Politiška aukštoji mokykla – kova be pabaigos

1968-ųjų pro­tes­tai prieš pa­se­nu­sius po­li­ti­nius san­ty­kius bu­vo di­de­le da­li­mi su­si­ję su aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis. To me­to pėd­sa­kai iš da­lies at­pa­žįs­ta­mi ir šian­die­nos aukš­tų­jų mo­kyk­lų po­li­ti­ko­je: kri­ti­niai moks­lai, aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­vė­ri­mas vi­siems so­cia­li­niams sluoks­niams, mark­sis­ti­nės teo­ri­jos įtrau­ki­mas į stu­di­jas, tai­kos ir konf­lik­tų stu­di­jos, an­ti­faš­is­ti­nė aukš­tų­jų mo­kyk­lų kul­tū­ra – apie šiuos idea­lus nuo sep­tin­to de­šimt­me­čio pa­bai­gos, daž­nai stu­den­tų ini­cia­ty­va, bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma nuo­lat. Šio an­ga­ža­vi­mo­si re­zul­ta­tai – to­kie pa­sie­ki­mai kaip su­stip­rin­ta stu­den­tų sa­vi­val­da ir su­švel­nin­tos au­to­ri­ta­ri­nės struktūros.

Gynimas to, kas jau pasiekta

Šian­dien ne­be­už­ten­ka po­li­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis ar­šiai ko­vo­ti dėl šių tiks­lų – vis svar­bes­nis da­ro­si ir gy­ni­mas to, kas jau pa­siek­ta. Ka­pi­ta­lis­ti­nė ir neo­li­be­ra­li Vo­kie­ti­ja jau se­niai su­reaga­vo į po­li­ti­nį stu­den­tų po­ten­cia­lą. Ta­čiau vals­ty­bės tai­ko­mos prie­mo­nės tar­nau­ja ne po­li­tiš­ku­mo aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je ska­ti­ni­mui, o vi­sai prie­šin­gam tikslui.

Pa­vyz­džiui, vis ke­lia­mas mo­kes­čių už moks­lą klau­si­mas. Dar ne taip se­niai Vo­kie­ti­jos mas­tu jų prak­tiš­kai ne­be­bu­vo, ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais jie vėl at­si­ra­do ke­lių fe­de­ra­li­nių že­mių aukš­to­jo moks­lo sis­te­mo­se. Brė­me­ne, Sak­so­ni­jo­je, Sak­so­ni­jo­je-An­hal­te, Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je ir Tiu­rin­gi­jo­je vėl įves­ti mo­kes­čiai už nuo­la­ti­nes stu­di­jas. Ba­de­ne-Viur­tem­ber­ge, Rei­no kraš­te-Pfal­ce, Sak­so­ni­jo­je ir ki­tur ant­ro­sios stu­di­jos kai­nuo­ja 350–650 eu­rų už se­mest­rą. Ir tai to­li gra­žu ne vis­kas. Tuo sie­kia­ma, kad jau­ni žmo­nės kuo grei­čiau už­baig­tų stu­di­jas ir įsi­lie­tų į dar­bo rin­ką. Sy­kiu aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se tai tu­rė­tų nu­mal­šin­ti po­li­ti­nę veik­lą, dis­ku­si­jas pa­čių stu­den­tų iš­kel­tais klau­si­mais ir kri­ti­nį mo­ky­mo ver­ti­ni­mą. Nes stu­den­tai, pri­va­lan­tys kuo grei­čiau už­baig­ti stu­di­jas, po­li­ti­nei veik­lai ne­tu­ri lai­ko. Be to, žmo­nėms iš fi­nan­siš­kai silp­nes­nių šei­mų mo­kes­čiais ap­sun­ki­na­mos są­ly­gos pra­dė­ti ir sėk­min­gai už­baig­ti studijas.

Nuo­lat kar­to­ja­ma nu­sta­ty­tos stu­di­jų truk­mės mant­ra ir su tuo su­si­ju­si fi­nan­si­nė pri­klau­so­my­bė – be nuo­la­ti­nių ir ant­rų­jų stu­di­jų ap­mo­kes­ti­ni­mo, pa­vyz­džiui, dar ir vals­ty­bės re­mia­mų pas­ko­lų ir sti­pen­di­jų (Ba­föG) nu­trau­ki­mas – ke­lia stu­den­tams dar di­des­nį spau­di­mą vi­są sa­vo lai­ką skir­ti studijoms.

Studentų savivalda – keblioje padėtyje

Stu­den­tų sa­vi­val­da – de­mo­kra­tiš­kai at­sto­vau­jan­ti vi­siems aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tams ir po­li­ti­niais klau­si­mais – ka­pi­ta­lis­ti­nei sis­te­mai yra dar vie­na rakš­tis aky­je. Sak­so­ni­jos ir Sak­so­ni­jos-An­hal­to že­mių aukš­to­jo moks­lo įsta­ty­mai lei­džia pa­vie­niams stu­den­tams iš­sto­ti iš stu­den­tų sa­vi­val­dos. Vo­kie­ti­jos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų są­jun­ga (CDU) ir Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (SPD) to­kią ga­li­my­bę grin­džia tuo, kad iš­sto­ję stu­den­tai ne­pri­va­lo fi­nan­siš­kai pri­si­dė­ti prie stu­den­tų struk­tū­rų, ta­čiau ga­li­my­bė iš­sto­ti iš stu­den­tų sa­vi­val­dos ga­lų ga­le pri­ve­da prie tų pa­čių stu­den­tiš­kų po­li­ti­nių struk­tū­rų susilpnėjimo.

Dar keb­liau yra Ba­va­ri­jo­je. Čia nuo 1973 me­tų iš vi­so ne­bė­ra stu­den­tų sa­vi­val­dos. Te­nykš­tės stu­den­tų at­sto­vy­bės tu­ri ma­žiau tei­sių ir dar ma­žiau įta­kos ko­vo­jant dėl stu­den­tų in­te­re­sų. Kai­rių­jų gru­pės daž­nai už­drau­džia­mos ar­ba ri­bo­ja­mos jų dar­bo ir veik­los ga­li­my­bės. Dar kar­tą pa­si­da­ro aiš­ku: po­li­ti­nė stu­den­tų įta­ka yra ne­pa­gei­dau­ja­ma ir ji silp­ni­na­ma už­ker­tant ga­li­my­bes jai reikštis.

Per mažai laisvos erdvės

Tai ma­ty­ti ir iš lais­vų aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­tal­pų sky­ri­mo stu­den­tams. Po­li­ti­nių gru­pių ga­li­my­bės gau­ti pa­tal­pų aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ap­ri­bo­ja­mos biu­ro­kra­ti­nė­mis kliū­ti­mis. Dau­ge­ly­je aukš­tų­jų mo­kyk­lų nė­ra ar­ba yra la­bai ma­žai stu­den­tų val­do­mų pa­tal­pų, ku­rio­mis bū­tų ga­li­ma lais­vai nau­do­tis bet ku­riuo me­tu. Tuo tar­pu di­džio­sios įmo­nės be di­de­lių sun­ku­mų įstei­gia sa­vo pa­da­li­nius vals­ty­bi­nė­se švie­ti­mo įstai­go­se. Star­bucks ir ban­kų fi­lia­lai Leip­ci­go uni­ver­si­te­te ar­ba Ama­zon ir Tri­va­go fi­nan­suo­tos au­di­to­ri­jos Ache­no Rei­no-Vest­fa­li­jos aukš­to­jo­je tech­ni­kos mo­kyk­lo­je yra tik du to­kie pavyzdžiai.

Eg­zis­tuo­ja daug ki­tų me­cha­niz­mų ma­žin­ti an­ga­žuo­tų stu­den­tų po­li­ti­nę įta­ką, pa­vyz­džiui, stu­den­tiš­kų struk­tū­rų biu­ro­kra­ti­za­vi­mas ir žy­mus jų įta­kos aukš­tų­jų mo­kyk­lų val­dy­mo or­ga­nuo­se su­var­žy­mas. Tai taip pat ap­sun­ki­na stu­den­tų ga­li­my­bes uni­ver­si­te­te im­tis efek­ty­vios veik­los, gar­siai skelb­ti sa­vo in­te­re­sus ir iš­si­ko­vo­ti sa­vo reikalavimus.

Anapus aukštosios mokyklos

Vis dėl­to stu­den­tų po­li­ti­za­ci­ja bu­vo ir lie­ka bū­ti­na. Uni­ver­si­te­te jie su­da­ro di­džiau­sią in­te­re­sų gru­pę. Kal­ba ei­na apie mū­sų klau­si­mus, mū­sų in­te­re­sus, mū­sų at­ei­tį. Ko­vos prieš au­to­ri­ta­ri­nes struk­tū­ras ir so­cia­liai pa­žei­džia­mų­jų prie­spau­dą va­ro­mo­ji jė­ga ir ly­de­riai di­džią­ja da­li­mi bu­vo stu­den­tai. Ir už aukš­tų­jų mo­kyk­lų ri­bų stu­den­tų struk­tū­ros tu­ri di­de­lę įta­ką, pa­vyz­džiui, ju­dė­ji­muo­se prieš G20, iš­nau­do­ji­mą, lais­vą­ją pre­ky­bą, po­li­ci­jos įga­lio­ji­mų stip­ri­ni­mą ar­ba pro­tes­tuo­jant prieš ky­lan­čius na­cio­na­lis­ti­nius ir ra­si­s­ti­nius ju­dė­ji­mus, to­kius kaip Pat­rio­tiš­ki eu­ro­pie­čiai prieš Va­ka­rų isla­mi­za­ci­ją (Pe­gi­da) ir Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai (AfD). Ne­ga­li­ma leis­ti, kad ši įta­ka po­li­ti­niam dis­kur­sui su­ma­žė­tų. Stu­di­jos tu­ri reikš­ti dau­giau nei už­si­ėmi­mą tik sa­vo spe­cia­ly­be. Ir ko­vo­jant prieš stu­di­jų ap­mo­kes­ti­ni­mą, ir prieš ky­lan­čias nuo­mos kai­nas – aukš­to­ji mo­kyk­la tu­ri su­kur­ti są­ly­gas im­tis ir vi­suo­me­ni­nių problemų.

Ch­ri­s­tian Ott, „Die po­li­tis­che Ho­chs­chu­le: Ein nie en­den­der Kampf“, cri­ti­ca, nr. 21 (2018), p. 4–5.

Iš vo­kie­čių kal­bos ver­tė Do­mas Lavrukaitis.