Nerimas baigiant studijas

Ar­tė­ja dar vie­na pa­va­sa­rio se­si­ja ir bai­gia­mų­jų dar­bų gy­ni­mo me­tas, ku­ris stu­den­tams įpras­tai su­ke­lia st­re­są ir ki­tų psi­cho­lo­gi­nių iš­šū­kių. Kaip pa­n­de­mi­ja ir stu­di­jų bai­gi­mo ap­lin­ky­bės vei­kia stu­den­tus Lie­tu­vo­je? Ži­nio­se kal­ba šauks­mi­nin­kė Mo­ni­ka Vi­šnevs­ka, ku­ri sa­vo psi­cho­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro laips­nį ap­si­gy­nė dar­bu apie ne­ri­mą bai­giant studijas.

Valstybė finansuos dar mažiau rezidentūros vietų

Balandžio pirmąją LSMU Stu­den­tų At­sto­vy­bė pranešė nau­jie­ną, ku­ria ne­si­no­ri tikėti: vie­to­je pla­nuo­tų 365 vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų rezidentūros stu­di­joms vy­riau­sy­bė sky­rė tik 346. Da­lis stu­den­tų, ku­rie prieš šešerius me­tus rin­ko­si me­di­ci­nos stu­di­jas ir tikėjosi pa­tek­ti į rezidentūros prog­ra­mas, to­kios galimybės nebeturės.

Me­di­ci­nos gy­dy­to­jams re­zi­den­tū­ra yra pri­va­lo­ma sie­kiant tęs­ti pro­fe­si­nę ka­rje­rą ir teik­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, nes po vi­en­ti­sų­jų stu­di­jų įgy­tas ma­gist­ro laips­nis ir me­di­ci­nos gy­dy­to­jo pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja dar ne­su­tei­kia ga­li­my­bės vers­tis me­di­ci­nos prak­ti­ka. Ne­pai­sant to, po vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo vals­ty­bė rems tik 60 % re­zi­den­tū­ros vie­tų.  Ra­di­ka­lus fi­nan­sa­vi­mo ma­ži­ni­mas vyk­do­mas jau ke­lis me­tus iš eilės. 

Anot LSMU pro­rek­to­riaus Kęs­tu­čio Pet­ro­nio, tai pa­žei­dė stu­den­tų lū­kes­čius ir ne­abe­jo­ti­nai pa­gi­lins jau­nų gy­dy­to­jų emig­ra­ci­jos problemą.

Europos Sąjunga skirs žymiai daugiau lėšų Erasmus programai

Mai­nų prog­ra­mos biu­dže­tas pa­di­dės be­veik dvi­gu­bai. Be to, at­ei­ty­je pla­nuo­ja­ma at­ly­gin­ti už ap­lin­kai drau­giš­kas stu­den­tų keliones.

2021–2027 me­tais prog­ra­mos biu­dže­tas bus kiek di­des­nis nei 26 mi­li­jar­dų eu­rų. Tai yra 11 mi­li­jar­dų dau­giau nei anks­tes­niu 2014–2020 me­tų lai­ko­tar­piu. Prog­no­zuo­ja­ma, kad prog­ra­ma pa­si­nau­do­ti tu­rė­tų apie 10 mi­li­jo­nų europiečių.

At­ei­ty­je mai­nai bus la­biau ori­en­tuo­ti į stu­den­tų įtrauk­tį, kli­ma­to ir skait­me­ni­nius po­ky­čius. Pa­vyz­džiui, nu­ma­to­mos fi­nan­si­nės paska­tos stu­den­tams ke­liau­ti traukiniais. 

„Era­smus“ stu­den­tų mai­nų prog­ra­ma vei­kia nuo 1987 me­tų. Per pa­sta­ruo­sius tris de­šimt­me­čius jo­je da­ly­va­vo dau­giau nei de­šimt mi­li­jo­nų jau­nų žmo­nių iš 33 šalių.

JK studentai reikalauja spręsti seksualinio smurto problemą

Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je po Sa­rah Eve­rard nu­žu­dy­mo iš­po­pu­lia­rė­jo in­ter­ne­ti­nis pus­la­pis pa­va­di­ni­mu „Everyone’s in­vi­ted“, ku­riuo sie­kia­ma vie­šin­ti sek­su­a­li­nio smur­to prob­le­mą vi­suo­me­nė­je. Ja­me mo­te­rys ir vy­rai ėmė da­lin­tis sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo, iš­nau­do­ji­mo ir smur­to patirtimis.

Tarp 11,5 tūks­tan­čių liu­di­ji­mų – dau­giau nei 100 stu­den­čių pa­sa­ko­ji­mų, pra­ne­ša BBC. Ke­lio­li­ka jų tie­sio­giai su­si­ję su Edin­bur­go uni­ver­si­te­tu. Stu­den­tės da­li­no­si stu­den­tų mies­te­ly­je pa­tir­tais sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo, sek­so be su­ti­ki­mo ir prie­var­tos iš­gy­ve­ni­mais. Tai pas­ka­ti­no Edin­bur­go stu­den­tus rei­ka­lau­ti uni­ver­si­te­to dau­giau dė­me­sio skir­ti šios prob­le­mos sprendimui.

Uni­ver­si­te­to stu­den­tų są­jun­gos na­rė tei­gia, kad in­ter­ne­te pa­si­ro­dę liu­di­ji­mai ro­do, jog uni­ver­si­te­te sek­su­a­li­nio smur­to prob­le­ma eg­zis­tuo­ja, kaip ir pa­čio­je vi­suo­me­nė­je. Pa­žy­mė­ti­na, kad Edin­bur­go uni­ver­si­te­tas de­da pa­stan­gas prob­le­mą spręs­ti: prieš me­tus aukš­to­jo­je pa­skir­tas pa­rei­gū­nas, į ku­rį ga­li­ma kreip­tis pa­ty­rus sek­su­a­li­nį smur­tą, ji taip pat or­ga­ni­zuo­ja pre­ven­ci­nius mokymus.

Anglijos universitete – ginčai dėl paminklo Gretai Thunberg

Vin­čes­te­rio uni­ver­si­te­tas pa­sta­tė me­mo­ria­lą ak­ty­vis­tei Gre­tai Thun­berg, įam­žin­da­mas jos in­dė­lį į tva­rią vi­suo­me­nę. Ta­čiau kai ku­rie stu­den­tai kri­ti­ka­vo to­kį uni­ver­si­te­to sprendimą.

Pa­sak uni­ver­si­te­to, tai yra pir­mo­ji na­tū­ra­laus dy­džio sta­tu­la, ku­ria įam­žin­ta 18 me­tų švedė.

Uni­ver­si­te­tų ir ko­le­gi­jų prof­są­jun­ga su­kri­ti­ka­vo šią ini­cia­ty­vą kaip gry­ną pres­ti­žo pro­jek­tą. Or­ga­ni­za­ci­jos kri­ti­ka ne­nu­kreip­ta prieš Thun­berg, ku­rios vaid­me­niui ko­vo­jant su kli­ma­to kai­ta są­jun­ga pas­kel­bė palaikymą.

Ne­pa­si­ten­ki­ni­mo es­mė – 24 tūks­tan­čių sva­rų ster­lin­gų skulp­tū­ros iš­lai­dos, ku­rios esą ge­riau pa­nau­do­ti­nos sie­kiant iš­veng­ti dar­buo­to­jų eta­tų ma­ži­ni­mo, tei­gė sąjunga.

Uni­ver­si­te­tas prieš­ta­rau­ja – skulp­tū­rai skir­ti pi­ni­gai at­ėjo iš lė­šų pa­sta­tams fi­nan­suo­ti ir ne­ga­lė­jo bū­ti pa­nau­do­ti ki­tiems tikslams.