Darbo ir mokymosi suskaitmeninimas

Prasidėjus pandemijai socialiniai kontaktai keliami į pavojaus užsikrėsti nekeliančią virtualią erdvę. Tačiau tai turės neigiamų pasekmių visuomenei.

Skaitmenizacija. © Arbeitsgemeinschaft der Jungsozialistinnen und Jungsozialisten in der SPD

At­ro­do, kad švie­ti­mo skait­me­ni­ni­mas yra lyg ne­su­val­do­ma gam­tos sti­chi­ja, pa­ga­liau ga­lė­ju­si pra­ūž­ti pra­si­dė­jus Co­vid-19. Tad šiuo me­tu nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si kri­ti­kai tai­ko­si tik į ne­ly­gy­bę švie­ti­mo sri­ty­je, su­stip­rė­ju­sią dėl ne­vie­no­do ap­rū­pi­ni­mo bū­ti­nais iš­tek­liais. Iš tie­sų tai yra mil­ži­niš­ka prob­le­ma: ne kiek­vie­nas mo­ki­nys ir mo­ki­nė tu­ri rei­kia­mus prie­tai­sus, be to, ankš­tuo­se būs­tuo­se sun­ku da­ly­vau­ti vaiz­do kon­fe­ren­ci­jo­se ir da­ry­ti na­mų dar­bus. Bet prieš imant rei­ka­lau­ti plan­še­čių vi­siems, iš­ky­la es­mi­nis klau­si­mas, ar ap­skri­tai rei­kė­tų siek­ti su­skait­me­nin­ti švietimą.

Daug kas, ką liaup­si­na­me kaip ga­li­my­bę, pa­si­ro­do tė­ra ta­ria­mi spren­di­mai, ku­riais prob­le­mos tik ati­de­da­mos: al­go­rit­mai mo­ki­niams su­da­ro in­di­vi­dua­lius mo­ky­mo­si pla­nus, bet tuo­met ne­be­įdar­bi­na­mi mo­ky­to­jai, ne­pai­sant to, kad kom­piu­te­ri­nės mo­ky­mo­si prog­ra­mos ge­ba at­lik­ti to­li gra­žu ne vi­sas įvai­ria­pu­ses mo­ky­to­jų už­duo­tis. Nuo­to­li­niuo­se kur­suo­se ga­li da­ly­vau­ti ir vai­kus au­gi­nan­tys stu­den­tai ar stu­den­tai su ne­ga­lia, bet tuo­met ne­pa­si­rū­pi­na­ma vai­kų prie­žiū­ra ir ne­už­tik­ri­na­ma pri­ei­ga žmo­nėms su ne­ga­lia, ga­liau­siai stu­den­tai lie­ka izo­liuo­ti nuo bendrakursių.

Nuotolinis mokymas veda prie švietimo ekonomizacijos

Iš tie­sų pir­miau­sia tai yra dar vie­na švie­ti­mo eko­no­mi­za­ci­jos for­ma, kai vie­toj gi­laus mo­ko­mo­jo da­ly­ko su­vo­ki­mo, ku­ris įgau­na­mas per dia­lo­gą su ki­tais, sie­kia­ma efek­ty­vaus leng­vai te­stuo­ja­mų ži­nių pro­du­ka­vi­mo. Į akis kren­ta pa­ra­le­lės tarp mo­ky­mo­si nau­do­jant kom­piu­te­ri­nes prog­ra­mas ir skait­me­ni­nės dar­bo ap­lin­kos, jau bū­din­gos ne tik IT, bet ir da­liai ama­tų ir pa­slau­gų sek­to­riaus bei kū­ry­bi­nės veik­los: ir dar­bo pro­ce­sas, ir mo­ko­mo­ji me­džia­ga su­skai­do­ma į ma­žus žings­ne­lius, ku­riuos nu­sta­to kom­piu­te­ri­nė prog­ra­ma; ma­tuo­jant rea­lų at­li­ki­mo lai­ką žmo­gus ver­čia­mas kuo grei­čiau rea­guo­ti, be to, pa­si­da­ro leng­viau pa­ly­gin­ti re­zul­ta­tus, o tai di­di­na kon­ku­ren­ci­ją ir jos ke­lia­mą spau­di­mą. Pra­ran­da­mas bend­ras te­mos ar veik­los vaiz­das ir tam­pa ne­įma­no­ma sa­va­ran­kiš­kai struk­tū­ruo­ti dar­bą ar mo­ky­mą­si. Užuot vei­kus sa­vo ini­cia­ty­va, pa­sy­viai se­ka­ma nu­ro­dy­mais. Iš­ori­nė sti­mu­lia­ci­ja ne­pa­lie­ka vie­tos sa­va­ran­kiš­kam, kri­ti­niam mąs­ty­mui, o – kai bū­ti­na – ir pa­si­prie­ši­ni­mui – iš pa­val­du­mo tech­ni­kai ky­la ne­veiks­nu­mas. Ga­liau­siai su­ren­ka­mas mil­ži­niš­kas kie­kis duo­me­nų, nau­do­ja­mų tiks­liai elg­se­nos ana­li­zei ir taip su­tei­kian­čių pag­rin­dą ma­ni­pu­lia­vi­mo tech­no­lo­gi­joms, pa­vyz­džiui, va­di­na­ma­jam nudging.

Darbo ir švietimo perkėlimas į virtualią erdvę didina žmonių vienišumą ir gali susargdinti

Prob­le­ma­tiš­ka ne tik ra­di­ka­li skait­me­ni­nio dar­bo ir mo­ky­mo­si or­ga­ni­za­vi­mo for­ma. Dėl nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si ir il­ga­lai­kio dar­bo iš na­mų di­dė­ja žmo­nių vie­ni­šu­mas, pa­nai­ki­na­mos fi­zi­nės ir lai­ko ri­bos tarp pri­va­taus gy­ve­ni­mo ir mo­kyk­los, uni­ver­si­te­to ar darbo.

Patiko straipsnis? Paremk mūsų autorius:

Kon­tak­ti­nį mo­ky­mą­si pa­kei­tus nuo­to­li­niu ne­de­ra pa­mirš­ti ir il­go sė­dė­ji­mo prie­šais ek­ra­ną su­ke­lia­mų svei­ka­tos prob­le­mų. Bet rim­čiau­sios pa­sek­mės gre­sia pa­čiam mo­ky­mui­si: tik­ras, su­vo­ki­mą ska­ti­nan­tis mo­ky­ma­sis yra so­cia­li­nis pro­ce­sas, ku­ris įma­no­mas tik bend­rau­jant su ki­tais, o ne kai vi­si pa­vie­niui sė­di prie­šais kom­piu­te­rio ek­ra­ną. Kaip ži­no­me, kuo dau­giau ju­s­lių įtrau­kia­ma, tuo įgy­tos ži­nios iš­lie­ka il­giau, bet skait­me­ni­nė­mis mo­ky­mo­si for­mo­mis ga­li­ma su­ža­din­ti tik re­gą ir klau­są. Jau da­bar vis dau­giau vai­kų su­si­du­ria su smul­kio­sios mo­to­ri­kos ir ra­šy­mo sunkumais.

Co­vid-19 pa­n­de­mi­ja ta­po ban­do­muo­ju dar­bo iš na­mų ir nuo­to­li­nio mo­ky­mo eta­pu, nes šiuo me­tu ma­ža ti­ki­my­bė, kad tam bus pa­si­prie­šin­ta. Pa­si­bai­gus pa­n­de­mi­jai, kai žmo­nės jau bus prie vi­sa to pri­pra­tę, dau­ge­lis nau­jo­vių iš­liks. Lig šiol su­si­or­ga­ni­za­vu­si kai­rė ir da­lis pro­fe­si­nių są­jun­gų joms ne­si­prie­ši­no, vei­kė neo­rga­ni­zuo­tai ir pa­dri­kai. Jei ne­kils or­ga­ni­zuo­tas dar­buo­to­jų ir mo­kyk­lų ju­dė­ji­mas, be­liks lauk­ti, ko­kias ato­mi­zuo­tas bū­ty­bes su­kurs skait­me­ni­nės mo­ky­mo­si for­mos ir kaip jos iš­augs į po­li­ti­nius subjektus.

Ha­na Q. ir Syl­vie S. stu­di­juo­ja po­li­ti­kos moks­lus, eko­no­mi­ką ir em­pi­ri­nę ling­vis­ti­ką. Joms ne­ra­mu, kas bus be­li­kę uni­ver­si­te­to po dvie­jų tri­jų nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si semestrų.


Syl­vie S. and Ha­na Q., „Di­gi­ta­li­sierung der Ar­beit und des Ler­nens“, cri­ti­ca, nr. 25 (2020), p. 4–5.

Iš vo­kie­čių kal­bos ver­tė Jū­ra­tė Žukauskaitė.

Taip pat skaityk

Į save per svetur

Asmeninė istorija, kaip palikus savąją aplinką galima geriau pažinti save ir savo šalį.

Sunku nupjauti gulinčius javus

Šalies komunistinis režimas jaunimui kelia neišpildomus lūkesčius. Naujo judėjimo pasipriešinimo taktika – radikaliai pasiduoti.