Bendruomeninė psichiatrija: kaip mokslas keičia socialinę politiką

Psichologijos studentės perspektyva, kaip mokslininkai gali inicijuoti socialinės politikos pokyčius.

Gizem Vural, „Illustration about Psychology of Resilience for The New Yorker“

2020 m. va­sa­rą avan­tiū­ri­s­tiš­kai iš­vy­kau į Vo­kie­ti­ją pa­ra­gau­ti Era­smus prak­ti­kos. Tris mė­ne­sius pra­lei­dau Drez­de­ne, or­ga­ni­za­ci­jo­je sun­kiai į lie­tu­vių kal­bą iš­ver­čia­mu pa­va­di­ni­mu – „Psy­cho­so­zia­ler Träger­ver­ein Sach­sen“. Pa­ban­džius iš­vers­ti skam­bė­tų taip: „Sak­so­ni­jos Psi­cho­so­cia­li­nė /​ psi­cho­so­cia­li­nių pa­slau­gų aso­cia­ci­ja“. Ji tei­kia bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos pa­slau­gas sun­kių psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems žmonėms.

Ko­dėl kam nors tu­rė­tų rū­pė­ti vie­nos psi­cho­lo­gi­jos stu­den­tės prak­ti­ka? Įpras­tai ti­kė­tu­mė­tės įspū­džių apie tai, kaip aš pa­ži­nau nau­ją kul­tū­rą, pa­ke­lia­vau ar su­si­pa­ži­nau su nau­jais žmo­nė­mis. No­riu pa­si­da­lin­ti sa­vo ži­nio­mis apie Lie­tu­vo­je rei­ka­lin­gą, ta­čiau men­kai pa­žįs­ta­mą sri­tį – bend­ruo­me­ni­nę psi­chiat­ri­ją. Jos pa­slau­gos Lie­tu­vo­je nė­ra tei­kia­mos ir, re­mian­tis Lie­tu­vos žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to ata­skai­ta „Žmo­gaus tei­sės Lie­tu­vo­je 2018–2019 m.“, jų sty­gius mū­sų ša­ly­je yra di­džiau­sia psi­chi­kos svei­ka­tos sis­te­mos prob­le­ma. Ant­ro­ji paska­ta – no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į pui­kų moks­li­nin­kų bei prak­ti­kų bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dį sie­kiant so­cia­li­nės po­li­ti­kos pokyčių.

Mokslininkai kuria naujus pagalbos modelius

Prak­ti­kos me­tu pri­si­dė­jau prie moks­li­nės stu­di­jos „Bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos ba­zi­nis ap­rū­pi­ni­mas“ (vok. „Ge­m­ein­dep­sy­chiat­ris­che Ba­si­sver­sor­gung“, GBV). Tai ban­do­ma­sis pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma pa­ge­rin­ti sun­kių psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­rin­čių žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Šis mo­de­lis re­mia­si ko­or­di­nuo­tu skir­tin­gų spe­cia­lis­tų ir įstai­gų dar­bu: da­ly­viai gau­na pri­ei­gą prie pa­pil­do­mų pa­slau­gų, o pro­ce­se da­ly­vau­ja ir jų ar­ti­mie­ji. Vo­kie­ti­jo­je jau ke­lis de­šimt­me­čius sie­kia­ma psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­rin­čius žmo­nes gy­dy­ti jų gy­ve­na­mo­jo­je ap­lin­ko­je įtrau­kiant jų ar­ti­muo­sius. Tai pa­de­da ma­žin­ti psi­chi­kos svei­ka­tos prob­le­mas pa­ti­rian­čių žmo­nių atskirtį.

Stu­di­jai pa­si­se­kus vie­nas iš Vo­kie­ti­jos so­cia­li­nių ko­dek­sų bū­tų pa­pil­dy­tas nau­ju pa­rag­ra­fu. Tai reiš­kia, kad ša­lia jau esan­čių ir tei­siš­kai ga­li­mų pa­slau­gų bei te­ra­pi­jos for­mų (psi­cho­te­ra­pi­ja, dar­bo te­ra­pi­ja, er­go­te­ra­pi­ja, so­cia­li­nė te­ra­pi­ja, am­bu­la­to­ri­nė psi­chiat­ri­nė prie­žiū­ra ir t. t.) bū­tų įtei­sin­tas dar vie­nas pa­gal­bos tei­ki­mo mo­de­lis – ba­zi­nis ap­rū­pi­ni­mas. Juo re­mian­tis psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­tų gau­ti vi­są jiems rei­ka­lin­gą gy­dy­mą, re­abi­li­ta­ci­nę pa­gal­bą, slau­gos ir ki­tas so­cia­li­nes-te­ra­pi­nes pa­slau­gas, t. y. jiems bū­tų ga­li­ma pa­skir­ti pa­slau­gų komp­lek­tą iš ku­rio jie, kar­tu su at­sa­kin­gais dar­buo­to­jais, ga­lė­tų rink­tis jiems nau­din­giau­sias. Tai bū­tų tam tik­ras pro­ver­žis, ka­dan­gi įga­lin­tų psi­chi­kos svei­ka­tos sis­te­mos pa­ci­en­tus ak­ty­viai da­ly­vau­ti sa­vo svei­ki­mo pro­ce­se ir jį pla­nuo­ti at­si­žvel­giant į jų po­rei­kius bei į pri­ei­na­mas ga­li­my­bes. Be to, ko­or­di­nuo­tas pa­slau­gų tei­ki­mas bū­tų fi­nan­suo­ja­mas li­go­nių ka­sų lė­šo­mis. Bū­tent šis stu­di­jos sie­kis for­muo­ti so­cia­li­nę po­li­ti­ką įkvė­pė pa­si­da­lin­ti prak­ti­kos patirtimi.

Aukš­čiau pa­teik­tas stu­di­jos tiks­lų api­bend­ri­ni­mas ga­li at­ro­dy­ti sun­kiai su­pran­ta­mas, dėl to svar­bu trum­pai ap­tar­ti psi­chiat­ri­nę prie­žiū­rą Vo­kie­ti­jo­je for­ma­vu­sius pro­ce­sus ir prin­ci­pus, grin­džian­čius bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos (vok. „Ge­m­ein­dep­sy­chiat­rie“) sąvoką.

Bendruomeninė psichiatrija ir psichiatrijos reforma Vokietijoje

Pla­tus psi­chiat­ri­nių pa­slau­gų spekt­ras Vo­kie­ti­jo­je – il­go is­to­ri­nio ir po­li­ti­nio pro­ce­so re­zul­ta­tas. Prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ir jo me­tu psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tys žmo­nės bu­vo už­da­ro­mi vi­siš­kai izo­liuo­tuo­se sta­cio­na­ruo­se, kan­ki­na­mi, o ga­liau­siai – žu­do­mi. Šio­se nu­si­kals­ta­mo­se vei­ko­se da­ly­va­vo ir psi­chiat­rai bei me­di­ci­nos per­so­na­las. Pa­si­bai­gus ka­rui psi­chiat­ri­nis gy­dy­mas ir prie­žiū­ra bu­vo tei­kia­mos to­se pa­čio­se už­da­ro­se izo­liuo­to­se įstai­go­se. Pa­sta­ro­sio­se trū­ko dar­buo­to­jų, įran­gos, prie­mo­nių il­ga­lai­kei te­ra­pi­jai ir re­abi­li­ta­ci­jai. Nau­do­ti gy­dy­mo me­to­dai – elekt­ro­šo­ko te­ra­pi­ja, le­di­nės vo­nios – taip pat by­lo­ja apie že­mą dar­buo­to­jų mo­ra­lę ir na­cio­nal­so­cia­lis­ti­nį pa­li­ki­mą. Vis dėl­to, šeš­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je Va­ka­ruo­se pra­si­dė­jo po­ky­čiai: psi­chiat­ri­nia­me gy­dy­me im­ta tai­ky­ti ne­u­ro­lep­ti­nius prep­a­ra­tus, ėmė for­muo­tis antip­si­chiat­ri­nis ju­dė­ji­mas. Aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je Vo­kie­ti­jo­je ėmė kur­tis ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, pra­bi­lu­sios apie psi­chiat­ri­jos sis­te­mos prob­le­mas ir na­cis­ti­nės psi­chiat­ri­jos nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui. Vo­kie­ti­jos par­la­men­to nu­ro­dy­mu bu­vo su­for­muo­ta 200 spe­cia­lis­tų gru­pė, tu­rė­ju­si pa­reng­ti ata­skai­tą apie psi­chiat­ri­nių pa­slau­gų sis­te­mos būk­lę ša­ly­je. 1975 m. jų re­ko­men­da­ci­jos re­for­moms (vok. „Psy­chiat­rie-Enqu­ete“) bu­vo tei­gia­mai pri­im­tos par­la­men­te, ini­ci­juo­ta psi­chiat­ri­jos per­tvar­ka: at­si­sa­ko­ma pri­vers­ti­nio gy­dy­mo izo­liuo­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se, ku­ria­mi pla­tes­ni, įvai­res­ni, efek­ty­viau fi­nan­suo­ja­mi pa­gal­bos tinklai.

Vie­nas iš šios re­for­mos re­zul­ta­tų – bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos pa­slau­gos ir jas tei­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos. Ši psi­chiat­ri­nės pa­gal­bos kon­cep­ci­ja ak­cen­tuo­ja so­cia­li­nius psi­chi­kos su­tri­ki­mų as­pek­tus ir prie­žas­tis, prob­le­mų gy­ve­na­mo­jo­je ap­lin­ko­je spren­di­mą ir so­cia­li­nių ry­šių plė­to­ji­mą. Šian­dien Vo­kie­ti­jos bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos or­ga­ni­za­ci­jos su­da­ro vi­są ša­lį ap­iman­tį tink­lą ir sie­kia pa­dė­ti psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems žmo­nėms in­te­gruo­tis į vie­tos bend­ruo­me­nę ir už­tik­rin­ti jų oru­mą grin­džian­čias žmo­gaus teises.

GBV vykdymas ir vykdytojai

Stu­di­ja vyk­do­ma dvy­li­ko­je Vo­kie­ti­jos vie­to­vių. Nors ją fi­nan­suo­ja ir vyk­do įvai­rios ins­ti­tu­ci­jos, pag­rin­di­nis or­ga­ni­za­to­rius – „Bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos aso­cia­ci­ja“ (vok. „Dach­ver­band Ge­m­ein­dep­sy­chiat­rie“). Ji vie­ni­ja bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos pa­slau­gas tei­kian­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ren­gia moks­li­nes pub­li­ka­ci­jas, dir­ba lo­bis­ti­nį dar­bą, taip pat sa­vo na­rėms sis­te­mi­na nau­jau­sias da­ly­ki­nes ži­nias bei ver­ty­bi­nių stan­dar­tų gaires.

Moks­li­nę stu­di­jos da­lį at­lie­ka Ul­mo uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai. Jie ste­bi da­ly­vių būk­lės kai­tą pro­jek­to me­tu ir moks­liš­kai ver­ti­na jo efek­ty­vu­mą. Da­ly­vius at­ren­ka mi­nė­tos bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos or­ga­ni­za­ci­jos, ku­riuo­se vyks­ta pir­mie­ji po­kal­biai ir da­ly­viai su­pa­žin­di­na­mi su projektu.

Gi­zem Vu­ral, „Il­lust­ra­tion for New York Ti­mes Bo­ok Re­view of Pa­ra­dise Lod­ge by Ni­na Stibbe“

Bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos or­ga­ni­za­ci­jos at­lie­ka be­ne svar­biau­sią vaid­me­nį pro­jek­te – tei­kia pa­slau­gas. Kiek­vie­nas da­ly­vis įgy­ja kon­tak­ti­nį as­me­nį, su ku­riuo su­da­ro pa­gal­bos pla­ną kri­zės at­ve­ju, pa­de­dan­čiu grei­tai ir efek­ty­viai gau­ti rei­ka­lin­gą te­ra­pi­nę pa­gal­bą. Jis bend­rau­ja su da­ly­vio gy­dy­to­ju psi­chiat­ru, psi­cho­te­ra­pe­utu, jo so­cia­li­niais dar­buo­to­jais ir ar­ti­mai­siais. Vi­sus šiuos žmo­nes sten­gia­ma­si įtrauk­ti į pro­ce­są ir kar­tu ieš­ko­ti tin­ka­miau­sių pa­gal­bos būdų.

Iš pra­džių ne­ga­lė­jau pri­pras­ti prie sa­vo men­to­rės žo­džių po­ten­cia­liems da­ly­viams: „Šuo pro­jek­tu no­rima pa­ge­rin­ti žmo­nių su sun­kiais psi­chi­kos su­tri­ki­mais gy­ve­ni­mo ko­ky­bę“. Pa­sta­rą­ją fra­zę in­for­ma­ci­niuo­se po­kal­biuo­se ji iš­tar­da­vo ke­lis kar­tus. Ste­bė­jau­si, jog kal­ba­ma ne užuo­jau­tos ku­pi­nu bal­su, fa­ta­lis­ti­ne in­to­na­ci­ja, o drą­siai ir konst­ruk­ty­viai. Nuo­sta­bu, kad bū­tent šis prie­šais sė­din­tis žmo­gus yra sa­vo gy­ve­ni­mo šei­mi­nin­kas: ge­riau­siai ži­nan­tis, ko jam iš tie­sų rei­kia, ge­riau­siai su­pran­tan­tis, ko­kios prob­le­mos jį ka­muo­ja. Dar­buo­to­jai, nors ir pro­fe­sio­na­lai, tė­ra tik pa­ta­rė­jai, ku­rie jo­kiu bū­du ne­dir­ba di­rek­ty­viai, o su­vo­kia sa­vo kli­en­tus kaip orius asmenis.

GBV kaip mokslinė studija

Siek­da­mi GBV įtei­sin­ti kaip pa­gal­bos tei­ki­mo mo­de­lį, ty­rė­jai nu­spren­dė stu­di­ją vyk­dy­ti dvy­li­ko­je so­cia­liai skir­tin­gų Vo­kie­ti­jos re­gio­nų. Juo­se ga­lio­ja skir­tin­gi fe­de­ra­li­nės tei­sės ak­tai, yra su­si­da­rę skir­tin­gi pa­gal­bos psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems žmo­nėms tink­lai, o pa­slau­gos yra ne­vie­no­dai pri­ei­na­mos. Taip sie­kia­ma su­rink­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos apie GBV kaip pa­gal­bos mo­de­lio efek­ty­vu­mą skir­tin­guo­se Vo­kie­ti­jos vietovėse.

Pla­nuo­ja­ma, jog stu­di­ja bus vyk­do­ma ket­ve­rius me­tus. Šiuo me­tu vi­so­se dvy­li­ko­je vie­to­vių vyks­ta po­ten­cia­lių da­ly­vių at­ran­ka. Vis dėl­to, Drez­de­ne jau pra­de­da­mas dar­bas su stu­di­jos po­vei­kio gru­pe, ku­riai dve­jus me­tus bus tei­kia­mos bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos pa­slau­gos. Vi­si ty­ri­mo da­ly­viai (ir kont­ro­li­nė, ir po­vei­kio gru­pė) bei pa­gal­bą tei­kian­tys jų ar­ti­mie­ji kas še­šis mė­ne­sius tu­ri už­pil­dy­ti ke­le­tą klau­si­my­nų. Vė­liau jų duo­me­nis nau­dos Ul­mo uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai, siek­da­mi nu­sta­ty­ti, ar esa­ma po­ky­čių, skir­tu­mų tarp dvie­jų ty­ri­mo gru­pių. Kont­ro­li­nės gru­pės na­riai to­liau gy­ve­na įpras­tą gy­ve­ni­mą ir nau­do­ja­si jau pri­ei­na­mo­mis svei­ka­tos prie­žiū­ros bei te­ra­pi­jos galimybėmis.

GBV dalyviai

Stu­di­jos da­ly­viai ga­li bū­ti pil­na­me­čiai as­me­nys, tu­rin­tys sun­kių psi­chi­kos su­tri­ki­mų, to­kių kaip ši­zof­re­ni­ja ir klie­de­si­niai su­tri­ki­mai, įvai­rios dep­re­si­jos for­mos, bi­po­li­nis su­tri­ki­mas, įvai­rūs ne­ri­mo, so­ma­to­for­mi­niai, val­gy­mo, mie­go, st­re­so su­ke­lia­mi su­tri­ki­mai, fo­bi­jos, as­me­ny­bės sutrikimai.

In­te­re­san­tus įvar­din­čiau kaip ga­na įvai­rią ir ne­vie­na­ly­tę gru­pę. Ty­ri­mu do­mi­si bei ja­me da­ly­vau­ja ir dir­ban­tys, ir šiuo me­tu dėl tu­ri­mų psi­chi­kos svei­ka­tos prob­le­mų ne­dar­bin­gi žmo­nės; ir nie­ka­da ne­bu­vę psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nių pa­cien­tais, ir il­gai, dau­giau nei ke­le­tą kar­tų, juo­se be­si­gy­dę; ir bu­vę ar esa­mi šios or­ga­ni­za­ci­jos klien­tai, ir iki šiol jo­kių am­bu­la­to­ri­nių ar bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos pa­slau­gų ne­ga­vę žmo­nės. Kai ku­rie yra su­kū­rę šei­mas ar­ba tu­ri ki­to­kius so­cia­li­nius ry­šius, ki­ti yra la­bai so­cia­liai izo­liuo­ti ir ne­tu­ri be­veik jo­kių kon­tak­tų. Ta­čiau es­mi­nis mo­ty­vas, dėl ku­rio žmo­nės at­ei­na į pir­muo­sius po­kal­bius, yra ypa­tin­gi ir dau­gy­bei „svei­kų“ žmo­nių ne­su­pran­ta­mi sun­ku­mai – ėji­mas pirk­ti mais­to, ke­lio­nės vie­šuo­ju trans­por­tu yra ne­be­įma­no­mos, nes ke­lia ne­pa­ke­lia­mą ne­ri­mą ir bai­mę. Dep­re­si­jos su­ke­lia­ma ener­gi­jos sto­ka taip se­ki­na, jog sun­ku iš­ei­ti pa­si­vaikš­čio­ti. Dar­be pa­ti­ria­mas st­re­sas su­ke­lia so­ma­to­for­mi­nius su­tri­ki­mus, dėl ku­rių il­gus mė­ne­sius žmo­gus ne­ga­li dirb­ti. Ne­svar­bu, kur jie gy­ven­tų, sun­kių psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų ka­muo­ja­miems žmo­nėms tai – ne­sve­ti­ma ir itin ap­čiuo­pia­ma tikrovė.

GBV kaip pagalbos teikimo modelis

Vi­si stu­di­jos kont­ro­li­nės gru­pės da­ly­viai ga­li nau­do­tis ke­tu­rių ly­gių pa­gal­bos kri­zės at­ve­ju sis­te­ma. Ją sudaro:

  1. Vi­są pa­rą vei­kian­ti te­le­fo­no li­ni­ja, ku­ria yra pa­sie­kia­mas vie­nas iš or­ga­ni­za­ci­jo­se dir­ban­čių profesionalų;
  2. Kri­zi­nė in­ter­ven­ci­ja, kai kri­zės at­ve­ju į da­ly­vio gy­ve­na­mą­ją vie­tą ga­li at­vyk­ti su juo dir­ban­tis darbuotojas;
  3. Ga­li­my­bė lai­ki­nai ap­si­sto­ti ir per­nak­vo­ti spe­cia­lio­se tam skir­to­se pa­tal­po­se, kuo­met psi­chi­kos būk­lė la­bai pa­blo­gė­ja ir klien­tas ne­be­ga­li il­giau lik­ti namuose;
  4. Vi­są pa­rą bu­din­tys gy­dy­to­jai psi­chiat­rai, su ku­riais ga­li­ma su­si­siek­ti, jei gy­dan­tis gy­dy­to­jas nė­ra pasiekiamas.

Šiais pa­gal­bos bū­dais sie­kia­ma anks­ti at­pa­žin­ti kri­ti­nes si­tu­aci­jas ir iš­veng­ti sta­cio­na­raus gy­dy­mo psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se. Pa­sta­ra­sis trun­ka il­gai, at­ski­ria žmo­gų nuo jo kas­die­ny­bės ir yra su­vo­kia­mas kaip pas­ku­ti­nė iš­ei­tis kri­zės atveju.

Be šių kri­zės val­dy­mui skir­tų prie­mo­nių pro­jek­to da­ly­viai ga­li gau­ti il­ga­lai­kes bend­ruo­me­ni­nės psi­chiat­ri­jos pa­slau­gas. Prak­ti­kos me­tu te­ko su­si­pa­žin­ti su ke­le­tu šių pa­slau­gų mo­de­lių, ku­rie ski­ria­si in­ten­sy­vu­mu, truk­me, tiks­lais bei tai­ky­mo ap­lin­ky­bė­mis. Ke­lis jų ap­tar­siu toliau.

Bendruomeninės psichiatrijos paslaugos: keli eskizai

Or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rio­je at­li­kau prak­ti­ką, tei­kia gau­sy­bę skir­tin­gų pa­slau­gų sun­kių psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems žmo­nėms. Tai – ir te­ra­pi­nės pa­slau­gos (er­go­te­ra­pi­ja, me­no te­ra­pi­ja), sa­vi­pa­gal­bos gru­pės, įvai­rios lais­va­lai­kio gru­pės (rank­dar­bių, mais­to ruo­ši­mo, žy­gia­vi­mo), psi­cho­e­du­ka­ci­ja ir spe­cia­lios am­bu­la­to­ri­nės pa­slau­gos. Dir­bau am­bu­la­to­ri­nių pa­slau­gų sky­riu­je su 20 dar­buo­to­jų bei prak­ti­kan­tų, ku­rie rū­pi­na­si maž­daug 500 kli­en­tų. Dar­buo­to­jai dir­ba pen­kio­se ko­man­do­se, ku­rių kiek­vie­na at­sa­kin­ga už skir­tin­gą pa­slau­gų tipą.

Pa­ti in­ten­sy­viau­sia pa­gal­bos for­ma – am­bu­la­to­ri­nė psi­chiat­ri­nė prie­žiū­ra (vok. „Am­bu­lan­te psy­chiat­ris­che Pf­le­ge“, APP). Ji trun­ka ke­tu­ris mė­ne­sius, per ku­riuos klien­tas ke­lis kar­tus per sa­vai­tę su­si­tin­ka su sa­vo dar­buo­to­ju (daž­niau­siai kli­en­to na­muo­se). Iš pra­džių yra su­da­ro­mas pla­nas, ko per šį lai­ką no­rima pa­siek­ti, taip pat – in­di­vi­dua­li­zuo­tas veiks­mų pla­nas kri­zės at­ve­ju. Šis pa­gal­bos ti­pas su­tei­kia­mas sun­kių psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems žmo­nėms, ku­riems tam tik­ru gy­ve­ni­mo mo­men­tu yra itin su­dė­tin­ga pa­tiems iš­spręs­ti kas­die­ny­bė­je ky­lan­čias prob­le­mas. Pa­sta­ro­sios ga­li bū­ti itin įvai­rios: na­mų ruo­ša, mais­to ga­mi­ni­mas, ėji­mas iš na­mų, fi­zi­nė bei as­mens hi­gie­nos prie­žiū­ra, kas­die­ny­bės pla­na­vi­mas. Daž­niau­siai ją gau­na klien­tai, ne­se­niai gy­dę­si li­go­ni­nė­je – ji yra reikš­min­ga iš nau­jo mo­kan­tis gy­ven­ti įpras­to­je ap­lin­ko­je. Po ke­tu­rių mė­ne­sių APP ga­li­ma pra­tęs­ti; tai nu­spren­džia klien­tas drau­ge su darbuotoju.

Gi­zem Vu­ral, „Da­ys of Scat­te­red Memories“

Ne to­kia in­ten­sy­vi, ta­čiau tre­jų me­tų truk­mės yra so­cia­li­nė te­ra­pi­ja. Pra­džio­je taip pat su­da­ro­mi tiks­lų ir kri­zės pla­nai. Klien­tas su­si­tin­ka su dar­buo­to­ju kar­tą per sa­vai­tę ir, pri­klau­so­mai nuo iš­si­kel­tų tiks­lų, kar­tu at­lie­ka tam tik­ras veiklas.

Prak­ti­kos me­tu dau­giau­siai dir­bau su so­cia­li­nės te­ra­pi­jos pa­slau­gas gau­nan­čiais klien­tais. Jie, kaip dau­gu­ma psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­rin­čių žmo­nių, ken­čia ir so­cia­li­nę izo­lia­ci­ją. Vie­na iš klien­čių dėl ne­ri­mo su­tri­ki­mo il­gą lai­ką ne­ga­lė­da­vo va­žiuo­ti vie­šuo­ju trans­por­tu, ei­ti nu­si­pirk­ti mais­to, taip pat  bend­rau­ti su ki­tais žmo­nė­mis. Dėl tu­ri­mo ne­dar­bin­gu­mo ji gau­na men­kas pa­ja­mas, ku­rios ap­ri­bo­ja ga­li­my­bes, pa­vyz­džiui, nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Jos tiks­lo – su­ma­žin­ti so­cia­li­nę izo­lia­ci­ją bei gy­ven­ti kuo „nor­ma­les­nį“ gy­ve­ni­mą – te­ko siek­ti itin komp­lek­siš­kai. Tai at­si­spin­dė­jo ir man pa­ti­kė­to­se už­duo­ty­se. Be sie­kio su­ma­žin­ti bai­mę ir tre­ni­ra­vi­mo­si va­žiuo­ti tram­va­ju­mi, vie­nas iš tiks­lų bu­vo gau­ti spe­cia­lią Drez­de­no gy­ven­to­jams tei­kia­mą so­cia­li­nių pa­slau­gų kor­te­lę. Ji su­tei­kia žen­klias nuo­lai­das trans­por­tui, kul­tū­ros ren­gi­niams, spor­to ir svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­goms. Ga­vus pa­sta­rą­ją, mo­te­ris pa­ga­liau ga­lė­jo nu­vyk­ti į ki­ta­me mies­to ga­le esan­tį cent­rą ir da­ly­vau­ti sa­vi­pa­gal­bos gru­pė­se psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems žmo­nėms, už­megz­ti taip rei­ka­lin­gų so­cia­li­nių kon­tak­tų. Kai žvel­gia­me į šių žmo­nių kas­die­ny­bę, ti­kiuo­si, aiš­kė­ja, kad gy­ve­ni­mas su psi­chi­kos su­tri­ki­mu ga­li tap­ti iš­ties su­dė­tin­gu – kiek­vie­nas įpras­tas tiks­las ar no­ras daž­nai at­si­sklei­džia kaip itin komp­li­kuo­tas pro­ce­sas. Dėl šios prie­žas­ties ir rei­ka­lin­ga il­ga­lai­kė, pro­fe­sio­na­li, pa­gar­ba žmo­gui grįs­ta pagalba.

Vietoj išvadų

Sa­vo trum­pa­me gy­ve­ni­me pir­mą kar­tą su­si­du­riu su to­kiu moks­li­nin­kų an­ga­ža­vi­mu­si pa­pil­dy­ti ša­lies įsta­ty­mus. Psi­cho­lo­gi­jos dis­ci­p­li­nos is­to­ri­jo­je gau­su pa­vyz­džių, kai psi­cho­lo­gi­niai ty­ri­mai at­lie­ka­mi iš prak­ti­nių paska­tų, pa­vyz­džiui, ku­riant te­ra­pi­nes in­ter­ven­ci­jas ar įro­dant jų nau­dą, sie­kiant op­ti­mi­zuo­ti dar­bą ar pa­di­din­ti jo na­šu­mą fab­ri­kuo­se, pa­ge­rin­ti bend­ra­vi­mo kli­ma­tą or­ga­ni­za­ci­jo­se, dar­buo­to­jų at­ran­kos pro­ce­sus, spor­ti­nin­kų ar net­gi ka­rei­vių ren­gi­mą. Toks sis­te­min­gas dar­bas sie­kiant for­muo­ti pro­g­re­sy­vią tei­sė­kū­rą, ko ge­ro, re­te­ny­bė ne tik moks­li­nin­kų psi­cho­lo­gų veikloje.

No­ri­si ne tik da­lin­tis ži­nio­mis apie bend­ruo­me­ni­nę psi­chiat­ri­ją, bet ir uni­ver­si­te­to bend­ruo­me­nės su­si­do­mė­ji­mą. Lie­tu­vo­je ne­tei­kia­mos, ta­čiau itin rei­ka­lin­gos pa­slau­gos yra di­džiu­lė psi­chi­kos svei­ka­tos sis­te­mos prob­le­ma. Ne tik Vo­kie­ti­jo­je, bet ir ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos, Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se pla­čiai tai­ko­mų bend­ruo­me­ni­nių pa­slau­gų po­ten­cia­las įro­dy­tas moks­li­niais ty­ri­mais, to­dėl svar­bu siek­ti po­ky­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je ir mū­sų šalyje.

Taip pat skaityk

Uberis netiki ašaromis

Šiandien Uber ir kiti laikomi inovatyvumo etalonais. Tačiau platformų ekonomika neapsimoka nei vartotojui, nei verslui, nei