Atstovaujant 20 milijonų studentų

Eu­ro­pos stu­den­tų są­jun­ga (ESU) yra skė­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti 45 na­cio­na­li­nes stu­den­tų są­jun­gas iš 39 vals­ty­bių ir at­sto­vau­jan­ti be­veik 20 mi­li­jo­nų stu­den­tų. ESU tiks­las – gin­ti švie­ti­mo, so­cia­li­nius, eko­no­mi­nius ir kul­tū­ri­nius Eu­ro­pos stu­den­tų in­te­re­sus Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je, UNESCO ir kitur.

Ro­bert Na­pier ei­na ESU pre­zi­den­to pa­rei­gas. 2018–2019 me­tais jis bu­vo pa­skir­tas or­ga­ni­za­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tu. Mal­tos uni­ver­si­te­te jis bai­gė tei­sės ba­ka­lau­rą ir tei­si­nio at­sto­va­vi­mo ma­gist­rą. Na­cio­na­li­nė­je Mal­tos stu­den­tų ta­ry­bo­je jis ėjo so­cia­li­nės po­li­ti­kos ko­mi­sa­ro, ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus ir pre­zi­den­to pa­rei­gas. Prie po­kal­bio taip pat pri­si­jun­gė Mar­ti­na Dar­ma­nin. Ji yra ESU Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pa­skir­ta Žmo­gaus tei­sių ir so­li­da­ru­mo koordinatorė.

ŠAUKSMAS: Lie­tu­vos stu­den­tų sa­vi­val­do­je vy­rau­ja tech­no­kra­ti­ja. Stu­den­tų at­sto­vai pa­pras­tai ven­gia at­vi­rai pri­si­im­ti po­li­tiš­kas po­zi­ci­jas ak­tu­aliais klau­si­mas ir pa­lie­ka spren­di­mų pri­ėmi­mą uni­ver­si­te­tų ir val­džios ad­mi­nist­ra­ci­joms. Vis­gi ar įma­no­ma ap­o­li­tiš­ka savivalda?

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Di­džio­ji da­lis mū­sų stu­den­tų są­jun­gų yra la­bai po­li­tiš­kos. Jos ko­vo­ja dėl sa­vo teisių. 

Stu­den­tų at­sto­vai at­sto­vau­ja vi­siems stu­den­tams. Ne­pai­sant to, ko­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai sa­ve pri­ski­ria. Ar įma­no­ma ap­o­li­tiš­ka sa­vi­val­da? Tai pri­klau­so nuo si­tu­aci­jos uni­ver­si­te­te ir vals­ty­bė­je. Vi­sa­da rei­kia at­si­žvelg­ti į stu­den­tų po­rei­kius. Ir jei­gu jiems bū­ti­nas po­li­ti­nis ak­ty­vu­mas, tai jo ir rei­kė­tų siekti. 

Taip pat ne­rei­kia bi­jo­ti pri­si­im­ti po­li­tiš­kos po­zi­ci­jos. Stu­den­tų ju­dė­ji­mai vi­sa­da for­ma­vo po­li­ti­nį dis­kur­są. Uni­ver­si­te­tai yra po­li­ti­nių po­ky­čių katalizatoriai.

Ro­bert Na­pier: Su­tin­ku. Ir ESU su­si­du­ria su dau­gy­be po­li­ti­nių si­tu­aci­jų. Aš taip pat pa­ste­biu, kad mū­sų stu­den­tų są­jun­gos na­rės yra lin­ku­sios da­ly­vau­ti po­li­ti­niuo­se rei­ka­luo­se tam, kad ap­gin­tų sa­vo stu­den­tų teises. 

Bū­tent to­dėl uni­ver­si­te­tų val­dy­mas tu­rė­tų įtrauk­ti stu­den­tų at­sto­vus. Jei­gu ne­ma­žai stu­den­tų nu­spren­džia jį per­leis­ti uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jai, reiš­kia, kad vis dar at­sto­vau­ja­mas stu­den­tų požiūris.

To­dėl mes gi­na­me stu­den­tų bal­są uni­ver­si­te­tų val­dy­me. Tais at­ve­jais, kai stu­den­tų at­sto­vai nu­spren­džia at­si­trauk­ti, reiš­kia, kad uni­ver­si­te­tą val­do ne tik as­me­nys iš ad­mi­nist­ra­ci­jos, o kad stu­den­tų po­li­ti­ka vis dar eg­zis­tuo­ja ir yra aktyvi.

ŠAUKSMAS: Šis klau­si­mas ky­la iš as­me­ni­nės pa­tir­ties. Lie­tu­vo­je stu­den­tų at­sto­vai pa­pras­tai nė­ra po­li­ti­nės par­ti­jos stu­den­tų spar­no na­riai. Dis­ku­si­jos stu­den­tų par­la­men­tuo­se yra ga­nė­ti­nai nuo­bo­džios. Stu­den­tų at­sto­vai ti­ki, kad jie at­sto­vau­ja vi­sai stu­den­ti­jai ir ne­ma­to, kad ji su­si­de­da iš skir­tin­gų in­te­re­sų gru­pių. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je pa­dė­tis yra vi­sai ki­to­kia. Tai­gi, koks yra idea­lus sce­na­ri­jus: tech­no­kra­ti­ja ar ideo­lo­gi­ja pa­grįs­ta stu­den­tų savivalda?

Ro­bert Na­pier: Ne­ma­nau, kad yra idea­li sis­te­ma. Mal­ta, Lie­tu­va, Vo­kie­ti­ja ir Aust­ri­ja tu­ri la­bai skir­tin­gas sis­te­mas. Svar­bu yra tai, kad vi­sos mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos yra de­mo­kra­tiš­kos. Tai reiš­kia, kad stu­den­tai tu­ri ga­li­my­bę pa­keis­ti sis­te­mą, jei­gu jie ma­no, kad ji yra neteisinga.

Aš esu iš ša­lies, ku­rio­je stu­den­tų są­jun­gos yra ap­o­li­tiš­kos. Uni­ver­si­te­tuo­se mes šau­kia­me stu­den­tų at­sto­vų rin­ki­mus ir tu­ri­me stu­den­tiš­kų par­ti­jų, ku­rios nė­ra su­si­ju­sios su na­cio­na­li­nė­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. To­kia sis­te­ma veikia.

Vo­kie­ti­jo­je ir Aust­ri­jo­je si­tu­aci­ja yra vi­siš­kai ki­to­kia. Šio­se ša­ly­se po­li­ti­nės par­ti­jos at­si­spin­di stu­den­tų par­la­men­tuo­se ir jų po­žiū­riai iš­si­ski­ria. Nuo stu­den­tų pri­klau­so, ku­ris at­ve­jis jiems tinka.

ŠAUKSMAS: Stu­den­tai daž­nai lai­ko­mi įta­kin­gų so­cia­li­nių ju­dė­ji­mų, pa­vyz­džiui 1968 me­tų ar šian­die­nos pro­tes­tų dėl kli­ma­to, va­ro­mą­ja jė­ga. Tuo pat me­tu į juos daž­nai žiū­rima kaip į per nai­vius po­li­ti­kai. Ga­li­ma teig­ti, kad min­tis, jog jau­ni­mas yra mū­sų at­ei­tis, yra kiek pat­ro­ni­zuo­jan­ti. Tu­rint tai ome­ny­je, ar tik­rai rei­kia į po­li­ti­ką įsi­trau­ku­sių studentų?

Ro­bert Na­pier: Nė­ra nie­ko, ko aš ne­ap­ken­čiu la­biau, nei žmo­nių, sa­kan­čių, kad stu­den­tai ir jau­ni žmo­nės tu­rė­tų bū­ti įsi­trau­kę to­dėl, kad jie yra at­ei­tis. Tai yra pats di­džiau­sias me­las, nes iš tik­rų­jų stu­den­tai ir jau­ni žmo­nės yra dabartis.

Tu­ri­me to­liau įga­lin­ti jau­nus žmo­nes bū­ti la­biau po­li­tiš­kais. Mar­ti­na ir aš esa­me iš pa­sta­ruo­ju me­tu reikš­min­gą po­li­ti­nę su­iru­tę iš­gy­ve­nan­čios ša­lies. Ten ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ko­dėl yra svar­bu jau­niems žmo­nėms, ku­rie dar nė­ra sis­te­mos da­lis ir ko­rum­puo­ti, tu­rė­ti ga­li­my­bę pra­bil­ti ir at­neš­ti nau­jų idė­jų. Tai ga­lio­ja vi­sur: ir stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je, ir vie­ti­nė­je, na­cio­na­li­nė­je ar Eu­ro­pos politikoje. 

Jau­ni žmo­nės nė­ra nai­vūs ir jie ne­da­ly­vau­ja po­li­ti­ko­je tik tam, kad už­si­dė­tų var­ne­lę. Vis­kas pri­klau­so nuo to, ką jie nu­spren­džia. Jei jie vie­nin­gi, tu­ri idė­ją ir jos sie­kia, mes ma­to­me, kad tai at­ne­ša po­ky­čių. Nė­ra nie­ko, kas gąs­di­na vy­riau­sy­bę la­biau nei jau­ni su­si­vie­ni­ję žmo­nės. Tu­ri­me tai plė­to­ti švie­ti­me nuo la­bai jau­no am­žiaus iki pat aukš­to­jo mokslo.

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Se­ku įvy­kius Či­lė­je ir In­di­jo­je. Či­lė­je da­bar­ti­niai pro­tes­tai, rei­ka­lau­jan­tys kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mų, pra­si­dė­jo nuo stu­den­tų judėjimo.

Jau­ni­mas su­da­ro maž­daug pu­sę pla­ne­tos gy­ven­to­jų ir tai tu­ri at­si­spin­dė­ti po­li­ti­ko­je ir par­la­men­tuo­se. Kal­ba­me apie ly­čių kvo­tas, taip pat yra dis­ku­si­jų apie jau­ni­mo kvo­tas. Ir ko­dėl ne?

Į stu­den­tus žiū­rima kaip į nai­vuo­lius, nes jie at­ne­ša idė­jų, prie ku­rių žmo­nės nė­ra pri­pra­tę. Nė­ra blo­gai rei­ka­lau­ti dau­giau tei­sių. Ypač kai kal­ba­me apie kli­ma­to kai­tą. Ma­nau, kad po­ky­čių rei­kia ir jau­ni­mo ju­dė­ji­mai juos atneša.

ŠAUKSMAS: Be ak­ty­vu­mo po­li­ti­ko­je ir dė­me­sio stu­di­joms, ko­kie yra ki­ti stu­den­tų vaid­me­nys sa­vo bendruomenėse?

Ro­bert Na­pier: Sun­ku api­brėž­ti, ką tu­rė­tų da­ry­ti tik­ras stu­den­tas. Tai pri­klau­so nuo as­mens ir jo ap­lin­kos. Vis dėl­to no­riu pa­brėž­ti, kad uni­ver­si­te­tų stu­den­tai ne­gy­ve­na va­ku­u­me, jie gy­ve­na bend­ruo­me­nė­je ir to­dėl tu­rė­tų bū­ti jai jaut­rūs. Jei­gu ta­vo gy­ve­ni­mo bū­das yra tik nu­ei­ti į uni­ver­si­te­tą ir grįž­ti na­mo, tai tik­rai nė­ra vi­sa­pu­siš­ka aukš­to­jo moks­lo pa­tir­tis ir ją rei­kė­tų praturtinti.

Kai ku­rie ma­no dės­ty­to­jai ma­ne va­di­no pa­mi­šė­liu, nes aš sky­riau lai­ko stu­den­tų po­li­ti­kai. Jie ma­ne ska­ti­no su­si­telk­ti į stu­di­jas ir eg­za­mi­nus. Ma­ne da­ro la­bai lai­min­gą fak­tas, kad su­ge­bė­jau at­mes­ti šią nor­mą. Vi­liuo­si, kad stu­den­tai vi­so­je Eu­ro­po­je no­rės da­ry­ti tą patį.

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Vi­siš­kai su­tin­ku. Aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų la­biau įtrauk­ti vi­suo­me­nę, ne tik stu­den­tus. Ypač jei­gu no­ri­me mes­ti iš­šū­kį sa­vo ša­lių val­dy­mui ir ras­ti at­sa­ky­mą į kli­ma­to krizę.

ŠAUKSMAS: Nuo 2018 me­tų Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je įvy­ko dau­gy­bė strei­kų dėl at­si­tik­ti­nio įdar­bi­ni­mo (il­ga­lai­kių dar­bo su­tar­čių kai­ta į trum­pa­lai­kes) pa­pli­ti­mo tarp aka­de­mi­kų. Že­my­ni­nė­je Eu­ro­po­je net ir to­se ša­ly­se, ku­rio­se aukš­ta­sis moks­las lai­ko­mas są­ly­gi­nai ge­rai fi­nan­suo­ja­mu, uni­ver­si­te­tai yra pri­vers­ti ieš­ko­ti fi­nan­sa­vi­mo iš tre­čių­jų šal­ti­nių. Ko­kią įta­ką šis ky­lan­tis rin­kos spau­di­mas pa­da­rė Eu­ro­pos stu­den­tams? Ar ESU tu­ri duo­me­nų ar konk­re­čių pa­siū­ly­mų, kaip bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti šią problemą?

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Šis reiš­ki­nys ke­lia ne­už­tik­rin­tu­mą dėl al­gų ir pri­ver­čia aka­de­mi­nius dar­buo­to­jus pa­si­jus­ti lyg jie bū­tų kla­jok­liai. Ins­ti­tu­ci­jos rei­ka­lau­ja, kad jie pa­siek­tų įvai­rių kie­ky­bi­nių tiks­lų. Ga­liau­siai, at­si­tik­ti­nis įdar­bi­ni­mas su­ma­ži­na stu­den­tų mo­ty­va­ci­ją siek­ti aka­de­mi­nių ir moks­lo ty­ri­mų pareigų.

Ro­bert Na­pier: Ki­ta ver­tus, eta­ti­niai dar­buo­to­jai vi­sa­da šiek tiek per daug sau lei­džia. Pa­sto­vus įdar­bi­ni­mas sa­vai­me ne­reiš­kia, kad eta­ti­nis aka­de­mi­kas bus kom­pe­ten­tin­gas per vi­są įdar­bi­ni­mo lai­ko­tar­pį. Tai daž­nai da­ro įta­ką studentams. 

No­riu pa­brėž­ti, kad tai, kas pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ta JK, uni­ver­si­te­tų stu­den­tams pa­da­rė vei­kiau tie­sio­gi­nę, o ne ne­tie­sio­gi­nę įta­ką. Ki­ta ver­tus, ma­nau, kad at­si­tik­ti­nis įdar­bi­ni­mas la­biau pa­vei­kė pa­čias ins­ti­tu­ci­ja nei studentus.

Apie tai mes pra­dė­jo­me dis­ku­tuo­ti su Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tų aso­cia­ci­ja. Jei­gu nu­ken­čia uni­ver­si­te­tai, dėl to nu­ken­čia ir studentai.

ŠAUKSMAS: Ar ku­ri nors na­cio­na­li­nė ar skė­ti­nė stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja pa­tei­kė ofi­cia­lią po­zi­ci­ją ar pre­li­mi­na­rų šios prob­le­mos sprendimą? 

Ro­bert Na­pier: Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus ESU ne­bu­vo iš­kel­ta jo­kių re­zo­liu­ci­jų, su­si­ju­sių su šiuo klau­si­mu. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos na­rės ne­tu­ri sa­vos vyk­do­mos po­li­ti­kos na­cio­na­li­niu ar vie­ti­niu lyg­me­niu. Ypač JK, kur šios prob­le­mos at­ro­do ypač opios. 

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Tu­rė­da­mi ome­ny­je šią prob­le­mą, ki­ta­me sa­vo val­dy­bos po­sė­dy­je ke­ti­na­me at­nau­jin­ti mū­sų Aukš­to­jo moks­lo vie­šo­sios at­sa­ko­my­bės ir ge­ro­jo val­dy­mo po­li­ti­kos do­ku­men­tą. Do­ku­men­tas api­brė­žia ESU po­zi­ci­ją, kaip aukš­ta­sis moks­las pa­pil­do so­cia­li­nį ir eko­no­mi­nį vys­ty­mą­si, de­mo­kra­ti­nį įga­li­ni­mą ir kul­tū­ri­nio bei in­te­lek­tu­ali­nio pa­li­ki­mo plė­to­ji­mą. Kaip vi­suo­me­nė val­do ir fi­nan­suo­ja aukš­tą­jį moks­lą yra dvi glaus­tai su­si­ju­sios sri­tys, ku­rios taip pat ap­ta­ria­mos dokumente.

ŠAUKSMAS: O kaip dėl at­si­tik­ti­nio įdar­bi­ni­mo įta­kos stu­di­jų ko­ky­bei šiuo me­tu? Jei­gu aka­de­mi­nis per­so­na­las jau­čia spau­di­mą, tai tur­būt reiš­kia že­mes­nę stu­di­jų kokybę.

Ro­bert Na­pier: Ji su­si­ju­si ne tik su at­si­tik­ti­niu įdar­bi­ni­mu. Mes vi­sa­da pa­si­sa­ko­me už nuo­la­ti­nį per­so­na­lo at­nau­ji­ni­mą ir aka­de­mi­kų mo­ky­mus tam, kad švie­ti­mas bū­tų ko­ky­biš­kas. Ši­tai yra nu­sta­ty­ta Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo erd­vės ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo nuo­sta­to­se ir gai­rė­se (ESG), prie ku­rių su­da­ry­mo pri­si­dė­jo ir ESU. Mes pa­brė­žia­me, kad stu­den­tai tu­ri bū­ti šio pro­ce­so dalis. 

Taip pat ban­do­me šio klau­si­mo im­tis per Bo­lo­ni­jos pro­ce­są siū­ly­da­mi dvi re­ko­men­da­ci­jų gru­pes. Vie­na yra nu­kreip­ta į mo­ky­mą­si ir mo­ky­mą, o ki­ta – į so­cia­li­nės di­men­si­jos prin­ci­pus ir gaires.

Abie­jų gru­pių re­ko­men­da­ci­jo­se ski­ria­mas dė­me­sys są­ly­goms, ku­rių rei­kia, kad aka­de­mi­kai ga­lė­tų su­teik­ti ko­ky­biš­ką švie­ti­mą. Tai at­si­spin­di įvai­riuo­se Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo erd­vės pas­kelb­tuo­se ko­mu­ni­ka­tuo­se. Po­li­ti­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas yra, o su­in­te­re­suo­to­sios ša­lys kaip mes tu­ri pa­lai­ky­ti spaudimą. 

ŠAUKSMAS: Sa­vo aukš­to­jo moks­lo vi­zi­jo­je ESU daž­nai var­to­ja są­vo­ką „stu­dent-cen­te­red le­ar­ning“ (angl. į stu­den­tus ori­en­tuo­tas mo­ky­ma­sis). Ko­kios yra į stu­den­tus ori­en­tuo­to mo­ky­mo­si ribos? 

Ro­bert Na­pier: Ri­bų nė­ra. Čia vei­kia rin­ka – uni­ver­si­te­tų ir aukš­to­jo moks­lo be stu­den­tų ne­bū­tų. Mes sie­kia­me bend­rai vys­ty­ti švie­ti­mą, ar tai bū­tų švie­ti­mo prog­ra­mos, jų įgy­ven­di­ni­mas, mo­ky­ma­sis ar mokymas.

Ta­čiau rei­kia su­pras­ti, koks svar­bus aka­de­mi­kų pro­fe­si­nis to­bu­lė­ji­mas ir tai, kaip jie at­si­žvel­gia į skir­tin­gų au­di­to­ri­jo­je esan­čių as­me­nų po­rei­kius. Jei­gu nu­brė­žia­ma skir­tis tarp stu­den­to ir aka­de­mi­ko, tuo­met aukš­ta­sis moks­las tam­pa la­bai apribotas.

Per pa­sta­ruo­sius 20–30 me­tų aka­de­mi­kų vaid­muo pa­si­kei­tė. Gy­ve­na­me me­tu, kai in­for­ma­ci­ja yra vi­suo­ti­nai pri­ei­na­ma, to­dėl mums rei­ka­lin­gi aka­de­mi­kai, ku­rie pa­de­da stu­den­tams kri­tiš­kai įver­tin­ti, kas yra ge­rai ar­ba blo­gai, kas tie­sa ir kas – ne.

ŠAUKSMAS: Jūs pa­var­to­jo­te rin­kos są­vo­ką ir mi­nė­jo­te uni­ver­si­te­tus kaip pa­slau­gos tei­kė­jus stu­den­tams, nes be jų ne­bū­tų uni­ver­si­te­tų. Jei­gu su­pran­tu tei­sin­gai, pa­gal Jus stu­den­tai yra klien­tai. Ar stu­den­tas lyg ta­ria­mai nie­ka­da neklys­tan­tis klien­tas tu­rė­tų nu­spręs­ti uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų for­mą ir tu­ri­nį? Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je stu­den­tai tu­ri di­de­lę įta­ką aka­de­mi­kų su­tar­čių tęs­ti­nu­mui. Jie ska­ti­na­mi ver­tin­ti aka­de­mi­kus pa­gal kri­te­ri­jus, ku­rie daž­nai yra už stu­den­tų kom­pe­ten­ci­jų ri­bų. Ar ma­no­te, kad į stu­den­tus ori­en­tuo­tas mo­ky­ma­sis tu­rė­tų ne­per­ženg­ti kai ku­rių ribų?

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Tu­rė­tų eg­zis­tuo­ti pro­ce­sai, į ku­riuos įsi­trau­kia kom­pe­ten­tin­gi or­ga­nai, ku­rie ana­li­zuo­tų ir ste­bė­tų mo­ky­mo ir mo­ky­mo­si ko­ky­bę. Ta­čiau jei­gu stu­den­tai ne­ten­ka bal­so mo­ky­mo­si klau­si­mui, jie ne­ten­ka su­si­tel­ki­mo, su­si­do­mė­ji­mo ir, pa­vo­jin­giau­sia, ak­ty­viz­mo stu­den­ti­jos tarpe.

Stu­den­tai yra ne tik var­to­to­jai, bet ir ga­min­to­jai. Stu­den­tai, at­lie­kan­tys pa­skir­tas stu­di­jų prog­ra­mų už­duo­tis ir ra­šan­tys sa­vo bai­gia­muo­sius dar­bus, pri­si­de­da prie moks­lo ir ino­va­ci­jų plėt­ros. Nu­sta­ty­tų ri­bų bū­ti ne­tu­rė­tų, bet tu­rė­tų bū­ti bend­ras mo­ky­mo­si pro­ce­so val­dy­mas ir kūrimas.

Ro­bert Na­pier: Ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo tą­sa yra ESG da­lis. O ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo ver­ti­ni­mo pag­rin­das yra stu­den­tų da­ly­va­vi­mas. Svar­bu ap­mo­ky­ti stu­den­tus, kad jie ga­lė­tų im­tis prob­le­mų ir ne­bi­jo­tų pa­brėž­ti trū­ku­mų ir pa­žei­di­mų, pa­vyz­džiui, vie­šo­je dis­ku­si­jo­je už­duo­dant klau­si­mus rek­to­riams ar dekanams.

ŠAUKSMAS: Pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­sta­tė ke­ti­ni­mą Eu­ro­po­je siek­ti eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės kon­ver­gen­ci­jos per Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių rams­tį. Ro­dos, nau­ja­jai Ko­mi­si­jai są­jun­gos mas­to so­cia­li­niai, dar­bo ir švie­ti­mo stan­dar­tai bus vie­na iš pag­rin­di­nių veik­los kryp­čių. Ar Eu­ro­pos stu­den­tai tu­rė­tų kaž­ko ti­kė­tis iš to?

Ro­bert Na­pier: Kaip da­lį Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių rams­čio Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ap­žvel­gė pa­sta­ro­jo me­to so­cia­li­nius po­ky­čius. ESU pa­tei­kė sa­vo duo­me­nis ir da­vė su­pras­ti, kad, ne­pai­sant so­cia­li­nio tei­sių rams­čio at­neš­tų po­ky­čių, jų po­vei­kis nė­ra toks veiks­min­gas. To­dėl stu­den­tai ne­pa­ju­to pasekmių.

ŠAUKSMAS: Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių rams­tis vis dar to­bu­li­na­mas ir yra daug ga­li­my­bių pa­keis­ti šią stra­te­gi­ją. Ar bū­tent stu­den­tai tu­rė­tų kaž­ko ti­kė­tis iš so­cia­li­nio ramsčio?

Ro­bert Na­pier: So­cia­li­nių tei­sių rams­tis sie­kia Eu­ro­pos pi­lie­čiams pri­pa­žin­ti ly­gias ga­li­my­bes dar­bo rin­ko­je, są­ži­nin­gas dar­bo są­ly­gas ir so­cia­li­nę ap­sau­gą. Tai su­si­ję su stu­den­tas, ypač su ne­se­niai stu­di­jas bai­gu­sias ir mig­ran­tų kil­mės bū­si­mais studentais.

Šiuo me­tu pa­lai­ko­me ry­šius su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vais, kad ga­lė­tu­me jai pa­dė­ti. Na­cio­na­li­nės stu­den­tų są­jun­gos per­duo­da ESU sa­vo pri­o­ri­te­tus vie­ti­nia­me lyg­me­ny­je, o mes šią in­for­ma­ci­ją per­duo­da­me Ko­mi­si­jai. Ji sa­vo ruož­tu ren­gia kon­sul­ta­ci­jas su su­in­te­re­suo­to­mis ša­li­mis iš ke­lių vals­ty­bių, ku­rių pas­ku­ti­nės vy­ko su Is­pa­ni­ja ir Len­ki­ja lapkritį.

ŠAUKSMAS: So­cia­li­nius skir­tu­mus tarp ge­riau ir pras­čiau be­si­ver­čian­čių ES vals­ty­bių na­rių ge­rai at­spin­di stu­den­tams tei­kia­ma pa­ra­ma, pa­vyz­džiui ap­gy­ven­di­ni­mas ir mai­ti­ni­mas. Ar Ko­mi­si­ja šio­se sri­ty­se tu­rė­tų įves­ti są­jun­gos mas­to stan­dar­tus, ku­rie bū­tų da­lis Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių ramsčio?

Ro­bert Na­pier: Mes ką tik pa­tvir­ti­no­me nau­ją So­cia­li­nės di­men­si­jos po­li­ti­kos do­ku­men­tą, ku­ria­me ima­ma­si ap­gy­ven­di­ni­mo, trans­por­to ir ki­tų prob­le­mų. Mes ti­ki­me, kad po­žiū­ris į šiuos klau­si­mus tu­ri bū­ti europietiškas.

Ap­gy­ven­di­ni­mas stu­den­tams yra vie­nas iš di­džiau­sių spąs­tų vi­so­je Eu­ro­po­je. Tu­ri­me la­biau pa­si­steng­ti ir su­telk­ti sa­vo veik­los kryp­tis į ap­gy­ven­di­ni­mą ir trans­por­tą – di­džiau­sias ne­tie­sio­gi­nes iš­lai­das, ku­rios ke­lia grės­mę aukš­to­jo moks­lo pri­ei­na­mu­mui ir laips­nio su­tei­ki­mui. Aš ma­nau, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­va­lo į tai atsižvelgti. 

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Vie­na di­džiau­sių prob­le­mų yra su stu­di­jo­mis su­si­ju­sios ne­tie­sio­gi­nės iš­lai­dos. Vie­na mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja na­rė iš Pran­cū­zi­jos pra­ne­šė, kad kas ket­vir­tas stu­den­tas ne­ga­li su­si­mo­kė­ti už svei­ka­tos ap­sau­gą. Yra at­ve­jų, kai stu­den­tai pri­vers­ti kliau­tis mais­to ban­kais, kad prasimaitintų.

Stu­den­tų pre­ka­ri­te­to tu­ri bū­ti im­ta­si vi­sa­pu­siš­ka na­cio­na­li­ne įsta­ty­mų lei­dy­ba. Ir ji tu­ri ap­im­ti ne tik stu­den­tus, bet vi­sus, su­si­du­rian­čius su so­cia­li­niais ir eko­no­mi­niais sun­ku­mais. Mes bend­ra­dar­biau­ja­me su sa­vo part­ne­riais, kaip Eu­ro­pos pi­lie­čių ini­cia­ty­va už pri­ei­na­mą būs­tą, kad mū­sų bal­sas bū­tų išgirstas.

ŠAUKSMAS: Ar jū­sų pa­siū­ly­muo­se so­cia­li­nės po­li­ti­kos sri­ty­je pa­tei­kia­mi ko­kie nors są­jun­gos mas­to stan­dar­tai ar jais tik at­krei­pia­mas Ko­mi­si­jos dė­me­sys į kai ku­rias problemas?

Ro­bert Na­pier: Mū­sų nau­ja­sis So­cia­li­nės di­men­si­jos po­li­ti­kos do­ku­men­tas nu­ro­do, kad pir­ma tu­ri­me su­telk­ti dė­me­sį į ty­ri­mus ir duo­me­nų rin­ki­mą, ku­rio vis dar trūks­ta, kai kal­ba ei­na apie so­cia­li­nę aukš­to­jo moks­lo pusę.

Ka­dan­gi duo­me­nų rin­ki­mas tarp Eu­ro­pos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų yra sa­va­no­riš­kas ir są­jun­gos ly­gy­je or­ga­ni­za­ci­jos ne­tu­ri da­ly­va­vi­mo ir duo­me­nų pa­tei­ki­mo sis­te­mos, mes vis dar ne­tu­ri­me le­mia­mų mik­ro­duo­me­nų. Tu­ri­me pra­dė­ti juos rink­ti, kad ga­lė­tu­me iš­spręs­ti šias so­cia­li­nes problemas. 

Ant­ra, mes tu­ri­me už­tik­rin­ti anks­ty­vą in­ter­ven­ci­ją. Šias prob­le­mas daž­nai ban­do­ma iš­spręs­ti aukš­to­jo moks­lo kon­teks­te. Tai yra ne­tei­sin­ga. Ne­ga­lė­si­me nie­ko iš­spręs­ti, jei­gu ne­pra­dė­si­me in­ter­ven­ci­jos kuo įma­no­ma anks­čiau. Tai pri­ve­da mus prie klau­si­mo, kas yra studentas. 

Daž­nai žmo­nės gal­vo­ja, kad stu­den­tai yra tik jau­ni žmo­nės. Ta­čiau yra stu­den­tų, ku­rie per­ko­pę auš­tun­tą­ją ar de­vin­tą­ją de­šim­tį. Rei­kia at­si­žvelg­ti į jų po­rei­kius. Šiau­ri­nė­je Eu­ro­pos da­ly­je ky­la vi­du­ti­nis stu­den­tų am­žius. Mes ma­to­me tai kaip tei­gia­mą ten­den­ci­ją. Taip pat tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į pa­bė­gė­lių anks­čiau iš­ei­to moks­lo pripažinimą.

Be to, mū­sų pa­siū­ly­muo­se at­si­žvel­gia­ma į tie­sio­gi­nių ir ne­tie­sio­gi­nių stu­di­jų iš­lai­dų re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nes. Ar tai bū­tų sti­pen­di­jos, ar pas­ko­los, ar abie­jų di­fe­ren­cia­ci­ja. Dar­gi mes rei­ka­lau­ja­me, kad na­cio­na­li­nės val­džios siū­ly­tų stu­den­tams ne­mo­ka­mą trans­por­tą ir de­ra­mą ap­gy­ven­di­ni­mą. Pa­sta­ruo­ju me­tu esa­me pa­ste­bė­ję ten­den­ci­ją vys­ty­ti la­bai pra­ban­gų, o ne vi­siems pri­ei­na­mą būstą.

Di­des­nės kon­ver­gen­ci­jos eu­ro­pi­niu lyg­me­niu rei­ka­lau­ja ir psi­chi­nės svei­ka­tos pa­ra­mos pa­slau­gos. Pir­ma tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­tos jau tei­kia­mos pa­slau­gos. Ant­ra, vi­so­se Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­joms tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mas rei­ka­la­vi­mas su­teik­ti pa­ra­mą nuo psi­chi­nių svei­ka­tos prob­le­mų ken­čian­tiems stu­den­tams ir su­teik­ti lanks­tu­mo tiems, ku­riems jis reikalingas.

Šių tiks­lų ban­do­me siek­ti Bo­lo­ni­jos pro­ce­so kon­teks­te ir sten­gia­mės, kad per at­ei­nan­tį de­šimt­me­tį juos įvyk­dy­tų vi­sos švie­ti­mo ministerijos.

ŠAUKSMAS: Jau nė­ra abe­jo­nių, kad įvyks Brexit (po­kal­bis vy­ko prieš JK ofi­cia­liai iš­sto­jant iš ES – red. pa­st.). Ko­kie tu­rė­tų bū­ti san­ty­kiai tarp JK ir ES stu­den­tų, kai JK ne­bus są­jun­gos narė?

Ro­bert Na­pier: Rei­kia at­si­žvelg­ti į dvi in­te­re­sų gru­pes. Į stu­den­tus eu­ro­pie­čius, ku­rie stu­di­juo­ja ar pla­nuo­ja stu­di­juo­ti JK ir stu­den­tus iš JK, ku­rie stu­di­juo­ja ES. Ti­kė­ti­na, kad su JK ne­bus tę­sia­ma Era­smus prog­ra­ma. Tai la­bai prob­le­miš­ka. Ti­ki­me, kad stu­den­tai iš JK tu­ri iš­lik­ti ly­gūs sa­vo ko­le­goms Europoje.

Dau­giau­sia jau­nų žmo­nių pa­si­sa­kė už tai, kad JK lik­tų ES. De­ja, se­nes­nės kar­tos dė­jo di­de­les pa­stan­gas, kad Brexit įvyk­tų. Jau­ni žmo­nės ir stu­den­tai li­ko įstum­ti į šią ne­ma­lo­nią padėtį. 

Su Eu­ro­pos Par­la­men­tu ir Ko­mi­si­jos Švie­ti­mo ir kul­tū­ros ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­ra­tu no­rė­tu­me už­tik­rin­ti, kad Eu­ro­pos stu­den­tų, stu­di­juo­jan­čių JK, ir JK stu­den­tų Eu­ro­po­je tei­sės lik­tų nepaliestos. 

Mes taip pat pa­lai­ko­me dia­lo­gą su sa­vo ko­le­go­mis Eu­ro­po­je tam, kad už­tik­rin­tu­me stu­den­tų tei­ses. Ži­no­ma, vi­sa­da tu­ri­me ome­ny tai, kad ap­lin­ky­bės kei­sis. Steng­si­mės, kad bri­tų ir eu­ro­pie­čių stu­den­tų pa­tir­ta ža­la bū­tų kuo mažesnė.

ŠAUKSMAS: Kaip są­jun­gos na­rė JK lei­džia Eu­ro­pos pi­lie­čiams da­ly­vau­ti pri­ėmi­me į sa­vo aukš­tą­sias mo­kyk­las to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis kaip ir JK pi­lie­čiams. Ar ES tu­rė­tų steng­tis, kad šio su­si­ta­ri­mo bū­tų lai­ko­ma­si po Brexito?

Ro­bert Na­pier: Be abe­jo. Ir rei­kia ti­kė­tis, kad vi­sos Eu­ro­pos vals­ty­bės su JK stu­den­tais elg­sis taip, kaip el­gia­si da­bar. Be to, mes su­si­dur­si­me su prob­le­mo­mis dėl vi­zų. Jos tu­rės es­mi­nės įta­kos stu­den­tų judumui.