Eiliniai nepolitiški politologų rinkimai

Nors atrodytų, kad politikos mokslų studentai turėtų labiausiai rūpintis savąją savivalda, tačiau paskutinių metų VU SA TSPMI rinkimai demokratijos šventės toli gražu neprimena.

Pra­ėju­sių me­tų rin­ki­mų tank­mė­je net ir aky­li Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (VU TSPMI) stu­den­tai prak­tiš­kai ne­pa­ste­bė­jo ins­ti­tu­to Stu­den­tų at­sto­vy­bės rin­ki­mų. Te­be­vyks­tant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mams skir­tiems ren­gi­niams, 2024 m. rug­sė­jo 26 d. įvy­ko ir VU SA TSPMI ne­ei­li­nė-rin­ki­mi­nė kon­fe­ren­ci­ja, ku­rios me­tu bu­vo iš­rink­tas nau­jas pir­mi­nin­kas – iki tol lai­ki­no­jo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ėjęs Ma­tas Ruš­ke­vi­čius. Įpras­tai VU SA rin­ki­mi­nės kon­fe­ren­ci­jos vyks­ta ba­lan­džio mė­ne­sį, o per jas iš­ren­ka­mi as­me­nys sa­vo pa­rei­gas ei­na vi­sus at­ei­nan­čius stu­di­jų me­tus. Re­tas stu­den­tas ži­no­jo, kad to­kia kon­fe­ren­ci­ja vy­ko, o dar ma­žiau ži­no­jo, ko­dėl iš­vis jos reikėjo.

2024 me­tų ba­lan­dį vy­ku­sio­je ata­skai­ti­nė­je-rin­ki­mi­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je VU SA TSPMI pir­mi­nin­ku bu­vo iš­rink­tas Dei­vy­das Mic­kus. Iki at­si­sta­ty­di­ni­mo sa­vo pa­rei­gas jis ėjo ma­žiau nei po­rą mė­ne­sių. Pa­na­šu, kad ko­kios nors as­me­ni­nės prie­žas­tys ar per di­de­lis dar­bo krū­vis čia bu­vo ne prie ko. Iš ga­na prieš­ta­rin­gų stu­den­tų at­sto­vų pa­sa­ko­ji­mų aiš­ku tik vie­na – ki­lus konf­lik­tui tarp pir­mi­nin­ko ir ko­or­di­na­to­rių, pa­sta­rie­ji pag­ra­si­no at­si­sta­ty­din­ti, jei pir­mi­nin­kas to ne­pa­da­rys pats. Mic­kus pa­si­da­vė spau­di­mui ir at­si­sta­ty­di­no, o jo pa­rei­gas lai­ki­nai per­ėmė ir pas­kui rin­ki­mais jas už­tvir­ti­no Ruš­ke­vi­čius. Kas ap­skri­tai yra tie ko­or­di­na­to­riai ir ko­dėl stu­den­tams tu­rė­tų rū­pė­ti or­ga­ni­za­ci­nės TSPMI SA pe­ri­pe­ti­jos? Ko­or­di­na­to­riai yra at­sa­kin­gi už to­kias at­sto­vy­bės sri­tis kaip ko­mu­ni­ka­ci­ja, mar­ke­tin­gas ar ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas. For­ma­liai nau­jas at­sto­vy­bės pir­mi­nin­kas tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti sa­vo ko­or­di­na­to­rius, ta­čiau pa­gal su­si­klos­čiu­sią prak­ti­ką ren­ka­ma­si iš at­sto­vy­bės na­rių, pra­ėju­sių VU SA mo­ky­mus, į ku­riuos jie bu­vo at­rink­ti pra­ėju­sios at­sto­vy­bės valdybos.

„Šauksmas“ eina tik tavo paramos dėka. Patiko straipsnis? Paremk mus:

Pa­gal VU SA TSPMI nuo­sta­tus pir­mi­nin­ko at­sta­ty­di­ni­mo ini­ci­ja­vi­mui rei­kia penk­ta­da­lio at­sto­vy­bės na­rių ar­ba de­šim­ta­da­lio vi­sų stu­den­tų pri­ta­ri­mo. Ka­dan­gi pir­mi­nin­kas at­si­sta­ty­di­no pats, nuo­sta­tai ne­bu­vo pa­žeis­ti. Ta­čiau Mic­kaus pa­si­trau­ki­mas, ku­riam už­te­ko vos ke­lių žmo­nių spau­di­mo, ne­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mo ins­ti­tu­ci­ja ir me­ta ga­na tam­sią dė­mę at­sto­vy­bės įvaiz­džiui. Abe­jo­nių ke­lia ir drau­gys­tės ry­šiai tarp nau­jo­jo pir­mi­nin­ko ir ko­or­di­na­to­rių, taip pat se­no­jo pir­mi­nin­ko ir jo ko­man­dos ne­su­ta­ri­mai. Pri­vers­ti­nis rin­ki­muo­se man­da­tą ga­vu­sio pir­mi­nin­ko at­si­sta­ty­di­ni­mas pra­si­len­kia su de­mo­kra­ti­jos prin­ci­pais, o pa­si­ti­kė­ji­mo at­kū­ri­mui rei­kė­jo są­ži­nin­gų ir skaid­rių nau­jų rinkimų.

Su to­kiais lū­kes­čiais pra­dė­jau lauk­ti rug­sė­jo 26-ąją vy­ku­sių rin­ki­mų. Bū­nant TSPMI stu­den­tu bei de­mo­kra­ti­nės vals­ty­bės pi­lie­čiu ne­sun­ku įsi­są­mo­nin­ti pag­rin­di­nius de­mo­kra­ti­nių rin­ki­mų prin­ci­pus ir jų svar­bą – ga­lų ga­le jie aki­vaiz­dūs ir svei­kam pro­tui. Pa­vyz­džiui, vie­nas jų bū­tų tai, kad rin­ki­mų kan­di­da­tai tu­rė­tų bū­ti pas­kelb­ti bei pri­si­sta­ty­ti iki rin­ki­mų. Aiš­ku, ra­šy­da­mas „kan­di­da­tai“ įskie­pi­ju op­ti­miz­mo, jog jų bus dau­giau nei vie­nas, o is­to­ri­ja mo­ko, kad taip tur­būt ne­bus. Pas­ku­ti­niai VU SA TSPMI pir­mi­nin­ko rin­ki­mai, ku­riuo­se da­ly­va­vo dau­giau nei vie­nas kan­di­da­tas, vy­ko 2016 metais.

In­for­ma­ci­jos apie kan­di­da­tus ir ap­skri­tai rin­ki­mus prak­tiš­kai ne­bu­vo. Rin­ki­mų ko­mu­ni­ka­ci­ja pa­si­žy­mė­jo skel­bi­mu VU SA tink­la­py­je bei ren­gi­niu Fa­ce­bo­o­ke, bet ir čia ku­rio­ziš­kų si­tu­aci­jų ne­trū­ko. Vi­sų pir­ma, ren­gi­nio ap­ra­še bei VU SA tink­la­py­je pas­kelb­ta, jog kan­di­da­tų į pir­mi­nin­kus re­gist­ra­ci­ja vyks iki rug­sė­jo 19 die­nos, o su kan­di­da­tais bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ins­ti­tu­to at­sto­vy­bės pus­la­py­je. Rug­sė­jo 22 die­nos va­ka­rą, ne­ra­dęs jo­kios in­for­ma­ci­jos apie kan­di­da­tus, pa­si­tei­ra­vau apie tai at­sto­vy­bės na­rio. Šis man at­sa­kė, kad „iš es­mės, jau iš anks­to nu­sta­ty­ta, kad Ma­tas bus pir­mi­nin­ku“ bei „ne­su­pran­tu, ko­dėl jo do­ku­men­tai dar ne­pa­teik­ti“, „pa­me­nu Ma­tas kal­bė­jo už­va­kar, kad pa­teiks, bet, ma­nau, pa­teiks ry­toj [rug­sė­jo 23 die­ną]“. Įdo­mu, ar ki­to kan­di­da­to, ne­tu­rin­čio to­kio pa­lai­ky­mo tarp SA na­rių, kan­di­da­tū­ra bū­tų pri­im­ta pra­ėjus trims die­noms po termino.

Ku­rio­zai ne­si­bai­gė ir čia. Die­ną iki rin­ki­mų, pa­tik­ri­nus rin­ki­mų pus­la­pį, pa­ga­liau bu­vo ga­li­ma ras­ti vie­nin­te­lio kan­di­da­to, Ma­to Ruš­ke­vi­čiaus, pri­si­sta­ty­mą ir mo­ty­va­ci­nį laiš­ką. Ta­čiau pa­spau­dus ant nuo­ro­dos į laiš­ką at­si­da­ry­da­vo bu­vu­sio pir­mi­nin­ko Dei­vy­do Mic­kaus mo­ty­va­ci­nis laiš­kas. Kaip tai ki­taip pa­va­din­ti, jei ne li­ki­mo iro­ni­ja. Rug­sė­jo 25 die­nos va­ka­rą nuo­ro­da bu­vo pa­keis­ta ir pa­ga­liau leis­ta su­si­pa­žin­ti su vie­nin­te­liu kan­di­da­tu į ins­ti­tu­to Stu­den­tų at­sto­vy­bės pir­mi­nin­ko pos­tą. De­ja, laiš­kas su­pa­žin­di­no ir su men­ku kan­di­da­to raš­tin­gu­mu. Ne­su gra­ma­ti­kos na­cis, bet tai tik pa­ro­do, su ko­kiu at­sai­nu­mu at­sa­kin­gas pa­rei­gas no­rin­tis už­im­ti žmo­gus at­ėjo į rin­ki­mus. Tai­gi, ko­mu­ni­ka­ci­jos sty­gius bu­vo tra­giš­kas: vie­nas Fa­ce­bo­o­ko ren­gi­nys su kon­fe­ren­ci­jos lai­ku ir vie­ta, ne­vei­kian­ti nuo­ro­da ir ab­sur­diš­kas kan­di­da­to pri­si­sta­ty­mo pro­ce­sas. Re­tas stu­den­tas ži­no­jo apie rin­ki­mus, o no­rin­tis su­ži­no­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos ne­ga­lė­jo rasti.


  • VU SA rinkimai – demokratijos parodija

    VU SA rinkimai – demokratijos parodija

    Par­la­men­to rin­ki­mų ap­žval­ga ro­do, jog stu­den­tai yra at­ri­bo­ti nuo sa­vi­val­dos. Ta­čiau ko­dėl VU SA bi­jo rin­ki­mų reformos? 


Pa­tys rin­ki­mai at­ro­dė ne ką ge­riau. Jų pra­džio­je ne­ti­kė­tai iš­si­kė­lė ant­ra kan­di­da­tė, ku­rios pri­si­sta­ty­mo kal­ba skam­bė­jo itin am­bi­cin­gai: „Aš ne­no­riu lai­mė­ti, tik iš­ban­dy­ti sa­ve“. Kiek­vie­nam kan­di­da­tui rei­kė­jo pa­sa­ky­ti pri­si­sta­to­mą­ją kal­bą, taip pat bu­vo ga­li­ma už­duo­ti po tris klau­si­mus kiek­vie­nam iš kan­di­da­tų ir tris abiem iš jų. Au­to­riaus ma­ny­mu, pa­gal klau­si­mų skam­be­sį ir struk­tū­rą, da­lis klau­si­mų bu­vo su­tar­ti iš anks­to. Be to, kon­fe­ren­ci­jos na­riai ga­li nu­bal­suo­ti už klau­si­mų se­si­jos pra­tę­si­mą, bet, at­ro­do, su­vei­kia vie­šas spau­di­mas ne­iš­si­šok­ti ir ne­truk­dy­ti pro­ce­sui, o iš­reiš­kus no­rą pa­si­sa­ky­ti, yra pa­siū­lo­ma „per per­trau­ką pa­kal­bė­ti lau­ke“. Vi­sų pir­ma, siū­ly­mas iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę per per­trau­ką, kol žmo­nės ei­na pa­rū­ky­ti ar šiaip pa­ple­pė­ti, yra įžei­dus. Ant­ra, per­trauka vyks­ta po bal­sa­vi­mo, tad no­ri­mi iš­sa­ky­ti da­ly­kai pra­ran­da sa­vo pras­mę. Tad nors at­ėję į rin­ki­mus (ką iš es­mės da­ro tik SA na­riai), tei­sę ir, sa­ky­čiau, pa­rei­gą bal­suo­ti tu­ri vi­si ins­ti­tu­to stu­den­tai, su­si­pa­ži­ni­mas su kan­di­da­tais bū­na lėkš­tas ir neinformatyvus.

Išvy­dęs to­kią de­mo­kra­ti­jos bu­ta­fo­ri­ją at­si­ver­čiau VU SA TSPMI nuo­sta­tus, kad pa­si­tik­rin­čiau, ar toks far­sas yra leis­ti­nas, ar tai tė­ra nu­si­sto­vė­ju­si tra­di­ci­ja. Nuo­sta­tos tei­gia, kad rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti už­ten­ka pu­sei VU SA TSPMI na­rių. Kiek jų yra, ži­no tik pa­čios or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vai, bet kvo­ru­mas su­si­ren­ka vi­sa­da. Abe­jo­ti to tei­sin­gu­mu nė­ra rei­ka­lo, nes pats stan­dar­tas yra juo­kin­gai že­mas. Ge­ro­kai įdo­mes­nis nuo­sta­tų punk­tas, tei­gian­tis, kad „Pir­mi­nin­ką vie­ne­rių me­tų ka­den­ci­jai, at­si­žvelg­da­ma į vi­suo­ti­nės ap­klau­sos re­zul­ta­tus, ren­ka Kon­fe­ren­ci­ja“. Jis nu­siun­tė ma­ne į gi­lų kiš­kio ur­vą, nes to­kios ap­klau­sos ne­bu­vo nei šie­met, nei bet ku­riais ma­no stu­di­jų me­tais. Re­mian­tis VU SA TSPMI do­ku­men­tais, pas­ku­ti­nį kar­tą pa­ta­ria­mie­ji rin­ki­mai vy­ko 2018 me­tais. Kad to­kie rin­ki­mai bū­tų tei­sė­ti, juo­se tu­rė­jo bal­suo­ti ne ma­žiau nei penk­ta­da­lis fa­kul­te­to stu­den­tų. Da­bar­ti­niuo­se VU SA TSPMI nuo­sta­tuo­se to­kio punk­to ne­be­li­ko, o vi­suo­ti­nės stu­den­tų ap­klau­sos ren­gi­mo tvar­kos ap­ra­šo ras­ti nepavyko.

Dėl ne­be­vyks­tan­čių vi­suo­ti­nių ap­klau­sų, ar­ba pa­ta­ria­mų­jų rin­ki­mų, la­bai su­ma­žė­jo stu­den­tų įsi­trau­ki­mas į Stu­den­tų at­sto­vy­bės veik­lą, o pir­mi­nin­ko rin­ki­mai pa­vir­to or­ga­ni­za­ci­jos vi­daus rei­ka­lu. Net­gi ky­la klau­si­mas, ar at­sto­vy­bė yra at­sto­vau­ja­ma­sis, ar biu­ro­kra­ti­nis or­ga­nas. Be pla­taus at­sto­vau­ja­mo­sios gru­pės įsi­trau­ki­mo at­sto­va­vi­mas yra sun­kiai įma­no­mas, o jo ko­ky­bė kren­ta. Nu­si­žen­giant at­sto­vy­bės nuo­sta­tams VU SA TSPMI ne­ei­li­nės-rin­ki­mi­nės kon­fe­ren­ci­jos pro­to­ko­las nė­ra pa­vie­šin­tas, tad ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir jos da­ly­vių skai­čiaus. Vis­gi, vyk­dant vi­suo­ti­nę ap­klau­są 2015 me­tais da­ly­va­vo net 254 stu­den­tai, kuo­met 2024 me­tais at­sto­vy­bės pir­mi­nin­ką rin­ko tik 41 stu­den­tas. Stu­den­tų ak­ty­vu­mas nu­kri­to 6 kartus.

Ar VU SA TSPMI dar rei­kia vie­šų rin­ki­mų? Aki­vaiz­du, jog at­sto­vy­bė ga­li veik­ti be ak­ty­vaus di­džio­sios da­lies stu­den­tų įsi­trau­ki­mo, kol tu­ri pa­kan­ka­mai na­rių už­im­ti bū­ti­nas ko­or­di­na­to­rių, men­to­rių, ko­mi­si­jos na­rių ar ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­rei­gas. To už­ten­ka, jei at­sto­vy­bės mi­si­ja lai­ko­me reng­ti fa­kul­te­to die­nas, Ka­lė­dų šven­tes bei in­te­g­ra­ci­nes sa­vai­tes ar de­le­guo­ti stu­den­tus į uni­ver­si­te­to val­dy­mo or­ga­nus. Ta­čiau rei­kia su­pras­ti, kad stu­den­tų bu­vi­mas ar­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos sa­vai­me nė­ra at­sto­va­vi­mas. Tai, jog tu­ri­me Aka­de­mi­nio pro­ce­so rei­ka­lų ko­or­di­na­to­rius ne­reiš­kia, jog stu­den­tai yra at­sto­vau­ja­mi aka­de­mi­niais klau­si­mais. Tam tu­rė­tų bū­ti ry­šys tarp ko­or­di­na­to­rių ir stu­den­tų, o pla­čią­ja pras­me – tarp stu­den­tų ir at­sto­vy­bės. Rin­ki­mai yra to­bu­la pro­ga ieš­ko­ti pa­lai­ky­mo sa­vo idė­joms tarp stu­den­tų, tei­rau­tis apie jų prob­le­mas ir prie jų tai­ky­ti at­sto­vy­bės veik­lą. To­kie bu­ta­fo­riš­ki rin­ki­mai už­da­ro dis­ku­si­jų erd­vę, ne­lei­džia iš­kel­ti opių klau­si­mų ir nu­trau­kia at­sto­vy­bės le­gi­ti­mu­mo bam­ba­gyslę – pa­si­ža­dė­ji­mą rinkėjams.

„Šauksmas“ – vienintelis Lietuvos jaunimo žurnalas. Prisijunk prie mūsų:

VU ir TSPMI pa­sta­ruo­ju me­tu vy­ko dar dve­ji rin­ki­mai, ku­riuo­se bu­vo tik vie­nas kan­di­da­tas: uni­ver­si­te­to rek­to­riaus ir ins­ti­tu­to di­rek­to­rės. Abu kan­di­da­tai – Rim­vy­das Pet­raus­kas ir Mar­ga­ri­ta Še­šel­gy­tė – net ir ne­tu­rė­ję opo­zi­ci­jos, vyk­dė su­si­ti­ki­mus su stu­den­tais, dis­ku­ta­vo ak­tu­aliais klau­si­mais ir pri­si­sta­tė tiems, ku­riems at­sto­vaus. Nors tai ne­pa­da­ro rin­ki­mų to­bu­lai de­mo­kra­tiš­kų ir kon­ku­ren­cin­gų, ži­no­ji­mas už ką bal­suo­ji, skaid­rus ir aukš­tus stan­dar­tus ati­tin­kan­tis rin­ki­mų pro­ce­sas yra ge­ras žings­nis no­rint iš­lai­ky­ti bend­ruo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą. Vi­sų šių sa­vy­bių bū­tent trūks­ta VU SA TSPMI. Juk tai nė­ra pa­pras­ta stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ja, be­si­rū­pi­nan­ti tik sa­vo na­rių in­te­re­sais. At­sto­vy­bė jun­gia vi­sus stu­den­tus, kal­ba ir vei­kia jų vardu.

Lo­giš­ka klaus­ti, ko­dėl no­rin­tys po­ky­čių pa­tys nei­na į at­sto­vy­bę? At­sa­ky­mas yra su­dė­tin­gas ir gan sub­jek­ty­vus. Man ši is­to­ri­ja pa­ro­do, ko­kia per­so­na­li­zuo­ta yra at­sto­vy­bės struk­tū­ra. Esu tiek bu­vęs jos na­riu, tiek ati­džiai ste­bė­jau po­ky­čius ir jai ne­pri­klau­sy­da­mas. At­sto­vy­bės vi­du­je vy­rau­ja drau­gų ra­te­liai, o il­gam už­si­bu­vę au­to­ri­te­tai nau­do­ja­si sa­vo ga­lios po­zi­ci­jo­mis. Kai yra tik vie­nas kan­di­da­tas į at­sto­vy­bės pir­mi­nin­kus ir jis pats iš­si­ren­ka ko­or­di­na­to­rius, tai ir į at­sto­vy­bės mo­ky­mus pa­ten­ka jų pa­si­rink­ti žmo­nės. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma at­sto­vy­bė­je esan­čių žmo­nių yra pa­ten­kin­ti esa­ma si­tu­aci­ja, o pa­si­pik­ti­nu­sie­ji il­gai ne­už­si­bū­na. Su­si­da­ręs VU SA įvaiz­dis yra ne­pa­trauk­lus: skaidru­mo trū­ku­mas, stip­ri hie­rar­chi­ja, ne­po­tiz­mo tvai­kas, ar­ba, kaip pa­sa­ky­tų fi­lo­so­fas Arū­nas Sver­dio­las, „šu­t­vės val­džia“. Ne­su nu­si­tei­kęs prieš at­sto­vy­bė­je esan­čius as­me­nis, ne­ma­žai jų lai­kau drau­gais, bet esu nu­si­vy­lęs ja kaip ins­ti­tu­ci­ja, jos ne­įgy­ven­din­tu po­ten­cia­lu ir ap­gai­lė­ti­nu at­sto­va­vi­mu. Aki­vaiz­du, jog at­sto­vy­bė ne­tu­ri nei vi­di­nio, nei iš­ori­nio spau­di­mo tap­ti ge­res­ne, tad ti­kiuo­si šis straips­nis stum­tels at­sto­vy­bės na­rius ar jai ne­pri­klau­san­čius stu­den­tus su­si­mąs­ty­ti apie šios ins­ti­tu­ci­jos pa­rei­gas ir veik­los principus.

No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad at­ei­nan­čiuo­se rin­ki­muo­se klai­dos ne­bus kar­to­ja­mos: kan­di­da­tai bus pas­kelb­ti lai­ku, prieš rin­ki­mus vyks idė­jų ir vi­zi­jos pri­sta­ty­mas, įvyks vi­suo­ti­nė ap­klau­sa, bus iš­klau­so­ma stu­den­tų nuo­mo­nių, ban­do­ma juos įtrauk­ti ir į at­sto­va­vi­mo, ir į rin­ki­mų pro­ce­sus. TSPMI di­rek­to­rės ir VU rek­to­riaus rin­ki­mai pa­ro­do, kad ir ko­va be kon­ku­ren­ci­jos ga­li ir tu­ri įtrauk­ti bend­ruo­me­nę – tiks­las yra ne lai­mė­ti rin­ki­mus, o tei­sin­gai ir nuo­šir­džiai atstovauti.

Aurimas Petkus

Aurimas Petkus yra VU TSPMI politikos mokslų bakalaurantas.

Taip pat skaityk

Kairiųjų patriotiškumas

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos politinė kairė rizikuoja užleisti patriotiškumo ir valstybės temas kraštutinei dešinei.

Neskubėk ir būsi jaunas

Lietuvos politinis gyvenimas apimtas stagnacijos: metais neišsprendžiami klausimai, pasikartojantys veidai. Čia netikėtą vaidmenį atlieka ir šalies

Dviguba nesėkmė

Nepaisant vyraujančio pritarimo, antrą kartą nepavyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Kokių ne visada konstituciškų išeičių dabar