Atstovaujant 20 milijonų studentų

Šauksmo korespondentas Briuselyje apie studentų politiką, šiandien universitetams kylančius iššūkius ir aukštąjį mokslą Europos socialinių teisių ramsčio kontekste kalbasi su Europos studentų sąjungos prezidentu Robertu Napieru.

Eu­ro­pos stu­den­tų są­jun­ga (ESU) yra skė­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti 45 na­cio­na­li­nes stu­den­tų są­jun­gas iš 39 vals­ty­bių ir at­sto­vau­jan­ti be­veik 20 mi­li­jo­nų stu­den­tų. ESU tiks­las – gin­ti švie­ti­mo, so­cia­li­nius, eko­no­mi­nius ir kul­tū­ri­nius Eu­ro­pos stu­den­tų in­te­re­sus Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je, UNESCO ir kitur.

Ro­bert Na­pier ei­na ESU pre­zi­den­to pa­rei­gas. 2018–2019 me­tais jis bu­vo pa­skir­tas or­ga­ni­za­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tu. Mal­tos uni­ver­si­te­te jis bai­gė tei­sės ba­ka­lau­rą ir tei­si­nio at­sto­va­vi­mo ma­gist­rą. Na­cio­na­li­nė­je Mal­tos stu­den­tų ta­ry­bo­je jis ėjo so­cia­li­nės po­li­ti­kos ko­mi­sa­ro, ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus ir pre­zi­den­to pa­rei­gas. Prie po­kal­bio taip pat pri­si­jun­gė Mar­ti­na Dar­ma­nin. Ji yra ESU Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pa­skir­ta Žmo­gaus tei­sių ir so­li­da­ru­mo koordinatorė.

ŠAUKSMAS: Lie­tu­vos stu­den­tų sa­vi­val­do­je vy­rau­ja tech­no­kra­ti­ja. Stu­den­tų at­sto­vai pa­pras­tai ven­gia at­vi­rai pri­si­im­ti po­li­tiš­kas po­zi­ci­jas ak­tu­aliais klau­si­mas ir pa­lie­ka spren­di­mų pri­ėmi­mą uni­ver­si­te­tų ir val­džios ad­mi­nist­ra­ci­joms. Vis­gi ar įma­no­ma ap­o­li­tiš­ka savivalda?

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Di­džio­ji da­lis mū­sų stu­den­tų są­jun­gų yra la­bai po­li­tiš­kos. Jos ko­vo­ja dėl sa­vo teisių. 

Stu­den­tų at­sto­vai at­sto­vau­ja vi­siems stu­den­tams. Ne­pai­sant to, ko­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai sa­ve pri­ski­ria. Ar įma­no­ma ap­o­li­tiš­ka sa­vi­val­da? Tai pri­klau­so nuo si­tu­aci­jos uni­ver­si­te­te ir vals­ty­bė­je. Vi­sa­da rei­kia at­si­žvelg­ti į stu­den­tų po­rei­kius. Ir jei­gu jiems bū­ti­nas po­li­ti­nis ak­ty­vu­mas, tai jo ir rei­kė­tų siekti. 

Taip pat ne­rei­kia bi­jo­ti pri­si­im­ti po­li­tiš­kos po­zi­ci­jos. Stu­den­tų ju­dė­ji­mai vi­sa­da for­ma­vo po­li­ti­nį dis­kur­są. Uni­ver­si­te­tai yra po­li­ti­nių po­ky­čių katalizatoriai.

Ro­bert Na­pier: Su­tin­ku. Ir ESU su­si­du­ria su dau­gy­be po­li­ti­nių si­tu­aci­jų. Aš taip pat pa­ste­biu, kad mū­sų stu­den­tų są­jun­gos na­rės yra lin­ku­sios da­ly­vau­ti po­li­ti­niuo­se rei­ka­luo­se tam, kad ap­gin­tų sa­vo stu­den­tų teises. 

Bū­tent to­dėl uni­ver­si­te­tų val­dy­mas tu­rė­tų įtrauk­ti stu­den­tų at­sto­vus. Jei­gu ne­ma­žai stu­den­tų nu­spren­džia jį per­leis­ti uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jai, reiš­kia, kad vis dar at­sto­vau­ja­mas stu­den­tų požiūris.

To­dėl mes gi­na­me stu­den­tų bal­są uni­ver­si­te­tų val­dy­me. Tais at­ve­jais, kai stu­den­tų at­sto­vai nu­spren­džia at­si­trauk­ti, reiš­kia, kad uni­ver­si­te­tą val­do ne tik as­me­nys iš ad­mi­nist­ra­ci­jos, o kad stu­den­tų po­li­ti­ka vis dar eg­zis­tuo­ja ir yra aktyvi.

ŠAUKSMAS: Šis klau­si­mas ky­la iš as­me­ni­nės pa­tir­ties. Lie­tu­vo­je stu­den­tų at­sto­vai pa­pras­tai nė­ra po­li­ti­nės par­ti­jos stu­den­tų spar­no na­riai. Dis­ku­si­jos stu­den­tų par­la­men­tuo­se yra ga­nė­ti­nai nuo­bo­džios. Stu­den­tų at­sto­vai ti­ki, kad jie at­sto­vau­ja vi­sai stu­den­ti­jai ir ne­ma­to, kad ji su­si­de­da iš skir­tin­gų in­te­re­sų gru­pių. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je pa­dė­tis yra vi­sai ki­to­kia. Tai­gi, koks yra idea­lus sce­na­ri­jus: tech­no­kra­ti­ja ar ideo­lo­gi­ja pa­grįs­ta stu­den­tų savivalda?

Ro­bert Na­pier: Ne­ma­nau, kad yra idea­li sis­te­ma. Mal­ta, Lie­tu­va, Vo­kie­ti­ja ir Aust­ri­ja tu­ri la­bai skir­tin­gas sis­te­mas. Svar­bu yra tai, kad vi­sos mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos yra de­mo­kra­tiš­kos. Tai reiš­kia, kad stu­den­tai tu­ri ga­li­my­bę pa­keis­ti sis­te­mą, jei­gu jie ma­no, kad ji yra neteisinga.

Aš esu iš ša­lies, ku­rio­je stu­den­tų są­jun­gos yra ap­o­li­tiš­kos. Uni­ver­si­te­tuo­se mes šau­kia­me stu­den­tų at­sto­vų rin­ki­mus ir tu­ri­me stu­den­tiš­kų par­ti­jų, ku­rios nė­ra su­si­ju­sios su na­cio­na­li­nė­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. To­kia sis­te­ma veikia.

Vo­kie­ti­jo­je ir Aust­ri­jo­je si­tu­aci­ja yra vi­siš­kai ki­to­kia. Šio­se ša­ly­se po­li­ti­nės par­ti­jos at­si­spin­di stu­den­tų par­la­men­tuo­se ir jų po­žiū­riai iš­si­ski­ria. Nuo stu­den­tų pri­klau­so, ku­ris at­ve­jis jiems tinka.

ŠAUKSMAS: Stu­den­tai daž­nai lai­ko­mi įta­kin­gų so­cia­li­nių ju­dė­ji­mų, pa­vyz­džiui 1968 me­tų ar šian­die­nos pro­tes­tų dėl kli­ma­to, va­ro­mą­ja jė­ga. Tuo pat me­tu į juos daž­nai žiū­rima kaip į per nai­vius po­li­ti­kai. Ga­li­ma teig­ti, kad min­tis, jog jau­ni­mas yra mū­sų at­ei­tis, yra kiek pat­ro­ni­zuo­jan­ti. Tu­rint tai ome­ny­je, ar tik­rai rei­kia į po­li­ti­ką įsi­trau­ku­sių studentų?

Ro­bert Na­pier: Nė­ra nie­ko, ko aš ne­ap­ken­čiu la­biau, nei žmo­nių, sa­kan­čių, kad stu­den­tai ir jau­ni žmo­nės tu­rė­tų bū­ti įsi­trau­kę to­dėl, kad jie yra at­ei­tis. Tai yra pats di­džiau­sias me­las, nes iš tik­rų­jų stu­den­tai ir jau­ni žmo­nės yra dabartis.

Tu­ri­me to­liau įga­lin­ti jau­nus žmo­nes bū­ti la­biau po­li­tiš­kais. Mar­ti­na ir aš esa­me iš pa­sta­ruo­ju me­tu reikš­min­gą po­li­ti­nę su­iru­tę iš­gy­ve­nan­čios ša­lies. Ten ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ko­dėl yra svar­bu jau­niems žmo­nėms, ku­rie dar nė­ra sis­te­mos da­lis ir ko­rum­puo­ti, tu­rė­ti ga­li­my­bę pra­bil­ti ir at­neš­ti nau­jų idė­jų. Tai ga­lio­ja vi­sur: ir stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je, ir vie­ti­nė­je, na­cio­na­li­nė­je ar Eu­ro­pos politikoje. 

Jau­ni žmo­nės nė­ra nai­vūs ir jie ne­da­ly­vau­ja po­li­ti­ko­je tik tam, kad už­si­dė­tų var­ne­lę. Vis­kas pri­klau­so nuo to, ką jie nu­spren­džia. Jei jie vie­nin­gi, tu­ri idė­ją ir jos sie­kia, mes ma­to­me, kad tai at­ne­ša po­ky­čių. Nė­ra nie­ko, kas gąs­di­na vy­riau­sy­bę la­biau nei jau­ni su­si­vie­ni­ję žmo­nės. Tu­ri­me tai plė­to­ti švie­ti­me nuo la­bai jau­no am­žiaus iki pat aukš­to­jo mokslo.

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Se­ku įvy­kius Či­lė­je ir In­di­jo­je. Či­lė­je da­bar­ti­niai pro­tes­tai, rei­ka­lau­jan­tys kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mų, pra­si­dė­jo nuo stu­den­tų judėjimo.

Jau­ni­mas su­da­ro maž­daug pu­sę pla­ne­tos gy­ven­to­jų ir tai tu­ri at­si­spin­dė­ti po­li­ti­ko­je ir par­la­men­tuo­se. Kal­ba­me apie ly­čių kvo­tas, taip pat yra dis­ku­si­jų apie jau­ni­mo kvo­tas. Ir ko­dėl ne?

Į stu­den­tus žiū­rima kaip į nai­vuo­lius, nes jie at­ne­ša idė­jų, prie ku­rių žmo­nės nė­ra pri­pra­tę. Nė­ra blo­gai rei­ka­lau­ti dau­giau tei­sių. Ypač kai kal­ba­me apie kli­ma­to kai­tą. Ma­nau, kad po­ky­čių rei­kia ir jau­ni­mo ju­dė­ji­mai juos atneša.

ŠAUKSMAS: Be ak­ty­vu­mo po­li­ti­ko­je ir dė­me­sio stu­di­joms, ko­kie yra ki­ti stu­den­tų vaid­me­nys sa­vo bendruomenėse?

Ro­bert Na­pier: Sun­ku api­brėž­ti, ką tu­rė­tų da­ry­ti tik­ras stu­den­tas. Tai pri­klau­so nuo as­mens ir jo ap­lin­kos. Vis dėl­to no­riu pa­brėž­ti, kad uni­ver­si­te­tų stu­den­tai ne­gy­ve­na va­ku­u­me, jie gy­ve­na bend­ruo­me­nė­je ir to­dėl tu­rė­tų bū­ti jai jaut­rūs. Jei­gu ta­vo gy­ve­ni­mo bū­das yra tik nu­ei­ti į uni­ver­si­te­tą ir grįž­ti na­mo, tai tik­rai nė­ra vi­sa­pu­siš­ka aukš­to­jo moks­lo pa­tir­tis ir ją rei­kė­tų praturtinti.

Kai ku­rie ma­no dės­ty­to­jai ma­ne va­di­no pa­mi­šė­liu, nes aš sky­riau lai­ko stu­den­tų po­li­ti­kai. Jie ma­ne ska­ti­no su­si­telk­ti į stu­di­jas ir eg­za­mi­nus. Ma­ne da­ro la­bai lai­min­gą fak­tas, kad su­ge­bė­jau at­mes­ti šią nor­mą. Vi­liuo­si, kad stu­den­tai vi­so­je Eu­ro­po­je no­rės da­ry­ti tą patį.

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Vi­siš­kai su­tin­ku. Aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų la­biau įtrauk­ti vi­suo­me­nę, ne tik stu­den­tus. Ypač jei­gu no­ri­me mes­ti iš­šū­kį sa­vo ša­lių val­dy­mui ir ras­ti at­sa­ky­mą į kli­ma­to krizę.

ŠAUKSMAS: Nuo 2018 me­tų Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je įvy­ko dau­gy­bė strei­kų dėl at­si­tik­ti­nio įdar­bi­ni­mo (il­ga­lai­kių dar­bo su­tar­čių kai­ta į trum­pa­lai­kes) pa­pli­ti­mo tarp aka­de­mi­kų. Že­my­ni­nė­je Eu­ro­po­je net ir to­se ša­ly­se, ku­rio­se aukš­ta­sis moks­las lai­ko­mas są­ly­gi­nai ge­rai fi­nan­suo­ja­mu, uni­ver­si­te­tai yra pri­vers­ti ieš­ko­ti fi­nan­sa­vi­mo iš tre­čių­jų šal­ti­nių. Ko­kią įta­ką šis ky­lan­tis rin­kos spau­di­mas pa­da­rė Eu­ro­pos stu­den­tams? Ar ESU tu­ri duo­me­nų ar konk­re­čių pa­siū­ly­mų, kaip bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti šią problemą?

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Šis reiš­ki­nys ke­lia ne­už­tik­rin­tu­mą dėl al­gų ir pri­ver­čia aka­de­mi­nius dar­buo­to­jus pa­si­jus­ti lyg jie bū­tų kla­jok­liai. Ins­ti­tu­ci­jos rei­ka­lau­ja, kad jie pa­siek­tų įvai­rių kie­ky­bi­nių tiks­lų. Ga­liau­siai, at­si­tik­ti­nis įdar­bi­ni­mas su­ma­ži­na stu­den­tų mo­ty­va­ci­ją siek­ti aka­de­mi­nių ir moks­lo ty­ri­mų pareigų.

Ro­bert Na­pier: Ki­ta ver­tus, eta­ti­niai dar­buo­to­jai vi­sa­da šiek tiek per daug sau lei­džia. Pa­sto­vus įdar­bi­ni­mas sa­vai­me ne­reiš­kia, kad eta­ti­nis aka­de­mi­kas bus kom­pe­ten­tin­gas per vi­są įdar­bi­ni­mo lai­ko­tar­pį. Tai daž­nai da­ro įta­ką studentams. 

No­riu pa­brėž­ti, kad tai, kas pa­sta­ruo­ju me­tu vyks­ta JK, uni­ver­si­te­tų stu­den­tams pa­da­rė vei­kiau tie­sio­gi­nę, o ne ne­tie­sio­gi­nę įta­ką. Ki­ta ver­tus, ma­nau, kad at­si­tik­ti­nis įdar­bi­ni­mas la­biau pa­vei­kė pa­čias ins­ti­tu­ci­ja nei studentus.

Apie tai mes pra­dė­jo­me dis­ku­tuo­ti su Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tų aso­cia­ci­ja. Jei­gu nu­ken­čia uni­ver­si­te­tai, dėl to nu­ken­čia ir studentai.

ŠAUKSMAS: Ar ku­ri nors na­cio­na­li­nė ar skė­ti­nė stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja pa­tei­kė ofi­cia­lią po­zi­ci­ją ar pre­li­mi­na­rų šios prob­le­mos sprendimą? 

Ro­bert Na­pier: Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus ESU ne­bu­vo iš­kel­ta jo­kių re­zo­liu­ci­jų, su­si­ju­sių su šiuo klau­si­mu. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos na­rės ne­tu­ri sa­vos vyk­do­mos po­li­ti­kos na­cio­na­li­niu ar vie­ti­niu lyg­me­niu. Ypač JK, kur šios prob­le­mos at­ro­do ypač opios. 

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Tu­rė­da­mi ome­ny­je šią prob­le­mą, ki­ta­me sa­vo val­dy­bos po­sė­dy­je ke­ti­na­me at­nau­jin­ti mū­sų Aukš­to­jo moks­lo vie­šo­sios at­sa­ko­my­bės ir ge­ro­jo val­dy­mo po­li­ti­kos do­ku­men­tą. Do­ku­men­tas api­brė­žia ESU po­zi­ci­ją, kaip aukš­ta­sis moks­las pa­pil­do so­cia­li­nį ir eko­no­mi­nį vys­ty­mą­si, de­mo­kra­ti­nį įga­li­ni­mą ir kul­tū­ri­nio bei in­te­lek­tu­ali­nio pa­li­ki­mo plė­to­ji­mą. Kaip vi­suo­me­nė val­do ir fi­nan­suo­ja aukš­tą­jį moks­lą yra dvi glaus­tai su­si­ju­sios sri­tys, ku­rios taip pat ap­ta­ria­mos dokumente.

ŠAUKSMAS: O kaip dėl at­si­tik­ti­nio įdar­bi­ni­mo įta­kos stu­di­jų ko­ky­bei šiuo me­tu? Jei­gu aka­de­mi­nis per­so­na­las jau­čia spau­di­mą, tai tur­būt reiš­kia že­mes­nę stu­di­jų kokybę.

Ro­bert Na­pier: Ji su­si­ju­si ne tik su at­si­tik­ti­niu įdar­bi­ni­mu. Mes vi­sa­da pa­si­sa­ko­me už nuo­la­ti­nį per­so­na­lo at­nau­ji­ni­mą ir aka­de­mi­kų mo­ky­mus tam, kad švie­ti­mas bū­tų ko­ky­biš­kas. Ši­tai yra nu­sta­ty­ta Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo erd­vės ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo nuo­sta­to­se ir gai­rė­se (ESG), prie ku­rių su­da­ry­mo pri­si­dė­jo ir ESU. Mes pa­brė­žia­me, kad stu­den­tai tu­ri bū­ti šio pro­ce­so dalis. 

Taip pat ban­do­me šio klau­si­mo im­tis per Bo­lo­ni­jos pro­ce­są siū­ly­da­mi dvi re­ko­men­da­ci­jų gru­pes. Vie­na yra nu­kreip­ta į mo­ky­mą­si ir mo­ky­mą, o ki­ta – į so­cia­li­nės di­men­si­jos prin­ci­pus ir gaires.

Abie­jų gru­pių re­ko­men­da­ci­jo­se ski­ria­mas dė­me­sys są­ly­goms, ku­rių rei­kia, kad aka­de­mi­kai ga­lė­tų su­teik­ti ko­ky­biš­ką švie­ti­mą. Tai at­si­spin­di įvai­riuo­se Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo erd­vės pas­kelb­tuo­se ko­mu­ni­ka­tuo­se. Po­li­ti­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas yra, o su­in­te­re­suo­to­sios ša­lys kaip mes tu­ri pa­lai­ky­ti spaudimą. 

ŠAUKSMAS: Sa­vo aukš­to­jo moks­lo vi­zi­jo­je ESU daž­nai var­to­ja są­vo­ką „stu­dent-cen­te­red le­ar­ning“ (angl. į stu­den­tus ori­en­tuo­tas mo­ky­ma­sis). Ko­kios yra į stu­den­tus ori­en­tuo­to mo­ky­mo­si ribos? 

Ro­bert Na­pier: Ri­bų nė­ra. Čia vei­kia rin­ka – uni­ver­si­te­tų ir aukš­to­jo moks­lo be stu­den­tų ne­bū­tų. Mes sie­kia­me bend­rai vys­ty­ti švie­ti­mą, ar tai bū­tų švie­ti­mo prog­ra­mos, jų įgy­ven­di­ni­mas, mo­ky­ma­sis ar mokymas.

Ta­čiau rei­kia su­pras­ti, koks svar­bus aka­de­mi­kų pro­fe­si­nis to­bu­lė­ji­mas ir tai, kaip jie at­si­žvel­gia į skir­tin­gų au­di­to­ri­jo­je esan­čių as­me­nų po­rei­kius. Jei­gu nu­brė­žia­ma skir­tis tarp stu­den­to ir aka­de­mi­ko, tuo­met aukš­ta­sis moks­las tam­pa la­bai apribotas.

Per pa­sta­ruo­sius 20–30 me­tų aka­de­mi­kų vaid­muo pa­si­kei­tė. Gy­ve­na­me me­tu, kai in­for­ma­ci­ja yra vi­suo­ti­nai pri­ei­na­ma, to­dėl mums rei­ka­lin­gi aka­de­mi­kai, ku­rie pa­de­da stu­den­tams kri­tiš­kai įver­tin­ti, kas yra ge­rai ar­ba blo­gai, kas tie­sa ir kas – ne.

ŠAUKSMAS: Jūs pa­var­to­jo­te rin­kos są­vo­ką ir mi­nė­jo­te uni­ver­si­te­tus kaip pa­slau­gos tei­kė­jus stu­den­tams, nes be jų ne­bū­tų uni­ver­si­te­tų. Jei­gu su­pran­tu tei­sin­gai, pa­gal Jus stu­den­tai yra klien­tai. Ar stu­den­tas lyg ta­ria­mai nie­ka­da neklys­tan­tis klien­tas tu­rė­tų nu­spręs­ti uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų for­mą ir tu­ri­nį? Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je stu­den­tai tu­ri di­de­lę įta­ką aka­de­mi­kų su­tar­čių tęs­ti­nu­mui. Jie ska­ti­na­mi ver­tin­ti aka­de­mi­kus pa­gal kri­te­ri­jus, ku­rie daž­nai yra už stu­den­tų kom­pe­ten­ci­jų ri­bų. Ar ma­no­te, kad į stu­den­tus ori­en­tuo­tas mo­ky­ma­sis tu­rė­tų ne­per­ženg­ti kai ku­rių ribų?

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Tu­rė­tų eg­zis­tuo­ti pro­ce­sai, į ku­riuos įsi­trau­kia kom­pe­ten­tin­gi or­ga­nai, ku­rie ana­li­zuo­tų ir ste­bė­tų mo­ky­mo ir mo­ky­mo­si ko­ky­bę. Ta­čiau jei­gu stu­den­tai ne­ten­ka bal­so mo­ky­mo­si klau­si­mui, jie ne­ten­ka su­si­tel­ki­mo, su­si­do­mė­ji­mo ir, pa­vo­jin­giau­sia, ak­ty­viz­mo stu­den­ti­jos tarpe.

Stu­den­tai yra ne tik var­to­to­jai, bet ir ga­min­to­jai. Stu­den­tai, at­lie­kan­tys pa­skir­tas stu­di­jų prog­ra­mų už­duo­tis ir ra­šan­tys sa­vo bai­gia­muo­sius dar­bus, pri­si­de­da prie moks­lo ir ino­va­ci­jų plėt­ros. Nu­sta­ty­tų ri­bų bū­ti ne­tu­rė­tų, bet tu­rė­tų bū­ti bend­ras mo­ky­mo­si pro­ce­so val­dy­mas ir kūrimas.

Ro­bert Na­pier: Ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo tą­sa yra ESG da­lis. O ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo ver­ti­ni­mo pag­rin­das yra stu­den­tų da­ly­va­vi­mas. Svar­bu ap­mo­ky­ti stu­den­tus, kad jie ga­lė­tų im­tis prob­le­mų ir ne­bi­jo­tų pa­brėž­ti trū­ku­mų ir pa­žei­di­mų, pa­vyz­džiui, vie­šo­je dis­ku­si­jo­je už­duo­dant klau­si­mus rek­to­riams ar dekanams.

ŠAUKSMAS: Pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­sta­tė ke­ti­ni­mą Eu­ro­po­je siek­ti eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės kon­ver­gen­ci­jos per Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių rams­tį. Ro­dos, nau­ja­jai Ko­mi­si­jai są­jun­gos mas­to so­cia­li­niai, dar­bo ir švie­ti­mo stan­dar­tai bus vie­na iš pag­rin­di­nių veik­los kryp­čių. Ar Eu­ro­pos stu­den­tai tu­rė­tų kaž­ko ti­kė­tis iš to?

Ro­bert Na­pier: Kaip da­lį Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių rams­čio Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ap­žvel­gė pa­sta­ro­jo me­to so­cia­li­nius po­ky­čius. ESU pa­tei­kė sa­vo duo­me­nis ir da­vė su­pras­ti, kad, ne­pai­sant so­cia­li­nio tei­sių rams­čio at­neš­tų po­ky­čių, jų po­vei­kis nė­ra toks veiks­min­gas. To­dėl stu­den­tai ne­pa­ju­to pasekmių.

ŠAUKSMAS: Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių rams­tis vis dar to­bu­li­na­mas ir yra daug ga­li­my­bių pa­keis­ti šią stra­te­gi­ją. Ar bū­tent stu­den­tai tu­rė­tų kaž­ko ti­kė­tis iš so­cia­li­nio ramsčio?

Ro­bert Na­pier: So­cia­li­nių tei­sių rams­tis sie­kia Eu­ro­pos pi­lie­čiams pri­pa­žin­ti ly­gias ga­li­my­bes dar­bo rin­ko­je, są­ži­nin­gas dar­bo są­ly­gas ir so­cia­li­nę ap­sau­gą. Tai su­si­ję su stu­den­tas, ypač su ne­se­niai stu­di­jas bai­gu­sias ir mig­ran­tų kil­mės bū­si­mais studentais.

Šiuo me­tu pa­lai­ko­me ry­šius su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vais, kad ga­lė­tu­me jai pa­dė­ti. Na­cio­na­li­nės stu­den­tų są­jun­gos per­duo­da ESU sa­vo pri­o­ri­te­tus vie­ti­nia­me lyg­me­ny­je, o mes šią in­for­ma­ci­ją per­duo­da­me Ko­mi­si­jai. Ji sa­vo ruož­tu ren­gia kon­sul­ta­ci­jas su su­in­te­re­suo­to­mis ša­li­mis iš ke­lių vals­ty­bių, ku­rių pas­ku­ti­nės vy­ko su Is­pa­ni­ja ir Len­ki­ja lapkritį.

ŠAUKSMAS: So­cia­li­nius skir­tu­mus tarp ge­riau ir pras­čiau be­si­ver­čian­čių ES vals­ty­bių na­rių ge­rai at­spin­di stu­den­tams tei­kia­ma pa­ra­ma, pa­vyz­džiui ap­gy­ven­di­ni­mas ir mai­ti­ni­mas. Ar Ko­mi­si­ja šio­se sri­ty­se tu­rė­tų įves­ti są­jun­gos mas­to stan­dar­tus, ku­rie bū­tų da­lis Eu­ro­pos so­cia­li­nių tei­sių ramsčio?

Ro­bert Na­pier: Mes ką tik pa­tvir­ti­no­me nau­ją So­cia­li­nės di­men­si­jos po­li­ti­kos do­ku­men­tą, ku­ria­me ima­ma­si ap­gy­ven­di­ni­mo, trans­por­to ir ki­tų prob­le­mų. Mes ti­ki­me, kad po­žiū­ris į šiuos klau­si­mus tu­ri bū­ti europietiškas.

Ap­gy­ven­di­ni­mas stu­den­tams yra vie­nas iš di­džiau­sių spąs­tų vi­so­je Eu­ro­po­je. Tu­ri­me la­biau pa­si­steng­ti ir su­telk­ti sa­vo veik­los kryp­tis į ap­gy­ven­di­ni­mą ir trans­por­tą – di­džiau­sias ne­tie­sio­gi­nes iš­lai­das, ku­rios ke­lia grės­mę aukš­to­jo moks­lo pri­ei­na­mu­mui ir laips­nio su­tei­ki­mui. Aš ma­nau, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­va­lo į tai atsižvelgti. 

Mar­ti­na Dar­ma­nin: Vie­na di­džiau­sių prob­le­mų yra su stu­di­jo­mis su­si­ju­sios ne­tie­sio­gi­nės iš­lai­dos. Vie­na mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja na­rė iš Pran­cū­zi­jos pra­ne­šė, kad kas ket­vir­tas stu­den­tas ne­ga­li su­si­mo­kė­ti už svei­ka­tos ap­sau­gą. Yra at­ve­jų, kai stu­den­tai pri­vers­ti kliau­tis mais­to ban­kais, kad prasimaitintų.

Stu­den­tų pre­ka­ri­te­to tu­ri bū­ti im­ta­si vi­sa­pu­siš­ka na­cio­na­li­ne įsta­ty­mų lei­dy­ba. Ir ji tu­ri ap­im­ti ne tik stu­den­tus, bet vi­sus, su­si­du­rian­čius su so­cia­li­niais ir eko­no­mi­niais sun­ku­mais. Mes bend­ra­dar­biau­ja­me su sa­vo part­ne­riais, kaip Eu­ro­pos pi­lie­čių ini­cia­ty­va už pri­ei­na­mą būs­tą, kad mū­sų bal­sas bū­tų išgirstas.

ŠAUKSMAS: Ar jū­sų pa­siū­ly­muo­se so­cia­li­nės po­li­ti­kos sri­ty­je pa­tei­kia­mi ko­kie nors są­jun­gos mas­to stan­dar­tai ar jais tik at­krei­pia­mas Ko­mi­si­jos dė­me­sys į kai ku­rias problemas?

Ro­bert Na­pier: Mū­sų nau­ja­sis So­cia­li­nės di­men­si­jos po­li­ti­kos do­ku­men­tas nu­ro­do, kad pir­ma tu­ri­me su­telk­ti dė­me­sį į ty­ri­mus ir duo­me­nų rin­ki­mą, ku­rio vis dar trūks­ta, kai kal­ba ei­na apie so­cia­li­nę aukš­to­jo moks­lo pusę.

Ka­dan­gi duo­me­nų rin­ki­mas tarp Eu­ro­pos stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­jų yra sa­va­no­riš­kas ir są­jun­gos ly­gy­je or­ga­ni­za­ci­jos ne­tu­ri da­ly­va­vi­mo ir duo­me­nų pa­tei­ki­mo sis­te­mos, mes vis dar ne­tu­ri­me le­mia­mų mik­ro­duo­me­nų. Tu­ri­me pra­dė­ti juos rink­ti, kad ga­lė­tu­me iš­spręs­ti šias so­cia­li­nes problemas. 

Ant­ra, mes tu­ri­me už­tik­rin­ti anks­ty­vą in­ter­ven­ci­ją. Šias prob­le­mas daž­nai ban­do­ma iš­spręs­ti aukš­to­jo moks­lo kon­teks­te. Tai yra ne­tei­sin­ga. Ne­ga­lė­si­me nie­ko iš­spręs­ti, jei­gu ne­pra­dė­si­me in­ter­ven­ci­jos kuo įma­no­ma anks­čiau. Tai pri­ve­da mus prie klau­si­mo, kas yra studentas. 

Daž­nai žmo­nės gal­vo­ja, kad stu­den­tai yra tik jau­ni žmo­nės. Ta­čiau yra stu­den­tų, ku­rie per­ko­pę auš­tun­tą­ją ar de­vin­tą­ją de­šim­tį. Rei­kia at­si­žvelg­ti į jų po­rei­kius. Šiau­ri­nė­je Eu­ro­pos da­ly­je ky­la vi­du­ti­nis stu­den­tų am­žius. Mes ma­to­me tai kaip tei­gia­mą ten­den­ci­ją. Taip pat tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į pa­bė­gė­lių anks­čiau iš­ei­to moks­lo pripažinimą.

Be to, mū­sų pa­siū­ly­muo­se at­si­žvel­gia­ma į tie­sio­gi­nių ir ne­tie­sio­gi­nių stu­di­jų iš­lai­dų re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nes. Ar tai bū­tų sti­pen­di­jos, ar pas­ko­los, ar abie­jų di­fe­ren­cia­ci­ja. Dar­gi mes rei­ka­lau­ja­me, kad na­cio­na­li­nės val­džios siū­ly­tų stu­den­tams ne­mo­ka­mą trans­por­tą ir de­ra­mą ap­gy­ven­di­ni­mą. Pa­sta­ruo­ju me­tu esa­me pa­ste­bė­ję ten­den­ci­ją vys­ty­ti la­bai pra­ban­gų, o ne vi­siems pri­ei­na­mą būstą.

Di­des­nės kon­ver­gen­ci­jos eu­ro­pi­niu lyg­me­niu rei­ka­lau­ja ir psi­chi­nės svei­ka­tos pa­ra­mos pa­slau­gos. Pir­ma tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­tos jau tei­kia­mos pa­slau­gos. Ant­ra, vi­so­se Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo ins­ti­tu­ci­joms tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mas rei­ka­la­vi­mas su­teik­ti pa­ra­mą nuo psi­chi­nių svei­ka­tos prob­le­mų ken­čian­tiems stu­den­tams ir su­teik­ti lanks­tu­mo tiems, ku­riems jis reikalingas.

Šių tiks­lų ban­do­me siek­ti Bo­lo­ni­jos pro­ce­so kon­teks­te ir sten­gia­mės, kad per at­ei­nan­tį de­šimt­me­tį juos įvyk­dy­tų vi­sos švie­ti­mo ministerijos.

ŠAUKSMAS: Jau nė­ra abe­jo­nių, kad įvyks Brexit (po­kal­bis vy­ko prieš JK ofi­cia­liai iš­sto­jant iš ES – red. pa­st.). Ko­kie tu­rė­tų bū­ti san­ty­kiai tarp JK ir ES stu­den­tų, kai JK ne­bus są­jun­gos narė?

Ro­bert Na­pier: Rei­kia at­si­žvelg­ti į dvi in­te­re­sų gru­pes. Į stu­den­tus eu­ro­pie­čius, ku­rie stu­di­juo­ja ar pla­nuo­ja stu­di­juo­ti JK ir stu­den­tus iš JK, ku­rie stu­di­juo­ja ES. Ti­kė­ti­na, kad su JK ne­bus tę­sia­ma Era­smus prog­ra­ma. Tai la­bai prob­le­miš­ka. Ti­ki­me, kad stu­den­tai iš JK tu­ri iš­lik­ti ly­gūs sa­vo ko­le­goms Europoje.

Dau­giau­sia jau­nų žmo­nių pa­si­sa­kė už tai, kad JK lik­tų ES. De­ja, se­nes­nės kar­tos dė­jo di­de­les pa­stan­gas, kad Brexit įvyk­tų. Jau­ni žmo­nės ir stu­den­tai li­ko įstum­ti į šią ne­ma­lo­nią padėtį. 

Su Eu­ro­pos Par­la­men­tu ir Ko­mi­si­jos Švie­ti­mo ir kul­tū­ros ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­ra­tu no­rė­tu­me už­tik­rin­ti, kad Eu­ro­pos stu­den­tų, stu­di­juo­jan­čių JK, ir JK stu­den­tų Eu­ro­po­je tei­sės lik­tų nepaliestos. 

Mes taip pat pa­lai­ko­me dia­lo­gą su sa­vo ko­le­go­mis Eu­ro­po­je tam, kad už­tik­rin­tu­me stu­den­tų tei­ses. Ži­no­ma, vi­sa­da tu­ri­me ome­ny tai, kad ap­lin­ky­bės kei­sis. Steng­si­mės, kad bri­tų ir eu­ro­pie­čių stu­den­tų pa­tir­ta ža­la bū­tų kuo mažesnė.

ŠAUKSMAS: Kaip są­jun­gos na­rė JK lei­džia Eu­ro­pos pi­lie­čiams da­ly­vau­ti pri­ėmi­me į sa­vo aukš­tą­sias mo­kyk­las to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis kaip ir JK pi­lie­čiams. Ar ES tu­rė­tų steng­tis, kad šio su­si­ta­ri­mo bū­tų lai­ko­ma­si po Brexito?

Ro­bert Na­pier: Be abe­jo. Ir rei­kia ti­kė­tis, kad vi­sos Eu­ro­pos vals­ty­bės su JK stu­den­tais elg­sis taip, kaip el­gia­si da­bar. Be to, mes su­si­dur­si­me su prob­le­mo­mis dėl vi­zų. Jos tu­rės es­mi­nės įta­kos stu­den­tų judumui. 

Taip pat skaityk

Iš auditorijos – į parlamentą

Išskirtiniame interviu rinkimus laimėjusios Vokietijos socialdemokratų partijos studentų sparno lyderė pasakoja, kaip studentai lėmė jų rezultatus.