Politiška aukštoji mokykla – kova be pabaigos

Po 1968-ųjų aukštosios mokyklos tapo ir politinės veiklos centrais. Tačiau dėl ribojamos studijų trukmės, finansinių sunkumų ir spaudimo siekti kuo geresnių rezultatų studentams vis sunkiau būti politiškai aktyviais aukštojoje mokykloje.

Studentų protestas Madrido universitete 1968 m. © dpa

1968-ųjų pro­tes­tai prieš pa­se­nu­sius po­li­ti­nius san­ty­kius bu­vo di­de­le da­li­mi su­si­ję su aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis. To me­to pėd­sa­kai iš da­lies at­pa­žįs­ta­mi ir šian­die­nos aukš­tų­jų mo­kyk­lų po­li­ti­ko­je: kri­ti­niai moks­lai, aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­vė­ri­mas vi­siems so­cia­li­niams sluoks­niams, mark­sis­ti­nės teo­ri­jos įtrau­ki­mas į stu­di­jas, tai­kos ir konf­lik­tų stu­di­jos, an­ti­faš­is­ti­nė aukš­tų­jų mo­kyk­lų kul­tū­ra – apie šiuos idea­lus nuo sep­tin­to de­šimt­me­čio pa­bai­gos, daž­nai stu­den­tų ini­cia­ty­va, bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma nuo­lat. Šio an­ga­ža­vi­mo­si re­zul­ta­tai – to­kie pa­sie­ki­mai kaip su­stip­rin­ta stu­den­tų sa­vi­val­da ir su­švel­nin­tos au­to­ri­ta­ri­nės struktūros.

Gynimas to, kas jau pasiekta

Šian­dien ne­be­už­ten­ka po­li­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis ar­šiai ko­vo­ti dėl šių tiks­lų – vis svar­bes­nis da­ro­si ir gy­ni­mas to, kas jau pa­siek­ta. Ka­pi­ta­lis­ti­nė ir neo­li­be­ra­li Vo­kie­ti­ja jau se­niai su­reaga­vo į po­li­ti­nį stu­den­tų po­ten­cia­lą. Ta­čiau vals­ty­bės tai­ko­mos prie­mo­nės tar­nau­ja ne po­li­tiš­ku­mo aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je ska­ti­ni­mui, o vi­sai prie­šin­gam tikslui.

Pa­vyz­džiui, vis ke­lia­mas mo­kes­čių už moks­lą klau­si­mas. Dar ne taip se­niai Vo­kie­ti­jos mas­tu jų prak­tiš­kai ne­be­bu­vo, ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais jie vėl at­si­ra­do ke­lių fe­de­ra­li­nių že­mių aukš­to­jo moks­lo sis­te­mo­se. Brė­me­ne, Sak­so­ni­jo­je, Sak­so­ni­jo­je-An­hal­te, Že­mu­ti­nė­je Sak­so­ni­jo­je ir Tiu­rin­gi­jo­je vėl įves­ti mo­kes­čiai už nuo­la­ti­nes stu­di­jas. Ba­de­ne-Viur­tem­ber­ge, Rei­no kraš­te-Pfal­ce, Sak­so­ni­jo­je ir ki­tur ant­ro­sios stu­di­jos kai­nuo­ja 350–650 eu­rų už se­mest­rą. Ir tai to­li gra­žu ne vis­kas. Tuo sie­kia­ma, kad jau­ni žmo­nės kuo grei­čiau už­baig­tų stu­di­jas ir įsi­lie­tų į dar­bo rin­ką. Sy­kiu aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se tai tu­rė­tų nu­mal­šin­ti po­li­ti­nę veik­lą, dis­ku­si­jas pa­čių stu­den­tų iš­kel­tais klau­si­mais ir kri­ti­nį mo­ky­mo ver­ti­ni­mą. Nes stu­den­tai, pri­va­lan­tys kuo grei­čiau už­baig­ti stu­di­jas, po­li­ti­nei veik­lai ne­tu­ri lai­ko. Be to, žmo­nėms iš fi­nan­siš­kai silp­nes­nių šei­mų mo­kes­čiais ap­sun­ki­na­mos są­ly­gos pra­dė­ti ir sėk­min­gai už­baig­ti studijas.

Nuo­lat kar­to­ja­ma nu­sta­ty­tos stu­di­jų truk­mės mant­ra ir su tuo su­si­ju­si fi­nan­si­nė pri­klau­so­my­bė – be nuo­la­ti­nių ir ant­rų­jų stu­di­jų ap­mo­kes­ti­ni­mo, pa­vyz­džiui, dar ir vals­ty­bės re­mia­mų pas­ko­lų ir sti­pen­di­jų (Ba­föG) nu­trau­ki­mas – ke­lia stu­den­tams dar di­des­nį spau­di­mą vi­są sa­vo lai­ką skir­ti studijoms.

Studentų savivalda – keblioje padėtyje

Stu­den­tų sa­vi­val­da – de­mo­kra­tiš­kai at­sto­vau­jan­ti vi­siems aukš­to­sios mo­kyk­los stu­den­tams ir po­li­ti­niais klau­si­mais – ka­pi­ta­lis­ti­nei sis­te­mai yra dar vie­na rakš­tis aky­je. Sak­so­ni­jos ir Sak­so­ni­jos-An­hal­to že­mių aukš­to­jo moks­lo įsta­ty­mai lei­džia pa­vie­niams stu­den­tams iš­sto­ti iš stu­den­tų sa­vi­val­dos. Vo­kie­ti­jos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų są­jun­ga (CDU) ir Vo­kie­ti­jos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja (SPD) to­kią ga­li­my­bę grin­džia tuo, kad iš­sto­ję stu­den­tai ne­pri­va­lo fi­nan­siš­kai pri­si­dė­ti prie stu­den­tų struk­tū­rų, ta­čiau ga­li­my­bė iš­sto­ti iš stu­den­tų sa­vi­val­dos ga­lų ga­le pri­ve­da prie tų pa­čių stu­den­tiš­kų po­li­ti­nių struk­tū­rų susilpnėjimo.

Dar keb­liau yra Ba­va­ri­jo­je. Čia nuo 1973 me­tų iš vi­so ne­bė­ra stu­den­tų sa­vi­val­dos. Te­nykš­tės stu­den­tų at­sto­vy­bės tu­ri ma­žiau tei­sių ir dar ma­žiau įta­kos ko­vo­jant dėl stu­den­tų in­te­re­sų. Kai­rių­jų gru­pės daž­nai už­drau­džia­mos ar­ba ri­bo­ja­mos jų dar­bo ir veik­los ga­li­my­bės. Dar kar­tą pa­si­da­ro aiš­ku: po­li­ti­nė stu­den­tų įta­ka yra ne­pa­gei­dau­ja­ma ir ji silp­ni­na­ma už­ker­tant ga­li­my­bes jai reikštis.

Per mažai laisvos erdvės

Tai ma­ty­ti ir iš lais­vų aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­tal­pų sky­ri­mo stu­den­tams. Po­li­ti­nių gru­pių ga­li­my­bės gau­ti pa­tal­pų aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se ap­ri­bo­ja­mos biu­ro­kra­ti­nė­mis kliū­ti­mis. Dau­ge­ly­je aukš­tų­jų mo­kyk­lų nė­ra ar­ba yra la­bai ma­žai stu­den­tų val­do­mų pa­tal­pų, ku­rio­mis bū­tų ga­li­ma lais­vai nau­do­tis bet ku­riuo me­tu. Tuo tar­pu di­džio­sios įmo­nės be di­de­lių sun­ku­mų įstei­gia sa­vo pa­da­li­nius vals­ty­bi­nė­se švie­ti­mo įstai­go­se. Star­bucks ir ban­kų fi­lia­lai Leip­ci­go uni­ver­si­te­te ar­ba Ama­zon ir Tri­va­go fi­nan­suo­tos au­di­to­ri­jos Ache­no Rei­no-Vest­fa­li­jos aukš­to­jo­je tech­ni­kos mo­kyk­lo­je yra tik du to­kie pavyzdžiai.

Eg­zis­tuo­ja daug ki­tų me­cha­niz­mų ma­žin­ti an­ga­žuo­tų stu­den­tų po­li­ti­nę įta­ką, pa­vyz­džiui, stu­den­tiš­kų struk­tū­rų biu­ro­kra­ti­za­vi­mas ir žy­mus jų įta­kos aukš­tų­jų mo­kyk­lų val­dy­mo or­ga­nuo­se su­var­žy­mas. Tai taip pat ap­sun­ki­na stu­den­tų ga­li­my­bes uni­ver­si­te­te im­tis efek­ty­vios veik­los, gar­siai skelb­ti sa­vo in­te­re­sus ir iš­si­ko­vo­ti sa­vo reikalavimus.

Anapus aukštosios mokyklos

Vis dėl­to stu­den­tų po­li­ti­za­ci­ja bu­vo ir lie­ka bū­ti­na. Uni­ver­si­te­te jie su­da­ro di­džiau­sią in­te­re­sų gru­pę. Kal­ba ei­na apie mū­sų klau­si­mus, mū­sų in­te­re­sus, mū­sų at­ei­tį. Ko­vos prieš au­to­ri­ta­ri­nes struk­tū­ras ir so­cia­liai pa­žei­džia­mų­jų prie­spau­dą va­ro­mo­ji jė­ga ir ly­de­riai di­džią­ja da­li­mi bu­vo stu­den­tai. Ir už aukš­tų­jų mo­kyk­lų ri­bų stu­den­tų struk­tū­ros tu­ri di­de­lę įta­ką, pa­vyz­džiui, ju­dė­ji­muo­se prieš G20, iš­nau­do­ji­mą, lais­vą­ją pre­ky­bą, po­li­ci­jos įga­lio­ji­mų stip­ri­ni­mą ar­ba pro­tes­tuo­jant prieš ky­lan­čius na­cio­na­lis­ti­nius ir ra­si­s­ti­nius ju­dė­ji­mus, to­kius kaip Pat­rio­tiš­ki eu­ro­pie­čiai prieš Va­ka­rų isla­mi­za­ci­ją (Pe­gi­da) ir Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai (AfD). Ne­ga­li­ma leis­ti, kad ši įta­ka po­li­ti­niam dis­kur­sui su­ma­žė­tų. Stu­di­jos tu­ri reikš­ti dau­giau nei už­si­ėmi­mą tik sa­vo spe­cia­ly­be. Ir ko­vo­jant prieš stu­di­jų ap­mo­kes­ti­ni­mą, ir prieš ky­lan­čias nuo­mos kai­nas – aukš­to­ji mo­kyk­la tu­ri su­kur­ti są­ly­gas im­tis ir vi­suo­me­ni­nių problemų.


Ch­ri­s­tian Ott, „Die po­li­tis­che Ho­chs­chu­le: Ein nie en­den­der Kampf“, cri­ti­ca, nr. 21 (2018), p. 4–5.

Iš vo­kie­čių kal­bos ver­tė Do­mas Lavrukaitis.

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.