­mi­nių ir ki­tų vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų, stu­den­tų ir at­sto­vų iš Ge­gu­žės 1‑osios pro­fe­si­nės są­jun­gos, Pas­ku­ti­nio pri­o­ri­te­to, Lie­tu­vos me­di­kų są­jū­džio, Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos, Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­ri­mų cent­ro ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų. Tie­sio­gi­nę asamb­lė­jos trans­lia­ci­ją ir jos įra­šą iš vi­so ste­bė­jo per sep­ty­nis tūks­tan­čius žiūrovų.

Asamb­lė­jo­je svars­ty­ti aukš­to­jo moks­lo dar­buo­to­jų ir stu­den­tų ma­te­ria­li­nės būk­lės, stu­den­tų krep­še­lių, vals­ty­bės mo­kes­čių po­li­ti­kos, strei­ko ir prof­są­jun­gų, ko­mu­ni­ka­ci­jos ir vie­šo­sios nuo­mo­nės, pro­tes­to ak­ci­jų ren­gi­mo klau­si­mai. Dau­giau­siai dė­me­sio skir­ta pa­sta­rie­siems trims.

Pla­čiau­siai ap­tar­tos prof­są­jun­gos. Asamb­lė­jos da­ly­viai pri­pa­ži­no, kad šian­dien prof­są­jun­gos ko­lek­ty­vi­nė­se de­ry­bo­se su vy­riau­sy­be de­ra­mai ne­at­sto­vau­ja dir­ban­čių­jų. To­kia iš­va­da ne­reiš­kia, kad prof­są­jun­gos kaip to­kios yra ne­nau­din­gos ar ne­veiks­nios ins­ti­tu­ci­jos. Vi­sų pir­ma, prof­są­jun­gas rei­kia at­gai­vin­ti nau­jais nariais.

Prof­są­jun­gų stip­ri­ni­mas su­si­jęs su ge­riau­siu dar­buo­to­jų sver­tu ko­lek­ty­vi­nė­se de­ry­bo­se su vy­riau­sy­be – strei­ku. Šiuo me­tu aukš­to­jo moks­lo dar­buo­to­jų prof­są­jun­gos ne­vie­ni­ja pa­kan­ka­mai dar­buo­to­jų ir ne vi­sa­da ga­li jiems už­tik­rin­ti kom­pen­sa­ci­jas už strei­ko lai­ko­tar­pį. Šie veiks­niai įvar­din­ti kaip pag­rin­di­nės prie­žas­tys, ko­dėl šian­dien tik ma­žu­ma dar­buo­to­jų yra pa­si­ry­žu­si streikuoti.

Al­ter­na­ty­vios ak­ci­jos ir ko­va dėl vie­šo­sios nuo­mo­nės ne­su­ku­ria pa­sto­vaus vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų ge­ro­vės kė­li­mo me­cha­niz­mo ir pras­tai pa­nau­do­ja men­kus dar­buo­to­jų iš­tek­lius. Tel­ki­ma­sis į prof­są­jun­gas su­kur­tų ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios leis­tų at­lik­ti dar­bus, ne­įvei­kia­mus pa­vie­niai sa­va­no­riš­kai an­ga­žuo­tiems individams.

Asamb­lė­ja nu­spren­dė, kad da­bar­ti­nė­mis są­ly­go­mis ge­riau­sia stra­te­gi­ja yra jung­tis į esa­mas prof­są­jun­gas ir, jei­gu jos ne­rep­re­zen­tuo­ja sa­vo dar­buo­to­jų, re­for­muo­ti jas iš vi­daus. Pa­brėž­ta, kad prof­są­jun­gų plėt­rai ir re­or­ga­ni­za­vi­mui rei­ka­lin­gi stip­rūs vie­ti­niai ir na­cio­na­li­niai ly­de­riai. Vie­na iš pag­rin­di­nių agi­ta­vi­mo į prof­są­jun­gas part­ne­rių – And­riaus Na­vic­ko va­do­vau­ja­ma LŠDPS. Ši prof­są­jun­ga pa­si­prie­ši­no už aukš­to­jo moks­lo bend­ruo­me­nės nu­ga­ros pa­si­ra­šy­tai at­nau­jin­tai ko­lek­ty­vi­nei sutarčiai.

Kaip al­ter­na­ty­va ko­lek­ty­vi­niam or­ga­ni­za­vi­mui­si ir strei­kui siū­ly­ta ko­mu­ni­ka­ci­ja, ku­ri kel­tų spau­di­mą vy­riau­sy­bei ir sta­ty­tų aukš­to­jo moks­lo klau­si­mą į vie­šo­jo dis­kur­so cent­rą. Šiam po­žiū­riui bu­vo iš da­lies pri­tar­ta – ko­mu­ni­ka­ci­ja ga­li vyk­ti gre­ta ko­lek­ty­vi­nio or­ga­ni­za­vi­mo­si. Vis dėl­to ke­li asamb­lė­jos da­ly­viai pa­brė­žė, kad ma­žai iš­tek­lių tu­rin­ti an­ga­žuo­ta aukš­to­jo moks­lo bend­ruo­me­nė tu­rė­tų juos in­ves­tuo­ti į il­ga­lai­kę or­ga­ni­za­vi­mo­si stra­te­gi­ją, ku­ri iš­spręs­tų fi­nan­sų klausimą.

Trum­puo­ju lai­ko­tar­piu siū­ly­ta or­ga­ni­zuo­ti pro­tes­tus, ak­ci­jas, insta­lia­ci­jas, pa­si­ro­dy­mus, vyk­dy­ti sa­bo­ta­žą. Iš­skir­ta di­džiau­sios aukš­to­jo moks­lo bend­ruo­me­nės gru­pės – stu­den­tų – po­li­ti­nė apa­ti­ja. Kaip ir di­džio­ji da­lis vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų, di­džio­ji dau­gu­ma stu­den­tų gre­ta stu­di­jų dir­ba, to­dėl ne­tu­ri nei lai­ko, nei jė­gų dalyvauti.

Asamb­lė­jos da­ly­vių pa­si­sa­ky­muo­se mi­nė­ta, kad dirb­ti stu­den­tams lei­džia pa­tys uni­ver­si­te­tai, ku­rie dėl krep­še­lių sis­te­mos sten­gia­si iš­gy­ven­ti ir pri­trauk­ti bet ko­kios mo­ty­va­ci­jos stu­den­tus. Nuo stu­den­tų krep­še­lių pri­klau­so ir dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mai, ir ki­tų pa­slau­gų, su­si­ju­sių su stu­di­jų ap­rū­pi­ni­mu, fi­nan­sa­vi­mas. Tai­gi, bend­ras stu­den­tų, aka­de­mi­nių ir ne­a­ka­de­mi­nių dar­buo­to­jų tiks­las tu­rė­tų bū­ti krep­še­lių sis­te­mos panaikinimas.

Asamb­lė­jos iš­kel­ti tiks­lai to­liau bus vyk­do­mi sa­va­no­rių dar­bo grupėse.

Domas Lavrukaitis

Domas Lavrukaitis studijuoja istorijos mokslų magistrą Berlyno Humboldtų universitete, dirba Berlyno Rytų Europos ir tarptautinių studijų centre (ZOiS). „Šauksmo“ draugijos valdybos ir jos leidžiamo žurnalo redakcijos narys.

Taip pat skaityk